K. B. pagal BK 284 str., 48 str. 4 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-143-628/2021

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-21434-2018-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.26.2; 2.2.1.5; 2.1.6.2.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 14 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Algimanto Valantino ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. kasacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties.

Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendžiu K. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnį laisvės apribojimu keturiems mėnesiams, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, visą bausmės vykdymo laikotarpį uždraudžiant jam lankytis Ka. K. (duomenys neskelbtini), B. K., K. K. (duomenys neskelbtini) gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini); bendrauti su Ka. K. (duomenys neskelbtini), B. K., K. K. (duomenys neskelbtini).

Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteisti N. B. ir Ka. K. (duomenys neskelbtini), o K. K. (duomenys neskelbtini) atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutartimi nuteistojo K. B. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. K. B. nuteistas už tai, kad 2018 m. gegužės 7 d. apie 20.25 val. gatvėje, (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje savo įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, matant A. P. ir V. Š., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė Ka. K. (duomenys neskelbtini) į kairiąją veido pusę, padarė šiam nežymų sveikatos sutrikdymą.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo 2020 m. balandžio 8 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 10 d. nutarties dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 284 straipsnį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3. Šioje baudžiamojoje byloje buvo pradėti du ikiteisminiai tyrimai – pagal 2018 m. gegužės 8 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjo tarnybinį pranešimą ir pagal K. B., N. B., S. B. pareiškimą. Šie ikiteisminiai tyrimai 2018 m. rugpjūčio 24 d. prokuroro nutarimu buvo sujungti. Prokuroras, nuspręsdamas sujungti du ikiteisminius tyrimus, nepagrįstai rėmėsi kasacinės instancijos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015. Šioje nutartyje yra aiškiai išskiriamos situacijos, kada du asmenys vieno įvykio – abipusių muštynių metu, bendrais veiksmais žalodami vienas kitą, sutrikdo viešąją tvarką ir kartu padaro kitus nusikaltimus žmogaus sveikatai, tokių veikų baudžiamasis teisinis įvertinimas ir sankcijų už jas pritaikymas turėtų būti sprendžiami atsižvelgiant į šias sąlygas: 1) abu kaltininkai nėra laikytini asmenimis, patyrusiais žalos, dėl savo pačių įžūlaus elgesio ir tokiu elgesiu padaryto viešosios tvarkos sutrikdymo. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 28 straipsnio ir 44 straipsnio 10 dalies prasmę asmuo neįgyja teisės reikalauti ir gauti fizinės, turtinės ar neturtinės žalos atlyginimą dėl nusikalstamos veikos, kurią pats padarė; 2) nukentėjusiaisiais dėl abipusėmis muštynėmis padaryto viešosios tvarkos pažeidimo gali būti pripažįstami tik kiti asmenys, pvz., atsidūrę įvykio vietoje, stebintys muštynes, bandę skirti besimušančius asmenis ir dėl to patyrę žalos. Tokiu teisės ir moralės požiūriu nepriimtinu veikimu sutrikdoma šių asmenų teisė į poilsį, saugumą viešojoje vietoje, dvasinį komfortą. Sprendžiant, ar būtent kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013); 3) abu kaltininkai laikytini nukentėjusiaisiais tik dėl vieno kitam padarytų nusikaltimų žmogaus sveikatai; 4) vien tik abiejų kaltininkų vieno prieš kitą panaudotas fizinis smurtas, net ir pirmo smūgio sudavimas, esant nustatytam susitarimui ir abipusėms paskatoms tokį smurtą pradėti naudoti, nepripažintinas provokuojančiu elgesiu, turinčiu įtakos viešosios tvarkos sutrikdymo padarymui ir lengvinančiu baudžiamąją atsakomybę, nes būtent tokio pobūdžio elgesys, kuris laikytinas įžūliu, abiejų kaltininkų sąmoningai pasirenkamas siekiant smurtu išsiaiškinti tarpusavio santykius viešojoje vietoje. Šioje byloje nustatyti daugiau nei du asmenys, dalyvavę vienų prieš kitus veiksmuose; kai konflikte dalyvauja daugiau nei du asmenys, o konflikto metu nukenčia ir asmenys, nepatraukti baudžiamojon atsakomybėn, tokios veikos niekaip negali būti nagrinėjamos vienoje baudžiamojoje byloje. Apeliacinės instancijos teisme šis klausimas (atsiliepime į Ka. K. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą) buvo keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas apie netinkamą dvigubą procesinį statusą nepasisakė.

4. Teisme tam pačiam asmeniui aiškinant procesines teises pirmiausia kaip kaltinamajam, o paskui kaip nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui, suvaržoma jo teisė į gynybą. BPK 22 straipsnio 3 dalyje nustatytas kaltinamojo teisių turinys neatitinka nukentėjusiojo teisių turinio (BPK 28 straipsnio 2 dalis), civilinio ieškovo teisių (BPK 108 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas draudimas bet kokiu būdu versti asmenį duoti parodymus prieš save. Kaltinamojo teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save laikoma neatskiriama teisingo proceso sąlyga Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio prasme. Iš baudžiamųjų įstatymų ir baudžiamojo proceso normų taip pat neišplaukia įtariamojo ir kaltinamojo pareiga teisingai liudyti savo paties baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-976/2017). Priešingai, nukentėjusysis privalo prisiekti ir yra apklausiamas kaip liudytojas. Visi K. šeimos nariai įgavo privilegiją tikėtis, kad jų parodymais bus tikima kaip prisiekusių liudytojų, kokiais jie tapo įgavę nukentėjusiųjų statusą.

5. Kasatoriaus veika nepagrįstai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį, abiejų instancijų teismai neskyrė pakankamai dėmesio konflikto pradžiai, jo eigai ir nusikalstamos veikos vietos požymiui, ignoravo tai, kad būtent K. inicijavo konfliktą B. privačioje valdoje. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pažymėjo, kad visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad iš pateikto išrašo ir plano nėra galimybės nustatyti, jog žalioji veja, užfiksuota vaizdo įrašuose, ant kurios persikėlė konfliktas, tikrai yra B. namų valda, tačiau net jeigu ir būtų nustatyta, kad konfliktas vyko B. namų valdos teritorijoje, tai nekeistų nustatytos aplinkybės, jog kaimynų konfliktas taip pat vyko ir viešoje vietoje – gatvėje. Apeliacinės instancijos teismas nesiėmė pareigos nustatyti esmines faktines aplinkybes ir pašalinti bet kokias prielaidas, turinčias reikšmės BK 284 straipsnio požymiams nustatyti, pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-173/2014, 2K-140-788/2017, 2K-7-84-489/2018 ir kt.).

6. Teismai netinkamai aiškino BK 284 straipsnio objektą – visuomenės rimtį ir tvarką, nes šiuo atveju konfliktuojantys asmenys nesiekė paniekinti visuomenės vertybių ir viešosios tvarkos, o K. šeima eskalavo seną tarpusavio konflikto tąsą. Nepagrįstai remtasi B. K. parodymais, nors ji nebuvo apklausta teisme, liudytojų A. P. ir V. Š. suinteresuotumas abiejų žemesniųjų instancijų teismų taip pat nebuvo tinkamai įvertintas. Kasatorius, remdamasis kasacinėmis nutartimis Nr. 2K-66-942/2017, 2K-310-942/2016, 2K-342-511/2017, 2K-141/2015, 2K-425-697/2015, 2K-492-942/2015, pažymi, kad jokia visuomenės tvarka nebuvo sutrikdyta, nė vienas pašalinis asmuo nepatyrė jokių nepatogumų ar kažkokios veiklos sutrikdymo, situacija, kai patys asmenys (A. P. ir V. Š.) dalyvauja stebėdami konfliktą, filmuoja mobiliojo ryšio telefonu konflikto eigą, negali būti laikoma kokiu nors būdu pažeidžiančia tokių asmenų rimtį ar jų interesus, tokie asmenys nelaikytini atsiradusiais įvykio vietoje atsitiktinai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-234-895/2020, 2K-19-511/2020 ir kt.). A. P. yra Ka. K. antros eilės pusseserė, V. Š. taip pat yra asmuo, susijęs su K. šeima, jokių kitų asmenų, kurių teisėms ar interesams galėjo pakenkti pats konfliktas, nenustatyta. A. P. ir V. Š. pačios pasirinko stebėti konfliktą. Pats konfliktas kilo dėl A. P. valdoje vykusių žemės ūkio darbų ir riboženklio patraukimo.

7. Žemesnės instancijos teismai neatsižvelgė į pavojingo kėsinimosi iniciatorius, kiekybinę jėgų persvarą, nes prieš K. B. ir jo šeimos narius (moteris) smurtavo du vyrai – Ka. K. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (duomenys neskelbtini), neteisingai aiškino ir taikė būtinąją gintį reglamentuojančias nuostatas. Kasatorius teigia turėjęs teisę gintis nuo smurtinių veiksmų prieš jį ir jo žmoną bei dukterį, tai darė neperžengdamas BK 28 straipsnyje nustatytų būtinosios ginties ribų. Teismai, spręsdami klausimą dėl būtinosios ginties šioje konkrečioje situacijoje, nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-336/2008, 2K-277/2009, 2K-205/2010, 2K-279/2012, 2K-71-895/2018, 2K-137/2010, 2K-7-313/2012).

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendį priėmė teisėja, kuriai buvo reiškiamas nušalinimas, motyvuojant tuo, kad ji ėjo ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigas toje pačioje baudžiamojoje byloje, tačiau ji nuo tolesnio proceso nenusišalino. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, susijusį su teisėjos šališkumu, teigė, kad vien tai, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendį priėmusi teisėja priėmė ir 2019 m. vasario 21 d. nutartį, nesudaro pagrindo abejoti jos nešališkumu, ji nepriėmė jokio nepalankaus S. B. ir N. B. sprendimo. Viena iš ikiteisminio tyrimo metu paduoto skundo ikiteisminio tyrimo teisėjui nagrinėjimo baigčių yra skundo palikimas nenagrinėto, todėl šiuo požiūriu nėra jokio pagrindo teigti, kad ikiteisminio tyrimo teisėja skundo visai nenagrinėjo, nes priimant procesinį sprendimą dėl skundo privalu įsigilinti į skundo dalyką. Nušalinimo instituto požiūriu svarbus ir objektyvusis, ir subjektyvusis kriterijai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-195/2010, 2K-202/2005, 2K-7-102-222/2018). Teigtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendį priėmė šališkas teismas.

9. Atsiliepimu į nuteistojo K. B. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. Miliūtė prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime prokurorė nurodo:

10. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad viešoji tvarka nagrinėjamoje byloje buvo sutrikdyta įžūliu nuteistojo K. B. elgesiu; tokia išvada teisinga. Teismų praktikoje smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-252/2012, 2K-719/2012). Smūgio sudavimas be aiškios priežasties žmogui viešai net ir ne žmonių minioje reiškia įžūlius veiksmus ir nepagarbą aplinkiniams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-652/2007, 2K-452/2011, 2K-19-511/2020). Nuteistojo K. B. elgesys įvykio metu buvo įžūlus, nes jis viešoje vietoje, (duomenys neskelbtini), matant A. P. ir V. Š., sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką, t. y. tyčia vieną kartą kumščiu sudavė Ka. K. (duomenys neskelbtini) į kairiąją veido pusę, taip padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Nuteistasis, įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, akivaizdžiai pažeidė nustatytas elgesio normas, sutrikdė rimtį, sudarydamas aplinkiniams nesaugios aplinkos įspūdį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, vaizdo įrašus, nustatė, kad pirminis žodinis konfliktas kilo dėl ties kaltinamųjų N. ir K. B. ir liudytojos A. P. žemės sklypų riba gulinčio stulpo, kurį kaltinamasis Ka. K. (duomenys neskelbtini) kliudė kultivuodamas traktoriumi žemę A. P., ir tai įvyko ant bendro naudojimo kelio ties N. ir K. B. namu. Vėliau konfliktas tęsėsi ir ties N. ir K. B. namų valda. Tai, kad dėl nuteistojo bei kitų šioje byloje nuteistų asmenų veiksmų buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, patvirtina ne tik aplinkybė, kad dienos metu viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, bet ir tai, kad tarpusavyje konfliktuojančių asmenų barnius, necenzūrinius žodžius, smurto naudojimą matė bei bandė sudrausminti ir dėl to nukentėjo nuteistojo duktė S. B., taip pat įvykį matė pašaliniai asmenys liudytojos A. P., V. Š. Šiems asmenims toks elgesys buvo nepriimtinas ir juos papiktino, išgąsdino, jie patyrė neigiamų emocijų. Nuteistieji, atlikdami jiems inkriminuotus veiksmus, turėjo tyčią sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką, nes nuteistųjų veiksmų paskatos, jų pobūdis, trukmė bei intensyvumas, pasirinkta įvykio vieta patvirtina, kad nuteistieji suprato, jog dėl tokių jų veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir norėjo taip veikti. Nustatytas konflikto pobūdis, įžūlus elgesys naudojant fizinį smurtą kitų asmenų akivaizdoje, plūdimasis necenzūriniais žodžiais, patvirtina, kad nuteistasis suprato, jog taip bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teisė į būtinąją gintį nekyla, kai yra konfliktinė muštynių situacija, kurioje nėra besiginančiųjų, nes abi pusės yra puolančiosios, t. y. fizinį smurtą naudoja ne gynybos, bet puolimo tikslais, išskyrus atvejį, kai viena iš konfliktuojančių pusių muštynes nutraukia, o kita puola toliau (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2007, 2K-638/2007, 2K-428/2008, 2K-392/2012, 2K-275/2013, 2K-7-62-489/2015, 2K-520-303/2015). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistojo K. B. veiksmai nebuvo gynybinio pobūdžio, jais nebuvo siekiama apsiginti nuo Ka. K. (duomenys neskelbtini) puolamųjų veiksmų, ir konstatavo, kad nuteistasis pats pirmasis išprovokavo Ka. K. (duomenys neskelbtini) imtis atsakomųjų smurtinių veiksmų. Šią išvadą teismas padarė išanalizavęs liudytojos V. Š. pateiktą vaizdo ir garso įrašą, iš kurio matyti, kad kelyje Ka. K. (duomenys neskelbtini) atsitraukia ir eina atgal, o K. B. sparčiais žingsniais eina link Ka. K. (duomenys neskelbtini), A. P. ne kartą bando K. B. rankomis ir visu kūnu užstodama sulaikyti, tačiau jis toliau eina link Ka. K. (duomenys neskelbtini). Šis įrodymas leido teismui pagrįstai spręsti, kad būtent K. B., nors tuo metu nebuvo jokio poreikio gintis nuo Ka. K. (duomenys neskelbtini), ne atsitraukia, o aktyviais veiksmais eidamas link šio išprovokuoja konfliktinę situaciją.

12. Kasatorius neteisingai aiškina kasacinės nutarties Nr. 2K-7-62-489/2015 nuostatas. Šioje nutartyje nėra teiginių apie tai, kad baudžiamosios bylos, kuriose nagrinėjamas tas pats įvykis dėl asmenų, kurie tuo pačiu metu pripažinti ir nukentėjusiaisiais, ir kaltinamaisiais, turi būti išskirtos ir nagrinėjamos atskirai. Baudžiamojo proceso įstatymas nustato, kad byla gali būti išskirta tais atvejais, kai tai padeda greičiau išnagrinėti išskirtas bylas (BPK 234 straipsnio 5 dalis), tačiau bylų išskyrimas neturi trukdyti išsamiai išnagrinėti bylos ir nustatyti tiesos. Išskiriant to paties įvykio aplinkybes į atskiras bylas, nustatomos siauresnės nagrinėjimo teisme ribos, o tai trukdo išsamiai atskleisti konflikto priežastis, padarytų nusikalstamų veikų iniciatyvą, jų dinamiką, be to, bylose nustatytos aplinkybės ir jų vertinimas dėl siauresnių nagrinėjimo ribų gali lemti prieštaringas teismų išvadas dėl reikšmingų faktų nustatymo. Sujungus tyrimus buvo išsamiai išnagrinėta baudžiamoji byla.

13. Kasatorius nepagrįstai skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teisme bylą nagrinėjusi ir nuosprendį priėmusi teisėja toje pačioje byloje atliko ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, nes nagrinėjo proceso dalyvių skundus, dėl to buvo šališka. Teisėjos 2019 m. vasario 21 d. priimta nutartis, kuria paliktas nenagrinėtas pareiškėjų S. B. ir N. B. skundas dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuroro Renato Milašiaus 2019 m. vasario 5 d. ir 2019 m. vasario 6 d. nutarimų atsisakyti tenkinti pareiškėjų prašymus pripažinti jas byloje nukentėjusiosiomis, nesuteikia pagrindo teigti, kad teisėja byloje atliko ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas, ir nelaikytina pagrindu abejoti jos nešališkumu. Iš nutarties turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo teisėja gauto skundo iš esmės nenagrinėjo ir dėl jo argumentų nepasisakė, o perdavė skundą nagrinėti pagal kompetenciją.

14. Apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus K. B. apeliacinio skundo argumentus, BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys nepažeistos.

15. Atsiliepimu į nuteistojo K. B. kasacinį skundą nuteistasis Ka. K. (duomenys neskelbtini) ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. (duomenys neskelbtini) prašo nuteistojo K. B. kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

16. Apeliacinės instancijos teismas, neviršydamas nuteistojo K. B. apeliacinio skundo ribų, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma skunde. K. B. kasaciniame skunde nurodomi nauji teiginiai dėl, jo nuomone, padarytų procesinių pažeidimų, kurie nebuvo keliami apeliaciniame skunde (dėl procesinių pažeidimų sujungus du ikiteisminius tyrimus į vieną, dėl to jis tapo ir kaltinamuoju, ir nukentėjusiuoju tame pačiame procese). Šie argumentai, vadovaujantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, turėtų būti palikti nenagrinėti.

17. Pirmosios instancijos teismas dėl kaltinimo pažeidus viešąją tvarką, pareikšto K. B., išsamiai ir nešališkai pasisakė, išnagrinėjo bylos aplinkybes, patikrino visus bylos duomenis. Teismas įvertino visus įrodymus kaip visumą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Teismas kaltinimą K. B. grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė K. B. teisinančius įrodymus. Dėl to, kad teismai atmetė K. B. iškeltas versijas, o patikimais pripažino duomenis, pagrindžiančius K. B. kaltę padarius BK 284 straipsnyje nustatytą veiką, nėra pagrindo konstatuoti, kad įrodymai byloje buvo tiriami ir vertinami pažeidžiant BPK reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistųjų (taip pat ir K. B.) bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus, laikėsi BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatų, atliko įrodymų tyrimą, apklausė nuteistuosius, peržiūrėjo į bylą pateiktus vaizdo ir garso įrašus, vadovavosi specialisto išvada. Kasatorius, dalyvavęs teismo posėdžiuose, klaidina teismą dėl B. K. apklausos. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme apklausiant B. K., jai pasidarė silpna, ji negalėjo kalbėti. Teismo posėdžiai buvo nutraukti ir B. K. iš Plungės apylinkės teismo ir Klaipėdos apygardos teismo greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo išvežta į VšĮ Respublikinę Klaipėdos ligoninę, ten buvo gydoma. Jos parodymai buvo perskaityti teismo posėdyje, jie gauti teisėtai. Abiejų instancijų teismai nusprendė, kad konfliktas tarp kaimynų kilo viešoje vietoje, o ne privačioje B. valdoje. Nesutiktina su kasatoriaus nurodytais teiginiais, kad žemesniųjų instancijų teismai neskyrė dėmesio konflikto pradžiai, jo eigai, ignoravo aplinkybę, kad ne jo (K. B.) šeimos nariai, o būtent K. inicijavo konfliktą. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, nuteistoji N. B. pirmoji spjovė B. K. į veidą, čiupo jai už plaukų, tempė galvą link žemės, pargriovė ją ir tempė asfaltu – tokius veiksmus teismai kvalifikavo kaip įžūlų elgesį. Tada K. B. atliko veiksmus prieš Ka. K. (duomenys neskelbtini). K. B., pribėgęs prie Ka. K., sudavė jam kumščiu į kairį antakį. Tai, kad K. B. provokavo konfliktinę situaciją, patvirtina teismų ištirti vaizdo ir garso įrašai, A. P., V. Š. parodymai. K. K. (duomenys neskelbtini), prasidėjus konfliktui, buvo namuose, tačiau pamatęs, kad K. B. smurtauja prieš jo tėvą, pribėgo prie jo ir pastūmė į tujas. Tik po K. B. smūgio jam į veidą jis taip pat sudavė smūgius. Pavojingo kėsinimosi iniciatoriai buvo N. B. ir K. B., o ne K. Abiejų instancijų teismai nurodė, kad nagrinėjamu atveju aplinkybė, jog buvo naudojamas abipusis fizinis smurtas, t. y. vyko muštynės, nepaneigia nė vieno iš dalyvių kaltės ir nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad kuris nors jų veikė esant būtinosios ginties situacijai. K. B. teiginiai, kad jis turėjo įstatyme garantuotą teisę gintis nuo smurtinių abiejų K. veiksmų prieš jį ir ginti šeimos narius – žmoną N. B. ir dukterį S. B., yra deklaratyvūs, prieštaraujantys teismų nustatytoms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai ir padarytos įrodymais pagrįstos išvados, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo K. B. kaltę padarius BK 284 straipsnyje nustatytą nusikalstamą veiką, aptarta gynybos versija ir ji motyvuotai atmesta. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą, dar kartą įvertino byloje ištirtų įrodymų visumą ir nenustatė pagrindo daryti kitokias išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių, nei padarė pirmosios instancijos teismas. K. B. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

18. Taip pat pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad ta aplinkybė, jog teisėja G. Kandratavičienė buvo priėmusi 2019 m. vasario 21 d. nutartį, nesudaro pagrindo abejoti teisėjos nešališkumu. Ikiteisminio tyrimo teisėja nenagrinėjo pareiškėjų skundo iš esmės ir dėl skundo argumentų minėtoje nutartyje nepasisakė. Teisėja G. Kandratavičienė nepriėmė nepalankios nutarties S. B. ir N. B. ikiteisminio tyrimo metu. Pats kasatorius ikiteisminio tyrimo metu neteikė skundų dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų priimtų procesinių sprendimų. Jokių konkrečių pirmosios instancijos teismo teisėjos G. Kandratavičienės šališkumo požymių, atitinkančių BPK 58 straipsnyje išvardytus teisėjo nušalinimo ar nusišalinimo pagrindus, byloje nenustatyta.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

19. Nuteistojo K. B. kasacinis skundas atmestinas.

Pareiškėjas kasaciniame skunde pateikia šiuos esminius argumentus: 1) dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos šališkumo; 2) dėl ikiteisminių tyrimų baudžiamojoje byloje sujungimo netinkamai vadovaujantis kasacinės instancijos teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015); 3) dėl netinkamo veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį, nes nenustatyta konflikto pradžia, jo eiga, nusikalstamos veikos padarymo vieta, netinkamai atskleistas BK 284 straipsnio nusikalstamos veikos objektas, net jei ir pripažįstama, kad konfliktas vyko viešoje vietoje, tai nereiškia, kad buvo sukelti BK 284 straipsnyje nustatyti padariniai, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neatkreipė dėmesio į pavojingo kėsinimosi inicijavimo momentą, į kiekybinę jėgų pusiausvyrą, be to, K. B. turėjo teisę į būtinąją gintį; nepagrįstai remtasi nukentėjusiosios B. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.

Dėl pirmosios instancijos teismo teisėjos nešališkumo

20. Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje nurodytą asmens teisę į nešališką teismą detalizuojantis BPK 58 straipsnis pateikia sąrašą aplinkybių, kurioms esant teisėjas negali būti laikomas nešališku ir galinčiu byloje priimti objektyvų sprendimą. Viena iš tokių aplinkybių, kurią kasatorius nurodo ir savo kasaciniame skunde, pateikdamas argumentus dėl galimo teisėjos G. Kandratavičienės šališkumo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, yra nustatyta BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Pagal BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punktą teisėjas negali dalyvauti procese ir pakartotinai nagrinėti tos pačios bylos, jeigu jis sprendė įtariamojo suėmimo ar suėmimo pratęsimo klausimą, sankcionavo procesinių prievartos priemonių taikymą arba nagrinėjo proceso dalyvių skundus toje pačioje byloje. Šis aspektas teismų praktikoje įvardytas kaip objektyvusis nešališkumo pagrindas. Jo esmė yra ta, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2008, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-187/2011, 2K-132/2015, 2K-7-124-648/2015, 2K-102-222/2016, 2K-162-697/2016, 2K-65-976/2017, 2K-117-976/2020).

21. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, pagal kurią tai, kad bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau procese yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių sprendimų, savaime negali būti traktuojama kaip aplinkybė, pateisinanti baiminimąsi dėl jo nešališkumo trūkumo; šiuo atveju yra svarbus atitinkamų sprendimų pobūdis (2014 m. gegužės 27 d. sprendimas byloje Marguš prieš Kroatiją, peticijos Nr. 4455/10, par. 85). Tuo atveju, jeigu teisėjas anksčiau baudžiamajame procese yra priėmęs tik formalius procesinio pobūdžio sprendimus, kuriuos priimant nepateikiamas įrodymų vertinimas ir neišreiškiama pozicija dėl kaltinamojo kaltumo (bylos esmės), nešališkumo trūkumo problemų nekyla (2008 m. liepos 22 d. sprendimas byloje Gómez de Liano y Botella prieš Ispaniją, peticijos Nr. 21369/04; 1996 m. vasario 22 d. sprendimas byloje Bulut prieš Austriją, peticijos Nr. 17358/90). Taigi, garantuojant kaltinamojo teisę į nešališką bylos nagrinėjimą teisme, būtina, kad bylą nagrinėtų teisėjas, dėl kaltinamojo nepriėmęs sprendimų, kuriuose būtų pasisakęs dėl įtarimų pagrįstumo, duomenų (įrodymų) vertinimo ir pan. Teisėjo pasisakymas dėl įtarimų pagrįstumo ar faktinių bylos aplinkybių vertinimo paprastai rodo išankstinę teisėjo nuomonę dėl bylos baigties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2015). Ir priešingai – teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tuo atveju, jei bylą nagrinėjantis teisėjas anksčiau (pvz., ikiteisminio tyrimo metu) formaliai yra priėmęs su ta pačia nusikalstama veika susijusių procesinių sprendimų, tai savaime nėra aplinkybė, pagrindžianti abejones dėl teisėjo nešališkumo. Kasacinės instancijos teismas taip pat yra pasisakęs, kad teisėjas, nagrinėjęs proceso dalyvių skundą ir jį palikęs nenagrinėtą, o vėliau toje pačioje byloje dalyvavęs nagrinėjant bylą iš esmės, negali būti laikomas šališku BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-511/2019). Nešališkumo reikalavimo pažeidimas konstatuojamas remiantis iš esmės ne formaliais kriterijais, o teisėjo procesinių sprendimų, priimtų nagrinėjant proceso dalyvių skundus, esme, pobūdžiu bei sąsajomis (ar jų nebuvimu) su nagrinėjamoje byloje spręstinais asmens kaltumo, įrodymų vertinimo ir kitais bylos baigčiai svarbiais klausimais.

22. Ikiteisminiame tyrime šioje baudžiamojoje byloje 2019 m. vasario 5 ir 6 dienomis prokuroro nutarimais buvo atsisakyta tenkinti pareiškimus pripažinti atitinkamai S. B. ir N. B. nukentėjusiosiomis baudžiamojoje byloje. S. B. ir N. B. atstovas advokato padėjėjas Erikas Pavlovičius dėl šių prokuroro procesinių sprendimų pateikė skundą ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš byloje esančios Plungės apylinkės teismo 2019 m. vasario 21 d. nutarties matyti, kad ją priėmė teisėja G. Kandratavičienė. Pareiškėjo skundas buvo paliktas nenagrinėtas ir perduotas nagrinėti aukštesniajam prokurorui, motyvuojant tuo, kad BPK nėra nustatyta atskira prokuroro nutarimų dėl pripažinimo ar atsisakymo pripažinti nukentėjusiaisiais apskundimo tvarka, todėl turi būti vadovaujamasi BPK 63 straipsnio nuostatomis. Nors pačiuose prokuroro nutarimuose pažymėta, kad jie yra skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui, tačiau šie nutarimai pirmiausia turėjo būti skundžiami aukštesniajam prokurorui BPK 63 straipsnyje nustatyta tvarka, ir tik atsisakius patenkinti skundą jie galėjo būti skundžiami ikiteisminio tyrimo teisėjui. Kadangi pareiškėjas nesilaikė šios tvarkos, skundas paliktas nenagrinėtas ir perduotas nagrinėti aukštesniajam prokurorui. Iš nutarties turinio matyti, kad teisėja nepasisakė dėl pareiškėjo atstovaujamų asmenų procesinio statuso klausimų, faktinių aplinkybių įrodytumo.

23. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 2019 m. lapkričio 18 d. teismo posėdžio metu buvo gautas kaltinamojo ir nukentėjusiojo K. B. bei kaltinamosios N. B. gynėjo ir atstovo E. Pavlovičiaus prašymas dėl bylą nagrinėjančios teisėjos G. Kandratavičienės nušalinimo, motyvuojant tuo, kad teisėja jau dalyvavo ikiteisminio tyrimo metu šioje byloje ir priėmė 2019 m. vasario 21 d. nutartį kaip ikiteisminio tyrimo teisėja. 2019 m. lapkričio 18 d. nutartimi teisėja G. Kandratavičienė nutarė nenusišalinti nuo šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad teisėja G. Kandratavičienė, dalyvaudama procese nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ir priimdama kasatoriui apkaltinamąjį nuosprendį, nebuvo šališka BPK 58 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, priėjo prie tų pačių teisėtų ir pagrįstų išvadų dėl teisėjos šališkumo nebuvimo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme.

Dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo

24. Kasatorius nurodo, kad klausimas apie netinkamą dvigubą asmenų procesinį statusą šioje byloje buvo keliamas atsiliepime į Ka. K. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė. Atsakant į šiuos kasatoriaus argumentus pažymėtina, kad pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kasacine tvarka neskundžiami ir nenagrinėjami apeliacine tvarka neskųsti ir nenagrinėti nuosprendžiai bei nutartys. Kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Nagrinėjamoje byloje buvo paduoti nuteistojo K. B., nuteistosios N. B., nuteistojo Ka. K. (duomenys neskelbtini) ir nukentėjusiosios S. B. apeliaciniai skundai. Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantų K. B., N. B., S. B. ir jų gynėjo paduoto atsiliepimo į nuteistojo Ka. K. apeliacinį skundą motyvuose trumpai nurodoma apie tai, kad būtent ir kaltinamojo, ir kartu nukentėjusiojo statusas byloje leido apeliantui Ka. K. teikti melagingus parodymus apie įvykį, taip ginantis nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau nuteistojo K. B. apeliaciniame skunde jokių argumentų dėl netinkamo kaltinamojo (nukentėjusiojo) dvigubo procesinio statuso nagrinėjamoje byloje nepateikta. Todėl pritartina nuteistojo Ka. K. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. K. atsiliepimo į kasacinį skundą argumentams, kad pirmiau aptarti skundo argumentai negali būti kasacinio skundo dalykas.

25. Iš bylos duomenų matyti, kad 2018 m. gegužės 8 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Skuodo rajono policijos komisariato pranešimą ir ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), pradėtas 2018 m. gegužės 17 d. pagal K. B., N. B. ir S. B. pareiškimą, 2018 m. rugpjūčio 24 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punktu, buvo sujungti. Nutarimas sujungti ikiteisminius tyrimus motyvuotas tuo, kad abu ikiteisminiai tyrimai pradėti dėl to paties įvykio, įvykusio 2018 m. gegužės 7 d., susiję su tais pačiais asmenimis abiejuose ikiteisminiuose tyrimuose.

26. Pagal BPK 164 straipsnio 2 dalį ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja prokuroras. BPK 170 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad tik prokuroras priima sprendimus dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo. Toks reglamentavimas reiškia, kad teisė spręsti, ar sujungti atskirai pradėtus ikiteisminius tyrimus, paliekama prokurorui, kuris sprendimą priima, atsižvelgdamas į situaciją byloje.

27. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorius neteisingai interpretuoja kasacinės nutarties baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-62-489/2015 nuostatas. Kolegija minėtoje byloje pasisakė, kad jei vieno ir to paties įvykio, kilusio dėl dviejų asmenų įžūlaus elgesio, aplinkybės pradedamos nagrinėti skirtinguose procesuose, suteikiant šiems asmenims vienas kito atžvilgiu skirtingą procesinį statusą, paprastai tampa sudėtingas ir apsunkintas tikrųjų bylos aplinkybių nustatymas. Ikiteisminis tyrimas dėl vieno įvykio turėtų prasidėti ir vykti vienoje byloje. Tik tada, kai surinkti pagrindiniai bylos įrodymai, jais paneigta galima būtinosios ginties situacija, patvirtintos aplinkybės, kad būtent abi pusės vadovavosi agresyviais, puolamaisiais interesais, panaudotu įžūliu elgesiu sutrikdė viešąją tvarką, baigiamojoje ikiteisminio tyrimo stadijoje tyrimas gali būti atskirtas į du atskirus tyrimus. Šioje byloje du tyrimai pagrįstai sujungti į vieną tam, kad dėl to paties įvykio būtų greitai ir išsamiai atskleistos nusikalstamos veikos aplinkybės. Kasaciniame skunde nurodomas įvykyje dalyvavusių asmenų skaičius, skirtingas nei minėtoje kasacinėje nutartyje, niekaip nepaneigia rėmimosi ja teisingumo.

Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnį

28. Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. BK 284 straipsnyje nustatyta veika objektyviai pasireiškia alternatyviais veiksmais: įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybišku tyčiojimusi, vandališkais veiksmais. Be to, būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje ir kad dėl jų kilo neigiami padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, taip pat nustatytinas priežastinis ryšys tarp kaltininko veikos ir kilusių padarinių. Kasatorius skunde kvestionuoja viešosios vietos požymio ir dėl veikos kilusių padarinių nustatymo tinkamumą.

29. BK 284 straipsnio 1 dalies prasme viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-796/2007, 2K-122/2008, 2K-159/2009, 2K-488/2012, 2K-367/2012, 2K-27/2013 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad šiame kontekste kitais įvykio vietoje galinčiais atsirasti asmenimis laikomi tiesiogiai įvykyje nedalyvaujantys asmenys, t. y. bet kokie asmenys, išskyrus kaltininką ir nukentėjusįjį.

30. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas BK 284 straipsnyje nustatytus objektyviuosius veikos požymius, taip pat pasisakė ir dėl nusikalstamos veikos padarymo vietos. Teismas, vadovaudamasis susiformavusia ir ilgamete praktika dėl viešosios vietos apibrėžimo, pažymėjo, kad viešoji vieta yra tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys, o veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kitų asmenų, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų. Teismas įvertino ne tik kaltinamųjų ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, bet ir rašytinius įrodymus, filmuotą medžiagą, tiek atskirai, tiek ir kaip visumą, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų procesui keliamų reikalavimų. Buvo prieita prie išvados, kad konfliktas įvyko gatvėje. Gatvė yra laikytina viešąja vieta, kurioje bet kuriuo metu gali būti žmonių, šiuo atveju kaimynų konfliktą stebėjo du asmenys, kurių rimtis buvo sutrikdyta, – liudytojos A. P. ir V. Š. Tiek kaltinimo, tiek teismo nustatyta konkreti veikos padarymo vieta – gatvė, (duomenys neskelbtini), o tai, kad konfliktas galimai tęsėsi ir B. namų valdoje, veikos kvalifikavimui kaip padarytos viešojoje vietoje reikšmės neturi. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, tarp jų ir jos padarymo vieta. Pirmosios instancijos teismas ją tinkamai nustatė.

31. Taip pat teismas vertino etapiškai visą nusikalstamos veikos mechanizmą, aiškinosi fizinio smurto panaudojimo seką, konflikto kilimo pradžios momentą, sprendė, ar N. B. ir K. B. veiksmai laikytini būtinąja gintimi ginantis atitinkamai nuo B. K. ir Ka. K. (duomenys neskelbtini) veiksmų. Teismas, remdamasis teismų praktika dėl būtinosios ginties sąlygų, nusprendė, kad akivaizdaus, realaus ir pavojingo kėsinimosi nenustatyta, analizuojant konflikto pradžios momentu panaudoto smurto intensyvumą, N. B. veiksmai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir intensyvumo, peržengė būtinosios ginties ribas, ji tęsė savo dalyvavimą konflikte ne tik su B. K., bet ir su Ka. K. (duomenys neskelbtini). Teismas atskirai aptarė ir įvertino ir kasatoriaus bei Ka. K. (duomenys neskelbtini) veiksmus, vertino K. B. veiksmus kaip provokatyvius, inicijuojančius konfliktą (iš vaizdo medžiagos matyti, kaip šis agresyviai eina Ka. K. link, o pastarasis traukiasi). Teismas vertino kiekvieno iš kaltinamųjų veiksmų pobūdį, intensyvumą, padarinius, lygino jų parodymus tarpusavyje, kartu su kitais įrodymais byloje (specialistų išvadomis dėl padarytų kiekvienam iš jų sveikatos sutrikdymų, kiekvieno iš konflikto dalyvių parodymais apie jiems padarytų sveikatos sutrikdymų lokalizaciją). Teismas pasisakė, kad dėl kilusio konflikto buvo sutrikdyta kaimynių – liudytojų šioje byloje A. P. ir V. Š. rimtis, darbai, dienos planai, įvykis joms sukėlė neigiamas emocijas. Vien tai, kad jos yra kaimynės, kaip pažymima kasaciniame skunde, viena iš jų – K. giminaitė, nėra prielaida teigti, kad jų rimtis dėl priešingų teisei veiksmų negali būti sutrikdyta.

32. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį teisėtumo ir pagrįstumo aspektais, patvirtino pirmosios instancijos teismo išvadų tiek apie viešosios vietos pobūdį, tiek apie sukeltų padarinių pobūdį teisingumą, paneigė asmeninių konfliktų įtaką nusikalstamos veikos padarymui, nusprendė, kad konfliktas kilo dėl menkavertės dingsties, atitinkamai aptardamas veikos mechanizmą nustatė ir veikos pradžios momentą.

33. Kasatorius nepagrįstą nuteisimą pagal BK 284 straipsnį argumentuoja ir tuo, kad konfliktas kilo ne dėl chuliganiškų paskatų, o dėl asmeninių nesutarimų, nes K. ir B. šeimos ilgą laiką nesutaria. Tačiau pažymėtina, kad motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje įtvirtintos veikos sudėties požymiai, šis nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie, tačiau veikos motyvų ir tikslų analizė svarbi teisingam kaltininko tyčios apibrėžimui, išvadoms apie tai, kad asmuo suvokė savo veiksmus pirmiausia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą, kad tai pagrindinis, o ne šalutinis jo veikos aspektas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-54-222/2017). Teismai pagrįstai konstatavo, kad įvykus konfliktinei situacijai buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tai, kad nuteistasis smurtavo viešoje vietoje, be to, matant dviem asmenims, rodo, jog jis siekė pasirodyti prieš aplinkinius, demonstravo nepagarbą nusistovėjusioms moralės normoms, ir nors nuteistojo veiksmai truko neilgai (K. B. nuteistas už fizinio smurto panaudojimą prieš nukentėjusįjį – vieno smūgio jam sudavimą), tai nepaneigia viešosios tvarkos pažeidimo fakto. Šios aplinkybės patvirtina, kad buvo pažeista viešoji tvarka ir žmonių rimtis, nuteistasis viešoje vietoje ir kitų žmonių akivaizdoje elgėsi neprognozuojamai, įžūliai ir demonstratyviai. Valstybės nustatytas teisinis reguliavimas įtvirtina, kad visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiami kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių-kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo nurodytais atvejais – baudžiamosios teisės priemonėmis.??????

34. Kasatorius taip pat skunde teigia, kad teismai nepagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais B. K. parodymais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar prokurorui duoti parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus ir daiktinius įrodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2013, 2K-228/2014, 2K-255-746/2015, 2K-431-746/2015). Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui.?????????Minėta, kad kaltinimas kasatoriui šioje byloje grįstas ne tik B. K. parodymais, jie juolab nėra laikytini lemiančiais kasatoriaus nuteisimą pagal BK 284 straipsnį.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, kad kasacinio skundo argumentai yra nepagrįsti.

Dėl proceso išlaidų

35. Nuteistasis Ka. K. (duomenys neskelbtini) ir atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. K. (duomenys neskelbtini) prie atsiliepimo į nuteistojo K. B. kasacinį skundą pridėjo atstovavimo sutartį, pažymas apie advokatės V. Pargaliauskienės jiems suteiktas teisines paslaugas bei pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, kad kiekvienas iš jų už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą sumokėjo po 400 Eur.

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos taikytinos ir bylą nagrinėjant apeliacine bei kasacine tvarka, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas.

37. Nors pagal BPK 374¹ straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka pateikti atsiliepimą į kasacinius skundus privalo tik prokuroras (kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso įstatymas pateikti tokio atsiliepimo neįpareigoja), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo surašymas ir pateikimas kasacinės instancijos teismui yra viena iš savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese formų.

38. Nuteistojo K. B. kasaciniame skunde buvo ginčijami klausimai, susiję su nuteistojo Ka. K. ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės K. K. teisiniais interesais. Šie asmenys, siekdami tinkamai realizuoti savo teises, kreipėsi į advokatą profesionalios teisinės pagalbos parengiant atsiliepimą. Dėl to jų turėtos išlaidos turi būti atlygintos.

39. Nuteistojo Ka. K. (duomenys neskelbtini) ir atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą K. K. (duomenys neskelbtini) proceso išlaidos laikytinos pagrįstomis, jiems iš nuteistojo K. B. priteistina po 400 Eur.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo K. B. kasacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo K. B. priteisti Ka. K. (duomenys neskelbtini) ir K. K. (duomenys neskelbtini) po 400 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Algimantas Valantinas

Sigita Jokimaitė