Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-237/2013

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-01398-2011-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 44.5.1; 50.10; 114.4; 114.11

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2013 m. balandžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė), Gražinos Davidonienės ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šioje byloje keliamas įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių, taikymo klausimas.

Ieškovas UAB „Swedbank lizingas“ prašė teismo priteisti iš atsakovo E. K. 75,45 Lt skolos, 11 960,14 Lt nuostolių, 2904 Lt papildomų išlaidų, 10 288,67 Lt palūkanų po sutarties nutraukimo, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. lizingo sutartį ieškovas perdavė BUAB „Statybos ABC“ valdyti ir naudotis automobiliu „Porsche Cayenne“, už kurį ši įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais mokėti įmokas. Bylos šalys 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarė laidavimo sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo įvykdyti BUAB „Statybos ABC“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles pagal nurodytą lizingo sutartį. BUAB „Statybos ABC“ tinkamai nevykdžius prievolių, ieškovas 2009 m. birželio 8 d. pranešimu informavo BUAB „Statybos ABC“ apie vienašalį sutarties nutraukimą ir pareikalavo grąžinti lizingo objektą. Ieškovui realizavus lizingo objektą, atsakovas, kaip laiduotojas, liko skolingas ieškovui 75,45 Lt nesumokėtų įmokų, 10 288,67 Lt nesumokėtų palūkanų, 11 960,14 Lt nuostolių dėl turto pardavimo (turto likutinės vertės ir turto pardavimo kainų skirtumas), 2904 Lt papildomų išlaidų.

Byloje nustatyta, kad, BUAB „Statybos ABC“ ir atsakovui 70 dienų vėluojant sumokėti 4033,22 Lt įmokų pagal lizingo sutartį, ieškovas 2009 m. birželio 8 d. vienašališkai nutraukė lizingo sutartį. Byloje neginčijama, kad atsakovas po sutarties nutraukimo sumokėjo ieškovui 3000 Lt. Ieškinio padavimo dieną įsiskolinimas pagal lizingo sutartį – 75,45 Lt nesumokėtų įmokų ir 10 288,67 Lt palūkanų. Ieškovo pateiktoje pažymoje nurodyta, kad neišpirkto lizingo objekto vertė – 59 960,14 Lt, jis parduotas už 48 000 Lt sumą, todėl ieškovas patyrė 11 960,14 Lt turto pardavimo nuostolių. Ieškovas sumokėjo UAB „Baltijos realizacijos centras“ 2400 Lt už lizingo objekto pardavimo paslaugas. UAB „Marleksa“ 2011 m. gegužės 9 d. konsultacinėje išvadoje dėl turto vertės nurodyta, kad 2006 m. gamybos automobilio „Porsche Cayenne“ rinkos vertė 2010 m. sausio mėnesį buvo nuo 64 000 Lt iki 72 000 Lt.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio ir priteisė ieškovui iš atsakovo 75,45 Lt skolos, 2904 Lt papildomų išlaidų, 10 288,67 Lt palūkanų, 5 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą (13 268,12 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2011 m. vasario 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Teismas konstatavo, kad lizingo sutartis nutraukta teisėtai. Byloje nepateikta jokių rašytinių įrodymų, pagal kuriuos galima būtų objektyviai nustatyti lizingo objekto pardavimo kainą. Kadangi ieškovas neįvykdė pareigos pateikti įrodymus, kad lizingo objektas buvo parduotas už 48 000 Lt kainą, tai teismas laikė, kad turi prisiimti su tokiu neveikimu susijusius padarinius – teismo konstatuotą aplinkybę dėl lizingo pardavimo kainos įrodymų nebuvimo. Teismas sprendė, kad, remdamasis vien tik ieškovo parengta pažyma ir preliminariomis išvadomis dėl transporto priemonės vertės, nesutinkant atsakovui, negali konstatuoti patirtų nuostolių fakto.

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. papildomu sprendimu išspręstas klausimas dėl atsakovo išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo ir, dengiant šalių priešpriešinius reikalavimus, pripažinta, kad ieškovas turi atlyginti atsakovui 313,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2012 m. liepos 26 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad, ieškovo teigimu, nuostolį pardavus automobilį pagrindžia su ieškiniu pateikta ieškovo ir UAB „Bigas“ sudaryta lizingo sutartis ir PVM sąskaita–faktūra, kurioje nurodyta, jog 2400 Lt (be PVM) – tai ieškovui priteistinų papildomų išlaidų suma – 5 procentai nuo patirto nuostolio dėl turto pardavimo (komisinis mokestis). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad 2009 m. birželio 26 d. bendradarbiavimo sutartis ir 2010 m. rugpjūčio 3 d. pabaigos aktas nepatvirtina, jog automobilis parduotas už 48 000 Lt ir jog ieškovas iš to tikrai patyrė ieškinyje nurodyto dydžio nuostolį (CPK 176 straipsnio 1 dalis); tokia išvada atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal Z. K. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-147/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. P. v. M. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-171/2006; kt.).

Ieškovas savo patirtus nuostolius įvardija kaip skirtumą tarp automobilio „Porsche Cayenne“ likutinės (neišpirktos) vertės, kuri pagal lizingo sutarties įmokų grafiką buvo 59 960,14 Lt, ir sumos, kurią ieškovas gavo pardavęs automobilį UAB „Bigas“ (48 000 Lt). Dėl to ieškovas turėjo įrodyti, kad automobilį „Porsche Cayenne“ pardavė už rinkos kainą arba kad už 48 000 Lt sumą, kuri atitinka rinkos kainą. Ieškovas į bylą nepateikė įrodymų, kokiu būdu lizinguotas automobilis „Porsche Cayenne“ per neilgą laiko tarpą nuvertėjo beveik per pusę, t. y. nuo 95 000 Lt įsigijimo kainos 2008 m. rugsėjo 11 d. iki 48 000 Lt pardavimo kainos 2010 m. sausio 27 d. Ieškovo ir UAB „Bigas“ lizingo sutartis Nr. LT086008, nors ir įrodo automobilio „Porsche Cayenne“ perleidimo kitam asmeniui faktą, tačiau nepatvirtina fakto, jog ieškovas lizingo objektą pardavė už rinkos kainą, dėl to patyrė nurodyto dydžio nuotolių. Lizingo sutartis Nr. LT086008 patvirtina tik ieškovo ir UAB „Bigas“ lizingo santykius ir šalių susitarimą nustatyti šia sutartimi lizinguojamo automobilio „Porsche Cayenne“ vertę 13 901,76 euro (48 000 Lt). Tačiau toks susitarimas, kurio šalis nėra atsakovas ir kuris nepagrįstas objektyviu ir nešališku automobilio rinkos kainos įvertinimu, negali būti tinkamu įrodymu, jog ieškovas patyrė realų nuostolį. Be to, kaip matyti iš lizingo sutarties Nr. LT086008 turinio, šalys susitarė ir dėl palūkanų, vadinasi, galutinė ieškovui sumokėtų įmokų už automobilį suma nebūtinai yra 13 901,76 euro (48 000 Lt). Apeliacinės instancijos teismui pateiktas įrodymas – 2010 m. rugpjūčio 3 d. pabaigos aktas neįrodo konkrečios pinigų sumos, gautos už automobilį; akte tik nurodyta, kad UAB „Bigas“ ieškovui sumokėjo visas lizingo sutartyje Nr. LT086008 nustatytas įmokas, tačiau kokia bendra jų suma, akte nėra nurodyta. Aplinkybės, kad ieškovas, pardavęs automobilį, už jį gavo 48 000 Lt, nepatvirtina ir PVM sąskaita–faktūra BRC Nr. 100081, kurioje nurodyta, jog ieškovui priteistinų papildomų išlaidų suma yra 2400 Lt (be PVM) ir ši suma, ieškovo teigimu, yra 5 proc. nuo patirto nuostolio pardavus automobilį (komisinis mokestis). Tačiau ieškovas pirmosios instancijos teismui pateikė tik šią PVM sąskaitą–faktūrą, tačiau nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu nenurodė, kas sudaro ir kaip apskaičiuota papildomų išlaidų suma. Dėl to nėra galimybės pagal šią sąskaitą nuspręsti apie automobilio pardavimo kainą. Be to, ši sąskaita išrašyta 2010 m. sausio 31 d., o galutinis atsiskaitymas tarp ieškovo ir UAB „Bigas“ įvyko tik 2010 m. rugpjūčio 3 d., todėl galutinė už automobilį gauta suma, šalims susitarus ir dėl palūkanų, nebūtinai buvo 48 000 Lt.

III. Kasacinio skundo argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinių sprendimų dalis dėl 11 960,14 Lt nuostolio, patirto pardavus turtą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad tais atvejais, kai lizingo sutartis nutraukta, lizingo davėjas turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį (CK 6.574 straipsnis, Lizingo sutarties bendrųjų sąlygų 11.2.3 punktas). Teismai nepagrįstai įrodinėjimo pareigą priskyrė tik ieškovui, neįvertino jo pateiktų įrodymų. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir neveikiamos kitų sandorių bei interesų.

Į bylą yra pateiktos UAB „BRC“ preliminarios išvados dėl konkretaus turto vertės. Ieškovas siekė parduoti automobilį už kiek įmanoma didesnę kainą, kad iš atsakovo tektų išsiieškoti kuo mažesnį patirtą nuostolį. Reali turto pardavimo kaina priklauso nuo to, kiek atsiras ar gali atsirasti realių konkretaus turto vieneto pirkėjų ir tikroji turto rinkos kaina gali būti nustatyta tik sudarius pirkimo–pardavimo sandorį (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi00NC8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-44/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-44/2012">2-44/2012</a>). Ieškovas pateikė rašytinį įrodymą – 2010 m. sausio 27 d. lizingo sutartį Nr. LT086008 – realų sandorį, leidžiantį objektyviai nustatyti automobilio pardavimo kainą. Ši lizingo sutartis patvirtina automobilio perleidimo tretiesiems asmenims faktą, kainą automobilio pardavimo dieną. Taigi automobilis buvo parduotas už 48 000 Lt be PVM. Ieškovo teigimu, pakankamai ilgą laiką (5 mėn.) nepavyko automobilio parduoti. Ieškovas, siekdamas išvengti vis didėjančių papildomų išlaidų (saugojimo išlaidos), nuvertėjimo, turėjo automobilį parduoti kuo skubiau. Analogiškai kaip varžytynėse ar parduodant turtą per prekybos įmonę (CPK 718, 722, 726, 727 straipsniai), turto pardavimo kaina gali sudaryti 60 proc. rinkos vertės. Ieškovas neviršijo įstatyme nustatytos turto rinkos kainos, nes automobilį pardavė už 48 000 Lt be PVM, t. y. net 2545,45 Lt brangiau negu jo rinkos kaina, 14 942,15 Lt brangiau nei greito pardavimo kaina. Be to, ekonominės situacijos pasikeitimas taip pat turėjo įtakos automobilio kainai. Pažymėtina, kad automobilis „Porsche Cayenne“ yra prabangos prekė, ir ši aplinkybė pasunkino galimybę rasti pirkėją.

Kiekvienu turto realizavimo atveju skolininkui kyla pareiga įrodyti, kad turtas buvo parduotas už mažesnę kainą, negu buvo galima tą turtą realizuoti. Ieškovui teismui pateikus įrodymus, patvirtinančius jo realiai patirtą nuostolį, realizavus lizingo sutarties dalyku buvusį automobilį, būtent atsakovui teko procesinė pareiga įrodyti, kad automobilis buvo įvertintas ir parduotas neprotinga kaina, ir tokiu būdu įrodinėjant savo pareigos atsakyti už atitinkamo dydžio nuostolį nebuvimą. Civilinėje teisėje galioja bendra civilinių teisinių santykių dalyvių sąžiningumo prezumpcija, todėl, ieškovui pateikus teismui duomenis apie jo realiai patirtą nuostolį, pareiga įrodyti, jog ieškovas, parduodamas automobilį, nesielgė sąžiningai ir protingai, nesiėmė visų priemonių turtui parduoti didesne kaina, tenka atsakovui, kuris nuostolių apskaičiavimo būdo neginčija, o tik automobilio realizavimo kainos pagrįstumą. Atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo galimybę turtą parduoti brangiau. Duomenų nepateikimas vertinamas juos nepateikusios šalies nenaudai (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-50')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-50">2A-50</a>0/2010). Taigi negalima teigti, kad ieškovas turėjo įrodyti, kad jis automobilį pardavė už rinkos kainą, nes ieškovas pateikė pakankamai įrodymų apie automobilio vertę, t. y. tiek turto rinkos vertės pažymas, tiek realų sandorį patvirtinantį įrodymą – lizingo sutartį. Atsakovas, nesutikdamas su automobilio kaina, neišreiškė teismui prašymo paskirti jo vertės nustatymo ekspertizę (CPK 12, 178 straipsniai).

Automobilį pardavinėjo ne pats ieškovas, o UAB „BRC“. Akivaizdu, kad šis bendrovė, gaudama už turto pardavimą komisinį mokestį, buvo suinteresuota jį parduoti kaip įmanoma didesne kaina, nes nuo pardavimo kainos priklausė ir jo gaunamas komisinis mokestis. Be to, abi lizingo sutarties šalys – verslininkai, todėl laikytina, kad ieškovo finansinio intereso gynimas, grąžinant šį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu atsakovas būtų tinkamai įvykdęs sutartį, yra sąžiningas ir protingas. Iš lizingo gavėjo niekada nereikalaujama daugiau, negu iš jo būtų pareikalauta, jeigu jis tinkamai įvykdytų sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1/2012">3K-3-1/2012</a>). Ieškovas, kaip pelno siekiantis juridinis asmuo, neturi tikslo kaip įmanoma pigiau parduoti iš skolininkų atsiimtą turtą, nes nėra garantuotas, kad su finansiniais sunkumais susidūręs skolininkas vėliau grąžins patirtą nuostolį iš turto pardavimo.

Pagal CK 6.567 straipsnio 1 dalį lizingo davėjas turi tik finansinį interesą sudarydamas lizingo (finansinės nuomos) sutartį, o lizingo gavėjo nemokumas ir susigrąžinto sutarties objekto pardavimas yra ne lizingo davėjo veikla, bet papildomos finansinės ir laiko sąnaudos. Ieškovas, nutraukęs lizingo sutartį dar nepasibaigus nustatytam laikotarpiui, įgyja teisę į investuotų lėšų kompensaciją, kad galėtų atgauti negrąžintas kapitalo investicijas, kitas išlaidas bei pelną (CK 6.574 straipsnis). Lizingo davėjo nuostolių dydį sudaro skirtumas tarp nesumokėtos pagal lizingo sutartį naudoto turto ir rinkos vertės (pinigų sumos, gautos pardavus susigrąžintą lizingo sutarties dalyką).

Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Viena šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Nenustačiusi pagrindo peržengti kasacinio skundo ribas, teisėjų kolegija šioje byloje pasisako tik dėl 11 960,14 Lt nuostolių, lizingo davėjo patirtų nutraukus lizingo gavėjo pažeistą lizingo sutartį, atlyginimo.

Dėl įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų taikymo, sprendžiant dėl lizingo sutarties nutraukimo teisinių padarinių

Lizingo sutarties esminio pažeidimo teisiniai padariniai įtvirtinti CK 6.574 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodyti du lizingo davėjo teisių gynimo būdai, lizingo gavėjui iš esmės pažeidus sutartį: pirma, lizingo davėjas turi teisę reikalauti sumokėti periodines įmokas prieš terminą; antra, jis gali nutraukti sutartį. Šie teisių gynimo būdai yra savarankiški ir nėra vienas kito taikymo sąlyga. Kai lizingo davėjas pasirenka nutraukti sutartį, jis turi teisę reikalauti grąžinti jam sutarties dalyką bei išieškoti iš lizingo gavėjo tokio dydžio nuostolius, kad jie lizingo davėją grąžintų į tokią padėtį, kokia būtų buvusi, jeigu lizingo gavėjas būtų tinkamai įvykdęs sutartį. Šioje normoje įtvirtinta lizingo gavėjo civilinės atsakomybės apimtis, kuri apibrėžiama aiškiai: lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjui tiek nuostolių, kad jie grąžintų šį į tokią padėtį, kokia būtų buvusi tinkamai įvykdžius sutartį. Ši taisyklė reiškia, kad lizingo gavėjas turi atlyginti lizingo davėjo išlaidas, patirtas vykdant lizingo sutartį (t. y. susijusias su lizingo dalyko įgijimu, pristatymu ir pan.), kaip jos būtų atlygintos, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai, be to, sumokėti atlyginimą (palūkanas) lizingo davėjui už suteiktą finansavimą (teisę naudotis daiktu). Lizingo davėjo nuostoliai turi būti apskaičiuojami atsižvelgiant į tai, kad, nutraukus lizingo sutartį, jis kaip savo nuosavybę pasilieka lizingo dalyką. Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje išaiškinta, kad lizingo davėjo nuostolius dėl netinkamo sutarties vykdymo sudaro skirtumas tarp lizingo gavėjo sumokėtų įmokų ir lizingo dalyko vertės kartu paėmus bei visos sumos, kurią lizingo davėjas būtų gavęs lizingo gavėjui tinkamai įvykdžius sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal UAB „Swedbank lizingas“ prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-1/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-1/2012">3K-3-1/2012</a>; 2012 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kavaska“ v. UAB „Swedbank lizingas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzIvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-472/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-472/2012">3K-3-472/2012</a>). Nagrinėjamos bylos atveju aktualus nurodytų nuostatų taikymas kartu su bendrosiomis sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, o būtent – CK 6.258 straipsniu, reglamentuojančiu netesybas ir nuostolius prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju.

CK 6.258 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad jeigu šalis nutraukė sutartį dėl to, kad kita šalis ją pažeidė, ir per protingą terminą sudarė nutrauktą sutartį pakeičiančią sutartį, tai ji turi teisę reikalauti iš sutartį pažeidusios šalies kainų skirtumo bei kitų vėliau atsiradusių nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, remiantis šia teisės norma ir CK 6.574 straipsniu, reglamentuojančiu lizingo sutarties nutraukimą, finansiniu paslaugų teikimu užsiimanti įmonė, po lizingo sutarties dėl lizingo gavėjo kaltės nutraukimo sudariusi kitą lizingo sutartį dėl to paties dalyko, turi teisę gauti kainų skirtumo ir kitų nuostolių atlyginimą, jeigu įrodo, kad dėl nutrauktąją sutartį pakeitusios sutarties sudarymo patyrė nuostolių, t. y. jeigu dėl sutarties nutraukimo lizingo davėjas buvo priverstas sudaryti kitą sutartį, kurios kaina yra mažesnė, dėl to sumažėjo lizingo davėjo pajamos, kurias jis būtų gavęs, jeigu lizingo gavėjas būtų įvykdęs nutrauktąją lizingo sutartį.

Byloje nustatyta, kad kasatorius ir BUAB „Statybos ABC“ 2008 m. rugsėjo 11 d. sudarė automobilio „Porsche Cayenne“ lizingo sutartį. BUAB „Statybos ABC“ pažeidė įmokų už lizinguojamą turtą mokėjimo grafiką, todėl kasatorius 2009 m. gegužės 5 d. pareikalavo, kad lizingo gavėjas pašalintų sutartinių įsipareigojimų pažeidimus, o lizingo gavėjui jų nepašalinus, 2009 m. birželio 8 d. nutraukė lizingo sutartį. Lizingo sutarties nutraukimo teisėtumo klausimas šioje byloje nekeliamas. Taigi CK 6.574 straipsnio pagrindu kasatorius įgijo teisę reikalauti grąžinti jam lizingo dalyką ir gauti dėl sutartinių sąlygų pažeidimo bei sutarties nutraukimo patirtų nuostolių atlyginimą. Automobilis „Porsche Cayenne“ buvo grąžintas kasatoriui; 2009 m. rugsėjo 11 d. laidavimo sutarties pagrindu kasatorius pareikalavo iš atsakovo, kaip laiduotojo ir solidariojo skolininko, atlyginti dėl BUAB „Statybos ABC“ įsipareigojimų pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. automobilio „Porsche Cayenne“ lizingo sutartį nevykdymo patirtus nuostolius (CK 6.81 straipsnis). Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje tarp šalių yra kilęs ginčas būtent dėl 11 960,14 Lt nuostolių, kasatoriaus teigimu, patirtų po automobilio lizingo sutarties nutraukimo ir jo susigrąžinimo iš lizingo gavėjo BUAB „Statybos ABC“ bei naujos lizingo sutarties, sudarytos su UAB „Bigas“, mažesne – 48 000 Lt kaina, atlyginimo (CK 6.258 straipsnio 5 dalis). Teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, konstatavo, kad kasatorius neįrodė faktinės aplinkybės, jog po lizingo sutarties nutraukimo lizinguotą automobilį pardavė už 48 000 Lt ir tokia kaina atitiko realią jo kainą, todėl atmetė ieškinio reikalavimą atlyginti dėl automobilio pardavimo patirtus nuostolius. CPK 353 straipsnio 1 dalies pagrindu kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių, tikrina apskųstus sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad kasacinis teismas netiria iš naujo fakto klausimų ir neturi kompetencijos nustatyti kitokių, negu nustatė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, faktinių aplinkybių, tačiau, tikrindamas sprendimus (nutartis) teisės taikymo aspektu, sprendžia, ar teismai, nustatydami faktines aplinkybes, nepažeidė civilinio proceso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 178, 185 straipsniai ir kt.), ir kasacinio teismo suformuotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių.

Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl įrodymų vertinimo civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. K. v. R. S. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNS8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-35/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-35/2011">3K-3-35/2011</a>; 2011 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. ir kt. v. UAB „Skaidula“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-396/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-396/2011">3K-3-396/2011</a>; kt.). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas turi įvertinti ne tik įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. P. v. G. K., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2010">3K-3-428/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą, pažeidė nurodytas civilinio proceso normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl bylos įrodymų vertinimo, todėl galėjo būti neteisingai išspręsta byla (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Bylos duomenimis, kasatorius yra lizingo bendrovė, užsiimanti finansinių paslaugų teikimo veikla. Dėl šios priežasties akivaizdu, kad tuo atveju, kai dėl atsakovo–lizingo gavėjo negebėjimo vykdyti sutartinius įsipareigojimus kasatorius–lizingo davėjas nutraukė lizingo sutartį, pagal veiklos pobūdį ir ekonominius tikslus šis buvo suinteresuotas per kiek įmanoma trumpesnį terminą ir už ekonomiškai naudingą kainą sudaryti pagal nutrauktą sutartį jam grąžinto daikto (lizingo objekto) kitą lizingo sutartį. Kasatorius, įrodinėdamas dėl su atsakovu sudarytos lizingo sutarties nutraukimo ir antrosios lizingo sutarties sudarymo mažesne kaina patirtus nuostolius, nurodė, kad po lizingo sutarties nutraukimo penkis mėnesius ieškojo kito lizingo gavėjo. Taigi kasatorius veikė siekdamas mažinti galimus nuostolius. Kadangi naujas lizingo gavėjas nebuvo surastas, tai kasatorius kelis kartus mažino lizinguojamo daikto kainą ir su UAB „Bigas“ 2010 m. spalio 27 d. sudarė lizingo sutartį už 48 000 Lt. Kasatorius pateikė teismui 2010 m. spalio 27 d. lizingo sutartį Nr. LT086008 ir 2010 m. rugpjūčio 3 d. su UAB „Bigas“ pasirašytą Pabaigos aktą, patvirtinantį, kad naujasis lizingo gavėjas UAB „Bigas“ kasatoriui jau yra sumokėjęs visas lizingo sutartyje nustatytas įmokas. Apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas, kad šių įrodymų nepakanka kasatoriaus nuostoliams pagrįsti, netyrė ir nevertino, ar terminas nuo vienos lizingo sutarties nutraukimo ir kitos sudarymo nebuvo pakankamas ir protingas, ieškant naujo finansinės paslaugos pirkėjo, ar buvo realios galimybės lizinguojamą daiktą parduoti brangiau, ar kasatorius iš esmės patyrė nuostolių (ir kokio dydžio) dėl naujos lizingo sutarties sudarymo mažesne kaina, ar tokios lizingo sutarties sudarymas sumažino kasatoriaus pajamas, kurias jis būtų gavęs, jeigu lizingo gavėjas būtų įvykdęs nutrauktąją lizingo sutartį. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad, neišaiškinus ir neįvertinus nurodytų aplinkybių, nėra galimybės spręsti dėl ieškinio reikalavimo priteisti 11 960,14 Lt automobilio pardavimo nuostolių pagrįstumo (CPK 178, 185 straipsniai).

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą priteisti 11 960,14 Lt nuostolių atlyginimą, ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teisėjų kolegija sprendžia panaikinti ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis priteisti bylinėjimosi išlaidas, nes apeliacinės instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo ir priėmus procesinį sprendimą šių išlaidų paskirstymas tarp šalių gali keistis (CPK 93, 96 straipsniai). Teisėjų kolegija atkreipia apeliacinės instancijos teismo dėmesį į tai, kad šioje byloje yra priimtas pirmosios instancijos teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. papildomas sprendimas, kuriuo išspręstas klausimas dėl atsakovo išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo ir, dengiant šalių priešpriešinius reikalavimus, pripažinta, kad kasatorius turi atlyginti atsakovui 313,04 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 24,71 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kasatoriaus atstovavimo išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo dalis atmesti ieškovo UAB „Swedbank lizingas“ reikalavimą priteisti iš atsakovo E. K. 11 960,14 Lt (vienuolika tūkstančių devynis šimtus šešiasdešimt litų 14 ct) nuostolių ir priteistos bylinėjimosi išlaidos, panaikinti ir šią bylos dalį grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį, kuria patikslinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 3 d. sprendimo rezoliucinė dalis, nurodant, kad ieškovui UAB „Swedbank lizingas“ iš atsakovo E. K. priteista bylinėjimosi išlaidų suma yra 398,10 Lt (trys šimtai devyniasdešimt aštuoni litai 10 ct), panaikinti.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Stripeikienė

Gražina Davidonienė

Vincas Verseckas