Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-231/2013 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-01-3-15473-2009-7

Procesinio sprendimo kategorijos:

30.9.1; 32.8; 55

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Algio Norkūno,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Č. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „City Service“ ieškinį atsakovei D. Č. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys Užupio g. 2, 4, 6, 8 daugiabučių namų savininkų bendrija, uždaroji akcinės bendrovė „Liaras“.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje keliamas klausimas dėl bendraturčio pareigos išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus ir administratoriaus teisės reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas remontuojant bendrojo naudojimo objektus, kai išlaidos susijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.

Ieškovas yra namo (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorius ir teikia šių objektų administravimo, eksploatavimo ir kitas komunalines paslaugas. Atsakovė yra dalies negyvenamųjų patalpų šiame name savininkė. Ieškovas 2007 m. spalio mėn. atliko gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos atstatymo darbus, 2008 m. spalio mėn. – gyvenamųjų namų Vilniuje, Užupio g. 2, 4, 6, 8, lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbus.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 1628,61 Lt skolos, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovo teigimu, atsakovė, kaip patalpų bendraturtė, privalo išlaikyti namo bendrojo naudojimo objektus ir mokėti mokesčius, kitas rinkliavas už jų priežiūrą, tačiau iki šiol ji nėra atsiskaičiusi už 2007 ir 2008 metais atliktus namo šildymo sistemos atstatymo, lauko šilumos tinklų remonto darbus.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismas 2012 m. kovo 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad atsakovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos ir t.t., tačiau pareiga apmokėti proporcingai savo daliai išlaidas namui išlaikyti kyla ne tik įstatymo, bet ir ieškovo bei trečiojo asmens pasirašytos sutarties pagrindu. Šia sutartimi ieškovas su namų bendrija susitarė dėl konkrečių paslaugų (administravimo, eksploatavimo, šildymo sistemos priežiūros, elektros bendriems poreikiams, buitinių šiukšlių išvežimo) teikimo ir jų tarifų. Sutarties 3.3 punkte nustatyta, kad dėl kitų paslaugų teikimo ieškovas kiekvienu konkrečiu atveju turi pasirašyti papildomus susitarimus; 4.2.5 punkte aptarta, kad jeigu papildomų darbų kaina didesnė kaip 1000 Lt, namų bendrija privalo pateikti bendrijos narių susirinkimo protokolą (nuorašą), kuriuo yra nutarta pritarti tokių darbų atlikimui. Ieškovo pateikti atliktų darbų aktai (2007 m. lapkričio mėn. aktas 4957,27 Lt sumai ir 2008 m. spalio mėn. aktas 10 013,35 Lt sumai) nepasirašyti bendrijos atstovo, todėl teismas pripažino, kad ieškovo atlikti darbai nebuvo suderinti sutartyje nustatyta tvarka. Teismas vertino kritiškai ieškovo paaiškinimus, kad bendrijos pirmininkas atsisakė pasirašyti aktus. Kilus ginčui dėl paslaugos apmokėjimo, ieškovas privalo įrodyti, kad dėl suteiktų paslaugų, t. y. remontų darbų, buvo susitarta pagal sutartį, tačiau šiuo atveju jis neįrodė. Teismo vertinimu, atsakovės prašymu atlikta teismo ekspertizė leidžia daryti išvadą, kad ieškovo atliktiems remonto darbams turėjo pakakti mažiau lėšų. Ieškovas, nesutikdamas su eksperto išvadomis, papildomos ekspertizės neprašė, kitokių įrodymų neteikė, todėl teismas padarė išvadą, kad ieškovas remonto darbus atliko savo rizika ir viršydamas jam suteiktus įgaliojimus. Ieškovas neįrodė, kad remonto darbus buvo būtina atlikti nedelsiant; priešingai, jis savo veiksmais patvirtino, kad fiksuotas gedimas, kurį reikėjo šalinti pagal sutarties su bendrija nuostatas ir nebuvo būtinybės veikti, savo veiksmų nesuderinus su bendrija. Tokių ieškovo veiksmų teismas nepripažino atliktais apdariai, sąžiningai ir naudos gavėjo interesais. Teismas pažymėjo ir tai, kad paslaugos turėjo būti skaičiuojamos 3721,70 kv. m plotui, o ieškovo skaičiavo 3362,02 kv. m plotui.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu tenkino ieškovo apeliacinį skundą, panaikino dalį Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo ir priėmė naują sprendimą – priteisė iš atsakovės ieškovo naudai 1628,61 Lt skolos bei 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teismo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Apeliacinės instancijos teismas, susipažinęs su bylos medžiaga, sprendė, kad pirmosios instancijos teismo išvados prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir surinktiems įrodymams. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, kad, vykdydamas su bendrija sudarytą sutartį, organizavo ir atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus, kuriuos buvo būtina atlikti po 2006 m. lapkričio mėn. įvykusios avarijos. 2006 m. lapkričio mėn. pastebėjus vandens nutekėjimą po buto Nr. 1 grindimis, ieškovas, buto savininkui nesutikus, laikinai atjungė dalį šildymo sistemos ir nutraukė šilumos tiekimą į butus Nr. 1 ir 3. Už šiuos atliktus darbus patyrė 785 Lt išlaidų, kurios paskirstytos patalpų savininkams, tarp jų ir atsakovei, ir jų atlygintos. 2007 m. rugsėjo mėn. buto Nr. 1 savininkas leido ieškovui patekti į savo butą ir atlikti šildymo sistemos atstatymo darbus, kurie buvo padaryti 2007 m. spalio mėn. 2008 m. spalio mėn. ieškovas atliko visų gyvenamųjų namų Užupio g. 2, 4, 6, 8, lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje reikšminga aplinkybė, kad nei atsakovė, nei Bendrijos atstovas pirmininkas V. A. nepaneigė fakto, jog gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos atstatymo darbai bei gyvenamųjų namų Užupio g. 2, 4, 6, 8, lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbai buvo būtini bei faktiškai ieškovo atlikti. Byloje nesutariama tik dėl to, ar nurodytų darbų atlikimą ieškovas tinkamai suderino su bendrijos įgaliotu atstovu, ar pagrįsta šių darbų kaina.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ieškovas įrodymais pagrindė, kad jis faktiškai organizavo ir atliko nurodytus darbus, šie darbai buvo būtini (UAB „Vilniaus energija“ 2008 m. rugsėjo 10 d. aktas; 2008 m. spalio 27 d. rangos sutartis, 2008 m. spalio–lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktai, ieškovo ir trečiojo asmens susirašinėjimas; 2007 m. gruodžio 14 d. informacinis pranešimas, vėlesnis ieškovo ir atsakovės susirašinėjimas; 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktas; šalių ir bendrijos atstovo paaiškinimai bylos nagrinėjimo metu. Atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovo atlikti darbai buvo nereikalingi ar jie nebuvo atlikti. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog dėl ieškovo atliktų darbų nebuvo atskiro rašytinio jo ir bendrijos susitarimo, nėra pakankamas pagrindas pripažinti, kad dėl tokių darbų nebuvo faktiškai susitarta ir jie nebuvo būtini. Bendrijos pirmininkas paaiškino, kad sprendimai atlikti tokius darbus paprastai priimami žodžiu, nes bendrija maža, ieškovas informavo apie būtinybę 2008 m. atlikti gyvenamųjų namų, esančių Užupio g. 2, 4, 6, 8, lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbus, šių darbų sąmatos šalių buvo derinamos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad bendrija, žinodama apie ieškovo atliekamus darbus, privalėjo aktyviai domėtis darbų eiga, jų kainomis ir nesutikdama sušaukti bendrijos narių susirinkimą ar kitaip ginti bendrijos narių interesus. Apeliacinės instancijos teismas nurodė ir tai, kad ieškovo atlikti darbai susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais – reikalavimu išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes, jiems atlikti nebūtinas atsakovės sutikimas. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai atliko gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), šildymo sistemos atstatymo darbus, gyvenamųjų namų Užupio g. 2, 4, 6, 8, lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbus, todėl atsakovei tenka pareiga proporcingai jai nuosavybės teise priklausančių patalpų plotui atsiskaityti už šiuos darbus.

2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akte užfiksuota, kad šį aktą yra pasirašę ieškovo atstovas ir bendrijos administratorė A. F. Teismas pažymėjo, kad bendrijos pirmininkas nepaneigė bendrijos administratorės įgaliojimo pasirašyti aktą. Be to, šis klausimas nebuvo analizuojamas nagrinėjant bylą, todėl, apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad darbų priėmimo aktą pasirašė neįgaliotas asmuo.

Teismas nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas darbus privalėjo atlikti už daug mažesnę kainą nei jie faktiškai buvo atlikti. Ieškovas gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos atstatymo darbus atliko už 4957,27 Lt, tai pagrindžiama 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktu, kuris pasirašytas Užupio g. 2, 4, 6, 8 daugiabučių namų savininkų bendrijos atstovo (administratoriaus). Gyvenamųjų namų Užupio g. 2, 4, 6, 8, lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbai kainavo 12 344,52 Lt, juos patvirtina 2008 m. spalio–lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktai 10 013,35 Lt ir 2331,17 Lt sumai. Atsakovė su 2008 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo aktu 2331,17 Lt sumai sutiko ir jo neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė visiškai. Atsakovė nesutiko tik su 2007 m. lapkričio mėn. ir 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų priėmimo aktuose nurodytomis darbų kainomis ir tai grindė UAB „KPRS“ išvada ir bendrijos pirmininko V. A. skaičiavimu. Apeliacinės instancijos teismo teigimu, UAB „KPRS“ išvadoje, bendrijos pirmininko pateiktos darbų kainos neatitinka ieškovo nurodytų kainų, tačiau jos nesutampa ir tarpusavyje. Be to, teismo posėdžio metu bendrijos pirmininkas nurodė, kad 2008 m. atliktiems lauko šilumos tinklų remonto ir jų atstatymo darbams nutarta skirti apie 6000 Lt. Esant tokiems prieštaravimams, teismas rašytinius įrodymus vertino kritiškai ir nurodė, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais besąlygiškai vadovautis. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai UAB „KPRS“ išvadą pripažino teismo ekspertizės aktu – išvadą parengusi M. K. neįtraukta į teismo ekspertų sąrašą ir neturi teisės teismo pavedimu atlikti teismo ekspertizės, todėl šią išvadą laikė paprastu rašytiniu įrodymu. Be to, pripažino, kad byloje nėra patikimų įrodymų, kurie sudarytų pagrindą abejoti ieškovo nurodytomis atliktų darbų kainomis.

Apeliacinės instancijos teismas neabejojo ieškovo atliktu 2008 m. lauko šilumos tinklų remonto darbų išlaidų paskirstymu Užupio g. 2, 4, 6, 8 namų gyventojams proporcingai jų turimų butų ir kitų patalpų plotui. Šis paskirstymas atliktas atsižvelgiant į tuometę faktinę situaciją, susijusią su centralizuoto šildymo vartotojų skaičiumi.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir palikti galioti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl administravimo sutarties nuostatų aiškinimo ir administratoriaus teisės reikalauti atlyginti išlaidas, dėl kurių atlikimo nebuvo duotas bendrijos sutikimas. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, naikindamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nepasisakė dėl ieškovo ir trečiojo asmens sudarytos sutarties nuostatų pažeidimo, nevertino sutartį pažeidusios šalies veiksmų ir kt. Kasatorė nurodo, kad šalių sudaryta administravimo sutartimi ieškovas įsipareigojo teikti patalpų savininkams bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo paslaugas. Pagal šią sutartį ieškovas įsipareigojo pateikti kas pusę metų privalomų darbų sąrašą; prireikus atlikti namų eksploatavimo darbus, kurių šalys neįtraukė į privalomų darbų sąrašą, prieš dvi dienas suderinęs darbų pobūdį ir jų kainą su bendrijos pirmininku; mėnesio pabaigoje pirmininkas su ieškovu turėjo pasirašyti atliktų darbų aktą. Ieškovas, pažeisdamas administravimo sutarties nuostatas, atliko remonto darbus, iš anksto nesuderinęs darbų atlikimo sąlygų ir kainų su bendrija. Atliktų darbų akto bendrijos pirmininkas nepasirašė. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad aktas pasirašytas ieškovo ir bendrijos administratorės. Kasatorė pažymi, kad aktą pasirašiusi administratorė yra ne bendrijos, o ieškovo atstovė, todėl jos įgaliojimų klausimas negalėjo būti analizuojamas. Kasatorės nuomone, teismas nepasisakė ir nevertino aplinkybės, ar pagrįstai bendrijos atstovas atsisakė pasirašyti atliktų darbų aktus, ar vienašališkai ieškovui pasirašius atliktų darbų aktą, kasatorei kyla prievolė apmokėti už atliktus darbus, dėl kurių kainos nesusitarta su bendrija. Bendrijos pirmininkas paaiškino, kad preliminariai derėjosi dėl 6000 Lt darbų atlikimo kainos, tačiau vėliau pateikus 12 000 Lt darbų atlikimo aktą, kai dėl tokios kainos nebuvo derėtasi, jo nepasirašė. Kasatorė nurodo, kad teismas nepagrindė savo argumento, jog bendrija, žinodama apie ieškovo atliekamus darbus, turėjo aktyviai domėtis darbų eiga ir jų kaina, o nesutikdama – sušaukti bendrijos narių susirinkimą ir kitaip ginti jos narių interesus.

2. Dėl kasatorės teisės ginčyti ieškovo atliktų darbų kainą. Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo vienvaldiškai pasirašytame darbų priėmimo akte nurodytas kainas. Ji pateikė teismui įrodymą apie vidutines tokių darbų rinkos kainas (teismas paskyrė byloje ekspertizę ir gavo specialisto skaičiavimus), todėl mano, jog ji įrodė, kad ieškovas darbus atliko didesne nei vidutinė rinkos kaina. Apeliacinės instancijos teismas šios specialisto išvados nepripažino ekspertize ir laikė paprastu rašytiniu įrodymu. Tačiau teismas nepasisakė dėl tokio įrodymo, kaip rašytinio, įrodomosios reikšmės, nemotyvavo, kodėl nesiremia jame nurodytu vidutinės rinkos kainos apskaičiavimu.

3. Dėl ieškovo išlaidų paskirstymo gyventojams proporcingai jų turimų patalpų plotui. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovas išlaidas paskirstė gyventojams proporcingai jų turimų patalpų plotui. Kasatorės teigimu, teismas nenurodė, kokie konkrečiai bylos dokumentai (registro duomenys) pagrindžia tokią išvadą. Priešingai, byloje pateikti duomenys, kad ieškovas, skirstydamas išlaidas, naudoja neteisingus duomenis apie bendrą plotą – ieškovas nurodo bendrą 3362,02 kv. m bendrijos plotą, nors administravimo sutartyje nurodytas 3721,70 kv. m plotas. Dalijant už atliktus darbus sumą iš mažesnio bendro ploto nei aptarnaujami namai, vienam kvadratiniam metrui tenka didesnė mokėtina suma. Taigi, kasatorei tenka mokėti ne 350,93 Lt, o 388,48 Lt už vieną kvadratinį metrą.

Atsiliepimų į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio nustatyta tvarka nepateikta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl administratoriaus teisės reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas remontuojant bendrojo naudojimo objektus

Pagal ginčo teisinių santykių metu galiojusį reglamentavimą (CK 4.82–4.85 straipsnių redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia savininkų bendriją, sudaro jungtinės veiklos sutartį arba pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 straipsnio 3 dalis). Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta šios bendrosios taisyklės išimtis, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kaunuva“ v. Smėlynės g. 49-ojo daugiabučio namo savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-7-515/2009).

Nagrinėjamoje byloje kasatorė kaip negyvenamųjų patalpų savininkė yra daugiabučių namų savininkų bendrijos narė. Bendrija 2005 m. lapkričio 21 d. sudarė su ieškovu sutartį dėl administravimo, eksploatavimo ir kitų komunalinių paslaugų teikimo. Ieškovas, atlikęs gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) šildymo sistemos atstatymo ir lauko šilumos tinklų remonto darbus, prašo priteisti atitinkamą dalį išlaidų, patirtų bendrojo naudojimo objektams remontuoti. Taigi, byloje kilo ginčas dėl to, ar kasatorei, kaip bendraturtei, tenka pareiga atlyginti tokias administratoriaus patirtas išlaidas, todėl nagrinėjamoje situacijoje svarbi aplinkybė, ar ieškovo atlikti darbai (ir dėl to patirtos išlaidos) susiję su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais, kuri leistų daryti išvadą, jog tokiu atveju savininko sutikimas nebūtinas. Dėl to svarbus administratoriaus veiksmų atitikties teisės aktuose aptartiems privalomiesiems statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimams konstatavimas, be to, svarbios ieškovo ir bendrijos sudarytos sutarties nuostatos dėl tokių paslaugų teikimo.

Ieškovo ir bendrijos sudaryta 2005 m. lapkričio 21 d. sutartimi ieškovas įsipareigoja teikti bendrojo naudojimo objektų administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas (3.1 punktas). Sutartimi aptartos eksploatavimo (namo būklės nuolatinis stebėjimas, smulkių defektų šalinimas, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimas, jų profilaktika, kt.), administravimo (bendrosios dalinės nuosavybės paprastasis administravimas, kai administratorius atlieka visus veiksmus, būtinus daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti, jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti), komunalinių paslaugų sąvokos (1.2.4–1.2.6 punktai). Dėl kitų paslaugų, kurios neįeina į sutartyje aptartas ieškovo teikiamas administravimo, eksploatavimo, komunalines paslaugas, ir darbų šalys susitarė, kad jie atliekami pagal papildomus šalių pasirašytus susitarimus. Sutarties 4.2.5 punkte nustatyta, kad bendrija pasirašo ieškovo pateiktą ir šalių suderintą priedą dėl papildomų darbų atlikimo; jeigu papildomų darbų kaina didesnė nei 1000 Lt, būtinas bendrijos narių susirinkimo protokolo nuorašas, kuriuo pritarta tokių darbų atlikimui. Taigi, sutartimi nustatyta, kad ieškovas įsipareigojo atlikti visus veiksmus, būtinus namo bendrojo naudojimo objektams išsaugoti ir jų naudojimui pagal tikslinę paskirtį užtikrinti, o bendrijos narių pritarimas sutartimi pripažintas būtinu tik tuo atveju, jei atliekami šalių sutartyje neaptarti papildomi darbai ir paslaugos.

Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavydinių nuostatų (toliau – administravimo pavyzdiniai nuostatai) (nutarimo red., galiojusi nuo 2004 m. sausio 10 d. iki 2010 m. kovo 19 d.) 3 punkte gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai apibūdinami kaip įstatymuose, Vyriausybės ar jos įgaliotų institucijų patvirtintuose norminiuose dokumentuose (statybos techniniuose reglamentuose, statinių naudojimo ir priežiūros taisyklėse, kitur) nustatyti pastato konstrukcijų mechaninio atsparumo ir stabilumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo, kiti pastatų ir jų inžinerinių sistemų naudojimo ir priežiūros reikalavimai. Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintos STR 1.12.05:2002,,Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarkos“ (red., galiojusi nuo 2002 m. rugpjūčio 21 d. iki 2011 m. sausio 7 d.) 7 punkte privalomieji darbai apibūdinami kaip atskiri ar kompleksas priežiūros ir statybos darbų, kuriuos atlikus gyvenamųjų namų būklė pripažįstama atitinkanti naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų visumą, kurią sudaro reikalavimai: 1) išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, tarp jų energijos taupymo ir šilumos išsaugojimo (11.1.6 punktas), 2) gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, įregistruotą Nekilnojamojo turto kadastre, būtų išlaikyta estetiška namo ir jo aplinkos išvaizda, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos (11.2 punktas).

Pagal Administravimo pavyzdinių nuostatų reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – įgyvendinti įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus privalomuosius reikalavimus, susijusius su daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų naudojimu ir priežiūra (4 punktas). Įgyvendindamas šį uždavinį, administratorius atlieka nuostatose nustatytas funkcijas, tarp jų organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų techninę priežiūrą, avarijų lokalizavimą ir likvidavimą, namui priskirto žemės sklypo priežiūrą, vadovaudamasis privalomaisiais reikalavimais, jų įgyvendinimo tvarka ir šios priežiūros paslaugų (darbų) kainos ir kokybės kriterijais; rengia šių objektų techninės priežiūros darbų ir lėšų poreikio metinius bei ilgalaikius planus, juos viešai skelbia patalpų savininkams, imasi būtinų veiksmų šiems planams įgyvendinti; pirkdamas namo bendrojo naudojimo objektų techninės priežiūros ar kitas paslaugas rinkoje, atlieka šių paslaugų pirkimo kainų apklausą arba organizuoja jų pirkimo konkursus, su pasirinktais paslaugų teikėjais sudaro sutartis ir kontroliuoja jų vykdymą (5 punktas). Be to, administratorius turi teisę priimti sprendimus dėl gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų naudojimo ir priežiūros privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo (6.1 punktas).

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 30-2050 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose (įsakymo red., galiojusi iki 2011 m. balandžio 18 d.), analogiškai kaip ir Vyriausybės nutarimu patvirtintuose administravimo nuostatose, reglamentuojamos administravimo, eksploatavimo, privalomųjų reikalavimų sąvokos, administratoriaus funkcijos ir teisės (5.2, 5.3, 6.1, kt. punktai), tačiau išsamiau nustatytos administratoriaus pareigos, tarp jų nustatyta pareiga organizuoti namo bendrojo naudojimo objektų nuolatinę priežiūrą (eksploatavimą) – namo būklės nuolatinį stebėjimą, pastato pagrindinių konstrukcijų (sienų, cokolio stogo ir kt.) mechaninio patvarumo palaikymą, smulkių defektų šalinimą, bendrojo naudojimo inžinerinių sistemų saugaus naudojimo užtikrinimą, jų profilaktiką, derinimą, paruošimą šildymo sezonui, gaisrinės saugos palaikymą, bendrojo naudojimo patalpų valymą, namui priskirtos teritorijos tvarkymą; administratorius turi paskirti namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais; nustačius ar gavus informaciją apie statinio konstrukcijų griūties pavojų, kritinę inžinerinės įrangos būklę, imtis priemonių, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų padarinių (7.2, 7.3 punktai). Be to, šių nuostatų priede Nr. 1 pateiktas administravimo darbų sąrašas, tarp kurių yra bendrojo naudojimo objektų nuolatinės techninės priežiūros, avarijų likvidavimo organizavimas, privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų įgyvendinimo darbų pajamų ir išlaidų apskaitos tvarkymas; priede Nr. 2 pateiktas sąrašas eksploatavimo darbų, tarp jų profilaktinė vamzdynų, uždaromosios armatūros ir įvadų hermetizacijos apžiūra nustatytais terminais; profilaktinės apžiūros metu rastų defektų šalinimas; prakiurusių vamzdynų užtaisymas arba keitimas, įdedant naują vamzdyno dalį; vamzdynų uždaromosios armatūros smulkių defektų šalinimas ar keitimas (3.1.2–3.1.5 punktai).

Pažymėtina, kad ieškovo ir bendrijos sudarytoje sutartyje, apibrėžiant ieškovo teikiamas namų eksploatavimo pasaugas, nustatyta, kad jis užtikrina namų elektros instaliacijos, vandentiekio, kanalizacijos naudojimą pagal paskirtį ir namų privalomųjų reikalavimų atitiktį teisės aktų keliamiems reikalavimams (4.1.2.1 punktas); atlieka inžinerinės įrangos techninį aptarnavimą (4.1.2.2 punktas); kas pusę metų nustato privalomųjų darbų, kuriuos būtina atlikti, sąrašą ir teikia bendrijai pasiūlymus tokiems darbams atlikti bei finansuoti (4.1.2.3 punktas). Prireikus reikalui, ieškovas atlieka eksploatavimo darbus, kurių šalys neįtraukė į privalomųjų darbų sąrašą, todėl paslaugos teikėjas įsipareigojo prieš dvi dienas suderinti darbų pobūdį ir kainą su bendrijos pirmininku, mėnesio gale pasirašyti suteiktų paslaugų aktą. Šios nuostatos netaikomos avarinių darbų atvejais. Taigi, ieškovo atlikti šildymo sistemos atstatymo ir lauko šilumos tinklų remonto darbai įeina į šalių sudarytos sutarties dalyką (administravimo, eksploatavimo paslaugas), nes jie susiję su bendrojo naudojimo objektų privalomųjų reikalavimų įgyvendinimu – 2006 m. lapkričio mėn. įvyko avarija, kuri santykinai likviduota, todėl 2007 m. spalio ir 2008 m. spalio mėn. buvo būtini atlikti šildymo sistemai atstatyti darbai. Dėl to, atsižvelgiant į šalių sutarties nuostatas ir pirmiau aptartą teisinį reglamentavimą, pripažintina pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad ieškovo darbai atlikti įgyvendinant privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, būtent reikalavimu išlaikyti gyvenamųjų namų inžinerinių sistemų savybes. Tokiu atveju nėra būtinas bendrijos narių sutikimas nurodytiems darbams atlikti (CK 4.83 straipsnio 4 dalis), nors darbų pobūdis ir preliminari jų kaina su bendrijos pirmininku, bylos duomenimis, buvo aptarta. Dėl to kasacinio skundo argumentas, kad teismas netinkamai vertino sutarties nuostatas, nes ieškovas atliko darbus iš anksto nederinęs jų atlikimo sąlygų ir kainų, todėl kasatorei nėra pareigos atlyginti tokias išlaidas, atmestinas kaip teisiškai nepagrįstas.

Dėl ekspertizės išvados, kaip pagrindo ginčyti administratoriaus atliktų darbų kainą, vertinimo

Kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovo vienvaldiškai pasirašytame darbų priėmimo akte nurodytas darbų kainas. Kasatorė pažymi, kad teismas paskyrė byloje ekspertizę ir gavo specialisto apskaičiavimus, todėl mano, kad įrodė, jog ieškovas atliko darbus didesne nei vidutinė rinkos kaina. Jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai (vien formaliais pagrindais) šios specialisto išvados nepripažino ekspertize.

Teismo nutartimi paskyrus ir įstatyme nustatyta tvarka atlikus ekspertizę, jos išvada laikoma specialia įrodinėjimo priemone. Darbų priėmimo akte nurodytos darbų kainos pagrįstumui įvertinti pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 3 d. nutartimi paskyrė ekspertizę ir pavedė ją atlikti M. K. Pagal tuo metu galiojusio CPK 212 straipsnio nuostatą (red., galiojusi iki 2011 m. spalio 1 d.) ekspertu galėjo būti skirtas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant šią nuostatą, pažymėta, kad civiliniame procese nenustatyta imperatyviojo reikalavimo skirti teismo ekspertizę atsižvelgiant tik į Teismo ekspertizės įstatymą, šį įstatymą galima taikyti tiek, kiek jis neprieštarauja CPK nuostatoms, t. y. ekspertizės skyrimas civiliniame procese reglamentuojamas daugiau dispozityviosiomis teisės normomis, ir ekspertizė skiriama atsižvelgiant į dalyvaujančių asmenų nuomonę, kiekvienas dalyvaujantis byloje asmuo turi teisę pateikti teismui klausimus, kuriais pageidauja gauti eksperto išvadą. Pagal Teismo ekspertizės įstatymo 4 straipsnio 1 dalį teismo ekspertizes gali atlikti tik tokie teismo ekspertai, kurie įrašyti į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, tačiau to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu minėtame sąraše nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų, juo gali būti skiriamas į šį sąrašą neįrašytas asmuo; tai reiškia, kad civilinėje byloje ekspertais gali būti skiriami ne tik asmenys, įrašyti į teismo ekspertų sąrašą, bet ir tokie asmenys, kurie turi specialių žinių (CPK 212 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. A. v. Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, bylos Nr. 3K-3-452/2006). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad jeigu teismo ekspertizę atliko teismo ar teisėjo paskirtas asmuo, neįrašytas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą, ekspertizės akto įžanginėje dalyje pažymima, kad jis buvo įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir teismui prisiekė kaip ekspertas (Tesimo ekspertizės įstatymo 25 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-312/2010; 2004 lapkričion17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-587/2004). Taigi, tiek pagal teisinės ekspertizės skyrimo laiku buvusį teisinį reglamentavimą, tiek pagal teismų praktiką teismo ekspertizę galėjo atlikti asmuo, neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti, įspėtas apie baudžiamąją atsakomybę už melagingos išvados pateikimą ir davęs priesaiką teismui. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad 2011 m. birželio 21 d. įstatymu Nr. XI-1480 papildžius CPK 212 straipsnio 2 dalies nuostatą, kad teismo ekspertizes atlieka teismo ekspertai, nurodyti Teismo ekspertizės įstatyme, kartu buvo nurodyta iš esmės analogiška iki įstatymo pakeitimo buvusiai teismų praktikai nuostata, jog ekspertu, kai nėra reikiamos specialybės teismo ekspertų arba jie negali būti skiriami teismo ekspertais konkrečioje byloje (dėl suinteresuotumo bylos baigtimi, užimtumo ar kitų aplinkybių), gali būti skiriamas asmuo, turintis reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Tokiu atveju pagal CPK 217 straipsnį ekspertas privalo prisiekti teismui.

Apeliacinės instancijos teismas nepripažino šio akto ekspertizės išvada dėl to, kad jį rengusi M. K. nėra įtraukta į teismo ekspertų sąrašą ir neturi teisės teismo pavedimu atlikti teismo ekspertizės. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi pirmiau nurodyta praktika, pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo argumentacija atsisakant šią išvadą pripažinti ekspertize dėl to, jog jį atlikęs asmuo neįrašytas į teismo ekspertų sąrašą, nėra visai tiksli. Nagrinėjamoje byloje ekspertizė paskirta teismo nutartimi, ji pavesta atlikti ekspertei M. K., kuri neįrašyta į teismo ekspertų sąrašą, tačiau turi reikiamą kvalifikaciją išvadai duoti. Tokiu atveju ekspertas privalo prisiekti teismui (CPK 217 straipsnis). Kai teismo paskirta ekspertizė atliekama ne teismo posėdžio metu, eksperto pasirašytas priesaikos tekstas yra sudėtinė tokio akto dalis. Byloje pateiktoje UAB,,KPRS“ ekspertės išvadoje nurodyta, kad ji įspėta dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų išvadų davimą, tačiau nėra šios ekspertės priesaikos. Taigi, dėl tokio trūkumo byloje pateiktos UAB,,KPRS“ ekspertės M. K. išvada dėl ieškovo atliktų darbų kainos pagrįstumo negali būti laikoma eksperto išvada CPK 212 straipsnio prasme. Tačiau, kaip pagrįstai nurodo kasatorė, šiame dokumente esantys duomenys priskirtini kitai įrodinėjimo priemonių grupei – rašytiniams įrodymams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. I. F., bylos Nr. 3K-3-312/2010).

Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino šiame dokumente esančius duomenis rašytiniu įrodymu, tačiau juos vertino tik su bendrijos pirmininko pateiktais skaičiavimais, nors jis neturi specialių žinių tokių darbų kainai apskaičiuoti. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nesutampa M. K. išvadoje nurodytų ir bendrijos pirmininko apskaičiuotų darbų kainos, todėl, esant jų prieštaravimams, juos atmetė. Tačiau apeliacinės instancijos teismas ekspertės M. K. išvadoje nurodytų duomenų nevertino kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Nagrinėjamoje byloje pagal bendrijos pirmininko paaiškinimus nustatyta, kad bendrija pritarė remonto darbams, kurių bendra kaina pagal pirminę sąmatą buvo apie 6000 Lt; ieškovas už 2007 m. lapkričio mėn. atliktus darbus sumokėjo 4957,27 Lt, už o 2008 m. spalio mėn. darbus – 10 013,35 Lt; ekspertės M. K. išvadoje nurodyta, kad 2007 m. lapkričio mėn. atliktų darbų priėmimo akte nurodyta 4957,27 Lt neturėtų viršyti 2749,01 Lt, o 2008 m. spalio mėn. atliktų darbų kaina (10 013,35 Lt) – 4691,18 Lt. Esant skirtingiems rašytiniams duomenims apie remonto darbų kainas, be to, kasatorei ginčijant darbų kainą, teismas turėjo pašalinti tokį prieštaravimą, nustatydamas vidutinę tokių darbų rinkos kainą ir spręsdamas dėl ieškovo atliktų darbų kainos atitikties vidutinei rinkos kainai. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas išvadoje nurodytus duomenis, jų nevertino kartu su ieškovo pateiktais duomenimis ir vidutinės tokių darbų rinkos kainos nenustatė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas (CPK 179, 183, 185 straipsniai), todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal aptartą teisinį reglamentavimą nėra nustatyto draudimo teismui ištaisyti pirmiau nurodytą išvados trūkumą arba tam, kad įvertintų darbų priėmimo akte nurodytos darbų kainos pagrįstumą, kai iš esmės skiriasi byloje esančiuose rašytiniuose įrodymuose esantys duomenys apie darbų kainą, teismas gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Kasacinio teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, ir kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas) šioje byloje yra 28,38 Lt. Kasaciniam teismui nutarus grąžinti bylą nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliktinas spręsti teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą, kuriuo panaikinta Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2012 m. kovo 27 d. sprendimo dalis ir iš atsakovės D. Č. ieškovui UAB,,Naujamiesčio būstas“ priteista 1628,61 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų, panaikinti ir bylą perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gintaras Kryževičius

Algis Norkūnas