Nr. DOK-1757
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02965-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. gegužės 11 d. pateiktu ieškovo D. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis tam tikras nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių ir turto pardavimo akto dalis, susijusias su turto pardavimu atsakovui V. K., bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui D. Z. tomis pačiomis sąlygomis ir kaina, taip pat nustatyti ieškovų pareigą sumokėti atitinkamą turto kainą po turto perdavimo, pripažinti fiktyviomis ir negaliojančiomis sutarčių nuostatas dėl turto perdavimo–priėmimo, pagal kurias buvo konstatuotas turto perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui nuo sutarčių sudarymo momento.
Nr. DOK-1757
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02965-2022-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2026 m. gegužės 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2026 m. gegužės 11 d. pateiktu ieškovo D. Z. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
ieškovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais. Byloje Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2026 m. vasario 12 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą, kuriuo atmesti ieškinio reikalavimai pripažinti negaliojančiomis tam tikras nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutarčių ir turto pardavimo akto dalis, susijusias su turto pardavimu atsakovui V. K., bei perkelti pirkėjo teises ir pareigas ieškovui D. Z. tomis pačiomis sąlygomis ir kaina, taip pat nustatyti ieškovų pareigą sumokėti atitinkamą turto kainą po turto perdavimo, pripažinti fiktyviomis ir negaliojančiomis sutarčių nuostatas dėl turto perdavimo–priėmimo, pagal kurias buvo konstatuotas turto perdavimas ir nuosavybės teisės perėjimas pirkėjui nuo sutarčių sudarymo momento.
Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2026 m. vasario 12 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. liepos 9 d. sprendimą ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasaciniu skundu ginčijamos tik tos teismų procesinių sprendimų dalys, kuriomis, anot ieškovo D. Zizo, pažeista jo pirmenybės teisės įsigyti bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo nekilnojamojo turto dalis Kaune, Vaižganto g. 20.
Ieškovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintu kasacijos pagrindu.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias paveldėjimo teisinius santykius bei bendraturčio pirmumo teisę įsigyti turtą, nes ieškovo, kaip bendraturčio statusą, nepagrįstai siejo tik su nuosavybės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre momentu. Nors, ieškovo teigimu, jis, kaip įpėdinis, teises į ginčo turtą įgijo nuo palikimo atsiradimo momento, t. y. palikėjo mirties dienos, todėl turėjo būti laikomas bendraturčiu jau iki ginčo sandorių sudarymo.
2. Teismų pateiktas vien formalus teisės aiškinimas paneigė paveldėjimo teisinių santykių esmę. nepagrįstai apribojo bendraturčio pirmenybės teisės įgyvendinimą, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje. Ieškovo teigimu, byloje liko neįvertintos aplinkybės, kad jis ginčo sandorių sudarymo metu buvo nepilnametis, todėl negalėjo savarankiškai priimti palikimo, realizuoti pirmenybės teisės ir sudaryti sandorius, o jo teisių neįgyvendinimą lėmė įstatyminio atstovo neveikimas.
3. Bylą nagrinėję teismai neatsižvelgė į nepilnamečio interesų prioriteto principą bei neįvertino būtinybės užtikrinti nepilnamečio asmens turtinių teisių apsaugą.
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl ieškinio senaties termino taikymo yra nepagrįstos, nes teismai ieškinio senaties termino pradžią siejo su momentu, kada ieškovas sužinojo apie ginčo sandorius, tačiau nevertino, ar ieškovas tuo metu turėjo realią galimybę ginti savo pažeistas teises.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjos Gražina Davidonienė
Agnė Tikniūtė
Eglė Zemlytė