Dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties kainos tipo nustatymo, taip pat dėl kainos tipą nustatančios sutarties sąlygos keitimo

Civilinė byla Nr. e3K-3-364-469/2019

Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00544-2017-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

2.6.8.6; 2.6.11.4.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 22 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Gražinos Davidonienės ir Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nimetus“ ieškinį atsakovei Zarasų rajono savivaldybės administracijai dėl skolos už papildomus statybos rangos darbus priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl viešojo pirkimo būdu sudarytos rangos sutarties kainos tipo nustatymo, taip pat dėl kainos tipą nustatančios sutarties sąlygos keitimo.

2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 85 029,16 Eur skolos už papildomus statybos rangos darbus, 8 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

3. Ieškovė nurodė, kad 2015 m. per Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO LT) elektroninį katalogą buvo rengiamas viešasis pirkimas Nr. CPO68887 dėl Zarasų rajono socialinių paslaugų centro pastato Zarasuose, Malūno g. 2, Zarasų jaunimo centro ir Zarasų policijos komisariato pastato Zarasuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 11, modernizavimo, taip pat viešasis pirkimas Nr. CPO69030 dėl mokslo paskirties pastato Zarasų r., Suvieko k., Parko g. 28, modernizavimo. 2015 m. rugpjūčio 20 d. su pirkimo laimėtoju (ieškove) buvo sudarytos pagrindinės sutartys pagal tiekėjo pasiūlytą įkainį už atsakovės techninėse specifikacijose nurodytus darbus.

4. Pradėjus darbus, paaiškėjo, kad techninėse specifikacijose nurodytas per mažas tokių darbų kiekis, todėl ieškovė 2016 m. birželio 16 d. informavo atsakovę, jog ji atliks tik techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, įgytus pagal viešojo pirkimo sutartis. Po derybų šalys (ieškovės direktorius G. V. ir tuometis Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius R. K.) sudarė 2016 m. rugsėjo 19 d. aktą Nr. 2 (toliau – aktas Nr. 2), kuriuo sutarė, kad pagrindinė sutartis Nr. CPO68887 yra fiksuoto įkainio kainodaros sutartis. Atsakovė nutarė pirkti akte Nr. 2 nurodytus papildomus darbus. 2016 m. spalio 18 d. ieškovė su atsakove sudarė Rangos darbų sutartį (toliau – Rangos sutartis) dėl akte Nr. 2 nurodytų papildomų darbų kiekio įsigijimo už 57 858,67 Eur kainą.

5. Ieškovė atliko modernizavimo darbus, atsakovė juos priėmė 2016 m. lapkričio 25 d. baigiamaisiais rangos darbų perdavimo–priėmimo aktais. Ieškovė nurodė, kad nebuvo įmanoma iš anksto įvertinti visų reikalingų darbų ir jų kiekių, todėl buvo nustatyti preliminarūs kiekiai ir šalys sutarė, kad pradžioje perkami tik akte nurodyti kiekiai, o faktiniai darbų kiekiai bus nustatyti atlikus detaliąsias nuotraukas ir apskaičiuoti pagal fiksuotą darbų įkainį. Dėl to po darbų perdavimo UAB „Geodezija ir topografija“ atliko detaliąsias nuotraukas, pagal jas paaiškėjo didesnis atliktų darbų kiekis, nei atsakovė buvo įsigijusi pagal Rangos sutartį. Ieškovė 2017 m. vasario 3 d. surašė ir pateikė papildomus atliktų darbų aktus, pažymas ir PVM sąskaitas faktūras dėl 37 096,66 Eur už Zarasų rajono socialinių paslaugų centro pastato modernizavimą ir dėl 45 344,79 Eur už Zarasų jaunimo centro ir Zarasų policijos komisariato pastato modernizavimą pagal faktinius darbų kiekius.

6. Dėl pagrindinės sutarties Nr. CPO69030 šalys derybų metu taip pat sutarė papildomų darbų kiekių klausimą išspręsti padarius detaliąsias nuotraukas. Pagal UAB „Geodezija ir topografija“ detaliąsias nuotraukas paaiškėjo, kad atlikta daugiau darbų, nei atsakovė nupirko pagrindine sutartimi Nr. CPO69030. Dėl to ieškovė 2017 m. vasario 3 d. surašė ir pateikė papildomus atliktų darbų aktus, pažymas ir papildomos 2587,71 Eur sumos PVM sąskaitas faktūras. Atsakovė darbų aktų nepasirašė ir už juos atsisakė sumokėti. Ieškovė darbų aktus pasirašė vienašališkai. Kadangi atsakovė nesumokėjo už papildomus darbus, tai ieškovė prašė priteisti 82 441,45 Eur skolos pagal sutartį Nr. CPO68887 ir 2587,71 Eur skolos pagal sutartį Nr. CPO69030.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7. Utenos apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimu tenkino ieškinį.

8. Teismas nustatė, kad šalys sudarė dvi pagrindines viešojo pirkimo sutartis Nr. CPO68887 ir Nr. CPO69030 dėl rangos darbų pirkimo statybos objektams modernizuoti pagal atsakovės pateiktas technines specifikacijas. Abi sutarties šalys pripažino, kad objektams modernizuoti nepakako atsakovės techninėse specifikacijose nurodytų ir pagal sutartis įgytų darbų kiekio, todėl jos susitarė dėl papildomo, sutartyse nenurodyto darbų kiekio būtinybės. Aktu Nr. 2 šalys patvirtino, kad papildomai atliekamas darbų kiekis bus apskaičiuojamas pagal fiksuoto įkainio kainodaros principą.

9. Teismas nustatė ir tai, kad atsakovė, pradėdama viešuosius pirkimus, nurodė pirkimo objektus ir reikalavimus jų modernizacijai, taip pat ir reikalavimą visiškai užbaigti visų trijų statybos objektų modernizavimą ir pateikti statybos užbaigimo aktus. Atsakovė, prieš pradėdama pirkimus, techninėse specifikacijose privalėjo nurodyti reikalingą darbų kiekį, bet jų rūpestingai ir atidžiai neįvertino bei nenurodė. Ieškovė, teikdama pirkimo siūlymą, CPO LT elektroniniame kataloge galėjo pasiūlyti tik darbų įkainį, bet negalėjo koreguoti užsakovės techninėse specifikacijose nurodyto darbų kiekio. Iškilus nesutarimui dėl reikiamo darbų kiekio, atsakovė techninėse specifikacijose netikslino darbų kiekio, neskyrė ekspertizės darbų kiekio poreikiui įvertinti. Apie papildomų darbų būtinybę ieškovė pranešė atsakovei 2016 m. birželio 16 d. raštu.

10. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pripažino, jog pagrindinės sutartys yra fiksuoto įkainio; nė viena šalis neginčija, jog visi papildomi darbai buvo reikalingi ir atlikti tam, kad būtų gauti statybos užbaigimo aktai. Dėl to atsakovė turi apmokėti statybos objektuose atliktus būtinus pagal statybos normatyvinius dokumentus papildomus darbus, apie kurių būtinybę ji žinojo. Teismas pagal Rangos sutarties, rašytinių įrodymų ir liudytojo parodymų visumą sprendė, kad šia Rangos sutartimi nebuvo susitarta dėl viso galutinio papildomų darbų kiekio visiems statybos objektams už fiksuotą sutartyje kainą.

11. Teismas nurodė, kad sutartis Nr. CPO68887 ir sutartis Nr. CPO69030 buvo atlygintinės, pagal Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. lapkričio 2 d. viešųjų pirkimų vertinimo išvadą kvalifikuojamos kaip fiksuoto įkainio sutartys, kuriose darbų kiekis apskaičiuojamas dauginant darbų kiekį iš fiksuoto įkainio, o ne fiksuotos galutinės kainos sutartys. Rangos sutartimi šalys sutarė tik dėl šioje sutartyje nurodytų papildomų darbų ir fiksuotos, tik šioje sutartyje nustatytos 57 858,67 Eur darbų kainos, tačiau Rangos sutartis nepakeitė sutarčių Nr. CPO68887 ir Nr. CPO69030 kainodaros ar užsakovės galimybės pirkti papildomus darbus laikantis sutarčių 11.6 punktų principų. Sudarytos pagrindinės sutartys leido įsigyti daugiau darbų, nei buvo nurodyta techninėje specifikacijoje, neviršijant 30 procentų sutarties kainos. Tokiam papildomų darbų kiekiui įgyti netaikomas draudimas padidinti kainą.

12. Be to, pagal darbų aktus nustatyta, kad papildomų darbų atlikta daugiau, nei jų įsigyta pagal Rangos sutartį Nr. SR-695. Sutartyje nustatyta fiksuota nurodyto darbų kiekio, bet ne visų papildomų darbų įgijimo kaina, todėl šioje sutartyje nenurodytas papildomų darbų kiekis turėjo būti įgytas ir apmokėtas papildomai. Teismas pažymėjo, kad atsakovė neginčijo nei statybos darbų, nei jų kiekio, nei jų kiekį patvirtinančių ir perduodančių darbų aktų. Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė privalo apmokėti likusius papildomus darbus, nenurodytus Rangos sutartyje Nr. SR-695, kuriuos buvo būtina atlikti, kad sutartys Nr. CPO68887 ir Nr. CPO69030 būtų užbaigtos.

13. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2019 m. gegužės 9 d. sprendimu panaikino Utenos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą ir ieškinį atmetė.

14. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo tenkinti ieškinį. Kolegija nepritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pagrindinės sutartys buvo fiksuoto įkainio sutartys, nurodydama, jog jose buvo nustatyta fiksuota darbų kaina, už kurią ieškovė įsipareigojo atlikti techninio ir darbo projekto parengimo paslaugas ir darbus, nustatytus sutartyse.

15. Atsakovė viešuosius pirkimus vykdė per CPO LT, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (toliau – VPĮ) ir atsakovės parengtais pirkimo dokumentais, taip pat Pirkimo sąlygų 1.6 punktu, Elektroninio katalogo aprašymo 2 dalies 2.1, 2.2 punktais. Pagal šiuos reikalavimus techninėje specifikacijoje atsakovė nurodė konkrečius minėtiems pastatams atnaujinti reikalingus ir perkamus darbų kiekius, pagal šiuos ieškovė pateikė savo pasiūlymo kainas. Ieškovė buvo pripažinta konkurso laimėtoja ir su ja sudarytos pagrindinės sutartys, todėl techninė specifikacija ir tiekėjo pasiūlymas tapo neatskiriama pagrindinių sutarčių dalimi.

16. Kolegija svarbia aplinkybe pripažino tai, kad viešojo pirkimo konkursas skelbtas ne tik minėtiems pastatams atnaujinti, bet ir projektavimo paslaugoms pirkti. Tai reiškia, kad techninėse specifikacijose buvo nurodyti preliminarūs atliktinų darbų kiekiai, tikslintini projektavimo metu, ir tik tuomet galėjo būti ir buvo apskaičiuojami tikslūs statybos darbų kiekiai.

17. Šalių sudarytose pagrindinėse sutartyse nurodyta bendra visų darbų kaina: pagal sutartį Nr. CPO69030 – 217 111,51 Eur su PVM, pagal sutartį Nr. CPO68887 – 509 961 Eur su PVM. Pagal pagrindinių sutarčių 3.3, 3.6, 3.14 punktus net ir nustačius, kad atnaujinamuose pastatuose atlikta daugiau darbų, nei buvo nustatyta techninėje specifikacijoje ir kituose dokumentuose, tai nesuteikia pagrindo pripažinti papildomų darbų egzistavimo, jeigu šalys dėl to nesudarė atskiro rašytinio susitarimo, o atsakovė neatliko atskiro viešojo pirkimo.

18. Ieškovei statybos verslas yra profesinė veikla, todėl jos profesinės veiklos žinios ir patirtis leido tinkamai įvertinti viešojo pirkimo konkurse pasiūlytų atnaujinti objektų kainą, jos padidėjimo pasekmes, sutarčių vykdymo riziką, ieškovė turėjo galimybę susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta, atnaujinamais statiniais, kita reikšminga informacija, atsakovė tokią galimybę suteikė. Dėl to kolegija padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo išvadai, kad pagrindinės sutartys buvo fiksuoto įkainio sutartys. Tokio vertinimo nekeičia ir 2015 m. lapkričio 2 d. Viešųjų pirkimų tarnybos išvados, kuriose pripažinta, kad CPO LT pagrindinėje sutartyje, pagal kurios sąlygas buvo pasirašytos pagrindinės sutartys, yra kainos apskaičiavimo būdo neaiškumas (fiksuotos kainos ar fiksuoto įkainio sutartis) ir kad tokiose sutartyse turėtų būti nustatomas fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdas, kuris leistų tiek užsakovui, tiek ir tiekėjui pasiekti pirkimų tikslą – įsigyti reikalingų darbų racionaliai naudojant skirtas lėšas. Išvados yra rekomendacinio pobūdžio ir pateiktos po to, kai pagrindinės sutartys buvo sudarytos ir beveik įvykdytos.

19. Pagrindinėse sutartyse nustatyta rangos darbų atlikimo kaina buvo šalių sulygta atliekant viešuosius pirkimus, todėl ji negali būti didinama. Didesnę darbų kainą, neskelbiant naujo pirkimo papildomiems darbams, galėjo lemti sutarčių vykdymo metu pasikeitę pridėtinės vertės mokesčio tarifai, statybos sąnaudų kainų indeksavimas. Atsakovė turėjo teisę pirkti papildomus darbus VPĮ nustatyta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarčių vykdymo. Tokia teise ji pasinaudojo pasirašydama aktą Nr. 2. Atsakovė viešojo pirkimo būdu nupirko papildomus darbus, būtinus pagrindinei sutarčiai Nr. CPO68887 įvykdyti. Šalių sudaryta Rangos sutartimi nustatyta, kad ši sutartis yra fiksuotos kainos, o ne fiksuoto įkainio sutartis. Byloje nėra ginčo, kad minėta sutartis įvykdyta. Kolegija pažymėjo, kad Rangos sutartimi buvo nupirkti visiems pastatams atnaujinti reikalingi papildomi darbai, kurie nebuvo pagrindinės sutarties Nr. CPO68887 dalykas. Byloje, išskyrus ieškovės paaiškinimus, nėra patikimų ir objektyvių įrodymų, kad Rangos sutartimi buvo nusipirktas tik tam tikras kiekis tuo metu žinomų darbų.

20. Ieškovė po darbų perdavimo–priėmimo akto pasirašymo, statybos užbaigimo aktų sudarymo pateikė atsakovei 2017 m. vasario 3 d. atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę ir 85 029,16 Eur sąskaitas faktūras, tačiau atsakovė dokumentus grąžino ieškovei nepasirašytus, atsisakė sumokėti už nurodomus papildomus darbus. Kolegija tokius atsakovės veiksmus pripažino teisėtais, nes po perdavimo aktų pasirašymo ieškovė neatliko jokių darbų, visi atlikti rangos darbai buvo perduoti atsakovei ir už juos buvo sumokėta; sutartys buvo fiksuotos kainos sutartys; vienašališkai ieškovės pasirašytuose aktuose nenurodytas ataskaitinis laikotarpis ar darbų etapas; ieškovė neginčija ankstesnių darbų perdavimo–priėmimo aktų ir baigiamąjį rangos darbų perdavimo–priėmimo akto duomenų teisingumo.

21. Kolegija pripažino, kad reikalavimas negali būti tenkinamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.685 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes reikalaujama apmokėti suma neviršija 15 procentų pagrindinių sutarčių kainos. Kolegija pripažino, kad ieškovė vis dėlto reiškė reikalavimą CK 6.685 straipsnio 2 dalies pagrindu, nes, tardamasi dėl papildomų darbų atlikimo ir mokėjimo už juos, sudarydama aktą Nr. 2 būtent šia teisės norma ir rėmėsi.

22. Kolegija sprendė, kad šalys tose pačiose 2016 m. rugsėjo 19 d. derybose nesitarė dėl papildomų darbų pagal pagrindinę sutartį Nr. CPO69030. Minėtu aktu Nr. 2 nurodytas tik perkamas papildomas darbų kiekis sutarčiai Nr. CPO68887 įvykdyti.

23. Ieškovė, dalyvavusi viešojo pirkimo konkurse ir jį laimėjusi, pagal sutartis įsipareigojusi savo pačios sąskaita atlikti darbus, kurių ji nenurodė teikdama pirkimo pasiūlymą ir rengdama projekto dokumentus, užbaigusi vykdyti pagrindines sutartis negali reikalauti padidinti pagrindinėse sutartyse nurodytų kainų, nes tai neatitiktų viešojo pirkimo konkurso sąlygų, pažeistų VPĮ 3 straipsnio principus. Šalių sudarytos pagrindinės sutartys yra fiksuotos kainos sutartys ir pakeisti šių sąlygų sutarties galiojimo metu negalima (VPĮ 18 straipsnio 8 dalis). Kolegija pažymėjo, kad sutarčių vykdymo metu atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, jog ieškovės nurodyti ir įvardyti kaip papildomi darbai turi būti atlikti neviršijant aptartose sutartyse nustatytos kainos. Ieškovė, žinodama tokią atsakovės poziciją, savo iniciatyva ėmėsi atlikti šiuos darbus, taigi veikė savo rizika, kad atsakovė už šiuos darbus nemokės daugiau nei nustatyta sutarčių kaina.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą ir palikti galioti Utenos apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 3 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl sutartyse nustatyto kainodaros būdo, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, sutarties laisvės principą, sutarties galios (privalomumo) principą. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas sutarčių kainodarą, nepagrįstai nesivadovavo akte Nr. 2 išreikšta šalių laisva valia; šiame akte šalys aiškiai ir nedviprasmiškai sulygo, jog sutartis Nr. CPO68887 yra fiksuoto įkainio sutartis. Šalims susitarus dėl pagrindinėse sutartyse įtvirtinto kainodaros būdo, byloje apskritai nebuvo poreikio ir pagrindo aiškinti kainodarą pagal įstatyme įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles. Aiškindamas šias sutartis, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.193 straipsnio nuostatas, nes nenustatė šalių tikrųjų ketinimų, neįvertino to, kad sutartis ieškovė sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovės pasiūlytas standartines sąlygas, neatsižvelgė į šalių elgesį po jų sudarymo ir pan.

24.2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė Viešųjų pirkimų tarnybos direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 nustatytas Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos (toliau – ir Metodika) 4.2, 9, 11, 24, 25 punkto nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė techninėse specifikacijose nurodė preliminarius darbų kiekius, kurie pagal Metodikos 11 ir 25 punktus pirkimo dokumentuose nurodytini būtent fiksuoto įkainio atveju. Tačiau teismas rėmėsi Metodikos 9 ir 24 punktais bei sprendė, kad sutartyse vis dėlto yra įtvirtintas fiksuotos kainos kainodaros būdas (kuris nustatytinas tuomet, kai pirkimo dokumentuose nurodomas pakankamai tikslus darbų kiekis). Be to, buvo pažeistas Metodikos 4.2 punkte įtvirtintas principas, kad kainodaros taisyklės turi atitikti ne tik perkančiosios organizacijos, bet ir tiekėjo (ieškovės) interesus. Dėl netinkamo materialiosios teisės normų aiškinimo ir taikymo sutartys buvo kvalifikuotos neteisingai.

24.3. Vertindamas ieškovės atliktus darbus ir darydamas išvadą, kad tai nėra papildomi darbai, apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 6.684 straipsnio 4 dalį bei Metodikos 26 punktą, netinkamai aiškino šiam teisiniam klausimui aktualius sutarčių 3.2, 3.3 ir 11.6 punktus, nesivadovavo aktu Nr. 2, preliminariąja sutartimi, jos priedu esančiu Elektroninio katalogo aprašymu. Teismas išsamiai ir visapusiškai neišanalizavo, neįvertino (neatribojo) visų šalių sudarytų sutarčių objektų, deklaratyviai konstatuodamas, kad papildomi darbai buvo nustatyti pagrindinėse sutartyse ir Rangos sutartyje; neatsižvelgė į tai, kad, sudarydama sutartis, ieškovė negalėjo ir neturėjo numatyti visų papildomų darbų. Tai pripažino ir pati atsakovė, pasirašydama aktą Nr. 2 (konstatuodama, jog ieškovė negalėjo numatyti tokio didelio techninėse specifikacijose nurodytų ir siekiant tinkamai įvykdyti sutartis faktiškai reikalingų darbų apimčių skirtumo). Be to, teismas neįvertino to, kad pagal preliminariąją sutartį būtent atsakovė buvo atsakinga už techninėse specifikacijose nurodytų darbų kiekių teisingumą, todėl ieškovė neturėjo pareigos tikrinti ir (ar) vertinti šių kiekių bei neprisiėmė jokios su tuo susijusios rizikos.

24.4. Apeliacinės instancijos teismas pripažino akte Nr. 2 nurodytus ieškovės atliktų darbų kiekius pagrindinėse sutartyse nenurodytais papildomais darbais, tačiau darbų, dėl kurių apmokėjimo pareikštas šis ieškinys, tokiais nepripažino, nors darbai pagal savo esmę ir pobūdį yra identiški, todėl negali būti kvalifikuojami skirtingai. Kadangi teismas tinkamai identifikavo ir pritaikė papildomiems darbams keliamus kriterijus, tai netinkamai kvalifikavo darbus, dėl kurių kilęs ginčas byloje, nes pagal pagrindines sutartis atsakovė nusipirko tik (būtent) techninėse specifikacijose nurodytus darbų kiekius, o pagal Rangos sutartį – tik techninėje specifikacijoje Nr. SR-695 nurodytus konkrečius papildomus (padidėjusius) darbų kiekius, bet ne visus ar bet kokius darbų kiekius, būtinus objektų statybai užbaigti.

24.5. Teismas, spręsdamas, kad ieškovės reikalavimas priteisti skolą už darbus kvalifikuotinas kaip sutartyse nustatytų kainų keitimas (didinimas), netinkamai aiškino VPĮ 18 straipsnio 8 dalies normą. Papildomų darbų įsigijimas nėra viešojo pirkimo sutarties sąlygų, taip pat ir kainos, keitimas, taigi, nedraudžiamas pagal VPĮ 18 straipsnio 8 dalį. Tiek VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktas, tiek pagrindinių sutarčių 11.6 punktas „leido“ atsakovei teisėtai įsigyti papildomus darbus, neviršijančius 30 procentų kiekvienos iš sutarčių kainos, ir tam nebuvo būtinas VPT sutikimas. Taikydamas VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatytą draudimą keisti (didinti) sutarties kainas, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai perkėlė ieškovei riziką ir neigiamus padarinius, kilusius neįvykdžius ginčo darbų viešojo pirkimo ir (ar) nesudarius atitinkamo rašytinio šalių susitarimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką tai yra perkančiosios organizacijos pareiga ir būtent atsakovė jos neįvykdė. Pagal pagrindinių sutarčių 11.6 punkto, VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punktą ir teismų praktiką ieškovė pagrįstai turėjo lūkestį, kad iš anksto nenurodyti, bet būtini sutarčiai tinkamai įvykdyti papildomi darbai bus apmokėti. Aplinkybė, kad dėl atsakovės neveikimo nebuvo įvykdytas pirkimas ir šalys nesudarė rašytinio susitarimo dėl tokių darbų, savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos už juos atsiskaityti.

24.6. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.685 straipsnio 2 dalies normą. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė pradinę sutarties Nr. CPO68887 kainą, nepagrįstai į ją įskaičiuodamas sutarties Nr. SR-695 objektu esančių papildomų (padidėjusių) darbų kiekių kainą. Sutarties Nr. CPO68887 ir sutarties Nr. SR-695 kainos negali būti sudedamos. Pradinė ir galutinė (faktinė) darbų kainos skyrėsi ne daugiau kaip 15 procentų, todėl buvo padaryta nepagrįsta išvada, jog nėra faktinio pagrindo perskaičiuoti sutarties Nr. CPO68887 kainą. Teisingai nustačius pradinę kainą, būtų matyti, kad faktinė darbų kaina padidėjusi daugiau kaip 15 procentų, o tai reiškia, kad šios sutarties kaina perskaičiuotina priteisiant 82 441,45 Eur.

25. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. Pagal pagrindinės sutarties Nr. CPO68887 16.4 punktą pagrindinės sutarties sąlygos sutarties galiojimo laikotarpiu gali būti keičiamos tik esant Viešųjų pirkimų tarnybos leidimui; rašytiniai susitarimai prie pagrindinės sutarties nelaikomi pagrindinės sutarties sąlygų keitimu; pagal sutarčių 3.14 punktus darbai, kurie nėra šios sutarties dalykas, yra atskiro viešojo pirkimo objektas. Aktas Nr. 2 negali būti vertinamas kaip susitarimas, keičiantis, naikinantis ar nustatantis pagrindinių sutarčių sąlygą. Šis aktas sudarytas šalims derybų būdu siekiant nustatyti reikalingus papildomus darbų kiekius pagrindinei sutarčiai Nr. CPO68887 iki galo įvykdyti. Tai įforminantis pagrindinei sutarčiai reikalingų papildomų darbų atlikimą aktas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepadarė jokios šio akto vertinimo klaidos.

25.2. Vadovaujantis pagrindinių sutarčių 3.14 ir 11.6 punktais, buvo įvykdytos viešojo pirkimo procedūros dėl viešojo papildomų darbų pirkimo ir šalys pasirašė Rangos sutartį. Šios sutarties 2 punkte nustatytas sutarties tipas – fiksuotos kainos sutartis, kartu ir pati sutarties kaina (57 858,67 Eur). Ieškovė šį faktą nutyli ir juo nesiremia. Ieškovei atlikus papildomus darbus pagal Rangos sutartį, buvo pasirašytas baigiamasis rangos darbų perdavimo–priėmimo aktas, vėliau ir statybos užbaigimo aktas; atsakovė atsiskaitė su ieškove ir pagal pagrindines sutartis, ir pagal Rangos sutartį. Kadangi buvo parengtas techninis darbo projektas, atlikta dalis statybos darbų, ieškovė galėjo papildomus darbus įtraukti į aktą Nr. 2.

25.3. Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja skolos už papildomus darbus, kurie nebuvo nurodyti nei sutartyse Nr. CPO68887 ir Nr. CPO69030, nei Rangos sutartyje dėl papildomų darbų atlikimo. Tokiems darbams pirkti nebuvo vykdytas papildomas viešasis pirkimas, todėl atsakovei nekilo pareiga už juos atlyginti. Ieškovė, atlikusi tam tikrus papildomus darbų kiekius, veikė išimtinai savo rizika.

25.4. Metodikos 24 punkte nustatyta, kad, sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje nurodytus darbus. Jei rangovas įvykdo darbų, nurodytų sutartyje, daugiau, nei buvo nurodyta, laikoma, kad tie darbų kiekiai buvo įskaičiuoti į mokėtiną pagal sutartį kainą, t. y. nepriklausomai nuo atliktų darbų apimties, sutarties kaina negali būti keičiama. Taikant šį metodą, didesni atliktų darbų pagal sutartį kiekiai (apimtys) nelaikomi papildomais darbais. Nagrinėjamu atveju ieškovė, prieš pateikdama pasiūlymą viešojo pirkimo konkurse, galėjo susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta, modernizuojamais objektais ir visa aktualia informacija, reikalinga pasiūlymo kainai apskaičiuoti. Be to, ieškovė buvo įsipareigojusi atlikti ir projektavimo darbus, todėl pagal pagrindines sutartis atliko projektavimo darbus, rengė techninį projektą ir turėjo visas galimybes įvertinti tikslius atliktinų darbų kiekius; ieškovė pati parengė techninius ir darbo projektus (detaliai apskaičiavo atliekamų darbų apimtis), papildomai įvertino bei nustatė reikalingų papildomų darbų mastą, buvo įvykdytas papildomų darbų viešasis pirkimas. Ieškovei statybos verslas – profesinė veikla, todėl jos profesinės veiklos žinios ir gebėjimai suponuoja išvadą, kad, sudarydama rangos sutartis, ji galėjo numatyti viešojo pirkimo konkurse pasiūlytų modernizuoti objektų kainą, jos padidėjimo pasekmes, prisiimtų prievolių vykdymo sutartyse sulygtomis sąlygomis riziką.

25.5. Ieškovė, nurodydama, kad neturėjo jokių teisinių priemonių papildomų darbų pirkimo procedūrai organizuoti, prieštarauja pati sau. Būtent jos iniciatyva vyko šalių derybos dėl papildomų darbų ir buvo įvykdytas papildomas jų pirkimas. Rizika dėl papildomų darbų apimties nustatymo tenka ieškovei, nes ji rengė techninį projektą, atlikto projektavimo darbus, taigi turėjo visas galimybes įvertinti pagrindinėms sutartims užbaigti reikalingų papildomų darbų apimtis ir kiekius. Šalys pasirašė baigiamąjį atliktų darbų aktą, vėliau buvo surašytas statybos užbaigimo aktas, todėl būtų nelogiška teigti, jog atsakovė galėjo įvertinti, kad įvykdžius sutartį dar reikia vykdyti papildomų darbų pirkimą.

25.6. Viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias (gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą) pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai. Laimėjusio pasiūlymo kaina yra viena svarbiausių sutarties sąlygų, kurios keitimas yra ribojamas. Pagal nagrinėjamoje byloje analizuojamų rangos sutarčių nuostatas vykdymo kaina buvo galutinė (fiksuota). Kartu kaip išimtinė buvo aptarta ir jos korekcijos galimybė, o pagrindas koreguoti kainą – ją mažinant, bet ne didinant – galėjo atsirasti tik iš konkrečių sutarčių nuostatų (vieni darbai pakeičiami kitais, tam tikri darbai neatliekami ir pan.). Toks sutartyse nenustatytas jų sąlygų keitimas, kurio siekia ieškovė (sutarčių vykdymo kainos didinimas), patenka į VPĮ 18 straipsnio 8 dalies taikymo sritį. Sutartyse nustatyta rangos darbų atlikimo kaina buvo šalių sulygta atliekant viešuosius pirkimus, todėl ji negali būti didinama. Ieškovės pasiūlyta kaina buvo kriterijus, pagal kurį ji laimėjo viešojo pirkimo konkursą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl ginčo sutartyse nustatyto kainodaros būdo

26. Darbų kaina arba jos apskaičiavimo būdas ir kriterijai nurodomi rangos sutartyje (CK 6.653 straipsnio 1 dalis). CK 6.653 straipsnio 1–3 dalies normose nustatyta galimybė šalims pasirinkti kainos nustatymo būdus. Pagal šias normas darbų kaina gali būti nustatoma sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šių nuostatų tikslas – statybos rangos sutarties šalims suteikti alternatyvias galimybes joms labiau priimtinu būdu nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, susijusias su darbų kainos koregavimu, taip užtikrinti šalių interesų pusiausvyrą, drausminti statybos proceso dalyvius ir kt. Šalys, statybos rangos sutartyje nustačiusios konkrečią kainą, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2006">3K-3-543/2006</a>; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2012">3K-3-163/2012</a>).

27. Nagrinėjamam ginčui taikytinos sutarčių sudarymo ir vykdymo metu galiojusios VPĮ normos. Pagal ginčui taikytiną VPĮ 18 straipsnio 6 dalies 3 punktą pirkimo sutartyje, be kitų sąlygų, turi būti nustatyti perkamos prekės, paslaugos ar darbai, jei įmanoma, – tikslūs jų kiekiai bei kainodaros taisyklės, nustatytos pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą metodiką.

28. Viešojo pirkimo–pardavimo sutarčių kainodaros taisyklių nustatymo metodikos, patvirtintos Viešųjų pirkimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės direktoriaus 2003 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 1S-21 (2013 m. gruodžio 17 d. įsakymo Nr. 1S-249 redakcija), 8 punkte nustatyta, kad, sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija įsipareigoja šią kainą sumokėti tiekėjui už visas pagal sutartį pateiktas prekes, suteiktas paslaugas ar atliktus darbus; 9 punkte nustatyta, kad fiksuota kaina nustatoma, kai iš anksto (iki pirkimo pradžios) perkančioji gali pirkimo dokumentuose nurodyti pakankamai tikslų reikalingų prekių ar darbų kiekį, ir tiekėjas, pateikdamas pasiūlymą, turi realias galimybes numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas bei gali prisiimti riziką dėl šių išlaidų dydžio. Pagal Metodikos 24 punktą, sutartyje nustačius fiksuotą kainą, perkančioji organizacija šią kainą sumoka tiekėjui už visus sutartyje nurodytus darbus.

29. Kainodaros taisyklėse nustačius fiksuotą įkainį, galutinė kaina, kurią perkančioji organizacija turės sumokėti tiekėjui, priklauso nuo vykdant sutartį suteiktų prekių ar įvykdytų darbų kiekio (Metodikos 10 punktas). Fiksuotas įkainis nustatomas, kai perkančioji organizacija iki pirkimo pradžios nežino tikslaus numatomų pirkti prekių kiekio ar tikslios vykdytinų darbų apimties, tačiau rengdamas pasiūlymą tiekėjas turi realias galimybes iš anksto numatyti ir įvertinti sutarties vykdymo išlaidas pirkimo objekto mato vienetui ir gali prisiimti riziką dėl sutarties vykdymo išlaidų pirkimo objekto mato vienetui dydžio (Metodikos 11 punktas). Paprastai fiksuotas įkainis turėtų būti nustatomas, kai vykdomų darbų pagal sudaromas sutartis kiekis priklauso nuo aplinkybių, sunkiai prognozuojamų pirkimo metu, taip pat nuo tarpinių sutarties vykdymo rezultatų (Metodikos 12 punktas).

30. Ieškovė kasaciniame skunde teigia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino sutarčių nuostatas, pažeidė jų aiškinimą reglamentuojančias normas, todėl padarė neteisingą išvadą dėl šalių pagrindinėse sutartyse nustatyto kainodaros būdo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad šalių sudarytose pagrindinėse sutartyse nėra aiškus kainodaros būdas, todėl šalys, pasirašydamos aktą Nr. 2, susitarė, kad pagrindinėse sutartyse yra susitarta dėl fiksuoto įkainio. Tai, kad sutartimis galėjo būti susitarta tik dėl fiksuoto įkainio, bet ne dėl fiksuotos kainos, patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovė pirkimo dokumentuose nurodė netikslius atliktinų darbų kiekius. Šiuos ieškovės argumentus teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstais.

31. Apeliacinės instancijos teismas išvadą apie pagrindinėse sutartyse nustatytą kainodaros būdą, padarė, be kita ko, įvertinęs tiek atsakovės rengtų viešojo pirkimo dokumentų, tiek ieškovės pasiūlymų turinį. Pagal Pirkimo sąlygų D dalies 2 priedo „Pagrindinės sutarties forma“ 2.1, 9.4.1 punktus, preliminariosios sutarties 4.3 punktą tiekėjai varžėsi siūlydami galutinę kainą už techninėje specifikacijoje nurodytus darbus, o ne siūlydami įkainius pirkimo objekto mato vienetui. Nors atsakovė pagal savo parengtų pirkimo dokumentų reikalavimus techninėje specifikacijoje ir pažymėjo, kad specifikacijoje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie projektavimo metu gali keistis, tačiau iš esmės nurodė gana konkrečius pastatams atnaujinti (modernizuoti) reikalingus ir perkamus darbų kiekius, o ieškovė pagal juos pateikė savo pasiūlymų kainas. Šalių sudarytų pagrindinių sutarčių 18.1.1 punkte nustatyta, kad techninė specifikacija ir tiekėjo pasiūlymas (įkainotų veiklų sąrašas) yra neatskiriama šių sutarčių dalis.

32. Kaip pagrįstai nurodyta apeliacinės instancijos teismo sprendime, svarbi aplinkybė nagrinėjamu atveju yra ta, kad skelbtas ne tik statybos rangos darbų, skirtų nurodytiems pastatams atnaujinti (modernizuoti), bet ir projektavimo paslaugų viešojo pirkimo konkursas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad projektavimo paslaugų pobūdis lemia tai, jog jas perkantis užsakovas negali nurodyti tikslių projektuojamų darbų apimčių, plotų, nes tai paaiškėja atlikus projektavimo darbus, t. y. jau vykdant tokio pobūdžio rangos sutartį ir suteikiant užsakovui paslaugas; esant konkrečiai apibrėžtam rekonstrukcijos objektui, jo rekonstrukcijos darbų apimtis nustatyti ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui yra konkurso dalyvių užduotis ir rizika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2012">3K-3-163/2012</a>).

33. Nagrinėjamu atveju šalys pagrindinių sutarčių 1.1.3 punkte apibrėžė darbus – atliekami statybos rangos darbai ir projektavimo paslaugos; 3.2 punkte ieškovė įsipareigojo atlikti techninio darbo projekto parengimo paslaugas bei sutartyse nurodytus darbus. Be to, techninėse specifikacijose, kurios yra pagrindinių sutarčių dalys, konkrečiai įvardyta, kad joje pateikti apytikriai darbų kiekiai, kurie projektavimo metu gali keistis. Dėl to konkurso sąlygos ir pirkimo objekto apibrėžtis pirkimo dokumentuose leido ieškovei, kaip profesionaliai statybos verslo dalyvei, suprasti, kad galutiniai atnaujinimo darbų kiekiai ir apimtys gali paaiškėti tik atlikus projektavimo darbus, todėl ji savo rizika turėjo nustatyti rekonstrukcijos darbų apimtis ir pagal tai pateikti kainos pasiūlymą konkursui. Bylos duomenimis, ieškovė, pateikdama viešojo pirkimo konkurso pasiūlymą, galėjo susipažinti su statybos rangos darbų vykdymo vieta, modernizuojamais objektais ir ta informacija, kurios galėjo reikėti apskaičiuojant pasiūlymo kainą.

34. Šalių sudarytos pagrindinės sutarties Nr. CPO68887 3.1 punkte šalys nurodė, kad bendra pagrindinės sutarties kaina yra 509 961,76 Eur su PVM; sutarties Nr. CPO69030 bendra kaina – 217 111,51 Eur su PVM; šios sumos atitinka kainas tiekėjo elektroniniame kataloge pateiktame siūlyme. Pagrindinių sutarčių 3.3 punkte nustatyta, kad jeigu, siekiant laiku ir tinkamai įvykdyti sutartis, reikia atlikti darbus, kurių ieškovė nenurodė sudarydama sutartį, bet turėjo ir galėjo juos numatyti pagal techninę specifikaciją ir kitus pirkimo dokumentus, ir jie yra būtini sutartims tinkamai įvykdyti, juos ieškovė atlieka savo sąskaita. Sutarčių 3.6 punkte nustatyta ir tai, kad į sutarčių kainą įtrauktas visas už darbus nustatytas užmokestis, todėl ieškovė neturi teisės reikalauti padengti jokių išlaidų, viršijančių kainą, jeigu dėl to nebuvo atskiro rašytinio šalių susitarimo sutartyse nustatyta tvarka. Pagal sutarčių 3.8–3.12.7 punktų nuostatas didesnę darbų kainą galėjo lemti sutarčių vykdymo metu pasikeitę pridėtinės vertės mokesčio tarifai, statybos sąnaudų kainų indeksavimas tuo atveju, jeigu ieškovė laikėsi darbų vykdymo grafike nustatytų darbų atlikimo terminų. Sutarčių 3.13 punkte šalys susitarė, kad darbų kaina detalizuojama įkainotų veiklų sąraše; 3.14 punkte – kad darbai, kurie nėra sutarčių dalykas, yra atskiro viešojo pirkimo objektas; už sutartyse nenurodytus, tačiau ieškovės dėl kokių nors priežasčių atliktus darbus (jeigu taip įvyktų) atsakovė nemoka.

35. Nurodytų sutartinių nuostatų analizė paneigia ieškovės teiginius, kad pagrindinės sutartys yra fiksuoto įkainio. Pirmiau nurodyti argumentai leido apeliacinės instancijos teismui prieiti prie pagrįstos išvados, kad pagrindinėse sutartyse šalys susitarė dėl fiksuotos kainos, kuri atitiko Metodikos principus. Sutartyje nustačius fiksuotą kainą, atsakovė įsipareigojo sumokėti ir sumokėjo šią kainą tiekėjai už visus sutartyje nurodytus darbus.

36. Ieškovė nepagrįstai kasaciniame skunde teigia, kad kainodaros būdas pagrindinėse sutartyse turi būti nustatomas pagal akte Nr. 2 užfiksuotą šalių susitarimą. Šalių sudarytas aktas Nr. 2 negali būti vertinamas kaip pagrindinių sutarčių sąlygas keičiantis, naikinantis ar nustatantis susitarimas. Laimėjusio pasiūlymo kaina yra viena iš svarbiausių sutarties sąlygų, kurios keitimas yra ribojamas specialiu teisiniu reglamentavimu. Ginčui aktualios VPĮ redakcijos 18 straipsnio 8 dalyje buvo nustatyta, kad viešojo pirkimo būdu sudarytos sutarties sąlygos negali būti keičiamos visą tokios sutarties galiojimo laikotarpį, išskyrus neesmines pirkimo sutarties sąlygas, kurias (gavus tam Viešųjų pirkimų tarnybos sutikimą) pakeitus nebūtų pažeisti VPĮ 3 straipsnyje nustatyti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, abipusio pripažinimo, proporcingumo ir skaidrumo principai ir (ar) pirkimų tikslai. Taigi šalių sudarytas aktas Nr. 2 vertintinas kaip sudarytas dėl papildomų darbų, reikalingų pagrindinei sutarčiai Nr. CPO68887 užbaigti, bet nepakeičiantis pagrindinėje sutartyje nustatyto kainodaros būdo.

37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta ir tai, kad akto Nr. 2 ir pagrindinių sutarčių 3.14 ir 11.6 punktų pagrindu buvo įvykdyta viešojo pirkimo procedūra dėl papildomų darbų viešojo pirkimo ir šalys 2016 m. spalio 18 d. pasirašė Rangos sutartį. Šios sutarties 2 punkte šalys nurodė sutarties tipą – kad tai yra fiksuotos kainos sutartis, kartu nurodyta kaina – 57 858,67 Eur. Taigi kaip pagrindinių sutarčių, taip ir Rangos sutarties dėl papildomų darbų atveju buvo susitarta dėl fiksuotos kainos. Sutarčių aiškinimo taisyklės nesudaro pagrindo kitaip aiškinti ir vertinti šalių sudarytų sutarčių nuostatas.

38. Apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad pagrindinėse sutartyse nustatyta fiksuota kaina, neturi reikšmės Viešųjų pirkimų tarnybos 2015 m. lapkričio 2 d. išvada, kurioje pripažinta, jog CPO LT pagrindinėje sutartyje, pagal kurios sąlygas buvo pasirašytos nagrinėjamoje byloje pagrindinės sutartys, yra kainos apskaičiavimo būdo neaiškumas (ar tai fiksuotos kainos, ar fiksuoto įkainio sutartis), todėl tokiose sutartyse, kai perkami ne tik rangos darbai, bet ir projektavimo paslaugos, turėtų būti nustatomas fiksuoto įkainio kainos apskaičiavimo būdas. Teisėjų kolegija pritaria apeliacinės instancijos teismo teiginiui, kad šios išvados yra rekomendacinio pobūdžio ir neturi esminės reikšmės sprendžiant šią bylą, nes pateiktos po to, kai buvo sudarytos ir beveik įvykdytos pagrindinės sutartys.

39. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pagrindinėse sutartyse nustatytos kainos apskaičiavimo būdo atitinka šalių sudarytų sutarties sąlygų turinį, viešojo pirkimo konkursu pirkto objekto pobūdį, ši išvada padaryta tinkamai taikant sutarčių aiškinimą reglamentuojančias materialiosios teisės normas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika šiuo klausimu.

Dėl sutarties kainos keitimo

40. Kasacinis teismas, aiškindamas rangos sutartimi sutartų darbų kainą reglamentuojančias normas, yra pažymėjęs, kad galimybė keisti šią kainą yra išimtinio pobūdžio. Statybos rangos sutartyje nustačius konkrečią kainą, įstatyme neįtvirtinta galimybės jos keisti nei didinant, nei mažinant (CK 6.653 straipsnio 5 dalis). Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NDMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-543/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-543/2006">3K-3-543/2006</a>; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDItMjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-202-248/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-202-248/2015">3K-3-202-248/2015</a>; kt.). Šalys, sudarančios statybos rangos sutartį, kurioje nustatyta konkreti kaina, privalo prisiimti tokio susitarimo padarinius. Taigi darbų kainos keitimas galimas tais atvejais, kai sulygta statybos kaina yra orientacinė, apytikrė arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2012">3K-3-163/2012</a>).

41. Jei vykdant rangos sutartį paaiškėja, kad būtina atlikti papildomų darbų ar dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, sutartyje nustatytą darbų kainą galima keisti ir prievolės vykdymo metu (CK 6.653 straipsnio 4 dalis). Kasacinis teismas, aiškindamas su darbų kainos keitimu susijusias teisės normas, yra pažymėjęs, jog konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo metu gali būti tik išimtiniais atvejais. Tokios išimtys nustatytos bendrosiose rangos teisinius santykius reglamentuojančiose normose (CK 6.653 straipsnio 6 dalis) bei specialiosiose statybos rangos sutartis reglamentuojančiose normose – CK 6.684 straipsnio 4 dalyje ir 6.685 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-19/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-19/2009">3K-3-19/2009</a>; kt.). CK 6.653 ir 6.685 straipsnių nuostatų taikymas yra susijęs su sutarties vykdymo suvaržymu, kuris iš esmės pakeičia sutartinių prievolių pusiausvyrą. Vienas tokios pusiausvyros pažeidimo variantų – iš esmės padidėjusi įvykdymo kaina (CK 6.204 straipsnio 2 dalis). Tokia situacija susidaro tuo atveju, kai vykdoma ta pati šalių sudaryta sutartis, t. y. vykdoma pradinė darbų apimtis, bet neatliekami papildomi darbai, kurie aiškiai išeina už pradinio šalių susitarimo ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-545/2004; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-163/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-163/2012">3K-3-163/2012</a>;). Taigi galimybė keisti (didinti) rangos sutartyje sulygtą darbų kainą galima tais atvejais, kai ją lemia svarbios, objektyvios, nuo rangovo nepriklausančios priežastys, kurių nebuvo galima numatyti tariantis dėl fiksuotos darbų kainos. Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes.

42. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl rangovams tenkančios rizikos vykdant viešojo darbų pirkimo sutartį. Iš šios praktikos, be pirmiau nurodytų CK įtvirtintų ribojimų keisti sutarties kainą, matyti, kad tiekėjams tenkančios rangos sutarties vykdymo rizikos apimtis pirmiausia priklauso nuo viešojo pirkimo sąlygų. Kai pirkimo sąlygų turinys yra tokio pobūdžio ir detalumo, kad tiekėjai gali (turi galimybę) pateikti tikslią ar objektyviai patikrintiną darbų kainą, tai papildomų darbų, nenustatytų pirkimo sąlygose, atlikimo rizika neturėtų būti jiems priskirta; ir priešingai, jei dėl sutarties vykdymo specifikos tiekėjui tenka papildoma rizika, kurios suvaldymas priklauso nuo jo veiksmų, papildomų išlaidų neturi tekti perkančiajai organizacijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

43. Kasacinis teismas viešųjų pirkimų bylose, susijusiose su išlaidų dėl papildomų darbų atlikimo atlyginimo priteisimu, yra nurodęs dėl tiekėjui pagal pirkimo sąlygas pagrįstai priskiriamos rizikos, t. y. tiekėjams gali tekti tam tikra rizikos dalis, ypač jei ji neišvengiama pagal pirkimo objekto pobūdį (pvz., projektavimo ranga), o jos suvaldymas priklauso nuo paties tiekėjo veiksmų (perkant projektavimo ir statybos darbus, tiekėjas turi galimybę apžiūrėti objektą ir patikslinti preliminarų perkančiosios organizacijos nurodytą darbų kiekį) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3-3K-161/2012).

44. Apeliacinės instancijos teismas byloje nustatytų aplinkybių ir sulygtų pagrindinių sutarčių, sudarytų viešojo pirkimo būdu, sąlygų pagrindu padarė išvadą, kad šalys buvo sudariusios fiksuotos kainos sutartis, sutartyse nustatyta konkreti galutinė darbų kaina, o rangovas įsipareigojo, be statybos rangos darbų, atlikti ir projektavimo darbus. Kadangi pagrindinėse sutartyse nustatyta rangos darbų atlikimo kaina buvo šalių sulygta atliekant viešuosius pirkimus, todėl ji negalėjo būti didinama. Išimtinė galimybė keisti sutarties sąlygas įtvirtinta tik pagrindinių sutarčių 3.4–3.12 nuostatose aptartais atvejais: sutarčių kaina gali būti perskaičiuojama pagal dvišaliame akte įformintą atskirų darbų (jų dalies) atsisakymą, jų apimties sumažinimą ar pakeitimą kitais darbais; sutarčių vykdymo metu pasikeitę pridėtinės vertės mokesčio tarifas, statybos sąnaudų kainos indeksavimas ir tai tik tuomet, jeigu ieškovė laikėsi darbų vykdymo grafike nustatytų darbų atlikimo terminų. Taigi ieškovė, dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose, privalėjo įvertinti riziką ir savo galimybes atlikti rangos darbus už siūlomą kainą jau teikdama pirkimo pasiūlymą bei sudarydama rangos sutartis.

45. Pažymėtina ir tai, kad pagrindinių sutarčių 11.6 punkte buvo nustatyta atsakovės teisė pirkti papildomus darbus VPĮ įtvirtinta tvarka, jei dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėtų, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į pagrindinę sutartį, tačiau be kurių negalima užbaigti sutarčių vykdymo. Tokia papildomai sudarytų pirkimo sutarčių kaina negali viršyti 30 procentų pradinės pagrindinės sutarties kainos.

46. Teismų nustatytos aplinkybės patvirtina, kad šalys pasinaudojo tokia teise: ieškovės iniciatyva vyko šalių derybos dėl papildomų darbų; ieškovė ir atsakovė 2016 m. rugsėjo 19 d. sudarė aktą Nr. 2, kuriuo susitarė dėl papildomų, būtinų sutarčiai įvykdyti darbų, kurių neapėmė pagrindinė sutartis Nr. CPO68887, pirkimo ir nutarė pirkti papildomus akte Nr. 2 nustatytus darbų kiekius. Atsakovė viešojo pirkimo konkurso būdu nupirko šiuos papildomus darbus pagrindinei sutarčiai Nr. CPO68887 užbaigti ir 2016 m. spalio 18 d. sudarė su ieškove Rangos sutartį. Byloje nustatyta ir tai, kad tiek pagrindinės sutartys, tiek ir Rangos sutartis visiškai įvykdytos: visi pagal aptartas sutartis atlikti rangos darbai buvo perduoti atsakovei, o šios baigiamuoju rangos darbų perdavimo–priėmimo aktu priimti ir už juos sumokėta. Byloje nėra įrodymų, kurie būtų leidę apeliacinės instancijos teismui pripažinti, jog Rangos sutartimi buvo nusipirktas tik tam tikras kiekis tuo metu žinomų papildomų darbų ir dėl to negalėjo būti visiškai baigta vykdyti pagrindinė sutartis.

47. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai vertino šalių sudarytų sutarčių nuostatas, kuriose apibrėžti jų sąlygų keitimo būdai ir atvejai, taip pat atvejai, kada atliekami papildomi darbai. Teismas turėjo pagrindą spręsti, kad ieškovės reikalavimas nustatyti, jog sutartys yra fiksuoto įkainio ir dėl to padidintina vykdymo kaina pagal vienašalį ieškovės apskaičiavimą, neatitinka šalių sutartyse ir pirkimo dokumentuose nustatytų atvejų ir patenka į VPĮ 18 straipsnio 8 dalies taikymo sritį. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi teismų praktika dėl galimybės keisti rangos sutarties, sudarytos viešojo pirkimo metu, kainą ir pagrįstai konstatavo, kad ieškovės nurodyti kaip papildomi darbai turėjo būti atlikti neviršijant pagrindinėse sutartyse nustatytos kainos.

48. Ieškovė kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad net ir konstatavus, jog pagrindinėse sutartyse buvo nustatytas fiksuotos kainos kainodaros būdas ir sutarties sąlyga dėl kainos negali būti keičiama dėl VPĮ 18 straipsnio 8 dalyje nustatyto draudimo, kaina gali būti perskaičiuota CK 6.685 straipsnio 2 dalies pagrindu. Pagal CK 6.685 straipsnio 2 dalį rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybų kaina padidėjo daugiau kaip 15 procentų. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šiuo atveju nėra CK 6.685 straipsnyje 2 dalyje nustatyto pagrindo priteisti ieškovei atlyginimo už papildomus darbus, nes jų kaina neviršija 15 procentų pagrindinių sutarčių kainos. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia ieškovė, apeliacinės instancijos teismas tinkamai atliko pradinės ir galutinės sutarčių kainų palyginimą; 2016 m. spalio 18 d. Rangos sutartimi buvo susitarta dėl papildomų darbų, būtinų pagrindinei sutarčiai Nr. CPO68887 atlikti, todėl jų kainos pagrįstai sudėtos, apskaičiuojant galutinę sutarties kainą.

49. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tiek darydamas išvadą dėl pagrindinėse sutartyse nustatytos kainos apskaičiavimo būdo, tiek spręsdamas dėl galimybės keisti sutarties kainą, materialiosios teisės normų nepažeidė, teismo išvados atitinka teismų praktiką šiais klausimais. Dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o ieškovės kasacinis skundas atmestinas kaip nesudarantis pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo procesinį sprendimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

50. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

51. Netenkinus kasacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos ieškovei neatlygintinos.

52. Atsakovė nepateikė duomenų apie kasaciniame teisme savo patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl teisėjų kolegija jų atlyginimo nepriteisia.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjos Birutė Janavičiūtė

Gražina Davidonienė

Sigita Rudėnaitė