Baudžiamoji byla Nr. 1-130-850/2017
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19855-2017-1
Procesinių sprendimų kategorija 1.2.4.6.2.1; 2.3.6.4.5.
(S)
TAURAGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS
2017 m. birželio 29 d.
Tauragė
Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas E. M.,
sekretoriaujant I. Ž.,
dalyvaujant prokurorui N. M.,
nukentėjusiajai I. B.,
kaltinamojo gynėjui advokatui V. S.,
ekspertui A. G.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
Č. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim.. T. r., Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, profesinio išsilavinimo, našlys, gyv, dirbantis darbininku, teistas: 2017-01-T. T. rajono apylinkės teismo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 str. 2 d. (trys nusikalstamos veikos epizodai), galutine bausme laisvės apribojimu 10 mėn., įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu; 2017-05-T. T. rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 64¹ str. - laisvės atėmimu 4 mėn. bei vadovaujantis BK 64 str., 65 str. prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies pridėta 2017-01-T. T. rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės apribojimo bausmės dalis, laisvės apribojimo bausmę keičiant laisvės atėmimo bausme ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 7 mėn., teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 str. 2 d.,
n u s t a t ė :
Č. G., 2017 m. balandžio 25 d., apie 20 val. 40 minT. T. m., savo namuose, esančiuose virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,27 promilių girtumas), buitinio konflikto metu tyčia vieną kartą kumščiu sudavė smūgį savo sugyventinei I. B. į galvą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai I. B. padarydamas skausmingą audinių patinimą pakaušyje, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis Č. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad yra nekaltas. Grįžęs iš darbo 17 val. 30 min. nusipirko litrą alaus ir nusinešė pas kaimynę O. L.. Kartu su kaimyne, kuriai 80 metų, pas ją buvusiu Aleksu ir vėliau atėjusia I. B., kuri irgi atsinešė alaus, gėrė alų. Išgėrė daugiau nei vieną stiklinę. Kiek pabuvęs vienas parėjo namo, užsirakino iš vidaus duris, nejungė šviesos ir atsigulė. Po 5-10 min. pajuto, kad kažkas virtuvėje vaikšto. Atsikėlęs viduje rado girtą I. B., kuri įlindo pro langą, jį išimdama. Lindo jau antrą kartą. Kaip ji įlindo, nematė. I. B. liepė išeiti, tačiau ji neklausė. Neprašė jos gaminti vakarienės. Koridoriuje neradęs raktų, liepė juos atiduoti, tačiau I. B. aiškino, kad jų neturi. Tada pats išsikvietė policiją. Atvykus policijai I. B. rodė, nusimovusi kelnes, mėlynes, sakė, kad jis tai padarė. Tačiau I. B. tikrai nieko nedarė. Nematė ant jos pakaušio guzo nei kitų sužalojimų. Nežino iš kur atsirado pas ją kraujosruvos ir mėlynės. Kada prieš I. B. anksčiau buvo smurtavęs, tiksliai nepamena, gal iki ankstesnio teismo likus trims dienoms. Pareigūnai jį išsivežė ir užrakino buto duris raktu, paimtu iš I. B.. Teismo buvo įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusios I. B.. Kadangi ji jau negyveno bute, todėl jis ten būdavo. Po to suprato, kad negalėjo būti bute. Probacijos atstovė sakė, kad gali būti tame bute, nes jiems sakė, kad I. B. ten negyvena. Butas yra socialinis, jis moka mokesčius. Su I. B., su pertraukomis, gyveno kartu apie metus laiko. Įsileisdavo ją, kai būdavo blaivi. Su ja nevedė bendro ūkio, tačiau jos nėjo išprašyti iš buto. I. B. gyveno pas O. L. ir jį terorizuodavo. Paskyrus teismo apribojimus jo dukra gyveno savo namuose, o paskui soduose pas Laurinaičius. Iki bylos nagrinėjimo jo dukra gyveno socialiniame būste. Nežino, ar nukentėjusioji pati sugalvojo jį provokuoti, ar padėjo socialinė darbuotoja. Moterimis labiau tikima nei vyrais. Prižada daugiau policijos sau nesikviesti.
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažinimo, jo kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis ir teisiamajame posėdyje ištirtais bei patvirtintais įrodymais:
Nukentėjusioji I. B. paaiškino, kad gyveno kartu su Č. G. nuo praėjusių metų kovo mėnesio iki kol jį suėmė. Buvo surašyti socialinės darbuotojos į bendrą šeimą. Gyveno visą laiką, vedė bendrą ūkį, dalindavosi pinigais. Pati irgi kartais užsidirbdavo pinigų, nebuvo išlaikoma Č. G.. Socialinių išmokų negaudavo. Būdavo, kad ji maistą ir alkoholį pirkdavo. Iki tol, kol Č. G. uždraudė lankytis bute, jie turėdavo bendrus raktus. Po paskirtų apribojimų Č. G. pasiėmė raktus ir įsileisdavo ją tik grįžęs vakare iš darbo. Pati per dieną būdavo pas kaimynę O. L., kurios butas yra šalia už trijų- keturių žingsnių. Įvykio dieną Č. G. parsinešė dvi pūsles alaus, jį nusinešė pas O. L.. Ten visi išgėrė. Paskui kartu su Č. G. parėjo namo. Išėjus iš O. L. buto, eina išeiti į lauką, bet jie ėjo iškart į namus. Č. G. paprašė jos suplauti indus ir padaryti valgyti. Ji atsisakė, sakydama kodėl ji viską turi daryti. Tada Č. G. jai trenkė kumščiu iš viršaus į pakaušį. Kuria ranka trenkė, nematė, nes buvo nusisukusi. Po suduoto smūgio nesusvyravo ir nenugriuvo, tik pajuto skausmą ir dabar dar jaučia. Smurto protrūkis įvyko virtuvėje, prie šaldytuvo, kai ruošėsi eiti į kitą kambarį. Po smūgio Č. G. iškvietė policiją. Nežino kodėl jis skambino į policiją. Dabar ji gyvena pas savo dukrą ir Č. G. bute nesilanko. Ar įvykio metu Č. G. buvo labai apsvaigęs nežino, sunku jį suprasti. Paprastai už ją daugiau gerdavo. Įvykio metu jai buvo nustatytas 3 promilių girtumas, tačiau viską prisimena. Veidą jai sužalojo Č. G. prieš įvykį. Policija jai liepė sakyti, kad nežino, kur susižalojo nosį, kad Č. G. būtų lengviau. Kai Č. G. gavo apribojimus, ji gyveno tame bute. Jo dukra ten mažai būdavo. Minimą langiuką išėmė jo žentas, nes jis pro jį lindo.
Ekspertas A. G. paaiškino, kad apžiūrint nukentėjusiąją I. B. nosies nugarėlėje ir pakaušyje virš didžiojo gumburo matėsi kraujosruvos. Toks sužalojimas daugiausia gaunasi suduodant. Smūgis eina iš viršaus žemyn, dėl to ir buvo parašyta, kad čiuopiant yra skausmingas audinių patinimas, kraujosruva. Virstant ar kitu būdu susižalojant, paprastai sužalojimai būna žemiau nei virš didžiojo gumburo. Jei smūgio metu asmuo atsirėmęs, tai gali ir nenuvirsti. Neina tiksliai nustatyti kada buvo suduotas smūgis į galvą. Galėjo smūgis būti suduotas 3-4 dienų laikotarpyje. Nėra duomenų, kada nukentėjusioji susižalojo nosį. Nukentėjusioji pati sakė, kad nosis buvo sužalota anksčiau.
Iš specialisto išvados Nr. G102/2017(11) nustatyta, kad I. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl skausmingo audinių patinimo pakaušyje ir poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje (b.l. 30-31).
Iš 2017-04-25 tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje nustatyta, kad policijoje gautas pranešimas apie į namus pro langą įsibrovusią neblaivią sugyventinę, kuri nesutinka išeiti. Pranešėjas dėl smurto artimoje aplinkoje turi apribojimą prie jos artintis. Pabendravus su I. B. ji paaiškino, kad sugyventinis Č. G. jai ranka trenkė į galvos sritį. Apžiūrėjus I. B. pakaušio srityje matėsi iškilimas. Č. G. buvo nustatytas 2,27 promilių girtumas, I. B. 3,14 promilių girtumas (b.l. 10).
Iš 2017-05-02 akistatos tarp nukentėjusios I. B. ir įtariamojo Č. G. protokolo nustatyta, kad kiekvienas laikėsi savo anksčiau duotų parodymų (b.l. 71-73).
Iš 2017-04-25 nukentėjusios I. B. parodymų patikrinimo vietoje nustatyta, kad Č. G. prieš ją smurtavo bute,, virtuvėje prie durų (b.l. 22-26).
Iš 2017-04-25 pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusioji I. B. nurodė, kad 2017-04-25 apie 20 val. 40 min. adresu, Prezidento g. 36-4, Tauragė, jai Č. G. vieną kartą sudavė kumščiu į galvą, dėl ko iškilo didelis gumbas ir Č. G. pats paskambino į policiją pranešdamas, kad ji jį sumušė (b. l. 5-6).
Iš 2017-03-T. T. rajono apylinkės teismo nutarties nustatyta, kad Č. G., įtariamam pagal BK 140 str. 2 d., dėl 2017-03-10 smurto prieš nukentėjusiąją I. B., buvo paskirta kardomojo priemonė - įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios I. B., gyv., bei nebendrauti ir neieškoti ryšių su I. B., nesilankyti adresu, nuo 2017-03-20 iki 2017-06-20. Išaiškinta, kad būste, kuriame nuolat gyveno įtariamasis ir nukentėjusioji gyventi lieka nukentėjusioji I. B.. Įspėtas, kad už šio įpareigojimo nesilaikymą jam gali būti paskirta kita kardomoji priemonė (b.l. 139-140).
Iš nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo nustatyta, kad butas Prezidento g. 36-4, Tauragė, T. T. rajono savivaldybės nuosavybė (b.l. 138).
Teismui įvertinus aptartus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką prieš šeimos narį – sugyventinę I. B.. Nukentėjusioji tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu patvirtino esminę kaltinamojo veikos aplinkybę, o būtent: jai sugyventinis Č. G. kumščiu sudavė į galvą, dėl ko iškilo gumbas. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios parodymais, nes jie nuoseklūs, atitinkantys kitoms byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, taip pat ir specialisto išvadoje nustatytam nukentėjusiosios sužalojimui. Ekspertas A. G. teismo posėdžio metu patvirtino, kad apžiūrint kraujosruva matėsi pakaušyje virš didžiojo gumburo, čiuopiant buvo skausmingi audinių patinimai. Toks sužalojimas būdingas suduodant smūgį iš viršaus žemyn. Reikšmingu laikytinas ir eksperto paaiškinimas, kad nukentėjusiosios virtimo ar kitu atveju, kai ji susižalotų pati, sužalojimai būtų atsiradę ne viršutinėje galvos dalyje, kas patvirtina aplinkybę, kad sužalojimo prigimtis – smurtinė, tai yra smūgio sudavimas. Duomenų, kad nukentėjusiosios atžvilgiu būtų smurtavęs kitas asmuo, nei kaltinamasis, byloje nėra. Eksperto paaiškinimas, kad smūgis pakaušio srityje galėjo būti suduotas 3-4 dienų laikotarpyje, nepaneigia Č. G. kaltės, nes nei kaltinamasis nei nukentėjusioji nenurodė aplinkybės, jog jos atžvilgiu smurtas būtų buvęs panaudotas kitu metu eksperto nurodytu 3-4 dienų laikotarpiu. Byloje esant pagrįstiems ir objektyviems įrodymams, jog nukentėjusiajai smūgį į pakaušio viršutinę dalį kaltinamasis sudavė 2017-04-25 apie 20.40 val., darytina išvada, kad specialisto išvadoje nustatytas sužalojimas nukentėjusiajai padarytas būtent kaltinamajame akte nurodytu laiku.
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba padarė nežymų sužalojimą ar trumpą susargdinimą savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 38 straipsnį šeimos nariu yra laikomas ir asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis su nukentėjusiąją kartu gyventi pradėjo nuo 2016 metų pavasario ir kartu gyveno apie metus laiko. Iš kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimų darytina išvada, kad jie vedė bendrą ūkį – nors kaltinamasis turėjo darbą ir pastovias pajamas, nukentėjusioji irgi prisidėjo prie bendro ūkio išlaikymo versdamasi atsitiktiniais uždarbiais. Jie kartu dirbo buities darbus: gamino maistą, skalbė rūbus ir pan., tai yra bendrai gyveno. Netgi teismui nustačius įpareigojimą kaltinamajam gyventi atskirai nuo nukentėjusiosios, jis šią pareigą pažeidė, ir toliau kartu gyveno su nukentėjusiąja bute, kuriame neturėjo teisės būti ir kuriame įvykdė nusikalstamą veiką, todėl kaltinamojo teiginys, kad jis bendro ūkio su nukentėjusiąja nevedė ir kartu su ja negyveno, yra nepagrįstas.
Ištyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, yra pakankamas pagrindas daryti išvadai, kad Č. G. padarė jam inkriminuojamą nusikaltimą.
Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis smurtaudamas tyčia sudavė kumščiu sugyventinei I. B. į galvą, dėl ko nukentėjusiajai padarė skausmingą audinių patinimą pakaušyje, tai yra nežymiai sužalojo šeimos narį.
Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam Č. G., atsižvelgia į veikos pavojingumą visuomenei, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes (BK 54 str.). Kaltinamasis padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis du kartus teistas už keturias analogiškas veikas prieš sugyventinę I. B., bausmės neatlikęs, paskirta bausmė nesulaikė kaltinamojo nuo naujų analogiškų nusikalstamų veikų darymo (b. l. 92 - 96). Kaltinamasis turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą (b. l. 99). Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1d. 9 p.). Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusioji smurto jos atžvilgiu padarymo metu irgi buvo neblaivi, jai nustatytas neblaivumo laipsnis netgi didesnis nei kaltinamajam. Akivaizdu, kad būdama tokios būklės ji negalėjo adekvačiai reaguoti į kylančią kaltinamojo agresiją dėl to, jog atsisakė gaminti jam vakarienę, nebandė pasišalinti iš buto iki smurto panaudojimo ar savalaikiai iškviesti policiją, tačiau šios aplinkybės galėtų būti reikšmingos tik sprendžiant teismui dėl nukentėjusiajai padarytos žalos dydžio, bet jokiu būdu nepašalina kaltinamojo baudžiamosios atsakomybės. Vienok, civilinis ieškinys byloje nėra pareikštas.
Pažymėtina, kad kaltinamojo smurto atvejai sugyventinės atžvilgiu paskutiniu metu dažnėja, kaltinamasis savo elgesio kritiškai nevertina, teigia, kad pati nukentusioji prie jo kabinėjosi, persekiojo. Kaltinamasis smurtavo prieš sugyventinę, kai jam buvo paskirta kardomoji priemonė – gyvenimas skyrium nuo nukentėjusiosios, jis aplamai neturėjo teisės lankytis bute, kuriame padarė šią nusikalstamą veiką, tačiau, priešingai, nei T. T. rajono apylinkės teismo 2017-03-20 nutartyje, pats draudė nukentėjusiajai lankytis bute, kuriame teismas nustatė jos gyvenamąją vietą. Ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta laisvės apribojimo bausmė kaltinamajam teigiamo poveikio nepadarė. Aptartų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad kaltinamasis savo smurtiniais veiksmais nuolatos kelią realų pavojų nukentėjusiosios sveikatai ir gyvybei, todėl jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, nustatant ją atlikti pataisos namuose.
Šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrintina T. T. rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalimi BK 63 str. 9 d. pagrindu.
Į bausmės laiką Č. G. įskaitytinas laikino sulaikymo laikas nuo 2017-04-25 iki 2017-04-26 (1 diena) ir nuo 2017-04-26 teismo nutartimi paskirtas suėmimo laikas (b.l. 41-43, 63-65) bei laikino sulaikymo laikas nuo 2016-11-10 iki 2016-11-11 (1 diena), dėl veikos, už kurią kaltinamasis T. T. rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžiu. Č. G. skirta kardomoji priemonė – suėmimas – paliktina kol įsiteisės nuosprendis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 303 str. 2 d., 307 str. 1, 7 d., teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Č. G. pripažinti kaltu pagal BK 140 str. 2 d. ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę 8 mėn. (aštuoniems mėnesiams).
Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., prie šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės iš dalies T. T. rajono apylinkės teismo 2017-05-05 nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 mėn. (vienuolikai mėnesių).
Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.
Vadovaujantis BK 66 str. 1 d., 2 d. į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme nuo 2016-11-10 iki 2016-11-11 (vieną dieną), bei nuo 2017-04-25 iki 2017-04-26 (vieną dieną) ir suėmime nuo 2017-04-26 išbūtą laiką.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.
Kardomąją priemonę – suėmimą – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu T. T. rajono apylinkės teismą.
Teisėjas E. M.
