Dėl kaltės nepasisakė, teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko ir kad eismo įvykio metu buvo sužalota E. B.

Baudžiamoji byla Nr.1-65-547/2025

Teisminio proceso Nr.1-01-1-45332-2023-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3;

1.2.25.4.1; 2.1.10.1; 2.1.15.4.3.2; 2.3.4.3;

2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

N U O S P R E N D I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 4 d.

Varėna

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Silvana Girdenienė,

sekretoriaujant Ritai Tamulienei,

dalyvaujant prokurorei Živilei Gecevičienei,

kaltinamajam T. D., jo gynėjai advokatei Vladai Buivydienei,

nukentėjusiajai-civilinei ieškovei I. Z.,

nukentėjusiajai – civilinei ieškovei E. B., jos atstovui advokatui Simui Šuminui,

nedalyvaujant civilinio atstakovo atstovui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs bylą

n u s t a t ė :

T. D., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2023 m. lapkričio 25 d. apie 12.20 val., (duomenys neskelbtini), miško keliuke, vairuodamas nuosavą automobilį,,VW Touareg”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo lanksčia vilktimi, trumpesne nei 4 metrai, vilko I. Z. vairuojamą automobilį,,Honda H-RV”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir taip pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 127 p. ir 215 p. reikalavimus, ir dėl to įvyko eismo įvykis, t. y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, trumpesne nei numatyta kelių eismo taisyklėse lanksčia vilktimi vilkdamas automobilį,,Honda H-RV”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuojamą I. Z., nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač smėlingą vietovės reljefą, kelio ir velkamos transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, ir prireikus sustoti, dėl ko velkamas automobilis,,Honda H- RV” išvažiavo iš keliuko ir trenkėsi į pakelės medį, ir eismo įvykio metu buvo sužalota automobilio,,Honda H -RV” keleivė E. B., kuriai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas dėl poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, odos nubrozdinimo dešinės akies srityje, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos II piršte, subdurinės kraujosruvos virš dešinės kaktinės galvos smegenų skilties, dešinio žandinio ančio priekinės ir viršutinės sienelės lūžių, nosikaulio lūžio.

Kaltinamasis T. D. ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltės nepasisakė, teisme savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl to, kas įvyko ir kad eismo įvykio metu buvo sužalota E. B.. Kaltinamasis parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. ryte su savo automobiliu VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Druskininkuose, dalyvavo orientacinėse varžybose. Varžybose dalyvavo ir jo pažįstama mergina I. Z., kuri važiavo automobiliu Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Apie 12.00 val., važiuodamas miško masyvu miško klampiame smėlėtame keliuke, tarp Druskininkų ir Varėnos rajonų, pastebėjo stovintį I. Z. automobilį Honda. Jis išlipęs I. pasiteiravo, kas nutiko. I. jam pasakė, kad jos automobiliui nusisuko pusašis ir automobilis savo eiga pats negali važiuoti. Kaltinamasis parodė, kad I. automobilį Honda sutiko patempti iki geresnės kelio atkarpos, kad galėtų vėliau atvažiuoti jos automobilį partempti techninė pagalba - traliukas. I. prie savo automobilio priekinės dalies esančios kilpos jau buvo prikabinusi kinetinę specialią virvę, lanksčią vilktį, o kas prikabino tos vilkties kitą galą prie jo automobilio VW Touareg, gerai nepamena. Nežino, koks tos vilkties ilgis buvo, jie jos nematavo ir jis nežinojo, kad ji galėjo būti trumpesnė nei privalo būti. Bet ji buvo tvirta, speciali automobiliams tempti. Jis sėdo už savo automobilio VW Touareg vairo, priekyje keleivio sėdynėje jo automobilyje sėdėjo M. M., o gale sėdėjo M. draugė Ž.. Tuo tarpu I. Z. sėdo už savo automobilio Honda vairo, šalia jos keleivio vietoje sėdėjo E. B., o gale jos automobilyje sėdėjo dar dvi merginos tai E. N. ir A.. Jis po truputį pradėjo tempti I. automobilį, kuris buvo tempiamas užvestas. Kelio atkarpa, kuria tempė savo automobiliu I. vairuojamą automobilį, buvo smėlėta ir klampi, o jo važiavo greitis buvo įvairus, tai galėjo būti atkarpomis nuo 20 iki 50 km per valandą greičiu. Tempdamas I. automobile, vis pasižiūrėdavo per veidrodėlį ir tikrai nematė, kad jo tempiamas I. automobilis būtų mėtęsis, važiavęs į šalis. Jis I. automobilį tempė kokius 300-400 metrų. Kaltinamasis paaiškino, kad jam tempiant I. automobilį Honda, staiga išgirdo kažkokį garsą ir atsisukęs pamatė, kad tempiamas automobilis dešinės pusės priekine dalimi buvo atsitrenkęs į pakelės medį. Jis sustojo ir išlipęs iš savo automobilio pastebėjo, kad įvykio metu buvo sužalota I. automobilyje sėdėjusi E. B., kuriai iš nosies bėgo kraujas ir ji dejavo. Kažkas iš merginų iškvietė medikus. Jis tuo tarpu atkabino virvę nuo savo automobilio, kuri buvo trūkusi į dvi dalis. Kaltinamasis parodė, kad jis sužalotą merginą, E. B., kartu su I. Z. savo automobiliu VW Touareg nuvežė iki pagrindinio kelio, kad ją perimtų medikai. Kai E. B. perėmė Druskininkų medikai jis grįžo atgal į įvykio vietą. Po kelių minučių į įvykio vietą atvyko ir policijos pareigūnai. Atvykę policijos aiškinosi įvykio aplinkybes. Pareigūnai įvykio vietoje jam patikrino blaivumą, jis buvo blaivus. Jie apžiūrėjo įvykio vietą, apžiūrėjo automobilius ir automobilius nutempė saugojimui. Taip pat, jie paėmė ir virvę, kuria buvo tempiamas automobilis. Kaltinamasis paaiškino, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl to, kas atsitiko ir pagal galimybes, atlygino nukentėjusiosioms atstovavimo išlaidas, o dėl likusios dallies susitarė, išsiaiškino, kad draudimo bendrovė dalį turtinės ir neturtinės žalos jau atlygino. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų, jos jam atleido, todėl prašo nutraukti baudžiamąją bylą jiems susitaikius. Prašė neatimti iš jo vairuotojo pažymėjimo, nes jam reikalingas dėl darbo funkcijų.

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė I. Z. parodė, kad 2023 m. lapkričio 25 d. apie pietus, tikslaus laiko neatsimena, ji savo automobiliu "Honda H-RV", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvažiavo į Druskininkus, nes 2023-11-25 norėjo dalyvauti orientaciniame renginyje, t. y. mėgėjų orientacinės varžybos su senais automobiliais. Atvažiavo kartu su draugėmis E. B., E. N. ir A. Č.. Varžybose dalyvavo vairuodama savo automobilį,,Honda H-RV”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kartu su ja kaip varžybų dalyvės važiavo ir draugės. E. B. sėdėjo automobilio priekinėje dešinės pusės keleivio sėdynėje, ant galinės sėdynės už vairuotojo sėdynės sėdėjo E. N., o už priekinės keleivio sėdynės sėdėjo A. Č.. Į varžybas atvažiavo ir varžybose dalyvavo su tvarkingu automobiliu,,Honda H-RV”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobiliui buvo galiojanti technikinė apžiūra, automobilis buvo draustas privalomuoju civiliniu draudimu. Varžybose dalyvavo apie 60 automobilių. Varžybos vyko miško keliukais. Nuo varžybų starto praėjus maždaug 2 ar 3 val., važiuojant miško keliuku, jos vairuojamas automobilis,,Honda H-RV”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugedo ir savo eiga nebegalėjo važiuoti, nes nulūžo priekinis pusašis. Automobilio variklis, vairo stiprintuvas, stabdžiai ir kitos sistemos veikė, automobilio ratai sukosi, tik automobilis dėl nulūžusio pusašio negalėjo savaeigiai važiuoti, todėl ji ieškojo, kad kas sugedusį automobilį nutemptų iš miško keliuko iki pagrindinio kelio, kad galėtų su autovežiu išsivežti sugedusį automobilį. Prie sugedusio automobilio priekinės tempimo kilpos prikabino virvę – lanksčią vilktį, kuri jai priklausė ir kurią vežėsi automobilio bagažinėje. Vilkties ilgis turėjo būti apie 6 m. Vilktį turėjo daugiau kaip metus laiko, ne vieną kartą buvo naudota įvairiose automobilių varžybose, buvo tvarkinga. Prie jos sugedusio automobilio sustojo varžybų dalyvis T. D., kuris vairavo automobilį,,VW Toureg”. T. D. ji pažįsta apie metus laiko, nes jis taip pat dalyvauja įvairiose automobilių orientaciniuose renginiuose-varžybose, bei iš jo ji buvo ir nupirkusi automobilį,,Honda H-RV”, su kuriuo ir dalyvavo varžybose. Be T. D. jo automobiliu dar važiavo moteris ir vyras, kurių nepažįsta. T. D. pasiūlė joms padėti, tai yra iki pagrindinio kelio nutempti jos sugedusį automobilį. T. prie savo automobilio galinio kablio prikabino virvės – lanksčios jungties galą. Vienas galas buvo pritvirtintas prie jos automobilio priekinės tempimo kilpos. Po to, ji įsėdo į savo automobilio priekinę kairės pusės vairuotojo sėdynę, E. B. sėdėjo automobilio priekinėje dešinės pusės keleivio sėdynėje, o gale sėdėjo A. Č. ir E. N.. Tempimo metu ji buvo prisisegusi saugos diržu, ar kartu automobilyje buvusios draugės buvo prisisegusios saugos diržais pasakyti negali. T. D. jos automobilį miško keliuku tempė, jos manymu, ne mažesniu kaip 50 km per valandą greičiu. Galėjo būti ir didesnis greitis, nes jos automobilis mėtėsi į šonus, kelis kartus buvo išvažiavęs iš keliuko ribų. Keliuko danga buvo smėlis su giliomis provėžomis, pravažumas prastas. Tuo metu, jai suvaldyti automobilį buvo sunku, todėl automobilį stabdydama ir signalizuodama garsiniu signalu norėjo perspėti T., kad jis savo automobiliu temdamas jos automobilį sumažintų greitį, nes jai buvo labai sunku suvaldyti savo automobilį, jos automobilis mėtėsi į šonus ir ji stengėsi, kad jos automobilis neatsitrenktų į keliuko kraštuose esančius medžius. T. D. savo automobilio greičio nesumažino ir jos automobilis priekine dešinės pusės šonine dalimi trenkėsi į pakelės medį. Po smūgio T. D. sustabdė savo automobilį. Po smūgio suveikė automobilio vairo saugos pagalvė, į kurią ji atsitrenkė veidu. Po įvykio, ji su draugėmis išlipo iš savo automobilio. E. B. veidas buvo kruvinas, buvo sužalota nosis, dešinės pusės skruoste prie akies buvo gumbas, ant kaktos buvo gumbas, iš prakirstos nosies bėgo kraujas. E. N. ir A. Č., kurios sėdėjo ant galinės sėdynės, sužalojimų nepatyrė. Po įvykio kažkuri iš jos draugių bendruoju pagalbos telefonu iškvietė pagalbą, o T. D. savo automobiliu sužalotą E. B. ir ją nuvežė iki pagrindinio kelio, kad iškviestiems medikams lengviau būtų galima jas surasti. Nukentėjusioji paaiškino, kad ji yra įsitikinusi, kad įvykis įvyko dėl T. D. kaltės, dėl jo neatsakingo vairavimo, nesaugiu greičiu tempiant jos sugedusį automobilį, dėl ko jos automobilis buvo mėtomas į šonus ir tapo nevaldomas. Po šio įvykio jos automobilis,,Honda H-RV”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tolimesnei eksploatacijai nebetinkamas, todėl jai padaryta turtinė žala 1200 EUR. Nukentėjusioji patvirtino, kad turtinę žalą 1200 Eur jai jau atlygino draudimas, tad kaltinamajam pretenzijų neturi. Ji asmeniškai įvykio metu jokių sužalojimų nepatyrė. Nukentėjusioji patvirtino, kad ji susitaikė su kaltinamuoju, jam atleido, patvirtino, kad ji patyrė 363 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Kaltinamasis 200 Eur jai jau atlygino, likusius 163 Eur įsipareigojo sumokėti iki 2025 m. gegužės 15 d. I. Z. prašo baudžiamąją bylą nutraukti.

Nukentėjusioji – civilinė ieškovė E. B. paaiškino, kad kad 2023 m. lapkričio 25 d. kartu su draugėmis I. Z., E. N. ir A. Č. dalyvavo orientaciniame renginyje Druskininkuose, automobiliu,,Honda H-RV”, kurį vairavo I. Z.. Ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, kitos draugės E. ir A. sėdėjo gale. Jai žinoma, kad renginio metu automobilis buvo techniškai tvarkingas, su galiojančia technine apžiūra, galiojančiu civilinės atsakomybės draudimu, automobilis buvo registruotas I. vardu. Kažkuriam kelio ruože Indrei priklausantis automobilis miško masyve sugedo, jis užsivedė, bet negalėjo važiuoti. I. sakė, kad kažkas atsitiko su automobilio priekiniais ratais, su pusašiais, nes jie nesisuko ir negalėjo automobilis toliau važiuoti, todėl ieškojo, kas galėtų jų automobilį patempti iš miško. Tame kelio ruože, kur sugedo jų automobilis buvo klampus smėlėtas kelias, kokia ten vietovė nežino. I. prie savo automobilio pririšo virvę, lanksčią vilktį ir laukė, kol atvažiuos pagalba ir ją partemps. Prie jų sustojo taip pat tame renginyje dalyvavęs T. D., kuris buvo su automobiliu VW Touareg. T. pasisiūlė jų automobilį patempti. T. kitą virvės galą pririšo prie savo automobilio Touareg ir tempė jų sudegusį automobilį Honda. Kada buvo tempiamas jų automobilis Honda, už vairo sėdėjo I., o ji sėdėjo priekinėje keleivio sėdynėje, o E. ir A. automobilio gale. Ji buvo prisegusi saugos diržą, ar kitos jų automobilio merginos buvo prisisegusios, nežino. T. jų automobilį tempė kokiu 50 km per valandą greičiu, jų automobilis keletą kartų buvo net išvažiavęs iš kelio, jis tai pakildavo šiek tiek į orą, tai vėl nusileisdavo. I. bandė T. signalizuoti, kad tempdamas prilėtintų greitį, nes I. buvo sunku suvaldyti savo automobilį. Staiga automobilis Honda dešinės pusės priekine dalimi ir šonu trenkėsi į pakelės medį. Smūgio metu ji trenkėsi į dešinės pusės automobilio viduje esančią atramą. Po smūgio nelabai ką ir atsimena. Jai labai skaudėjo veidą, bėgo kraujas. Išlipo iš automobilio per vairuotojo pusės dureles, nes jos pusės automobilio durelės jai neatsidarė. Nukentėjusioji paaiškino, kad T. ją kartu su I. savo automobiliu iš įvykio vietos nuvežė iki pagrindinio kelio, ten jas pasitiko medikai ir nuvežė į Druskininkų ligoninę, paskui pervežė į Kauno klinikas. Eismo įvykio metu jai buvo sužalotas veidas, sulaužytas skruostikaulis, lūžusi nosis, akiduobė bei išsiliejęs kraujas į galvą. Dėl įvykio metu patirtų sužalojimų ji reiškia civilinį ieškinį, prašo priteisti jai turtinę ir neturtinę žalą. Nukentėjusioji paaiškino, kad kaltinamasis atlygino jai dalį advokatui patirtų išlaidų, o dėl likusios dalies jie surašė susitarimą. Ji patvirtino, kad kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido ir jie susitaikė, sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, sutiko ir tuoj pat davė parodymus, kaltinamas dėl neatsargaus nusikaltimo padarymo, neprašė skelbti visų byloje surinktų įrodymų. Proceso dalyviai sutiko, kad įrodymai būtų ištirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnyje numatyta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Nustačius pagrindus, numatytus BPK 273 straipsnyje, atliktinas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Kaltinamojo kaltę, be jo visiško savo kaltės pripažinimo, patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

Liudytoja E. N. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-11-25 buvo automobilių orientacinėse varžybose Druskininkuose. Iš ten turėjo važiuoti pagal kelio knygą ir grįžti atgal į Druskininkus. Maršrutas galėjo būti ir Varėnos rajone. Maršrutas buvo apie 200 km. Ji pažįsta I. Z. ir E. B., nes jos buvo jos komandoje. Kai važiavo Varėnos r. miško keliuku joms sugedo automobilis, "Honda HR-V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklausė I. Z.. Automobiliui sustojus pamatė, kad yra iškritęs pusašis. Kas tiksliai neatsimena, galėjo būti ir ji pati, per raciją pranešė, kad sugedo automobilis ir reikia partempti automobilį. Automobilį atvažiavo partempti T. D. automobiliu VW TOUREG. Jis pasakė, kad jų automobilį patemps iki artimiausio keliuko. Tempiamą automobilį "Honda HR-V" vairavo I. Z. ar buvo užsisegusi saugos diržą ji nematė, priekyje sėdėjo E. B., kuri buvo užsisegusi saugos diržą, o ji ir A. Č. sėdėjo gale. Ji saugos diržo nesegėjo, o ar diržą segėjo A. Č. važiuojant automobiliu nežino. Kokiu greičiu buvo tempiamas automobilis, ji nematė, spėja tik, kad jos manymu tokiam keliui esant buvo tempiamas per greitai. Važiuojant, jų automobilį pradėjo nešioti ir automobilis nuvažiavo nuo keliuko į dešinę pusę ir trenkėsi į pakelės medį. Automobiliui sustojus ji išgirdo, kaip E. B. šaukia, kad jai skauda ir nežino, kaip išlipti. Kaip I. ir E. išlipo iš automobilio, ji nematė. O kaip ji išlipo iš automobilio, iš streso neatsimena. Išlipus iš automobilio pamatė kad iš E. nosies bėga kraujas, ji tada paskambino į pagalbos centrą ir pranešė apie sužalotą draugę. Jai po šio eismo įvykio yra sutrenkta kairė koja, bet ji pas medikus nesikreipė. Mano, kad dėl šio įvykio kaltas T. D., nes pasirinko nesaugų greitį pervertindamas I. Z. gebėjimą vairuoti (t. 2, b. l. 90-93).

Liudytoja A. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023-11-25 buvo automobilių orientacinėse varžybose Druskininkuose, kartu su I. Z., E. N. ir E. B.. Iš ten turėjo važiuoti pagal kelio knygą ir grįžti atgal į Druskininkus. Maršrutas galėjo būti ir Varėnos rajone. Maršrutas buvo apie 200 km. Pažįsta I. Z. ir E. B., nes jos buvo jų komandoje. Kai jos važiavo Varėnos r. miško keliuku joms sugedo automobilis, "Honda HR-V", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso I. Z.. Gedimo priežasties nežino. Varžybose dalyvavo ir T. D., kuris galėjo važiuoti iš paskos ir sustojo prie jų suteikti pagalbą, kad automobilį patrauktų į kelkraštį, kad nekliudytų kitiems dalyviams važiuoti. T. D. vairavo automobilį VW TOUREG. Jis pasakė, kad jų automobilį patemps iki artimiausio keliuko. Tempiamą automobilį "Honda HR-V" vairavo I. Z. ar buvo užsisegusi saugos diržą, nematė, priekyje sėdėjo E. B., ar ji buvo užsisegusi saugos diržą nežino, bet mano, kad buvo. Ji ir E. N. sėdėjo gale. Ji saugos diržą pradėjo segtis važiuojant, bet jis užstrigo ir nespėjo užsisegti iki eismo įvykio. O ar E. N. buvo užsisegusi saugos diržą, nematė. Kokiu greičiu buvo tempiamas automobilis, ji nematė, spėja tik, kad tokiam keliui buvo tempiamas per greitai. Važiuojant jų automobilį pradėjo nešioti ir automobilis nuvažiavo nuo keliuko į dešinę pusę ir trenkėsi į pakelės medį. Automobilis sustojo ir išgirdo, kaip E. B. šaukia, kad jai skauda ir nežino, kaip išlipti. Pamatė kaip I. Z. išlipo pirma pro vairuotojo pusę ir paskui ją išlipo ir E. B.. Kaip ji ir E. N. išlipo, ji iš streso neprisimena, nes gale nėra durelių, nes automobilis yra dviduris. Išlipusi iš automobilio pamatė kaip iš E. nosies bėga kraujas, ištinęs veidas. I pagalbos centrą paskambino E. N.. Jai po šio eismo įvykio niekas nesužalota tik buvo išgąstis. Mano, kad dėl šio eismo įvykio kaltas T. D., nes pasirinko nesaugų greitį ir dėl to I. Z. šiame nelygiame kelyje negalėjo suvaldyti automobilį, nes automobilį mėtė į įvairias puses. Jis žinojo, kad per greitai važiuoja, nes jo draugė, kuri važiavo kartu su juo jai po eismo įvykio pasakė:,,kad aš jam sakiau, kad jų mašina skrenda, o jis atsakė, kad I. gera vairuotoja ir ji suvaldys automobile” (t. 2, b. l. 100-103).

Liudytoja Ž. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad ji, 2023-11-25 į Varėnos r. atvyko kartu su draugais T. D. ir M. M. į orientacines automobilių varžybas. T. D. asmeniškai nepažįsta. Tą kartą jį matė pirmą kartą. Su T. susipažino per M., nes jie yra draugai. I. Z. nepažįsta. Ji nežino kokių gedimų turėjo I. Z. priklausantis automobilis Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kodėl šis automobilis negalėjo važiuoti. Šis automobilis stovėjo miško kelyje. Privažiavus prie minėto automobilio jie sustojo ir paklausė, kas nutiko. Automobilyje Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjo keturios jai nepažįstamos merginos. Merginos nurodė, kad automobilis sugedo ir paprašė jų patempti jų automobilį iki artimiausio pagrindinio kelio. T. prie savo automobilio VW Toureg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su virve pririšo ar prikabino automobilį Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pradėjo jį tempti. T. lėtai važiavo, tiksliai nematė, kokiu greičiu jis važiavo, bet jai atrodo, kad jis važiavo apie 30 km/h. Ji sėdėjo automobilio VW Touareg gale, dešinėje pusėje. Automobilis buvo tempiamas miško keliu, be asfalto dangos, kelias buvo smėlėtas, tikslaus kelio adreso nurodyti negali, nes nežino. Tempiant automobilį, kažkuriuo metu nutrūko virvė ir tada pamatė, jog Honda automobilis yra atsitrenkęs į medį. Automobilis Honda dešinės pusės priekiu buvo atsitrenkęs į medį ir dėl to nukentėjo priekyje sėdėjusi keleivė. Po šio įvykio ji nebuvo išlipus iš automobilio. Honda automobilio vairuotoja išlipo iš automobilio ir nuėjo prie nukentėjusios keleivės. Keleivė išlipo iš automobilio. Keleivės buvo kruvinas veidas, tačiau ji buvo sąmoninga. Kažkas iš merginų iškvietė greitąją ir jos Honda vairuotoją ir nukentėjusią keleivę nuvežė iki pagrindinio kelio, kad greitoji greičiau galėtų suteikti pagalbą. Kas kaltas dėl šio įvykio, pasakyti negali. Mano, kad čia įvyko nelaimingas atsitikimas (t. 2, b. l. 113-116).

Liudytojas M. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis, 2023-11-25 kartu su draugais T. D. ir Ž. B. dalyvavo Varėnos mieste vykusiuose orientacinėse varžybose. Jų metu orientuodamiesi pagal žemėlapį turėjo nuvykti į tam tikras vietas, vykdant užduotis. Kaip tik tą dieną apie 12.20 val. vyko miško keliuku, kur tiksliai nepasakys, link objekto, tačiau kokio šiuo metu pasakyti taip pat negali. Jiems bevažiuojant pamatė, kaip priekyje, kelkraštyje, stovėjęs automobilis HONDA ir jo vairuotoja stabdė jų automobilį. Tuo metu jis sėdėjo keleivio vietoje, o jo draugas T. išlipo pasiteirauti, kas nutiko. Ką jie kalbėjo pasakyti negali, negirdėjo, suprato, jog kažkas negerai, kai pamatė, kaip T. pasiėmė iš automobilio bagažinės trosą ir prikabino kitą automobilį, jog jį patempti. T. grįžęs į automobilį pasakė, jog kitame automobilyje sėdėjusios keturios moterys paprašė nutempti jų automobilį iki pagrindinio kelio. Nieko blogo neįtardami taip ir padarė, kol T. sėdėjęs už vairo, vairavo, jis savo ruožtu sėdėdamas keleivio vietoje vartė žemėlapį ir stengėsi surasti greičiausią maršrutą iki pagrindinio kelio. Asmeniškai nežiūrėjo, ką veikia T. ir kaip jis tempia kitą automobilį. Tempiant automobilį HONDA, maždaug patempus nuo 1 iki 5 kilometrų, pajautė, lengvą smūgį ir suprato, jog nutrūko trosas, kuris tempė kitą automobilį. Jiems atsisukus per galinį automobilio langą pastebėjo, jog automobilis, kurį tempė, nuvažiavo nuo keliuko ir atsitrenkė į medį. T., jis pamatė, kaip iš automobilio keleivio pusės išlipo mergina, tačiau kaip ji atrodė apibūdinti negali, neprisimena detaliai, kuri buvo kažkuo prisidengusi galvą. Akivaizdžiai kraujo nesimatė, tačiau pamena, jog popierius, kurį laikė prisidėjusi prie galvos, buvo kruvinas. Dėl ko nutiko toks incidentas pasakyti negali, apskritai moterys nesakė, nei kas nutiko automobiliui nei dėl ko jos nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Po šio įvykio kitos merginos, kurios buvo automobilyje iškvietė greitąją medicinos pagalbą, tačiau jie su draugais, savo ruožtu, dvi merginas, vairuotoją ir keleivę savo automobiliu nuvežė iki artimiausios gydymo įstaigos ir tenai paliko. Ką merginos galėjo daryti miške pasakyti negali, galbūt taip pat dalyvavo orientacinėse varžybose, kadangi susitiko tame pačiame miško keliuke. Tiek vizualiai, tiek įsodinus merginas į savo automobilį, nesijautė alkoholio kvapo, kaip ir neatrodė, jog jos galėjo būti pavartojusios alkoholinių gėrimų ar kitaip apsvaigusios. Šiuo metu merginų apibūdinti negali, neaiškiai prisimena viską, tačiau jei reiktų atpažinti ir parodyti, kuri vairavo ir kuri sėdėjo keleivio vietoje galėtų (t. 2, b. l. 124-127).

Liudytojas E. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariate Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2023-11-25 dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu V. S.. Apie 12 val. 30 min. buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), kažkur prie (duomenys neskelbtini) miško masyve automobilis atsitrenkė į medį, sužalota moteris, kuriai lūžo nosis. Pagal gautas skambučio koordinates buvo nuvykta į įvykio vietą, kuri buvo miško masyve, miško keliuke prie (duomenys neskelbtini) kaimo. Atvykus į įvykio vietą buvo rastas apgadintas raudonos spalvos automobilis Honda HR-V, vals. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo skersai keliuko ir pasisukęs priekiu į dešinę pusę. Automobilio Honda priekinė dalis ir dešinysis priekinis šonas buvo apgadintas. Taip pat netoliese stovėjo kitas automobilis VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje aiškinantis įvykio aplinkybes vyriškis T. D., kuris kaip vėliau paaiškėjo, buvo automobilio VW Touareg vairuotojas, teigė, kad automobilis Honda, kurį vairavo I. Z. trenkėsi į medį ir eismo įvykio metu buvo sužalota jos automobilio keleivė E. B.. Pasak T. D. po eismo įvykio jis savuoju automobiliu VW Touareg nukentėjusiąją E. B. ir I. Z. nuvežė iki pagrindinio kelio link Latažerio, kur juos pasitiko greitosios medicinos pagalbos automobilis ir nukentėjusiąją nuvežė į Druskininkų ligoninę. Iš pradžių T. D. neigė tempęs I. Z. sugedusį automobilį Honda, bet vėliau prisipažino, kad tempęs ir tempimo metu trūkusi automobilio vilktis, ir tempiamas automobilis Honda atsitrenkė į medį, ir eismo įvykio metu buvo sužalota Honda automobilio keleivė E. B.. Nustatyta, kad T. D. vairuojamu automobiliu VW Touareg taip pat važiavo M. M. ir Ž. B., o I. Z. tempiamu automobiliu Honda HR -V kartu važiavo E. B., E. N. ir A. Č.. Iš įvykio vietos buvo paimta vilktis - virvė, kuri buvo trūkusi į dvi dalis, kuria buvo tempiamas automobilis, o automobiliai išgabenti saugojimui. Dėl įvykio aplinkybių surašytas tarnybinis pranešimas (t. 2, b. l. 130-132).

2023-11-25 Įvykio vietos apžiūros protokole, fotolentelėse ir plane užfiksuota, kad įvykio vieta yra Varėnos r., Marcinkonių sen., šalia Dubo k., koordinatės 53.9900225, 24.2100464. Įvykio vietoje matyti prie medžio medžiaginė virvė ir prie keleivio pusės, priekinio rato pritvirtintas, dviejų durų HONDA HR-V, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini). Ant minėto medžio matyti automobilio smūgio žymės. Automobilis stovi skersai miško keliuko, pasisukęs į dešinę pusę. Automobilis HONDA HR-V, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini), yra raudonos spalvos, ant automobilio iš visų pusių yra priklijuoti baltos spalvos užrašai. Automobilio priekinis bamperis išlūžęs, smarkiai apgadintas keleivio pusės priekinis sparnas, žibintas, variklio dangtis. Priekinis stiklas keleivio pusėje įskilęs. Automobilio viduje vairuotojo pusėje matyti išsiskleidusi oro pagalvė, keleivio priekinė sėdynė nulenkta į priekį, keleivio pusės oro pagalvė neišsiskleidusi. Ant galinių sėdynių matyti popierinio rankšluosčio rulonas, bei mineralinio vandens butelis „Akvilė“. Bagažinėje guli atsarginis automobilio ratas pritvirtintas virve ir medine lenta, šalia matyti juodos spalvos bakas, tuščias mineralinio butelis „Vytautas“. Girtavimo pėdsakų nematyti. Šalia minėto HONDA HR-V automobilio stovi automobilis VW TOUAREG, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio metu automobilis neapgadintas. Ant automobilio kėbulo matyti nežymūs, senesni apgadinimai, nubrauktas priekinis vairuotojo pusės sparnas, nubrauktos priekinės bei galinės vairuotojo pusės durelės. Daugiau jokių apgadinimų nepastebėta. Įvykio vietoje nėra įrengtų vaizdo stebėjimo kamerų, minėtuose automobiliuose nėra vaizdo fiksavimo registratorių. Transporto priemonės išvežtos į saugojimo aikštelę, Santaikos g. 31 D, Alytuje. Užvedimo rakteliai saugojami kartu su automobiliais. Po įvykio vietos apžiūros buvo paimta rudos spalvos medžiaginė virvė (t. 1, b. l. 19-31, 33, 34).

2023-11-25 Priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktuose pažymėta, kad automobiliai Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)nugabenti iš įvykio vietos vilkiku į saugomą automobilių aikštelę, esančią Santaikos g. 31D, Alytuje (t. 3, b. l. 6, 7). Automobilis Honda HR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini)pervežtas ir saugomas Ulonų g. 14 K, Alytuje (t. 3, b. l. 27).

2023-12-11 Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono PK VS tyrėjos O. D. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad liudytoja E. B. 2023-12-09 į jos tarnybinį el. paštą atsiuntė vaizdo įrašą padarytą įvykio vietoje tą pačią dieną tuoj po įvykio (t. 2, b. l. 187-188), kuris buvo perrašytas į CD laikmeną ir pridėtas prie bylos medžiagos (Paketas Nr. 1), byloje (t. 2, b. l. 189).

2023-12-20 Daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėti automobiliai, kurie paimti iš įvykio vietos. Apžiūrėtas automobilis VW Touareg valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pilkos spalvos, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis 4 durelių. Apžiūrint automobilį iš priekio matyti, kad yra deformuotas priekinis bamperis jo apačioje. Bamberio dešinėje pusėje apačioje matyti įsukta aliuminė kilpa. Apžiūrint automobilį iš kairės pusės matyt, kad kairėje pusėje nėra išorinio veidrodėlio, kairysis priekinis sparnas ir priekinės bei galinės durelės deformuotos, matyti korozijos pėdsakai. Apžiūrint automobilį iš galo bamperio apačioje kairėje pusėje matyti įsukta aliumininė kilpa. Apžiūrint automobilį iš dešinės pusės išoriškai apgadinimų nestebima. Automobilio visi 4 ratai su oru. Kitas apžiūrimas objektas yra automobilis Honda HR-V valst. Nr. (duomenys neskelbtini) raudonos spalvos, kurio VIN kodas (duomenys neskelbtini). Automobilis 2 durelių. Apžiūrint automobilį iš priekio matyti, kad deformuotas, išlūžęs priekinis bamperis, bamperio kairėje pusėje apačioje matyti įsukta aliuminė kilpa. Deformuotas variklio dangtis. Priekinis stiklas įskilęs dešinėje keleivio pusėje. Apžiūrint automobilį iš kairės pusės matyti deformuotas priekinis sparnas, priekinis ratas be oro. Apžiūrint automobilį iš galo stebimas bamperio įtrūkimas. Apžiūrint automobilį iš dešinės pusės stebimi pabraižymai ant galinio sparno ir galinių durelių. Dešinės pusės priekinių durelių langas šiek tiek praviras. Stipriai deformuotas priekinis dešinysis sparnas, išdužęs dešinysis priekinis žibintas, dešinysis priekinis ratas be oro. Automobilio viduje jo salone matyti vairuotojo pusėje vaire suveikusi oro pagalvė, daugiau oro pagalvių automobilių salone suveikusių nėra (t. 3, b. l. 13-26).

2023-12-22 Apžiūros protokole aprašytas apžiūrėtas vaizdo įrašas, kurį el. paštu pateikė E. B.. Peržiūrėjus vaizdo įrašą matyti, kad yra šviesus paros metas, miškinga vietovė, aplink yra žmonių, kairėje pusėje matyti pritūpusi mergina, atpažįstama kaip E. B., kuri dejuoja, jai iš nosies bėga kraujas, prie jos pasilenkusi kita mergina, atpažįstama kaip I. Z.. Matyti stovintis automobilis Honda, kurio vairuotojo ir keleivio durelės atidarytos. Pro praviras vairuotojo dureles matyti, kad automobilio salone vaire yra suveikusi oro pagalvė. Automobilio Honda kairės pusės priekinis ratas įklimpęs į smėlėtą kelio dangą. Prie automobilio Honda priekinės dalies matyti pritvirtinta virvė, kurios kita dalis guli ant smėlėtos kelio dangos (galimai nutrūkusi). Automobilis Honda priekine dešine dalimi įsirėžęs į pakelės medį (pušį). Ant pušies matyti kamieno pažeidimas, pažeista medžio žievė. Automobilio Honda priekinė dešinė pusė stipriai deformuota. Toliau vaizdo įraše matyti, kad priekyje automobilio Honda kelių metrų atstumu stovi kitas automobilis VW Touareg, prie kurio galinės dalies prikabinta virvės dalis, kuri galimai nutrūkusi. Vaizdo įraše matyti, kaip prie automobilio Honda prieina vyriškis galimai T. D., kuris nuo automobilio Honda nukabina virvę ir eina link stovinčio automobilio Touareg (t. 2, b. l. 190-192).

2024-01-08 Daiktų apžiūros protokolu apžiūrėta virvė, kuri paimta 2023-11-25 įvykio vietos apžiūros metu. Apžiūros objektas yra virvė, kuri apvali, sukta (pinta), rusvos spalvos. Virvė dviejų dalių. Viena virvės dalis yra 120 cm ilgio, skersmuo 3,5 cm. Viename virvės gale yra metalinė jungiamoji - pritvirtinimo dalis, kitame virvės gale yra surištas mazgas - kilpa. Kita virvės dalis yra 160 cm ilgio, skersmuo 3,5 cm. Abiejuose virvės galuose yra surišti mazgai - kilpos. Tuo apžiūra baigiama. Virvė po apžiūros supakuojama į popierinį maišą ir saugoma Varėnos rajono policijos komisariate (t. 2, b. l. 193-198).

VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašuose matyti, kad automobilio Honda HR-V, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)savininkas ir valdytojas yra I. Z. (t. 3, b. l. 8-11), o automobilio VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas ir valdytojas yra T. D. (t. 3, b. l. 12).

2024-02-05 nutarimu automobilis VW Touareg, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) grąžintas saugojimui jo savininkui ir valdytojui T. D. (t. 3, b. l. 32-34).

2023-12-12 – 2023-12-28 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3922/2023 (01) nurodyta, kad E. B. nustatyti šie sužalojimai: poodinė kraujosruva dešinės ir kairės akies vokuose, odos nubrozdinimas dešinės akies srityje, poodinė kraujosruva kairės plaštakos II piršte, subdurinė kraujosruva virš dešinės kaktinės galvos smegenų skilties, dešinio žandinio ančio priekinės ir viršutinės sienelės lūžiai, nosikaulio lūžis. Sužalojimai galėjo būti padaryti kontaktuojant su bet kokiu kietu-buku daiktu. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja nurodytoms įvykio aplinkybėms ir laikui. Nurodyti sužalojimai galėjo būti padaryti 1 trauminiu poveikiu į dešinio žando sritį. Sužalojimai atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą (t. 1, b. l. 69-71).

Teismas

k o n s t a t u o j a :

Byloje ištirtų įrodymų pagrindu darytina išvada, jog kaltinamojo T. D. neatsargiais, neteisėtais veiksmais, kai jis trumpesne, nei numatyta kelių eismo taisyklėse lanksčia vilktimi vilkdamas kitą automobilį,,Honda H-RV, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, ypač smėlingą vietovės reljefą, meteorologines sąlygas dėl ko velkamas automobilis išvažiavo iš keliuko ir trenkėsi į pakelės medį, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu nesunkiai buvo sužalota E. B., kuriai padarytos poodinės kraujosruvos dešinės ir kairės akies vokuose, odos nubrozdinimo dešinės akies srityje, poodinės kraujosruvos kairės plaštakos II piršte, subdurinės kraujosruvos virš dešinės kaktinės galvos smegenų skilties, dešinio žandinio ančio priekinės ir viršutinės sienelės lūžiai, nosikaulio lūžis. Kaltinamojo T. D. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalį, nes jis, padarė autoįvykį, kurio metu nesunkiai sužalojo žmogų.

Kaltinamojo T. D. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei iš dalies atlygino padarytą žalą.

Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Kaltinamasis T. D. teisiamas pirmą kartą (t. 2, b. l. 71, 77), administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 68-70, 74-75). Kaltinamojo padarytas nusikaltimas yra priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų (BK 16 straipsnis).

Kaltinamasis T. D. ir nukentėjusioji I. Z. sudarė susitarimą dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje, kuriuo patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė. Nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė. Kaltinamasis iki šio susitaikymo protokolo pasirašymo dienos nukentėjusiajai atlygino 200 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir įsipareigojo likusią dalį 163 Eur sumokėti iki 2025 m. gegužės 15 d. Nukentėjusioji I. Z. prašė atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, mano, kad yra pagrindas manyti, jog jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Kaltinamasis T. D. ir nukentėjusioji E. B. sudarė susitarimą dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje, kuriuo patvirtino, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji susitaikė, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, atsiprašė. Nukentėjusioji atleido kaltinamajam ir su juo susitaikė. Kaltinamasis pripažino, kad nukentėjusioji patyrė 2420 Eur procesines išlaidas – advokato pagalbai apmokėti. Kaltinamasis iki šio susitaikymo protokolo pasirašymo dienos nukentėjusiajai atlygino 1120 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti ir įsipareigojo likusią dalį 1300 Eur sumokėti tokiu grafiku: iki 2025 m. balandžio 15 d. – 200 Eur, iki 2025 m. gegužės 15 d. – 200 Eur, iki 2025 m. birželio 15 d. – 300 Eur, iki 2025 m. liepos 15 d. – 300 Eur, iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. – 300 Eur. Nukentėjusioji E. B. sutinka, kad baudžiamasis procesas būtų nutrauktas, o kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis T. D. savo kaltę pripažino visiškai, anksčiau teismo neteistas, administracine tvarka baustas, su nukentėjusiomis susitaikė, padarė neatsargų nusikaltimą (BK 16 straipsnis) ir yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra visos įstatymo numatytos sąlygos, leidžiančios atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiomis.

Kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Nagrinėjamu atveju svarstant klausimą dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise skyrimo, teismas įvertina tai, kad T. D. padarė neatsargų nusikaltimą, jo padarymo metu buvo blaivus, savo kaltę visiškai pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nėra tikslinga skirti T. D. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Prokurorė nurodė, jog svarstytina ar kaltinamajam paskirti 10 MGL dydžio įmoką į nukentėjusiųjų asmenų fondą.

Baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti arba apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamojo poveikio priemonės parinkimas ir paskyrimas yra teismo diskrecija. Spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, teismas individualiai įvertina kaltininko asmenybę, kaltės formą bei rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, teisingumo principo įgyvendinimą ir kitus reikšmingus bylos duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzk2LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-396/2011">2K-396/2011</a>, 2K-35-719/2022). Atsižvelgdamas į bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), teismas parenka tokias suderintas priemones ir pareigas, kurios nuteistajam gali turėti didžiausią poveikį, taip padėdamas įgyvendinti bausmės paskirtį, apibrėžtą BK 41 straipsnio 2 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjctOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-67-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-67-942/2022">2K-67-942/2022</a>).???

Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Skiriant vieną ar kitą baudžiamojo poveikio priemonę, šiuo atveju sprendžiant dėl BK 71 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, turi būti siekiama kažkokių tikslų. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaltinamasis iš dalies atlygino nukentėjusiosioms jų patirtas bylinėjimosi išlaidas, dėl likusios dalies atlyginimo susitarė ir jų sumokėjimą išdėstė. Kaltinamojo šeimoje auga du mažamečiai vaikai. Jo gaunamos pajamos nėra didelės (t. 4, b. l. 27). Teismas daro išvadą, kad šiuo atveju pirmenybė teiktina nukentėjusiųjų interesų apsaugai ir siekiui, kad joms būtų atlygintos jų patirtos proceso išlaidos. Kaltinamajam iš dalies atlyginus nukentėjusiųjų patirtas proceso išlaidas, teismas, pasisakydamas dėl galimybės bylą nutraukti, nurodė, kad yra pagrindo manyti, kad šis asmuo ateityje daugiau nusikalstamų veikų nedarys. Įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog T. D. sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo ir paveikti jį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, nėra būtina taikyti baudžiamojo poveikio priemonės (įmokos į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą), tokia baudžiamojo poveikio priemonė nagrinėjamu atveju būtų perteklinė, ženkliai pasunkinanti nuteistojo turtinę padėtį, todėl atleistajam nuo baudžiamosios atsakomybės neskirtina.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo.

Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, tai yra, fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04NS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-85/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-85/2011">2K-7-85/2011</a>, 2K-628/2013, 2K-59/2014, 2K-281-746/2016, 2K-7-68-222/2018).

Nukentėjusioji civilinė ieškovė I. Z. buvo pateikusi civilinį ieškinį dėl 1200 Eur turtinės žalos atlyginimo dėl automobilio sugadinimo.

Civilinis atsakovas ERGO Insurance SE pateikė į bylą pranešimą apie paskaičiuotą draudimo išmoką 1200 Eur bei 2024-11-28 mokėjimo nurodymą Nr. HAN-695309, kuriuo civilinis atsakovas pervedė I. Z. 1200 Eur (t. 4, b. l. 9-10).

Civilinė ieškovė teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad jai padaryta turtinė žala yra visiškai atlyginta, turtinių pretenzijų civiliniam atsakovui neturi, todėl civilinis ieškinys atmestinas, nes jau yra įvykdytas.

Nukentėjusioji E. B. pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti jai iš draudimo bendrovės 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 12 296,53 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurią sudaro: 7 309,08 Eur negautos pajamos, 101,45 Eur lėktuvo bilietai, 601 Eur randų plastikos operacija, 807 Eur randų šalinimo procedūros ir 3478 Eur nosies plastikos operacija.

Nukentėjusioji patikslintame ieškinyje nurodė, kad ji yra (duomenys neskelbtini), dirbanti Lietuvoje ir Jungtinėje Karalystėje. Per visą nedarbingumo laikotarpį, ji negalėjo priimti 37 klienčių: Jungtinėje Karalystėje neatliko (duomenys neskelbtini) (vienos kaina – 300 svarų sterlingų, t. y. 350,52 Eur), (duomenys neskelbtini) (vienos kaina 160 svarų sterlingų, t. y.186,94 Eur), Lietuvoje neatliko 15 pirmųjų permanentinio makiažo procedūrų (vienos kaina 170 Eur), 8 korekcinių procedūrų (vienos procedūros kaina 80 Eur) ir 2 korekcinių procedūrų praėjus 1-2 metams (vienos kaina 120 Eur), taigi per šį laikotarpį ji prarado 7 309,08 Eur pajamų.

Nukentėjusioji 2023 m. lapkričio 29 d. iki 2023 m. gruodžio 3 d. buvo įsigijusi lėktuvo bilietus kelionei iš (duomenys neskelbtini), kurie kainavo 101,45 Eur, tačiau dėl sužalojimų išvykti jau negalėjo.

Nukentėjusioji ieškinyje nurodė, jog jos gydymas nėra baigtas, nes po pirmosios operacijos apatiniame voke yra likęs raudonas aktyvus randas. 2024 m. sausio 11 d. plastikos chirurgo konsultacijos išraše nurodoma, kad randų plastikos operacija,,Northway chirurgijos centre“ kainuoja 601 Eur. Įvertinus tai, prašo priteisti ir būsimas nukentėjusiosios išlaidas plastinei operacijai. Be to būtina procedūra paakių srityje, siekiant pašalinti randą. Vienos procedūros kaina 269 Eur, rekomenduojamas trijų procedūrų kursas, iš viso kaina 807 Eur.

Kadangi autoįvykio metu dėl nosies sužalojimo pakito nukentėjusiosios nosies forma, jos atstatymui reikalinga plastinė korekcija. Nukentėjusiosios esveikata.lt išraše nurodyta, kad po eismo įvykio metu patirto nosies sužalojimo, nosies pertvara pakrypusi į dešinę, išorinės nosies ašis pakrypusi lanku kairėn, todėl diagnozuota iškrypusi nosies pertvara ir įgyta nosies deformacija. Dėl šios priežasties pacientei reikalinga tiek pertvaros atstatymas, tiek ir nosies išorės korekcija. Nukentėjusioji įvertinusi tokios operacijos kainas 5 klinikose, paskaičiavo jų vidurkį, kuris sudaro 3478 Eur.

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji E. B. patikslino, jog draudimo bendrovė jai išmokėjo 101,45 Eur už lėktuvo bilietus, todėl šia suma ji mažina savo turtinės žalos atlyginimo reikalavimą ir galutinis reikalavimas dėl turtinės žalos atlyginimo yra 12 195,08 Eur, taip pat jai išmokėjo 5000 Eur neturtinės žalos atltyginimą, todėl reikalavimą dėl neturtinės žalos mažina išmokėta išmoka ir prašo atlyginti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji paaiškino, kad ji patyrė didelius išgyvenimus, nes po įvykio veidrodyje ji mato kitą žmogų, neatpažįsta savęs, dėl to ji labai išgyvena. Buvo atsiradusi baimė vairuoti. Nukentėjusioji paaiškino, kad po įvykio ji gulėjo ligoninėje, nes jai darė operaciją dėl skilusios akiduobės, taip pat buvo išisliejęs kraujas į smegenis. Plastinių operacijų dar negalėjo daryti todėl, kad turėjo sugyti kaulai po pirmosios operacijos. Ji paaiškino, kad visos kainos dėl platinių operacijų yra preliminarios, kurias ji pasižiūrėjo internetiniuose puslapiuose, arba išskaičiavusi iš kelių kainų kainos vidurkį.

Civilinis atstakovas atsiliepime į civilinį ieškinį nurodė, kad nukentėjusiajai E. B. jau išmokėjo 101,45 Eur už lėktuvų bilietus ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas savo paaiškinimuose nurodė, kad iš dalies tenkintinas yra ir ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų ir jai galėtų būti priteistina 4 593,42 Eur, o likusioje dalyje šis reikalavimas atmestinas. Pažymėjo, kad ši suma nebuvo atlyginta ieškovei, nes ji vėlai pateikė dokumentus, iš kurių galima nustatyti jos negautas pajamas. Negautų pajamų skaičiavimą, kai pajamos gaunamos iš individualios veiklos, reglamentuoja Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punktas. Todėl šioje dalyje ieškovės reikalavimą pripažino iš dalies, kitoje dalyje prašė jo netenkinti.

Atsiliepime į patikslintą ieškinį, civilinis atsakovas nurodė, jog net ir išnagrinėjus baudžiamąją bylą, nukentėjęs asmuo, jei patiria išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu ar kitų su ginčo įvykio pasekmėmis susijusių išlaidų, nuostolių, išlieka teisė kreiptis į draudiką dėl patirtų išlaidų atlyginimo (TPVCAPDĮ 15 str.) ir teikti žalą pagrindžiančius įrodymus. Tik taip gali būti užtikrintas visiško ir teisingo žalos atlyginimo principas.

Civilinės atsakovė atsiliepime nurodė, jog jei nukentėjusioji, siekdama pašalinti eismo įvykio metu patirtų sužalojimų padarinius, gali gauti būtinąją pagalbą, tai ji ir turi šia pagalba pasinaudoti. Taisyklės numato, kad sveikatos grąžinimo išlaidos, atlyginamos nukentėjusiajam apima tas gydymo išlaidas, kurios kyla dėl būtinybės panaudoti tokius gydymo metodus, procedūras ir priemones, kurie nėra apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovė atsiliepime pažymėjo, kad atlygino ieškovei 5000 Eur sumą įvertinę tai, kad nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nedarbingumo laikotarpis buvo trumpesnis nei 3 mėnesiai.

Rekomendacijų 4 punkte nurodomos orientacinis neturtinės žalos dydis esant sveikatos sutrikdymui: 4.2. esant nesunkiam sveikatos sutrikdymui, atsižvelgus į sveikatos sutrikdymo laikotarpį: 4.2.3. nuo 3 mėn. iki 6 mėn. – iki 6 MMA. 2023 metais MMA buvo 840,00 Eur. Atsižvelgiant į šias Rekomendacijas draudikas ir išmokėjo nukentėjusiajai maksimalią neturtinę žalą – 5000 Eur. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse yra suformuota praktikoje dėl neturtinės žalos atlyginimo bylose pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, kai nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, nukentėjusiesiems neturtinei žalai atlyginti priteisiama suma svyruoja nuo 600 Eur iki 4000 Eur. Didesnis žalos atlyginimas priteisiama tik tais atvejai kai asmuo ilgai gydosi stacionariai, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlika liekamieji reiškiniai, sužalojimas įtakoja būsimo gyvenimo kokybę.

Bylinėjimosi išlaidas, t. y. dėl advokato atstovavimo teisme, teismas turėtų priteisti ne iš draudimo bendrovės, o iš paties kaltinamojo.

Turtinė žala padaroma tada, kai nusikalstama veika pažeidžiami asmens turtiniai interesai. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Taigi turtinė žala turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Be to, pastebėtina, kad turtinė žala turi būti įrodyta konkrečiais rašytiniais įrodymais. Nesant jų, teismas turi teisę nepriteisti nukentėjusiojo nurodytą turtinę žalą.

Nukentėjusioji E. B. prašė iš draudimo bendrovės priteisti turtinės žalos atlyginimo 12 296,53 eurų: už negautas pajamas (7309,08 eurų), už lėktuvų bilietus (101,45 eurų), už būsimą randų plastikos operaciją (601 eurų), už būsimą randų šalinimo procedūrą (807 eurų) ir būsimą nosies plastikos operaciją (3478 eurų). Iš civilinio atsakovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad draudikas ERGO Insurance SE nukentėjusiajai E. B. išmokėjo 101,45 eurų išmoką už lėktuvų bilietus bei paskaičiavo, jog galėtų būti tenkinamas 4593,42 eurų dalyje ieškovės reikalavimas negautoms pajamoms už nedarbingumo laikotarpį padengti.

Pagal CK 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pagal CK 6.249 straipsnį žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys - tiesioginiai nuostoliai ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Tačiau tiek realiai patirta žala, tiek ir negautos pajamos turi būti tiksliai apskaičiuotos, o asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti ne tik žalos buvimo faktą, bet ir jos dydį ar vertę ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>, 3K-3-286-313/2017, 3K-3-148-248/2019, e3K-3-164-1075/2019 ir kt.; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzAtOTQyLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-70-942/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-70-942/2022">2K-70-942/2022</a>). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar reikalaujamos priteisti sumos gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zODIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-382/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-382/2006">3K-P-382/2006</a>; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODUvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-585/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-585/2006">3K-3-585/2006</a>). Negalima reikalauti atlyginti daugiau, nei buvo padaryta žalos, todėl atlyginant žalą yra būtina įvertinti, kad ją atlyginus asmuo neatsidurtų geresnėje padėtyje nei ta, kuri buvo iki žalos padarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-129/2008).

Šiuo atveju pažymėtina, kad nukentėjusioji E. B. turtinę žalą dėl negautų pajamų paskaičiavo tiesiogiai pagal neatliktas paslaugas klientėms ir nurodo, kad už nedarbingumo laikotarpį ji negavo 7309,08 Eur pajamų. Kaip nurodė civilinė atsakovė atsiliepime, ieškovė vėlai, tik 2025 m. vasario 19 d., pateikė draudimo bendrovei būtinus dokumentus, įrodančius teisę gauti negautas pajamas. Negautų pajamų apskaičiavimą numato Eismo įvykio metu padarytos žalos administravimo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 9 punkte reglamentuotas negautų pajamų skaičiavimas, kai pajamos gaunamos iš individualios veiklos. Teismas laiko, kad civilinio atsakovo pateikti dokumentai ir skaičiavimai patvirtina, jog iš dalies dėl 4593,42 Eur tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų.

CK 6.283 straipsnio 2 dalyje nustatytas dėl sveikatos sužalojimo asmeniui atsirandančių nuostolių turinys. Šiuos nuostolius sudaro ir nagrinėjamu atveju aktualios su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatai grąžinti būtinos išlaidos).

Sveikatos sugrąžinimo išlaidos, kaip būsima žala, kurios atlyginimo gali reikalauti nukentėjęs asmuo savo sveikatos sužalojimo atveju, apibrėžia šie kriterijai, kurie turi būti įrodyti: reali būsimos žalos (su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų) atsiradimo tikimybė; sveikatos priežiūros paslaugos yra būtinos, siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius ir, kiek įmanoma, grąžinti nukentėjusio asmens sveikatą į padėtį, buvusią iki jo sveikatos sužalojimo; nukentėjęs asmuo dėl savo finansinės padėties negalėtų gauti būtinų sveikatos priežiūros paslaugų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K- 3-164-1075/2019, 16 punktas). Priteisiamos būsimos išlaidos turi būti su sveikatos grąžinimu susijusių išlaidų, realios, o jų dydis nekelti jokių abejonių dėl šių išlaidų tikrumo. Tačiau kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog to negalima padaryti remiantis vien gydytojo pažyma, kurioje nurodyta numatoma operacijos kaina, nes būsimo gydymo kaina priklauso nuo daugelio aplinkybių, juos galima nustatyti tik preliminariai. Preliminarus galimų gydymo išlaidų priteisimas prieštarautų visiškam žalos atlyginimo principui ir galimai nulemtų nepagrįstą nukentėjusiosios praturtėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-127/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-127/2012">3K-3-127/2012</a>).

Šiuo atveju, nukentėjusioji E. B. teismui nepateikė jokių dokumentų pagrindžiančių būsimų randų plastikos operacijos, randų šalinimo procedūros ir nosies plastikos operacijos neabejotiną, konkrečią išlaidų sumą, tai yra, ieškovė šias sumas apskaičiavo abstrakčiai, paimdama įkainius iš internetinių puslapių arba išvesdama kainų vidurkius. Todėl teismas laiko, kad ieškovė neįrodė, nepateikė jokių neginčijamų duomenų dėl 4886 eurų būsimų randų plastikos operacijos, randų šalinimo procedūros ir nosies plastikos operacijos išlaidų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, civilinis ieškinys šioje dalyje atmestinas, nukentėjusiajai išaiškintina, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 15 straipsniu, nukentėjusiam asmeniui, jei patiria išlaidų, susijusių su sveikatos grąžinimu ar kitų su ginčo įvykio pasekmėmis susijusių išlaidų, nuostolių, išlieka teisė kreiptis į draudiką dėl patirtų išlaidų atlyginimo.

Nukentėjusioji E. B. prašė iš kaltinamojo priteisti 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimui. Ji patvirtino, kad 5000 Eur jau atlygino draudimo bendrovė, todėl jos prašoma likusi neatlyginta neturtinė žala sudaro 15 000 Eur. Dėl priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo E. B. pažymėtina, kad dėl T. D. padarytos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios sveikata. Kaltinamasis neatsargiais veiksmais, vairuodamas padidinto pavojaus šaltinį – automobilį, suvokdamas, kad tokioje situacijoje jam taikomi itin dideli atsargumo ir atidumo reikalavimai, pažeidė teisės aktų nustatytus saugaus eismo kelyje reikalavimus ir taip sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo sužalota E. B.. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad neatsargi kaltės forma pagal savo esmę yra mažiau pavojinga nei tyčinė kaltės forma, todėl į tai atsižvelgiama nustatant neturtinės žalos dydį. Byloje pateiktais medicininiais dokumentais nustatyta, kad nukentėjusiajai nustatyta subdurinė kraujosruva virš dešinės kaktinės galvos smegenų skilties, dešinio žandinio ančio priekinės ir viršutinės sienelės lūžiai, nosikaulio lūžis (t. 1, b. l. 69-71). Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodė, kad patyrė fizinį skausmą, nutrūko jos galimybė laikinai dirbti, liko baimė vėl patirti eismo įvykį, ji patyrė psichologinį stresą, nėra praėjusi baimė važiuoti automobiliu, gydėsi apie tris mėnesius. Paminėtos aplinkybės rodo, kad nukentėjusiosios E. B. pojūčiai dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, jų pobūdis tęsėsi kurį laiką, teismas iš esmės neturi pagrindo netikėti nukentėjusiąja ir jos nurodytomis aplinkybėmis, kad patirtos traumos sukėlė nuolatinius ir besitęsiančius nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Visgi atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad E. B. draudimo bendrovės atlygintas žalos dydis – 5 000 Eur yra pakankamai reikšmingas ir artimas maksimaliam.

Kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinęs ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Be to, aiškindami ir taikydami neturtinės žalos nustatymo kriterijus, teismai turi atsižvelgti ir į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Kita vertus, atkreipiamas dėmesys į tai, kad dėl sveikatos sužalojimo padarytos neturtinės žalos dydžių visiškai suvienodinti teismų praktikos šioje srityje iš esmės neįmanoma, nes kiekvienu konkrečiu atveju būtina vertinti kriterijų neturtinės žalos dydžiui nustatyti visumą, o individualioje byloje šie kriterijai, jų reikšmė ir tarpusavio santykis gali skirtis.

Šiame kontekste taip pat pabrėžtina, kad neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis nėra kaltininko nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Juo siekiama teisingai kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma nesunkiai, yra labai įvairi. Pagal teismų praktiką eismo įvykių bylose, kai padaromi nesunkūs sveikatos sutrikdymai, neturtinės žalos dydis svyruoja nuo 144 € iki 7 240 € (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjAwLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-200/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-200/2010">2K-200/2010</a>, 2K-277/2010, 2K-280/2010, 2K-17/2011, 2K-437/ 2011, 2K-497/2011, 2K-140/2012, 2K-252/2012, 2K-644/2012, 2K-370/2013, 2K-238/2014, 2K-258/2014, 2K-471/2014, 2K-228-303/2015, 2K-232-507/2015, 2K-252-677/2015, 2K-258-699/ 2015, 2K-372-942/2015, 2K-21-942/2016, 2K-P-135-648/2016, 2K-95-222/2017, 2K-105-222/ 2019, 2K-18-976/2021 ir kt.), o didesni neturtinės žalos dydžiai priteisiami tik nustačius išskirtines aplinkybes arba už tyčiniais nusikaltimais padarytą žalą.

Nors teismų praktika ir yra nevienoda bei besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas reikia atsižvelgti vertinant konkrečią kiekvienos bylos situaciją. Tik išimtiniais atvejais, kai nukentėjusysis patiria daugybinius kaulų lūžius, galvos smegenų sutrenkimą, gyvybei pavojingus sužalojimus, itin ilgai gydosi stacionare, jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, prarandamas darbingumas, įprastai priteisiama suma gali būti didinama. Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, išskyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas per žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MjkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-529/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-529/2008">3K-3-529/2008</a>).

Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>).

Atsižvelgdamas į pirmiau nurodytas aplinkybes, į tai, jog neturtinė žala padaryta neatsargiais kaltininko veiksmais, taip pat įvertinant kintančią ekonominę situaciją Lietuvos Respublikoje, teismas sprendžia, kad šiuo atveju nustatytinas kiek didesnis, nei jai jau išmokėtas žalos dydis, įvertinus tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai E. B. buvo išsiliejęs kraujas į galvos smegenis; įvykio metu ji patyrė daugybinius kaulų lūžius (nosies ir akiduobės); visi sužalojimai nukentėjusiajai buvo konstatuoti galvoje, itin reikšmingoje kūno dalyje; ne visus jau galėjo susitvarkyti, nes buvo pradėta gydyti nuo tuo metu medikų įvertintų svarbiausių sužalojimų, o ateityje nukentėjusiosios dar laukia operacijos. Todėl teismas įvertinęs ne tik nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, jau patirtus nepatogumus dėl gydymo, bet ir būsimus nepatogumus dėl gydymo ateityje, neturtinės žalos dydį didina iki 6500 Eur. Kadangi civilinis atsakovas jau sumokėjo nukentėjusiajai 5000 Eur, tai likusi išmokėtina draudimo bendrovės neturtinės žalos suma – 1500 Eur, todėl civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos priteisimo tenkinama iš dalies.

Kiti klausimai

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė panaikintina.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rudos spalvos medžiaginė virvė, saugoma Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate (t. 2, b. l. 193-198), kaip menkavertis daiktas sunaikintinas. Garso įrašas iš BPC, įrašytas CD-R diskelyje (t. 3, b. l. 5), E. B. pateiktas vaizdo įrašas CD laikmenoje (t. 2, b. l. 189), saugotini byloje.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, BPK 254 straipsnio 5 dalimi, 297-308 straipsniais

n u s p r e n d ė :

Atleisti T. D. nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 1 dalyje kaltinamajam T. D. ir nukentėjusiosioms I. Z. ir E. B. susitaikius (BK 38 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti nukentėjusiosios E. B. ir kaltinamojo T. D. susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo:,,5. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažįsta, kad pastaroji patyrė 2420 eurų procesines išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6. Kaltinamasis ir nukentėjusioji E. B. pripažįsta, kad kaltinamasis iki šio protokolo pasirašymo dienos nukentėjusiajai E. B. yra atlyginęs 1120 eurų ir įsipareigoja likusią dalį – 1300 eurų sumokėti tokiu grafiku: iki 2025 m. balandžio 15 d. – 200 eurų, iki 2025 m. gegužės 15 d. – 200 eurų, iki 2025 m. birželio 15 d. – 300 eurų, iki 2025 m. liepos 15 d. 300 eurų, iki 2025 m. rugpjūčio 15 d. – 300 eurų.

7. T. D. nevykdant susitarimo sumokėti visą ar dalį nesumokėtos sumos, nurodytos protokolo 6 punkte, E. B. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio neatlygintos sumos išieškojimo“.

Patvirtinti nukentėjusiosios I. Z. ir kaltinamojo T. D. susitarimą dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo:,,5. Kaltinamasis ir nukentėjusioji pripažįsta, kad pastaroji patyrė 363 eurų procesines išlaidas – išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

6. Kaltinamasis ir nukentėjusioji I. Z. pripažįsta, kad kaltinamasis iki šio protokolo pasirašymo dienos nukentėjusiajai I. Z. yra atlyginęs 200 eurų ir įsipareigoja likusią dalį – 163 eurus sumokėti iki 2025 m. balandžio 15 d.

7. T. D. nevykdant susitarimo sumokėti visą ar dalį nesumokėtos sumos, nurodytos protokolo 6 punkte, I. Z. turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo ir pateikti jį antstoliui dėl priverstinio neatlygintos sumos išieškojimo“.

Nukentėjusiosios I. Z. civilinį ieškinį atmesti.

Nukentėjusios E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) patikslintą civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir jos naudai iš civilinio atsakovo ERGO Insurance SE priteisti 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 4593,42 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus devyniasdešimt tris eurus 42 ct) turtinės žalos – negautų pajamų atlyginimo, kitoje dalyje dėl neturtinės žalos ir turtinės žalos atlyginimo civilinį ieškinį atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: rudos spalvos medžiaginę virvę, saugomą Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate, sunaikinti.

Daiktus, garso įrašą iš BPC, įrašytą CD-R diskelyje (t. 3, b. l. 5), E. B. pateiktą vaizdo įrašą CD laikmenoje (t. 2, b. l. 189), saugoti byloje.

T. D.

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

jeigu asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, per 20 d. nuo jo priėmimo, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmuose Varėnoje.

Teisėja Silvana Girdenienė