Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimo kriterijus, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-87-403/2026

Teisminio proceso Nr. 2-29-3-02050-2024-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.2; 2.4.2.9.1; 3.2.4.4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininko), Algirdo Taminsko (pranešėjo) ir Jūratės Varanauskaitės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo G. B. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų T. J. ir L. J. ieškinį atsakovui G. B. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimo kriterijus, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimo naštos paskirstymą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovai, patikslinę ieškinį, prašė: 1) pripažinti, kad ieškovams nėra įmanoma visavertiškai gyventi bendrai su atsakovu valdomame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini); 2) atidalyti ieškovų dalį iš kartu su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato? ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato – garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato? kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau visi nurodyti nekilnojamieji daiktai kartu? ir Turtas) tokiais alternatyviais būdais:

- ieškovams priteisti atsakovui priklausančią 1/2 dalį Turto, o atsakovui iš ieškovų priteisti 20 000 Eur kompensaciją, ją sumokant dalimis: ieškovams 2 000 Eur pradinį įnašą sumokant atsakovui iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, 13 000 Eur kompensaciją sumokant atsakovui per 3 mėn. laikotarpį, o likusią 5 000 Eur sumą sumokant atsakovo išsikraustymo dieną;

- arba atsakovui priteisti ieškovams priklausančią 1/2 dalį Turto, o ieškovams iš atsakovo priteisti 20 000 Eur kompensaciją, ją sumokant dalimis: atsakovui 2 000 Eur pradinį įnašą sumokant ieškovams iš karto po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusią 18 000 Eur kompensaciją sumokant per 3 mėn. laikotarpį;

3) priteisti ieškovams iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą.

3. Ieškovai nurodė, kad 1/2 dalį Turto įsigijo 2024 m. vasario 9 d. laimėję varžytynes, tarp ieškovų ir atsakovo kilo konfliktas dėl naudojimosi Turtu, atsakovas svarstė parduoti savo dalį Turto ieškovams, tačiau šalys susitarimo nepasiekė, nes atsakovas už savo dalį Turto siekė gauti 50 000 Eur. Vėliau abi šalys bandė parduoti Turtą, pirkėjas už Turtą siūlė 40 000 Eur, tačiau nė viena iš šalių su tokia kaina nesutiko ir Turto nepardavė. Atsakovas pasiūlė išpirkti ieškovų dalį už 20 000 Eur, ieškovai sutiko, tačiau atsakovas tokio sandorio nebesudarė. Ieškovai siūlė atsakovui kitą būstą, tačiau susitarti nepavyko.

4. Ieškovai prašomą taikyti atidalijimo būdą grindė tuo, kad natūra lygiomis dalimis pasidalyti patalpas nei gyvenamajame name, nei ūkiniame pastate nėra galima, sklype yra tik vienas įvažiavimas, o antro įrengti nėra galimybės dėl esamų statinių. Be to, esant būtinybei visus statinius kapitaliai remontuoti, tam būtinas bendras visų savininkų sutarimas ir prisidėjimas darbu ir lėšomis, tačiau, ieškovų teigimu, atsakovas nesirūpina Turtu ir yra konfliktiškas.

5. Atsakovas atsiliepime su ieškovų reikalavimais nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad Turtą galima atidalyti natūra, atsakovas lygiomis dalimis prisidėtų prie statinių remonto ir jų pritaikymo abiejų ginčo šalių gyvenimo poreikiams. Ieškovai nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog Turto negalima atidalyti natūra.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

6. Telšių apylinkės teismas 2025 m. balandžio 17 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: atidalijo ieškovų dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės – 0,1020 ha žemės sklypo, gyvenamojo namo, ūkinio pastato, pastato – garažo, pastato – kiemo rūsio, kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), ir pripažino ieškovams nuosavybės teisę į atsakovo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), dalis: 1/2 dalį 0,1020 ha žemės sklypo, 1/2 dalį gyvenamojo namo, 1/2 dalį ūkinio pastato, 1/2 dalį pastato – garažo, 1/2 dalį pastato – kiemo rūsio, 1/2 dalį kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių; priteisė atsakovui solidariai iš ieškovų 22 025 Eur dydžio piniginę kompensaciją; išdėstė sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos vykdymą, įpareigodamas ieškovus sumokėti atsakovui 2 000 Eur iš karto, kitą dieną po teismo sprendimo įsiteisėjimo, o likusią 20 025 Eur kompensaciją? ne vėliau kaip per 3 mėn. nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; kitą ieškinio dalį atmetė.

7. Teismas nustatė, kad ieškovams ir atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise po 1/2 dalį (t. y. 1/2 dalis ieškovams tarpusavyje bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise ir 1/2 dalis atsakovui) priklauso nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, kiemo rūsys ir kiti inžineriniai statiniai, esantys (duomenys neskelbtini). Atsakovas savo dalį Turto įgijo 2017 m. rugsėjo 13 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu ir šiame name gyvena. Ieškovai savo dalį Turto įgijo 2024 m. kovo 4 d. Turto pardavimo iš varžytynių akto pagrindu.

8. Teismo vertinimu, byloje pateikti rašytiniai įrodymai, gyvenamojo namo nuotraukos ir ieškovų paaiškinimai, iš dalies ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, kad faktiškai atidalyti Turto natūra nėra galimybių. Teismas atsižvelgė į Turto būklę, gyvenamojo namo pirmo ir antro aukštų plotų skirtumus (pirmo aukšto plotas gerokai didesnis nei antro (mansardinio) aukšto). Gyvenamajame name yra viena virtuvė, vienas tualetas, namas šildomas viena krosnimi, įvestas vienas elektros įvadas. Šalių santykiai konfliktiški ir joms nepavyksta susitarti dėl naudojimosi Turtu tvarkos.

9. Teismas pažymėjo, kad atsakovas nesutinka su ieškovų pasiūlytu Turto atidalijimu mokant kompensaciją, tačiau nepateikė projekto nei dėl Turto atidalijimo natūra, nei dėl Turto naudojimosi tvarkos, alternatyvių Turto padalijimo būdų nesiūlė.

10. Teismo vertinimu, abi šalys negalėtų gyventi viename būste ir bendrai naudotis virtuve, vonia, tualetu, geranoriškai dalytis gyvenamojo namo, aplinkos priežiūra, o šių objektų atidalijimas pareikalautų nemažų išlaidų tiek iš ieškovų, tiek iš atsakovo ir būtų sudėtingas dėl šalių negebėjimo spręsti kilusio ginčo. Šių faktinių aplinkybių pagrindu teismas preziumavo, kad būtų apsunkintas ir šalių bendradarbiavimas, atliekant Turto remonto darbus Turtą faktiškai (natūra) atidalijant. Be to, tai keltų papildomų šalių konfliktų ir šalys dėl to galimai bylinėtųsi, o ginčas tarp šalių taip ir liktų neišspręstas iš esmės. Teismas konstatavo, kad buvo išnaudotos visos taikios galimybės susitarti dėl Turto atidalijimo būdo, Turto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos Turto paskirčiai yra negalimas, todėl atidalijimo klausimas spręstinas vienai iš šalių priteisiant visą Turtą natūra, o kitai – kompensaciją pinigais.

11. Teismas nurodė, kad atsakovas parengiamųjų teismo posėdžių metu iš dalies sutiko su ieškovų reikalavimais, t. y. kad jam būtų priteista ieškovų turima Turto dalis, o iš atsakovo – kompensacija, tačiau pažymėjo, kad kompensacijos sumokėti nei šiuo metu, nei ieškovų nurodomu būdu – dalimis – negali dėl finansinės padėties. Atsakovas iš esmės neneigė, kad ieškovai siūlė jam įvairius alternatyvius Turto padalijimo būdus, be kita ko, ir atsakovo Turto dalies netekimą kompensuojant kitu turtu – gyvenamuoju namu, butu, tačiau nė su vienu iš šių pasiūlymų atsakovas nesutiko. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovo gaunamas pajamas sudaro 414,02 Eur senatvės pensija ir 38,23 Eur vienišo asmens išmoka, iš viso 452,25 Eur. Nors atsakovo atstovas teismo posėdžio metu teigė, kad atsakovas turi santaupų, atsakovas parengiamųjų teismo posėdžių metu nurodė, kad santaupų neturi. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, atsakovas turi ne vieną skolą, šių skolų išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Dalis skolų yra už suteiktas komunalines paslaugas jam, kaip Turto savininkui. Atsakovas taip pat turi kitą nekilnojamąjį turtą – 1/2 dalį dviejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė nedirba, ieškovo pajamos sudaro 2 813,18 Eur. Ieškovai turi kito nekilnojamojo turto: žemės sklypą, gyvenamąjį namą, kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas nusprendė, kad atsakovo gebėjimas išmokėti ieškovų prašomą kompensaciją realiai negali būti įgyvendintas. Akivaizdu, kad dėl atsakovo turtinės padėties toks teismo sprendimas iš esmės taptų komplikuotas – nukreipus išieškojimą į atidalytą Turtą, bendro daikto netektų tiek ieškovai, tiek atsakovas.

12. Atsižvelgdamas į tai, kad ieškovai ir atsakovas realiai neturi galimybės savarankiškai atskirai naudotis jiems priklausančiomis Turto dalimis; atsakovas gyvena ginčo name, tačiau pateikti duomenys patvirtina, jog atsakovas iš esmės Turtu nesirūpina ir jo neprižiūri, už komunalines paslaugas nemoka; atsakovas sprendžiant bendraturčių ginčą vengia aktyviai bendradarbiauti, nesikooperavo ir aktyviai neieškojo visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo; atsakovas neturi realių finansinių išteklių įsigyti iš ieškovų Turto dalį; ieškovai sutinka mokėti kompensaciją už atsakovo netenkamą Turto dalį, pateikė Turto vertę pagrindžiančius įrodymus, teismas konstatavo, jog daikto dalies iš atsakovo, kaip bendraturčio, paėmimas neturi būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas. Nesant galimybės atidalyti Turto natūra, atsakovui nepateikus realių ir pagrįstų alternatyvių pasiūlymų, laikantis protingos, teisingos ir sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros, ieškovų siūlomas atidalijimo būdas, išmokant kitam bendraturčiui kompensaciją, yra priimtiniausias bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas, nes ieškovai turi tam lėšų ir sutinka kompensaciją sumokėti dalimis per 3 mėn. laikotarpį nuo sprendimo įsiteisėjimo, todėl teismas nusprendė, jog Turtas turi atitekti ieškovams, o jie įpareigojami išmokėti atsakovui kompensaciją pinigais už jo Turto dalį.

13. Teismas, remdamasis VĮ Registrų centro duomenimis, nustatė, kad Turto vidutinė rinkos vertė yra 44 050 Eur. Atsakovui nepateikus įrodymų, pagrindžiančių kitokią Turto rinkos vertę, teismas, remdamasis protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, nusprendė, kad atsakovui už 1/2 dalį Turto priteistina 22 025 Eur dydžio kompensacija.

14. Atsižvelgdamas į tai, kad tokio dydžio kompensaciją sumokėti iš karto ieškovams būtų per didelė finansinė našta, teismas nusprendė priteistos sumos sumokėjimą išdėstyti dalimis.

15. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2025 m. gruodžio 22 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko iš esmės nepakeistą, patikslino sprendimo rezoliucinę dalį dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo – ieškovų prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo atmetė.

16. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovo gebėjimas išmokėti ieškovų prašomą kompensaciją realiai negali būti įgyvendintas. Atsakovas teismui teikė paaiškinimus, kad ketina įsidarbinti, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui duomenys apie papildomai gaunamas pajamas, išskyrus senatvės pensiją ir vienišo asmens išmoką, nebuvo pateikti. Byloje esantys duomenys apie atsakovui bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantį kitą nekilnojamąjį turtą (dalį buto) taip pat nekeičia atsakovo finansinės padėties vertinimo, kadangi šio turto realizavimas yra apsunkintas, juo labiau kad disponavimas kitam asmeniui priklausančia turto dalimi yra apribotas antstolių. Nors pirmosios instancijos teisme atsakovas teigė sutinkantis išmokėti ieškovams kompensaciją per 24 mėn. laikotarpį, su tuo ieškovai nesutiko: nesant duomenų apie galimą atsakovo finansinės padėties pagerėjimą, nesiekiant jam parduoti turimos dalies kito nekilnojamojo turto, net ir kompensacijos mokėjimo išdėstymas tokiam ilgam laikotarpiui esamos situacijos iš esmės nekeistų.

17. Atsakovui nesutinkant su ieškovų siūlomu atidalijimo būdu, teismui siekiant išsiaiškinti atsakovo poziciją ir klausiant jo dėl pasiūlymų ieškovams realumo, atsakovas jokių konkrečių pasiūlymų nei dėl naudojimosi Turtu tvarkos, nei dėl Turto atidalijimo natūra viso proceso metu neteikė. Byloje atsakovui atstovaujantis advokatas tik nurodė, kad ieškovams buvo siūloma, kaip būtų galima atsidalyti ar nusistatyti naudojimosi Turtu tvarką, teigė, kad galėtų ateityje būti kažkokie projektai, tačiau apie jokius konkrečius projektinius pasiūlymus nei atsakovas, nei jo atstovas viso teisminio proceso metu nekalbėjo ir jų ieškovams neteikė, taip pat niekaip nepaneigė ieškovų argumentų, jog atsakovas nesiekia Turto atidalijimo, nes esama situacija jį tenkina, kadangi šiuo metu jis vienas naudojasi Turtu.

18. Kolegija nurodė, kad ginčo gyvenamojo namo padalijimas aukštais akivaizdžiai pažeistų bendraturčių lygiateisiškumo principą, nes antro aukšto apskritai nėra, jis plane yra nurodomas kaip mezoninas („pusaukštis“), Nekilnojamojo turto registre gyvenamasis namas įregistruotas kaip vieno aukšto pastatas. Byloje esantis gyvenamojo namo planas ir šalių paaiškinimai patvirtina, kad antrame aukšte nėra kanalizacijos, jo plotas dėl šio aukšto paskirties mažesnis nei pirmojo. Pagal fizines gyvenamojo namo savybes, jo atidalijimas natūra namą dalijant vertikaliai taip pat yra apsunkintas. Kaip nurodė ieškovai ir tam neprieštaravo atsakovas, dėl tokio atidalijimo reikėtų įrengti atskirus įėjimus, laiptines, o pagal namo planą jo patalpų padalyti po lygiai (pagal bendraturčių turimas idealiąsias dalis) nebūtų įmanoma.

19. Ieškovai, siekdami įrodyti, kad Turto atidalijimas natūra būtų neproporcingas ir neteisingas ginčo sprendimo būdas, byloje pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius galimas išlaidas, padalijant namą horizontaliai, šių išlaidų atsakovas nepaneigė. Kaip matyti iš ieškovų skaičiavimų, Turto atidalijimas šalims galėtų kainuoti 20 000 Eur, vien elektros, kanalizacijos ir vandentiekio įvedimas, įvažiavimo, tvoros, šildymo katilo įrengimas galėtų kainuoti 13 991,12 Eur, o atidalijimo projektavimo, sanitarinio mazgo įrengimo, šildymo sistemos įrengimo, laiptų į antrą aukštą perdarymo išlaidos ir kt. dar padidintų atidalijimo natūra įgyvendinimo išlaidas.

20. Kolegija pažymėjo, kad tiek ieškovai, tiek atsakovas prie atidalijimo turėtų prisidėti po lygiai. Be to, kadangi atsakovas siekia valdyti pirmą namo aukštą, dėl antro pusaukščio (mezonino) ploto atsakovas ieškovams turėtų kompensuoti už ieškovams tenkančią mažesnę Turto dalį. Kolegijos vertinimu, akivaizdu, kad realus atidalijimo natūra įgyvendinimas šiuo atveju nėra įmanomas, nes atsakovas neturi finansinių galimybių prisidėti prie Turto atidalijimo įgyvendinimo.

21. Kolegija pažymėjo, kad 2025 m. sausio 15 d. pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovas nurodė, jog pageidauja, kad Turtas būtų padalytas, nori žinoti, kokia konkreti dalis Turto jam priklauso tam, kad galėtų pateikti skelbimą dėl pardavimo ir klientui konkrečiai parodyti, ką jis turi; teismui pasiteiravus, ar jis ketina parduoti Turtą, nurodė svarstysiantis visus variantus, tačiau kartu kategoriškai nesutiko savo Turto dalies parduoti ieškovams. Ieškovai nurodė, kad iki kreipimosi į teismą su atsakovu taip pat buvo deramasi dėl viso Turto pardavimo, buvo ieškomi pirkėjai, tačiau vėliau atsakovas su jokiais ieškovų pasiūlymais nebesutiko. Be to, iš ieškovų pateiktų Turto nuotraukų akivaizdu, kad Turtas yra labai apleistas, teismo posėdžių metu atsakovas paaiškino, kad nuolat name negyvena, todėl jo apeliacinio skundo argumentą, kad Turtas jam yra svarbus dėl emocinio ryšio, nes tai jo tėviškė ir pan., kolegija atmetė kaip neįtikinantį.

22. Kolegijos vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės ir viso teisminio proceso metu buvusi nenuosekli atsakovo pozicija iš esmės patvirtina, kad būtent atsakovas nesiekė bendradarbiavimo, buvo nenuoseklus ir pasyvus, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, jog naudojimasis Turtu išlaikant bendrąją dalinę nuosavybę (nustatant naudojimosi Turtu tvarką) ar Turto atidalijimas natūra nėra galimi. Kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suteikė pirmenybę atidalijimui iš bendrosios nuosavybės ieškovų pasirinktu būdu, taip pašalindamas teisminių ginčų ateityje tikimybę.

23. Kolegija taip pat konstatavo, kad kompensacijos mokėjimo išdėstymas (atidėjimas) šiuo konkrečiu atveju nėra pagrįstas ieškovų objektyviu negalėjimu sumokėti atsakovui visos priteistos sumos, tai pažeistų šalių lygiateisiškumo principą ir neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl ieškovų prašymas dėl kompensacijos sumokėjimo dalimis atmestinas. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai nusprendė dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo, todėl ši skundžiamo sprendimo motyvuojamoji ir rezoliucinė dalys tikslintinos nekeičiant skundžiamo sprendimo rezultato.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

24. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; kasacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

24.1. Teismai netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau? CK) 4.80 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus bei suformuotą teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir pažeidė konstitucinį nuosavybės neliečiamumo principą. Ieškovams neįvykdžius pareigos patikimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, kad Turto negalima padalyti natūra, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turėjo pasiūlyti tokį Turto atidalijimo būdą patvirtinančius dokumentus, t. y. perkėlė atsakovui įrodinėjimo pareigą. Taip teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią būtent atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai.

24.2. Atsakovas akcentavo, kad yra techninės ir inžinerinės galimybės Turtą padalyti natūra. Be to, nors atsakovas neteikė priešieškinio, tačiau procesiniuose dokumentuose buvo išreiškęs valią sumokėti piniginę kompensaciją ieškovams, motyvavo, jog tai dar tėvų statytas namas, ten jis užaugo, ten prabėgo jo vaikystė ir jaunystė, o tėvams mirus jie kartu su broliu paveldėjimo būdu lygiomis dalimis įgijo nuosavybės teises į Turtą.

25. Ieškovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsakovo kasacinį skundą atmesti; priteisti ieškovo naudai patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

25.1. Kiekviena iš šalių turėjo visas galimybes ir teises pateikti savo siūlomą atidalijimo variantą ir jį pagrįsti leistinais įrodymais. Atsakovui teigiant, kad yra įmanoma atidalyti Turtą natūra, bet to neįrodant, arba sutinkant, kad jam turėtų būti priteista Turto dalis, tačiau neįrodant, kad jis turės galimybę sumokėti kompensacijos sumą, o teismui nustačius, kad atsakovas neturės tokios galimybės, teismas pagrįstai parinko kitą atidalijimo būdą – priteisė ieškovams atsakovo Turto dalį, o atsakovui iš ieškovų – kompensaciją. Ieškovai įrodė, kad jie galės sumokėti kompensaciją atsakovui, be to, jie įrodė, kad kyla nuolatinių ginčų, o Turto atidalijimas šalims galėtų kainuoti apie 20 000 Eur.

25.2. Poreikis atidalyti kilo dėl konfliktų tarp šalių, negalėjimo jų išspręsti, negalėjimo naudotis viena virtuve, vonia, kitomis patalpomis, dėl to tapo negalimas normalus ir visavertis šalių gyvenimas bendrame name. Teismas nepažeidė atsakovo teisių ir teisėtų interesų, nes jam priteisė teisingo dydžio kompensaciją.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir ieškovų prašymo išreikalauti rašytinius įrodymus

26. Pagal bendrąją Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau? ir CPK) 356 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą taisyklę, kasacinė byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Žodinis bylos nagrinėjimas – bendrosios proceso taisyklės išimtis. Pagal CPK 356 straipsnio 2 dalį, nusprendusi, kad tai yra būtina, teisėjų kolegija paskiria žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, sprendimas dėl teismo posėdžio žodinio proceso tvarka skyrimo – bylą nagrinėjančios teisėjų kolegijos diskrecija.

27. Kasaciniame skunde atsakovas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, tačiau nenurodė išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų būtina bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Teisėjų kolegijos vertinimu, šalys kasaciniam teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose savo pozicijas suformulavo pakankamai aiškiai, dėl to nėra būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą. Taigi, nurodytas atsakovo prašymas netenkintinas.

28. Priėmus atsakovo kasacinį skundą ir išreikalavus bylą bei ieškovams pateikus atsiliepimą į kasacinį skundą, pirmosios instancijos teismas persiuntė kasaciniam teismui vėliau gautą ieškovų prašymą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo. Šiame prašyme ieškovai prašo: 1) išreikalauti iš Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo Šiaulių skyriaus visą informaciją apie 2025 m. sausio 1 d. – 2026 m. vasario 26 d. laikotarpiu atsakovui teiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą bylose Nr. e2-78-1227/2025? Nr. e2A-629-1059/2025? Nr. e3K-3-87-XX/2026; 2) išreikalauti iš advokato Gintaro Keliausko informaciją apie lėšų, gautų už atsakovui nurodytose bylose teiktas teisines paslaugas, kilmę. Prašymas grindžiamas tuo, kad ieškovai mano, jog, esant galimai neteisėtai advokato gautam ar numatomam gauti užmokesčiui už kasacinio skundo surašymo ir išsiuntimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui paslaugą, pats kasacinis skundas galimai pateiktas neteisėtai ir turi būti atšauktas.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovai, pateikę atsiliepimą į atsakovo kasacinį skundą ir jame išdėstę savo argumentus dėl kasacinio skundo nepagrįstumo, vėliau pateiktu minėtu prašymu nurodo papildomus argumentus, kuriais kvestionuojamas atsakovo kasacinio skundo priėmimo teisėtumas. Taigi, laikytina, kad šiuo prašymu ieškovai iš esmės siekia papildyti savo atsiliepime į kasacinį skundą išdėstytą poziciją.

30. Pagal CPK 351 straipsnio 1 dalį, atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per vieną mėnesį nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiajame Teisme kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Atsiliepime į kasacinį skundą turi būti nurodyti išsamūs nesutikimo su pateiktu kasaciniu skundu motyvuoti pagrindai. Atsiliepimas į kasacinį skundą surašomas ir pasirašomas tokia pat tvarka kaip ir kasacinis skundas. Atsiliepimai į kasacinį skundą, jo papildymai ar pakeitimai, pateikti praleidus nustatytą terminą, nepriimami ir grąžinami juos pateikusiems asmenims.

31. Nors minėtas ieškovų prašymas pirmosios instancijos teismui pateiktas dar nepasibaigus vieno mėnesio terminui atsiliepimui į kasacinį skundą pateikti, tačiau Lietuvos Aukščiausiajame Teisme šis prašymas gautas jau suėjus minėtam terminui. Be to, nurodytas ieškovų prašymas nėra surašytas ir pasirašytas jiems šiame kasaciniame procese atstovaujančios advokatės, todėl neatitinka CPK 347 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo, taikytino ir atsiliepimui į kasacinį skundą, jo papildymui ar pakeitimui (CPK 351 straipsnio 1 dalis). Dėl to teisėjų kolegija atsisako priimti šį ieškovų prašymą ir grąžina jį pateikusiems asmenims.

Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

32. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar bylą nagrinėję teismai, spręsdami šalių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.

33. Atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės yra vienas iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų. Pagal CK 4.80 straipsnio 1 dalį, kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti jo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad CK 4.80 straipsnio 1 dalies prasme atidalijimas reiškia daikto teisinio režimo ir bendraturčio statuso pasikeitimus. Nurodytu būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė. Taigi, bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyvio turto dalį atidalijus iš bendro turto, bendrosios dalinės nuosavybės teisė pasibaigia, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra (CK 4.37 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-403/2019">e3K-3-77-403/2019</a>, 17 punktas).

34. Galimybė atsidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės nustatyta tam, kad būtų galima palengvinti ir supaprastinti savininko teisių turinį sudarančių teisių į bendrą daiktą įgyvendinimą, kad ateityje būtų išvengta ginčų, kylančių tarp bendraturčių jiems įgyvendinant šias teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkxLTk0My8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-191-943/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-191-943/2022">e3K-3-191-943/2022</a>, 20 punktas). Visiškas atidalijimas iš bendrosios nuosavybės arba atidalijimas, kai neatidalyta lieka nežymi bendro turto dalis, panaikina ar sumažina nesutarimų kilimo tikimybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNzctNDAzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-77-403/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-77-403/2019">e3K-3-77-403/2019</a>, 29 punktas).

35. Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Įgyvendindami atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisę, bendraturčiai taip pat gali susitarti dėl atidalijimo būdo. Jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai; kitais atvejais vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais (CK 4.80 straipsnio 2 dalis).

36. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad atsidalijimo teisė, priešingai nei atidalijimo būdo pasirinkimo teisė, yra absoliuti. Tuo tarpu atidalijimo būdas, įgyvendinant atsidalijimo teisę, turi būti parinktas toks, kuris atitiktų CK 4.80 straipsnio 2 dalyje nurodytus ir kasacinio teismo praktikoje suformuluotus reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzgtNjExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-38-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-38-611/2022">e3K-3-38-611/2022</a> 27 punktą).

37. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl bendrosios dalinės nuosavybės atidalijimo, pabrėžiama bendraturčių pareiga išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, bendradarbiauti, kooperuotis ir aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo bei optimaliausio atidalijimo varianto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-452/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-452/2014">3K-3-452/2014</a>), laikomasi nuostatos, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę pateikti savo atidalijimo variantą, teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini, t. y. fiziškai įmanomi įgyvendinti, atitikti bendraturčių dalis, nedaryti neproporcingos žalos daiktui, taip pat nepažeisti kitų asmenų teisių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzkwLTcwMS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-390-701/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-390-701/2018">e3K-3-390-701/2018</a> 45 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

38. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad klausimo dėl atidalijimo būdo sprendimas priklauso nuo konkrečių kiekvienos situacijos aplinkybių ir jis neišvengiamai susijęs su bendraturčių nuosavybės teisės ribojimais, nes vieno bendraturčio interesai dėl daikto turi būti derinami su kito bendraturčio (kitų bendraturčių) interesais, kurie gali nesutapti. Dėl to tais atvejais, kai yra bendraturčių nesutarimas dėl atidalijimo būdo, teismas turi įvertinti kiekvieno iš bendraturčių interesus ir spręsti šalių ginčą, remdamasis proporcingumo ir protingos, teisingos bei sąžiningos bendraturčių interesų pusiausvyros principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDE2LTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-416-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-416-969/2017">e3K-3-416-969/2017</a> 19 punktą).

39. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, vadovaujantis CK 4.75 straipsnyje įtvirtintais bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo principais, atidalijimo siekiančiam bendraturčiui tenka pareiga įrodyti teisme, kad jo siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo būdas yra priimtiniausias, kad jis nepažeis kitų bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, nepadarys neproporcingos žalos daiktui bei jo paskirčiai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDctMjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-347-248/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-347-248/2016">3K-3-347-248/2016</a> 26 punktą). Kitas bendraturtis gali siūlyti alternatyvias atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo galimybes arba, jei nesiekia jokio atidalijimo varianto, savo nesutikimą su siūlomu ieškovo projektu gali grįsti bendraturčių interesų pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU2LTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-156-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-156-1120/2024">e3K-3-156-1120/2024</a>, 23 punktas).

40. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos, nes, ieškovams neįvykdžius pareigos patikimomis ir leistinomis įrodinėjimo priemonėmis pagrįsti, jog Turto negalima padalyti natūra, bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nurodė, jog atsakovas turėjo pasiūlyti tokį Turto atidalijimo būdą patvirtinančius dokumentus, t. y. įrodinėjimo pareigą perkėlė atsakovui.

41. Teisėjų kolegija su šiuo argumentu nesutinka. Pažymėtina, kad civilinės bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 straipsniai). Įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų (tiesiogiai ar per atstovus) paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, daiktiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, ekspertų išvadomis, nuotraukomis, vaizdo ir garso įrašais, padarytais nepažeidžiant įstatymų, ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).

42. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 28 punktas).

43. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog byloje surinktų įrodymų turinio vertinimas yra fakto klausimas, nepriskirtinas kasacinio teismo kompetencijai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. vasario 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS04MjMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-823/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-823/2025">e3K-3-9-823/2025</a> 28 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

44. Pirmosios instancijos teismas sprendime konstatavo, kad byloje pateikti rašytiniai įrodymai, gyvenamojo namo nuotraukos ir ieškovų paaiškinimai, iš dalies ir atsakovo paaiškinimai patvirtina, jog faktiškai atidalyti Turto natūra nėra galimybių. Teismas atsižvelgė į Turto būklę, gyvenamojo namo pirmo ir antro aukštų plotų skirtumus (pirmo aukšto plotas gerokai didesnis nei antro (mansardinio) aukšto), nustatė, kad gyvenamajame name yra viena virtuvė, vienas tualetas, namas šildomas viena krosnimi, įvestas vienas elektros įvadas. Šalių santykiai konfliktiški ir joms nepavyksta susitarti dėl naudojimosi Turtu tvarkos, todėl šalys negalėtų gyventi viename būste ir bendrai naudotis virtuve, vonia, tualetu, geranoriškai dalytis gyvenamojo namo, aplinkos priežiūra. Teismas taip pat nustatė, kad šių objektų atidalijimas pareikalautų nemažų išlaidų. Dėl šalių konfliktinių santykių būtų apsunkintas ir jų bendradarbiavimas, atliekant Turto remonto darbus, reikalingus atidalijant Turtą natūra. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad ieškovai, siekdami įrodyti, jog Turto atidalijimas natūra būtų neproporcingas ir neteisingas ginčo sprendimo būdas, byloje pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius galimas išlaidas, padalijant namą horizontaliai, šių išlaidų atsakovas nepaneigė. Kaip matyti iš ieškovų skaičiavimų, Turto atidalijimas šalims galėtų kainuoti 20 000 Eur, vien elektros, kanalizacijos ir vandentiekio įvedimas, įvažiavimo, tvoros, šildymo katilo įrengimas galėtų kainuoti 13 991,12 Eur, o atidalijimo projektavimo, sanitarinio mazgo įrengimo, šildymo sistemos įrengimo, laiptų į antrą aukštą perdarymo išlaidos ir kt. dar padidintų atidalijimo natūra įgyvendinimo išlaidas.

45. Taigi, bylą nagrinėję teismai, ištyrę ir įvertinę pateiktus įrodymus, padarė išvadą, kad ieškovai įrodė, jog Turto negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad bylą nagrinėję teismai rėmėsi tik ieškovų pateiktomis keliomis nuotraukomis ir deklaratyviais samprotavimais. Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovai minėtą aplinkybę grindė rašytiniais įrodymais (Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašu, kadastro bylos duomenimis (sklypo ir gyvenamojo namo planais), užklausomis ir gautais atsakymais dėl atitinkamų prekių, paslaugų ir darbų kainų, namo atidalijimo pagrindinių išlaidų suvestine, šalių susirašinėjimu ir kt.), nuotraukomis, kuriose užfiksuota Turto būklė, taip pat šalių paaiškinimais. Atsakovas nenurodė, kurie iš šių įrodymų neatitinka leistinumo ir (ar) patikimumo reikalavimų.

46. Kasaciniame skunde neargumentuojama, kokias konkrečias įrodinėjimą ir (ar) įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas ir jose įtvirtintas taisykles pažeidė ar netinkamai taikė bylą nagrinėję teismai, padarydami pirmiau aptartą išvadą, kad ieškovai įrodė, jog Turto negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Kadangi atsakovas laikosi priešingos pozicijos, t. y. teigia, jog yra techninės ir inžinerinės Turto padalijimo natūra galimybės, jam tenka procesinė pareiga pagrįsti šį teiginį (CPK 12, 178 straipsniai). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teikiamo atidalijimo natūra pasiūlymas turi būti pakankamai informatyvus, vizualizuotas, neprieštarauti imperatyviosioms teisės normoms, būti įgyvendinamas techniškai, atitikti pagrindinius atskiram nekilnojamojo turto objektui keliamus reikalavimus (atsižvelgiant į tai, kad tokie objektai ne naujai statomi, o formuojami (atidalijami) iš jau esančio), atitikti dalis pagal nuosavybės teisę, nepadaryti neproporcingos žalos daiktui. Pasiūlymui pagrįsti gali būti pateiktas tiek su teisės aktuose nurodytomis institucijomis suderintas (patvirtintas) projektas, tiek ir projektinis pasiūlymas bei kiti dokumentai, papildantys (paaiškinantys) projektinį pasiūlymą, tačiau visais atvejais savo turiniu jie turi būti pakankami siūlomų sprendinių tinkamumui pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-916/2025">e3K-3-30-916/2025</a>, 25 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas jokių įrodymų, išskyrus savo paties abstraktaus pobūdžio paaiškinimus, kurie pagrįstų Turto atidalijimo natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai galimybę, nepateikė.

47. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami tarp šalių kilusį ginčą dėl Turto atidalijimo, tinkamai aiškino ir taikė pirmiau aptartas teisės normas, teisingai paskirstė įrodinėjimo naštą ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, suformuotos šiuo klausimu.

Dėl atidalijimo būdo parinkimo kriterijų

48. Kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai parinko Turto atidalijimo būdą.

49. Kasacinio teismo praktika dėl teismo taikytinų atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdų yra išplėtota, joje suformuluoti atidalijimo būdo parinkimo kriterijai. Daikto padalijimas natūra pripažįstamas pagrindiniu atidalijimo būdu, o kompensacijos priteisimas – subsidiariu (išimtiniu). CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostata, kad kai daikto atidalijimas natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai neįmanomas, vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, yra bendrojo daikto atidalijimo reikalavimo išimtis – visų pirma turi būti sprendžiamas jo atidalijimo natūra galimumas, net padarant atitinkamą (proporcingą) žalą daikto paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. vasario 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMi03MDEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-32-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-32-701/2021">3K-3-32-701/2021</a>, 34 punktas). Tik nesant galimybės atidalyti daikto natūra arba kai atidalijant natūra daiktą bus padaryta neproporcinga žala jo paskirčiai, atidalijamajam ar kitiems bendraturčiams gali būti priteista kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjIzLTExMjAvMjAyMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-223-1120/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-223-1120/2023">e3K-3-223-1120/2023</a>, 38 punktas). Žalą galima laikyti neproporcinga tuo atveju, kai ji aiškiai neatitinka atidalijimu pasiektos naudos, pavyzdžiui, beveik nelieka daikto panaudojimo pagal paskirtį galimybės. Atidalijant daiktą, dažniausiai jam padaroma tam tikra žala, tačiau šis žalos padarymas yra pateisinamas, jei po tokio atidalijimo daiktą galima naudoti pagal paskirtį, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-916/2025">e3K-3-30-916/2025</a>, 22 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

50. CK 4.80 straipsnio 2 dalies normos, reglamentuojančios situaciją, kai nė vienas bendraturtis atidalijant turtą nesutinka gauti kompensacijos pinigais, turinys pagal kasacinio teismo praktiką aiškintinas kartu su nuosavybės neliečiamumo principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, ir CK 4.93 straipsnyje nustatytomis savininko teisių apsaugos garantijomis. Toks aiškinimas suponuoja išvadą, kad priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo galima tik išimtiniais atvejais, kai yra šios sąlygos: pirma, išnaudotos visos galimybės padalyti daiktą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai; antra, faktinės aplinkybės yra tokios, dėl kurių daikto dalies paėmimas iš bendraturčio neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU2LTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-156-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-156-1120/2024">e3K-3-156-1120/2024</a>, 21 punktas).

51. Sprendžiant dėl atidalijimo būdo teismine tvarka, reikia parinkti tokį atidalijimo būdą, kuris geriausiai apgintų daugelio bendraturčių interesus, taip pat nepaneigtų nė vieno iš bendraturčių teisės į jam priklausančią dalytino turto dalį. Teismo patvirtinama atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės tvarka turėtų užtikrinti tolesnį tokio turto naudojimo racionalumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. balandžio 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAtOTE2LzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-30-916/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-30-916/2025">e3K-3-30-916/2025</a> 26 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

52. Nagrinėjamoje byloje, kaip minėta, teismai konstatavo, kad ieškovai įrodė, jog Turto negalima padalyti natūra be neproporcingos žalos jo paskirčiai, o atsakovas, teigdamas priešingai, savo pozicijos nepagrindė jokiais įrodymais. Pažymėtina, kad bylą nagrinėję teismai atsižvelgė ne tik į tai, kad, pagal ieškovų pateiktus duomenis, Turto atidalijimui natūra reikalingos išlaidos būtų neproporcingai didelės atsižvelgiant į paties Turto vertę, bet ir į tą aplinkybę, jog atsakovas neįrodė, kad jis turi finansines galimybes padengti jam tenkančią tokių išlaidų dalį. Taigi, atsakovas nepaneigė, kad nagrinėjamu atveju yra pirmoji iš šios nutarties 50 punkte nurodytų sąlygų, kai galima taikyti išimtį – priteisti kompensaciją be kito bendraturčio sutikimo, t. y. šiuo atveju yra išnaudotos visos galimybės padalyti Turtą natūra pagal bendraturčiams tenkančias dalis, tačiau to negalima padaryti be neproporcingos žalos daikto paskirčiai.

53. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos, t. y. ar daikto dalies paėmimas iš bendraturčio šiuo atveju neturėtų būti vertinamas kaip esminis savininko teisių pažeidimas, pažymėtina, kad ieškovai prašė taikyti alternatyvius atidalijimo būdus: priteisti jiems atsakovo Turto dalį, o atsakovui – kompensaciją pinigais, arba atvirkščiai – priteisti atsakovui ieškovų Turto dalį, o ieškovams – kompensaciją pinigais. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant dėl bendrosios nuosavybės atidalijimo būdo, yra būtina nustatyti, ar šalis, iš kurios priteisiama kompensacija, gali ją išmokėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU2LTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-156-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-156-1120/2024">e3K-3-156-1120/2024</a>, 28 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kaip minėta, bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovas neturi finansinių galimybių padengti Turto atidalijimui natūra reikalingų išlaidų, taigi, jis negalėtų sumokėti ir kompensacijos ieškovams už jų Turto dalį.

54. Kasaciniame skunde atsakovas nurodo, kad Turtas turėtų būti atidalytas, priteisiant jam ieškovų Turto dalį, nes tai jo tėvų statytas namas, ten jis užaugo, Turtas jam yra svarbus dėl emocinio ryšio ir pan. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad daiktai pagal vertę skirstomi į įprastinę vertę turinčius daiktus, į ypatingą vertę turinčius daiktus ir į asmeniniais tikslais pagrįstą vertę turinčius daiktus (CK 4.11 straipsnio 1 dalis). Asmeniniais tikslais pagrįsta daikto vertė priklauso nuo savybių, kurias asmuo priskiria daiktui dėl savo išskirtinių ryšių su tuo daiktu, nepaisydamas naudos, kurią paprastai galima gauti iš to daikto (CK 4.11 straipsnio 4 dalis).

55. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatymas, ar ginčo objektu esantys arba su juo susiję daiktai yra asmeniniais tikslais pagrįstą vertę turintys daiktai, gali būti reikšmingas ir bylose dėl bendraturčių atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kai nustatoma, kad atidalijimas natūra nėra galimas ir dėl to turi būti sprendžiama, kuriam bendraturčiui (bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis daiktas turi būti priteistas natūra, o kuriam (kuriems) – kompensacija pinigais.

56. Teisėjų kolegija išaiškina, kad tais atvejais, kai atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės byloje kyla klausimas, kuriam bendraturčiui (bendraturčiams) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis daiktas, kuris vienam ar keliems bendraturčiams turi asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, o kitam (kitiems) – įprastinę vertę, turi būti priteistas natūra, o kuriam (kuriems) bendraturčiui (bendraturčiams) turi būti priteista kompensacija, toks bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantis daiktas turėtų būti priteisiamas natūra tam bendraturčiui (bendraturčiams), kuriam (kuriems) jis turi asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, o bendraturčiui (bendraturčiams), kuriam (kuriems) toks daiktas turi įprastinę vertę, turėtų būti priteisiama kompensacija, nepažeidžiant bendraturčio (bendraturčių) teisės gauti teisingą kompensaciją už jam (jiems) priklausančią kitam (kitiems) bendraturčiui (bendraturčiams) natūra priteistą bendro turto dalį.

57. Teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje aplinkybė, ar Turtas atsakovui turi asmeniniais tikslais pagrįstą vertę, apskritai nėra reikšminga, kadangi, kaip minėta šios nutarties 53 punkte, bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovas neturi finansinių galimybių padengti Turtui atidalyti natūra reikalingų išlaidų, taigi, jis negalėtų sumokėti ir kompensacijos ieškovams už jų Turto dalį. Tai reiškia, kad, priteisus atsakovui Turtą natūra, būtų pažeista ieškovų teisė gauti teisingą kompensaciją už jiems priklausančią atsakovui natūra priteistą bendro Turto dalį.

58. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė pirmiau aptartas teisės normas ir jas aiškinant kasacinio teismo praktikoje suformuluotus atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės būdo parinkimo kriterijus ir kad dėl to šiuo atveju Turtas, priteisiant atsakovo dalį ieškovams, o iš pastarųjų – kompensaciją pinigais atsakovui, galėjo būti neteisingai atidalytas.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

59. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovo kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo konstatuoti materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį, todėl ši paliktina nepakeista, o kasacinis skundas atmestinas.

60. Atmetus atsakovo kasacinį skundą, ieškovai įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų kasaciniame procese, atlyginimą, o atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame procese neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

61. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

62. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovas už advokatės suteiktas paslaugas rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą patyrė 300 Eur išlaidų. Toks išlaidų dydis neviršija pagal Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7 punktą ir 8.14 papunktį rekomenduojamos priteisti maksimalios sumos už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina visa nurodyta patirtų išlaidų suma.

63. Kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nebuvo patirta (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo G. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 300 (trijų šimtų) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovui T. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas

Jūratė Varanauskaitė