Baudžiamoji byla Nr. 2K-286-895/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55956-2017-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.2.17.1.3; 1.2.23.2.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. lapkričio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Vytauto Masioko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. N. (A. N.) gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo A. N. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį ir nubaustas: už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 7 straipsnio 12 punkte, 260 straipsnio 3 dalyje, – dešimties metų laisvės atėmimo bausme; už nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnio 3 dalyje, – trejų metų laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, ją paskirta atlikti pataisos namuose.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. kovo 28 d. nutartis, kuria nuteistojo A. N. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. A. N. pagal BK 7 straipsnio 12 punktą ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad dėl savanaudiškų tikslų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip nuo 2017 m. spalio mėnesio, perdavė savo naudojamą automobilį „Citroen DS 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos Federacijos registracijos numeris), nenustatytam asmeniui, kad automobilyje būtų įrengtos slėptuvės, skirtos labai dideliems narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiams gabenti, ir tokiu būdu automobilis būtų specialiai pritaikytas kontrabandai gabenti. Po to A. N. automobiliu „Citroen DS 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), su jame įrengtomis specialiomis slėptuvėmis išvyko iš Rusijos Federacijos į Nyderlandų Karalystę, turėdamas tikslą įgyti labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jas paslėpti automobilyje įrengtose slėptuvėse ir kontrabandos būdu neteisėtai atgabenti į Lietuvos Respubliką. A. N., būdamas Nyderlandų Karalystėje, greta Tilburgo miesto, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ne vėliau kaip 2017 m. spalio 27 d. neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 5802,558 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 7722,132 g psichotropinės medžiagos – MDMA, supakuotas į įvairaus dydžio paketus. Šias narkotines ir psichotropines medžiagas paslėpė automobilyje „Citroen DS 4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įrengtose slėptuvėse ir, tokiu būdu išvengdamas muitinės kontrolės, neturėdamas leidimo, kontrabanda iš Lenkijos Respublikos per Lietuvos Respublikos valstybės sieną – Lazdijų pasienio punktą, esantį Lazdijų rajono savivaldybėje, 2017 m. spalio 27 d. apie 14 val. neteisėtai gabeno labai didelį kiekį – 5802,558 g narkotinės medžiagos – kokaino bei 7722,132 g psichotropinės medžiagos – MDMA. A. N., kirtęs Lietuvos valstybinę sieną, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, šių narkotinių ir psichotropinių medžiagų labai didelį kiekį neteisėtai gabeno iki Seirijų miestelio, esančio Alytaus rajono savivaldybėje, kur 2017 m. spalio 27 d. apie 15.15 val. A. N. vairuojamas automobilis buvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų, o slėptuvėje gabenamos narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo surastos ir paimtos. Tokiu būdu A. N. neteisėtai įgijo ir per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno kontrabandos būdu labai didelį kiekį – 5802,558 g narkotinės medžiagos – kokaino ir 7722,132 g psichotropinės medžiagos – MDMA.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistojo A. N. gynėjas advokatas S. Slapšinskas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartį ir pakeisti Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį, kuria A. N. paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė, – A. N. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalis, susijusi su bausmės skyrimu, ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 28 d. nutartis priimtos netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 2 dalis). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai nuteistajam netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir nesilaikė kasacinio teismo suformuotos praktikos.
2.2. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Pirmosios instancijos teismo sprendimas A. N. netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų nebuvo pagrįstas byloje tiesiogiai ištirtais įrodymais, nebuvo analizuotos visos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės. Taip buvo pažeista teismo vidinio įsitikinimo formavimosi tvarka ir nuosprendžio surašymo tvarka, bausmės individualizavimo bei teisingumo principai. Apeliacinės instancijos teismas šios baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos neištaisė, nepagrįstai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas.
2.3. Iš bylos duomenų matyti, kad A. N. anksčiau teistas nebuvo, turi ilgametę draugę, su kuria sieja savo ateitį, iki nusikalstamų veikų padarymo studijavo universitete, vykdė individualią veiklą, įsteigė bendrovę, teigiamai charakterizuojamas kaimynų ir buvusių darboviečių vadovų, aktyviai užsiėmė sportu, teritorinė policijos įstaiga jokia jį diskredituojančia informacija nedisponuoja (pateikta policijos įgaliotinio pažyma). Kai A. N. nepažįstamam asmeniui, vardu A., negrąžino iš šio pasiskolintos didelės pinigų sumos ties bankroto riba atsidūrusiam verslui gelbėti, tiek pats nuteistasis, tiek ir jo artimieji sulaukė grasinimų, buvo sudegintas nuteistojo naudotas lengvasis automobilis. 2017 m. viduryje su A. N. susisiekė A. patikėtinis An., pastarasis jam paaiškino, kad skolą galima grąžinti kitu būdu – iš Nyderlandų Karalystės į Rusiją parvežus automobilio slėptuvėje paslėptas narkotines medžiagas. Bijodamas nuolatinių grasinimų, kurie peraugo ir į turto naikinimą, A. N. sutiko su An. pasiūlymu, tačiau neturėjo tikslo pats šiomis narkotinėmis medžiagomis disponuoti, jų vartoti ar platinti, jo tikslas buvo tik parvežti jas iš Nyderlandų Karalystės į Rusiją ir taip nutraukti visus ryšius su A. Šių aplinkybių baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ir kaltinimo pusė. Tačiau žemesniųjų instancijų teismai visiškai neanalizavo šių aplinkybių ir tik abstrakčiai, nesilaikydami pareigos tokį sprendimą motyvuoti, nurodė, kad taikyti A. N. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra pagrindo. Tokia teismų pozicija prieštarauja kasacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a> suformuotai praktikai, pagal kurią, nors atskiros asmenį apibūdinančios aplinkybės negali būti vertinamos kaip išimtinės BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme, tačiau šios aplinkybės, vertinamos kartu su veikos pavojingumą apibūdinančiomis aplinkybėmis, gali sudaryti pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.
2.4. Kauno apygardos teismas neįsigilino į A. N. charakterizuojančias aplinkybes, nes nuosprendyje jos išdėstytos klaidingai (neužsimenama, kad bankai nesuteikė paskolos A. N. įkurtai bendrovei, kurios finansinė padėtis buvo itin bloga; bendrovės veikla įvardijama kaip ekologiškas žemės ūkio produkcijos auginimas, o ne kaip veikla, susijusi su trąšų ir žemės produkcijos supirkimu ir perpardavimu; teigiama, kad nuteistasis gavo paskolą verslui įkurti, o ne siekdamas išgelbėti tuo metu jau veikusią bendrovę; A. (kasaciniame skunde nurodoma „A.“) vardas sumaišytas su A. ir kt.). Nors šios pirmosios instancijos teismo klaidos, galėjusios lemti A. N. paskirtos bausmės dydį, buvo nurodytos jo apeliaciniame skunde, Lietuvos apeliacinis teismas nei nurodytų aplinkybių, nei žemesnės instancijos teismo padarytų klaidų nevertino.
2.5. Lyginant nagrinėjamos baudžiamosios bylos duomenis su kasacinio teismo nagrinėtos baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a>, kurioje buvo suformuota BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktika, duomenimis, turėtų būti konstatuota žemesnės instancijos teismų padaryta įstatymo taikymo klaida. Nors baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a> asmuo buvo nuteistas tik pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, o A. N. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 3 dalį, tačiau baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑179‑693/2019 nuteistasis jau anksčiau buvo teistas ir veikos padarymo metu turėjo neišnykusį teistumą, taip pat buvo baustas administracine tvarka, prisipažino, gailėjosi, buvo pripažinta, kad jis nebuvo veikos iniciatorius, turėjo 50 proc. neįgalumą, nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, vedęs, turėjo vaikų, buvo apibūdinamas teigiamai, neatliko aktyvių veiksmų, laikydamas psichotropinę medžiagą ar bandydamas ją realizuoti, psichotropinė medžiaga į apyvartą nepateko ir žala kitiems asmenims nebuvo padaryta. Įvertinus A. N. asmenybę ir veikos pavojingumą apibūdinančių aplinkybių visumą, jam, kaip ir baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a> nuteistam asmeniui, turėtų būti taikoma BK 54 straipsnio 3 dalis ir paskirta švelnesnė, nei BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta, bausmė.
2.6. Detaliau nevertindamas A. N. asmenybę charakterizuojančių aplinkybių, jas nurodydamas klaidingai ir nuspręsdamas, jog aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo nuteistajam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų bei paskirti jam švelnesnes bausmes nei tos, kurios įtvirtintos įstatyme, Kauno apygardos teismas nesivadovavo kasacinio teismo suformuota praktika, jog teisinga bausmė nebūtinai reiškia tik tą, kuri yra įtvirtinta įstatyme, o vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017). Lietuvos apeliacinis teismas, nutartyje visiškai nevertindamas apeliacinio skundo argumentų ir tik deklaratyviai nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. N. bausmę, atsižvelgė į apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, todėl jas vertinti iš naujo nėra jokio pagrindo, paliko pirmosios instancijos teismo padarytą baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir jos neištaisė. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad teisė negali būti nevieša. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas, inter alia (be kita ko), reiškia, kad procesiniame dokumente negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo procesinio sprendimo priėmimui. Baudžiamajame procese priimami procesiniai sprendimai turi būti grindžiami teisiniais argumentais (motyvais). Sprendimuose negali būti nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo sprendimo priėmimui (Konstitucinio Teismo 2006 m. birželio 16 d. nutarimas). Šių sprendimų aiškumas, pagrindimas teisiniais argumentais yra svarbi asmens konstitucinių teisių ir laisvių, taip pat teisės į teisingą teisinį procesą, teisės į teisminę gynybą garantija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas). Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
2.7. Sankcijoje nustatytos itin griežtos bausmės paskyrimas A. N. aiškiai prieštarautų teisingumo principui, turėtų priešingą efektą nei tas, kurio siekiama bausmės paskirtimi ir tikslais, todėl, priešingai nei konstatavo Kauno apygardos teismas ir Lietuvos apeliacinis teismas, yra pagrindas A. N. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei nustatyta įstatymo sankcijoje.
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Iš Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, spręsdamas bausmės klausimą, atsižvelgė į tai, kad padaryta nusikalstama veika nuteistajam nebūdinga, taip pat atsižvelgė į jo socialinius ryšius, darbinį užimtumą, tai, kad jis nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Teismas taip pat pripažino, kad nėra paneigta nuteistojo pozicija, kad nusikalstamos veikos padarymui turėjo įtaką negrąžinta paskola bei siekis ją panaikinti. Nuosprendyje atsižvelgta į nuteistojo vaidmenį darant nusikalstamą veiką ir tai, kad jis neorganizavo narkotinių medžiagų gabenimo ar laikymo, o tik vykdė nurodymus, siekdamas būti atleistas nuo paskolos grąžinimo. Teismas įvertino ir tai, kad A. N. padarytos nusikalstamos veikos yra sunkus ir labai sunkus nusikaltimai, šios veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nustatytos nuteistojo atsakomybę sunkinanti ir lengvinanti aplinkybės.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. N. paskirtą bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis įgijo ir kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – kokainą ir psichotropinę medžiagą – MDMA, kurių kiekiai labai daug kartų viršijo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (redakcija, galiojanti nuo 2014 m. vasario 26 d.) nustatytas labai didelio kiekio minimalias ribas. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija padarė pagrįstą išvadą, kad Kauno apygardos teismas įvertino visas aplinkybes, susijusias su bausmės skyrimo klausimu, tinkamai jas vertino ir į jas atsižvelgė, tačiau vien tokių aplinkybių buvimas nėra pakankamas BK 54 straipsnio 3 daliai taikyti. Kasaciniame skunde gynėjas, remdamasis teismų praktika, nurodo, kad teismai, spręsdami dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, turi vertinti visumą baudžiamosios bylos aplinkybių, tačiau analogiškas teiginys nurodytas ir skundžiamame Kauno apygardos teismo nuosprendyje, kuriame teigiama, kad sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas tik tuomet, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kai nustatoma kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Įvertinus pirmiau nurodytus teismų bausmės skyrimo motyvus, nėra pagrindo teigti, kad teismai neatsižvelgė į aplinkybių visumą ir nevertino tam tikrų baudžiamosios bylos duomenų, nepaisant to, kad kasatorius su teismų vertinimu nesutinka.
3.3. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį švelnesnė bausmė (rūšimi ar dydžiu), nei įtvirtinta sankcijoje, paprastai gali būti paskirta, kai yra išimtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės, kuri yra valstybės prievartos priemonė, paskirties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑270-719/2018). Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai išanalizavo ir įvertino visas kasaciniame skunde nurodomas aplinkybes ir motyvuotai nusprendė, kad nėra pagrindo nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta sankcijoje. Negalima nesutikti, kad su A. N. asmenybe bei padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu susijusios aplinkybės iš tiesų parodo mažesnį nuteistojo ir jo veiksmų pavojingumą, tačiau tai teismai įvertino paskirdami minimalią sankcijoje nustatytą laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad nuteistasis tiesiogine tyčia atliko veiksmus, sudarančius sunkaus ir labai sunkaus nusikaltimo sudėtis, siekdamas asmeninės naudos – išvengti paskolos mokėjimo, patvirtina, kad švelnesne bausme bausmės skyrimo tikslai nebus pasiekti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo A. N. gynėjo advokato S. Slapšinsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasacinio skundo argumentų, susijusių su BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu
5. Kasaciniame skunde prašymas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir sušvelninti nuteistajam A. N. paskirtą bausmę motyvuojamas tuo, jog pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami nuteistajam skirtinos bausmės klausimą, neįvertino visų jį charakterizuojančių aplinkybių ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika panašaus pobūdžio bylose. Dėl šių priežasčių, kasatoriaus manymu, nuteistajam paskirta per griežta, neatitinkanti BK 41 straipsnio nuostatų bausmė.
6. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalį kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu.
7. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visumos. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013).
8. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Švelnesnė, negu straipsnio sankcijoje nustatyta, bausmė skiriama tik esant BK 62 straipsnio arba 54 straipsnio 3 dalyje nurodytiems pagrindams. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.
9. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinės aplinkybės ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzcvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-77/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-77/2007">2K-77/2007</a>, 2K-226/2010, 2K-19/2011, 2K-412/2014, 2K-126-693/2018). Taigi, remiantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, bausmė gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, nustačius aplinkybes, dėl kurių sankcijoje nurodytos bausmės skyrimas akivaizdžiai negalėtų būti laikomas teisingu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje nustatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDQ3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-447/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-447/2014">2K-447/2014</a>, 2K‑186‑942/2015, 2K-126-693/2018).
10. Pažymėtina, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti būtina nustatyti, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo stadiją, nusikaltimo padarymo vietą, laiką, būdą, kilusius padarinius, yra žymiai mažesnis negu rūšinis tos nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo už padarytą nusikaltimą sankcijoje. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatoms taikyti ne mažiau svarbi ir kaltininko asmenybė, kurios vertinimas leistų daryti išvadą, kad net minimalios įstatymo sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebūtų teisingas. Vertinant kaltininko asmenybės pavojingumą svarbų vaidmenį atlieka kaltininko nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, taip pat nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑348/2013).
11. Nagrinėjamu atveju A. N. buvo nuteistas už dviejų nusikaltimų – sunkaus (BK 199 straipsnio 3 dalis) ir labai sunkaus (BK 260 straipsnio 3 dalis) padarymą. Nustatyta viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat nustatyta ir viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamas veikas jis padarė turėdamas savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas), t. y. įgydamas narkotines medžiagas ir jas gabendamas iš Nyderlandų Karalystės į Rusijos Federaciją tyrimo metu nenustatytam asmeniui siekė panaikinti savo įsiskolinimus (50 000 Eur skolą kitam asmeniui). Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad anksčiau A. N. Lietuvos Respublikoje nebuvo teistas, jo padarytos nusikalstamos veikos nėra būdingos jo socialinei aplinkai, socialiniams ryšiams, ankstesniam profesiniam užimtumui, jis nebuvo šių veikų kurstytojas ar organizatorius, pirmosios instancijos teismas jam paskyrė minimalias BK 199 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes. Teismas pažymėjo, kad tokio dydžio bausmėmis galima pasiekti BK 41 straipsnyje nurodytus bausmės tikslus. Šios bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, subendrintos apėmimo būdu ir nuteistajam paskirta galutinė subendrinta dešimties metų laisvės atėmimo bausmė.
12. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo A. N. apeliacinį skundą išsprendė klausimą dėl jam paskirtos bausmės teisingumo ir atmesdamas apeliacinį skundą savo nutartyje nurodė tokį sprendimą paaiškinančius motyvus (BPK 332 straipsnio 5 dalis). Spręsdamas, ar yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę, priešingai nei teigia kasatorius, šis teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo aplinkybes, reikšmingas bausmei paskirti, taip pat ir tas aplinkybes, kurios buvo nurodytos apeliaciniame skunde. Nepaisant to, kasaciniame skunde dar kartą išdėstytos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos apeliaciniame skunde, pateiktas jų vertinimas ir, laikant jas išimtinėmis, prašoma sušvelninti nuteistajam bausmę. Pažymėtina, kad teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš kaltininko pozicijų, bet ir sprendžiant pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgiant į skirtingų interesų pusiausvyrą. Teisingumo principo įgyvendinimas negali būti suprantamas vienpusiškai, siejant tik su nuteisto asmens interesais, nes tai neatitiktų bausmės (kuri yra valstybės prievartos priemonė) paskirties. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, individualizuojant bausmę, visoms jos individualizavimui turinčioms reikšmės aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30/2014, 2K-481/2014, 2K-477-746/2015).
13. Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas motyvuotai paaiškino, kodėl nuteistojo nurodytos aplinkybės, susijusios su jo įsitraukimu į nusikaltimus (byloje nepaneigta nuteistojo pateikta versija, kad kontrabanda gabendamas labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų jis siekė panaikinti didelę piniginę skolą, taip pat kad prieš jį ir jo šeimos narius buvo grasinama panaudoti smurtą), ir teigiama jo asmenybės charakteristika (neteistas, dirba, sportuoja, darbovietėse ir kaimynų charakterizuojamas teigiamai, iki sulaikymo studijavo universitete ir kt.) negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis BK 54 straipsnio 3 dalies prasme. Vertindamas nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pažymėjo, kad A. N. įgijo ir kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabeno narkotinę medžiagą – kokainą ir psichotropinę medžiagą – MDMA, kurių kiekiai labai daug kartų (atitinkamai daugiau kaip 58 ir 77 kartus) viršija Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakyme Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nustatytas labai didelio šių medžiagų kiekio minimalias ribas. Ši aplinkybė patvirtina, kad nuteistojo padarytos veikos nelaikytinos išimtinai mažesnio pavojingumo nusikalstamomis veikomis. Nenustatęs pagrindų taikyti nuteistajam A. N. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, apeliacinės instancijos teismas tinkamai vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nurodytais BK 54 straipsnyje, taip pat BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.
14. Nors kasaciniame skunde nurodoma, kad nuspręsdami netaikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų A. N. teismai nesilaikė kasacinio teismo baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑179‑693/2019 suformuotos BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo praktikos, toks argumentas yra nepagrįstas. Teismai kasacinės instancijos teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktika turi vadovautis atsižvelgdami į visų byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekstą, t. y., esant galimybei, teismo sprendimą grįsti tik tokiais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse išdėstytais teisės aiškinimais (ratio decidendi (sprendimo pagrindas, motyvacija)), kurie suformuluoti faktinėmis aplinkybėmis analogiškose bylose arba bylose, iš esmės panašiose į bylą, kurioje kasacine tvarka skundžiamas teismo sprendimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUzLzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-353/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-353/2013">2K-353/2013</a>).
15. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo vadovautis praktika, suformuota kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTY5My8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-693/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-693/2019">2K-179-693/2019</a>, nes šios ir nagrinėjamos baudžiamosios bylos faktinės aplinkybės skiriasi, t. y. šių bylų negalima vertinti nei kaip analogiškų, nei kaip iš esmės panašių. Iš kasacinio teismo nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K‑179‑693/2019 turinio matyti, kad joje kaltininkas buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir 259 straipsnio 2 dalį, tačiau nebuvo kaltinamas už BK 259 straipsnio 2 dalyje nustatytą baudžiamąjį nusižengimą žymiai pavojingesniu sunkiu nusikaltimu – narkotinių bei psichotropinių medžiagų kontrabanda pagal BK 199 straipsnio 3 dalį, kaip nuteistasis A. N.. Be to, minėtoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuria kaltininkas neteisėtai disponavo, kiekis (133,76 g) tik nežymiai viršijo kiekį, kuris pagal Sveikatos apsaugos ministerijos 2003 m. balandžio 23 d. įsakymą Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ yra laikomas labai dideliu (100 g). Tuo tarpu A. N. nuteistas už tai, kad disponavo psichotropine ir narkotine medžiagomis, kurių kiekiai nustatytas labai didelio šių medžiagų kiekio minimalias ribas viršijo net keliasdešimt kartų.
16. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje nustatytas ir teismų sprendimuose nurodytas aplinkybes, apibūdinančias A. N. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, jo asmenybę ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės nustatant bausmės rūšį ir dydį, jam paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir ją švelninti nėra teisinio pagrindo. Teismai tinkamai taikė baudžiamųjų įstatymų, reglamentuojančių bausmės skyrimą, nuostatas, BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimų nepažeidė.
17. Naikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo A. N. gynėjo advokato S. Slapšinsko kasaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo, todėl kasacinis skundas atmetamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo A. N. gynėjo advokato Simono Slapšinsko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Armanas Abramavičius
Olegas Fedosiukas
Vytautas Masiokas
