Dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, Belgijoje registruota bendrovė „Lloyd‘s Insurance Company S.A.“, Lietuvoje veikianti per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, uždaroji akcinė bendrovė „Testona“, uždaroji akcinė bendrovė „Riboleksas“

Nr. DOK-795

Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00294-2024-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2026 m. kovo 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas), Andžej Maciejevski ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2026 m. vasario 25 d. paduotu atsakovo M. K. kasaciniu skundu

n u s t a t ė :

Atsakovas M. K. padavė kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų likviduojamos dėl bankroto uždarosios akcinės bendrovės „Kontmena“ ir E. L. netiesioginį ieškinį atsakovui M. K. dėl žalos atlyginimo; tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje – likviduojama dėl bankroto uždaroji akcinė bendrovė „Laugina“, Belgijoje registruota bendrovė „Lloyd‘s Insurance Company S.A.“, Lietuvoje veikianti per uždarąją akcinę draudimo brokerių bendrovę „Colemont draudimo brokeris“, uždaroji akcinė bendrovė „Testona“, uždaroji akcinė bendrovė „Riboleksas“. Šia nutartimi iš esmės paliktas nepakeistas Klaipėdos apygardos teismo 2025 m. birželio 27 d. sprendimas, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš atsakovo likviduojamai uždarajai akcinei bendrovei „Laugina“ 65 105,68 Eur žalos atlyginimas.

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovo kasacinis skundas paduotas remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai iš esmės suformavo taisyklę, pagal kurią administravimo išlaidų sąmatos viršijimo ir jų nepatvirtinimo faktas savaime suponuoja žalos buvimą ir nemokumo administratoriaus asmeninę civilinę atsakomybę, tačiau tokia teismų pozicija neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnyje įtvirtintos žalos sampratos bei prieštarauja Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEzLTEwNzUvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-113-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-113-1075/2024">e3K-3-113-1075/2024</a>; 2023 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-823/2023 ir 2026 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYtMzc4LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-16-378/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-16-378/2026">e3K-3-16-378/2026</a>).

2. Teismai neatliko priežastinio ryšio analizės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2026 m. sausio 8 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTYtMzc4LzIwMjY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-16-378/2026')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-16-378/2026">e3K-3-16-378/2026</a> priminta, kad priežastinio ryšio nustatymas apima dvi pakopas – faktinio priežastinio ryšio (conditio sine qua non) nustatymą ir teisinio priežastingumo vertinimą. Nagrinėjamu atveju teismai nevertino, ar tariama žala būtų atsiradusi nesant būtent atsakovo veiksmų ir ar ji nėra pernelyg nutolusi nuo jų. Iš esmės buvo suformuotas supaprastintas modelis: jei išlaidos viršija sąmatą ir nėra patvirtintos – jos laikytinos žala. Tokia konstrukcija iškreipia deliktinės atsakomybės institutą. Toks aiškinimas sukuria vadinamąjį „automatinės atsakomybės modelį“. Pagal jį bet koks administravimo išlaidų sąmatos viršijimas savaime reikštų asmeninę atsakomybę, neatsižvelgiant į išlaidų pobūdį, būtinumą ar faktinį poveikį įmonės turtui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių nutarčių motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kadangi kasaciniame skunde nekeliama teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Artūras Driukas

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas