Baudžiamoji byla Nr. 2K-177-628/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39089-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.14;
1.2.7.2.2.3; 1.2.7.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Gutausko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. lapkričio 28 d. nutartimi D. J. pripažintas nepakaltinamu dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nurodytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, ir nutarta jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje.
Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartimi asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. (duomenys neskelbtini).
2. (duomenys neskelbtini).
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu asmuo, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. prašo Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai D. J. netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies, BPK 20 straipsnio, BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė teismams nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą bei priimti teisėtus ir pagrįstus sprendimus.
3.2. Teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami vaikų parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: visų pirma, vertina, ar jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-539-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-539-976/2015">2K-539-976/2015</a>). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad svarbiausi įrodymų šaltiniai tokiose bylose yra teismo medicinos specialistų bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. Ypatingą reikšmę turi paties seksualinę prievartą patyrusio mažamečio parodymai, kurių patikimumas neturėtų būti vertinamas taip griežtai ir kategoriškai kaip kitų – suaugusių nukentėjusiųjų ar liudytojų parodymai.
3.3. D. J., tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, neigė (duomenys neskelbtini). Tačiau teismai konstatavo, kad šiuos D. J. teiginius paneigia mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai, kurie yra tiesioginiai įrodymai, turintys išskirtinę reikšmę byloje, taip pat kiti įrodymai, kurie yra išvestiniai ir netiesioginiai, tačiau papildantys mažametės nukentėjusiosios parodymus. Iš teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akto (duomenys neskelbtini) turinio matyti, kad (duomenys neskelbtini). Tačiau apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pažintinės veiklos ypatumus, nukentėjusioji galėjo teisingai suvokti faktines įvykių aplinkybes ir apie tai duoti teisingus parodymus. Didesnio polinkio fantazuoti ar didesnio (duomenys neskelbtini) įtaigumo nenustatyta, tačiau, nuo įvykių praėjus ilgam laiko tarpui, nukentėjusioji gali būti pamiršusi tikslų laiką ar kitas neesmines aplinkybes. Kasatoriaus nuomone, ši apeliacinės instancijos teismo išvada yra tik prielaida, o ne tiesioginis įrodymas. Be to, nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus apie patirtą seksualinę prievartą paneigia ir aplinkybė, kad (duomenys neskelbtini).
3.4. Remdamiesi specialistų išvadomis, teismai konstatavo, kad mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymai negali būti pripažinti tinkamais įrodymais pagal BPK 20 straipsnio nuostatas. Kasatoriaus nuomone, teismų išvada, kad net ir nesiremiant (duomenys neskelbtini) parodymais byloje pakanka faktinių duomenų, pagrindžiančių jo (D. J.) padarytų pavojingų visuomenei veikų aplinkybes, yra nepagrįsta ir nepatvirtinta jokiais kitais įrodymais. Kasatorius nurodo, kad yra neteisingai apkalbėtas kitų asmenų ir neteisėtai pripažintas kaltu, o teismai vadovavosi tik nepatvirtintais mažamečių nukentėjusiųjų parodymais, kurie turi būti vertinami kaip nepatikimi ir nepakankami. Be to, byloje yra pateikti įrodymai, kad veikų padarymo laikotarpiu kasatorius gyveno (duomenys neskelbtini), o grįžęs iš priverstinio gydymo įstaigos apsigyveno pas svetimus žmones ir negalėjo lankytis nukentėjusiųjų gyvenamojoje vietoje. Abiejų instancijų teismai šių aplinkybių nenagrinėjo.
3.5. Kasatoriaus vertinimu, apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo bylą vadovaudamasis tik išvestiniais ir netiesioginiais įrodymais bei nepašalinęs esminių prieštaravimų ir neatlikęs, kaip nustatyta BPK 324 straipsnio 6 dalyje, įrodymų tyrimo. Apeliacinės instancijos teisme pateikti kasatoriaus ir (ar) jo gynėjos prašymai apklausti asmenis kaip liudytojus bei paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę D. J. nebuvo tenkinti. Be to, byla buvo išnagrinėta teisiamuosiuose posėdžiuose nedalyvaujant nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini) ir jos atstovams pagal įstatymą, dėl to D. J. neturėjo galimybės užduoti klausimų dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei tinkamai ginti savo teisėtus interesus ir įrodinėti savo nekaltumą.
3.6. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudenciją teisė į teisingą teismą, be kita ko, apima rungimosi principą, reiškiantį galimybę abiem bylos šalims gauti informaciją ir pasisakyti dėl visų pateiktų įrodymų ir išsakytų argumentų ar pastabų, taip pat šalių procesinį lygiateisiškumą, pagal kurį kiekvienas proceso dalyvis turi turėti tinkamą galimybę išdėstyti savo argumentus teismui (būti išklausytas) ir tokiomis sąlygomis, dėl kurių jis neatsiduria iš esmės nepalankioje padėtyje, palyginti su savo oponentais. Todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo užtikrinti galimybę asmeniui, kuriam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė, užduoti klausimus asmenims, kuriuos prašė iškviesti ir apklausti teismo posėdžiuose. Kasatoriaus nuomone, buvo pažeistos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkto nuostatos.
3.7. BK 98 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis teismas taiko asmeniui, kurį dėl jo psichikos sutrikimo reikia stebėti ir gydyti specializuotame stacionare. Remdamasis teismo psichiatrijos, teismo psichologijos (duomenys neskelbtini) išvadomis ir eksperto paaiškinimais bei vadovaudamasis BPK 403 straipsnio 2 dalies 2 punktu, teismas nustatė D. J. skirtinos priverčiamosios medicinos priemonės rūšį – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Ši priverčiamoji medicinos priemonė neabejotinai suvaržo kasatoriaus teises ir laisves. Duomenų, kad kasatoriaus psichinė sveikata būtų akivaizdžiai pagerėjusi, bylos medžiagoje nėra, be to, gydymo režimas kas šešis mėnesius turi būti peržiūrimas, todėl šiuo metu nustatytas gydymo režimas gali būti ir sušvelnintas. Apeliacinės instancijos teisme pateiktas prašymas dėl pakartotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės skyrimo D. J. nebuvo tenkintas.
3.8. Kasatoriaus nuomone, iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, atliekant įrodymų tyrimą, kviečiant į posėdį jo nurodytus asmenis bei užtikrinant galimybę užduoti klausimus proceso dalyviams, taip pat teismo posėdžio metu duoti parodymus ir paaiškinimus, nurodyti pažeidimai būtų ištaisyti.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė D. M. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Kasaciniame skunde ginčijamas apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir išvados, susijusios su tam tikrų faktinių bylos aplinkybių konstatavimu, kuris nėra bylų nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad byloje surinktų duomenų iš naujo netiria ir nevertina, naujų įrodymų nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-7-173/2014), tačiau tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).
4.2. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bylą ir apeliacinio skundo argumentus, o skundžiamoje nutartyje pateikė motyvuotas išvadas. Byloje nėra duomenų, kad apeliacinės instancijos teismas vadovavosi neleistinais įrodymais ar netinkamai juos vertino. Nusikalstamos veikos aplinkybės ir nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltė ne visada gali būti nustatytos tiesioginiais įrodymais. Asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei jais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje yra sujungti nuoseklia, logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Be to, seksualinės prievartos prieš mažamečius bylų specifika yra ta, kad paprastai tokios prievartos liudytojų nebūna, todėl svarbiausi įrodymų šaltiniai yra nukentėjusiojo parodymai, teismo medicinos specialistų bei teismo psichiatrijos, teismo psichologijos specialistų išvados, daiktiniai įrodymai, taip pat išvestiniai įrodymai – asmenų, kurie bendravo su mažamečiu ir kuriems mažametis pasakojo apie patirtą seksualinę prievartą, parodymai. D. J. veiksmai, kuriais jis įvykdė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas pagal BK 150 straipsnio 4 dalį ir BK 153 straipsnio 1 dalį, nustatyti įvertinus paties kasatoriaus parodymus, liudytojų (duomenys neskelbtini) parodymus, nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui, ir juos palyginus su nukentėjusiosios parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje duotais paaiškinimais apie (duomenys neskelbtini) (D. J.) veiksmus, taip pat Valstybinės teismo medicinos tarnybos (duomenys neskelbtini) skyriaus specialisto išvadoje ir vaikų globos namuose (duomenys neskelbtini) atliktoje mažamečio, galimai nukentėjusio nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvadoje užfiksuotais duomenimis, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadomis. Todėl, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ne vien nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) parodymais, o byloje surinktų įrodymų visetu. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenustatė pagrindo, dėl ko nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) galėjo apkalbėti (duomenys neskelbtini) D. J. ir duoti melagingus (išgalvotus) parodymus. Teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte nustatyta, kad, atsižvelgiant į (duomenys neskelbtini) pažintinės veiklos ypatumus, ji galėjo teisingai suvokti faktines įvykių aplinkybes ir duoti apie tai teisingus parodymus. Tuo tarpu didesnis polinkis fantazuoti ar didesnis įtaigumas nukentėjusiajai nenustatytas. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, paneigė ir kasatoriaus pateiktą gynybinę versiją, jog jam inkriminuotų veikų padarymo metu su (duomenys neskelbtini) nebuvo susitikęs, nes tuo laikotarpiu gyveno kitose vietose.
4.3. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimus, nes teismo posėdyje nedalyvavo nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) ir jos atstovės pagal įstatymą, dėl to kasatorius negalėjo užduoti joms klausimų ir tinkamai ginti savo teisių bei įrodinėti nekaltumo. Pažymėtina, kad, nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, nukentėjusiųjų ir jų atstovų dalyvavimas nėra privalomas, tačiau svarbu įsitikinti, jog jiems buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką (BPK 322 straipsnio 2 dalis). Iš 2020 m. vasario 12 d. teismo posėdžio protokolo turinio matyti, kad prieš pradedant nagrinėti bylą iš esmės teisėjų kolegijos pirmininkas paskelbė, jog apie bylos nagrinėjimo laiką buvo pranešta nustatyta tvarka, tačiau į teismo posėdį neatvyko nukentėjusioji (duomenys neskelbtini) ir jos atstovės pagal įstatymą. Proceso dalyviams neprieštaraujant, teismas nusprendė bylą nagrinėti joms nedalyvaujant.
4.4. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, neatlikdamas įrodymų tyrimo, neišsamiai išnagrinėjo bylą ir suvaržė D. J. teises, nes netenkino kasatoriaus prašymų apklausti nurodytus liudytojus, kurie galėtų patvirtinti jo nekaltumą, nepridėjo prie bylos medžiagos (duomenys neskelbtini) medicinos komisijos išvados ir atmetė prašymą paskirti naują ambulatorinę ekspertizę jo psichinei sveikatos būklei nustatyti. Tačiau pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę, bet ne pareigą atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti tik įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę. Tais atvejais, kai nėra pagrindo manyti, kad pakartotinis pirmosios instancijos teismo tirtų įrodymų ar naujų įrodymų ištyrimas leistų nustatyti byloje dar nenustatytas aplinkybes ar leistų daryti kitas išvadas dėl bylai išspręsti reikšmingų aplinkybių, įrodymų tyrimas neturi būti atliekamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-5-505/2017, 2K-192-489/2019). Vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, tarp jų ir prašymus apklausti liudytojus, paskirti ekspertizę ir pan., teismas vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Teismas privalo tenkinti prašymus, jeigu išaiškintos aplinkybės turės reikšmės bylai, tačiau turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriuose prašoma išaiškinti jau bylos medžiaga nustatytas aplinkybes ar nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės bylai. Todėl tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA5LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-109/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-109/2014">2K-109/2014</a>, 2K-477-746/2015, 2K-697/2017, 2K-116-942/2019).
4.5. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, 2020 m. gruodžio 8 d. teisiamajame posėdyje išklausęs proceso dalyvių prašymus, nutarė atlikti įrodymų tyrimą. Jo metu buvo perskaityti eksperto (duomenys neskelbtini) paaiškinimai apie kasatoriaus sveikatos būklę, (duomenys neskelbtini) pateikta D. J. charakteristika, (duomenys neskelbtini) ligoninės raštas apie kasatoriaus gydymo laikotarpį, administracinių pažeidimų protokolas bei (duomenys neskelbtini) duomenys, taip pat prie bylos pridėtos Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2020 m. rugpjūčio 13 d. ir Panevėžio apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 3 d. nutartys. Tuo tarpu kasatoriaus prašymus į teismo posėdį šaukti jo nurodytus liudytojus ir paskirti naują ekspertizę teisėjų kolegija sprendė ir pagrįstai bei motyvuotai juos atmetė. Pažymėtina, kad kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, jog bylos procesas apeliacine tvarka vyko iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-281-139/2015, 2K-322-1073/2019). Be to, įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-165-648/2015, 2K-126-511/2019 ir kt.).
4.6. Skirti pakartotinę teismo psichiatrijos, psichologijos ekspertizę apeliacinės instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo, nes byloje nebuvo gauta jokių duomenų, kurie leistų abejoti esamos ekspertizės išvadomis, ar duomenų, kad asmens, kuriam paskirtos priverčiamosios medicinos priemonės, sveikatos būklė yra pagerėjusi. Be to, pažymėtina, kad pagal BPK 405 straipsnio nuostatas dėl priverčiamosios medicinos priemonės pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo sprendžia teismas pagal šios priemonės taikymo vietą ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius, atsižvelgdamas į gydytojų komisijos išvadą apie asmens sveikatos būklę. Iš byloje esančių duomenų bei eksperto (duomenys neskelbtini) paaiškinimų, duotų 2021 m. vasario 12 d. teismo posėdyje, matyti, kad psichiatrų komisija D. J. sveikatos būklę paskutinį kartą vertino (duomenys neskelbtini), tačiau, sprendžiant tiek iš medicininės dokumentacijos, tiek iš gydančio gydytojo pateiktos informacijos apie ligonio sveikatos psichikos būklę, per šį laikotarpį esminių sveikatos būklės pakitimų taip pat nenustatyta.
4.7. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad nėra pagrindo sutikti su kasatoriaus skundo argumentais ir konstatuoti, jog apeliacinės instancijos teismas netinkamai išnagrinėjo bylą, o skundžiamoje nutartyje neišdėstė motyvuotų išvadų dėl apeliacinio skundo esmės ir dėl to padarė esminius BPK pažeidimus, kurie sukliudė nešališkai ir išsamiai išnagrinėti bylą.
5. Nukentėjusiųjų (duomenys neskelbtini) atstovė pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų ir Civilinių bylų skyrių teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 12 d. nutartį. Nukentėjusiųjų atstovė pagal įstatymą (duomenys neskelbtini) atsiliepime nurodo:
5.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė teisėtus bei pagrįstus sprendimus. Nors D. J. savo kaltę neigia, tačiau teismai tinkamai ir pagrįstai pripažino jį padarius baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, o nagrinėdami bylą nepadarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.
5.2. (duomenys neskelbtini).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų
7. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir BPK 376 straipsnio 1 dalį.
8. Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a> ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016). Todėl kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismų nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-402/2010, 2K-329-976/2017 ir kt.), nes kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal teismų nustatytas faktines bylos aplinkybes tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Pažymėtina, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-7-9-976/2020).
9. Kasaciniame skunde D. J., nesutikdamas dėl padarytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nurodytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, teigia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai šioje byloje, pripažindami esančius duomenis įrodymais ir juos vertindami, padarė esminius BPK 20 straipsnio pažeidimus. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad didelė skundo argumentų dalis yra susijusi su mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymų vertinimo kritika, taip ginčijant nukentėjusiosios parodymų teisėtumą ir patikimumą. Kasaciniame skunde akcentuojama ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatliko įrodymų tyrimo (BPK 324 straipsnio 6 dalis) ir netenkino asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, prašymo – apklausti liudytojus ir paskirti pakartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę D. J.
10. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Be to, pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.
11. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus, nenustatė BPK 20 straipsnio reikalavimų pažeidimų, kurie būtų pripažinti esminiais. Iš bylos duomenų ir skundžiamų teismų sprendimų turinio matyti, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai, šioje byloje vertindami įrodymus ir nustatydami faktines aplinkybes, laikėsi BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, atliko dalinį įrodymų tyrimą ir išklausė asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. paaiškinimus, apklausė ekspertą (duomenys neskelbtini), motyvuotai išsprendė kitus proceso dalyvių prašymus dėl įrodymų tyrimo, dar kartą įvertino pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo ir baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, nurodytų BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, kvalifikavimo bei atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus.
12. Priešingai nei teigiama kasatoriaus skunde, tai, kad teismas neapklausė liudytojų, kuriuos prašė apklausti, bei nepaskyrė pakartotinės teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės D. J., nereiškia, jog apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Aiškinant BPK 324 straipsnio 6 dalį kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal gautą apeliacinį skundą tikrindamas apeliacine tvarka apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, gali apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikti įrodymų tyrimą, tačiau gali tokio tyrimo ir neatlikti. Sprendimą dėl būtinybės atlikti įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismas turi priimti įvertinęs pirmosios instancijos teismo įrodymų tyrimo kokybę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS01MDcvMjAxNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-507/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-507/2017">2K-5-507/2017</a>, 2K-232-942/2020). Todėl prašymo atlikti įrodymų tyrimą atmetimas pats savaime nereiškia, kad priimdamas tokį sprendimą teismas pažeidžia reikalavimą išsamiai ir nešališkai išnagrinėti visas bylos aplinkybes. Vertindamas ir spręsdamas tokius prašymus, teismas vadovaujasi svarbiausiu kriterijumi – ar pateiktas prašymas turi reikšmės bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija 2020 m. gruodžio 8 d. protokoline nutartimi motyvuotai ir pateikdama argumentus atmetė asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. prašymus apklausti liudytojus bylą nagrinėjant apeliacine tvarka ir paskirti jam pakartotinę teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę. Be to, kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad išsamus visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-247-788/2017, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Taip pat įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas, t. y. turi vykti tol, kol nustatomos visos bylai teisingai išspręsti reikšmingos (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a> ir kt.). Todėl vien kasatoriaus nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad buvo neišsamiai ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės ir taip pažeistas baudžiamojo proceso įstatymas.
13. Nepagrįsti kasatoriaus skundo teiginiai, kad teismai, konstatavę, jog D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nurodytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi nepatvirtintais ir nepatikimais mažametės nukentėjusiosios (duomenys neskelbtini) parodymais.
14. Kasacinėje teismų praktikoje nurodoma, kad teismai, vertindami mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus ir pripažindami juos įrodymais, iš esmės remiasi dviem kriterijais: pirma, vertina, ar jie gauti nepažeidžiant baudžiamojo proceso reikalavimų, antra, sprendžia, ar jie gali būti pripažįstami patikimais. Taip pat teismai turi išsamiai ištirti ir įvertinti kitus bylos duomenis, juos sugretinti su mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymuose nurodytomis aplinkybėmis, siekdami nustatyti, ar jie patvirtina mažamečio (nepilnamečio) nukentėjusiojo (liudytojo) parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-539-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-539-976/2015">2K-539-976/2015</a>, 2K-494-677/2015, 2K-43-648/2017 ir kt.).
15. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, teisingai pripažinti įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais ir yra vieni reikšmingiausių įrodymų vertinimo procese. Vien tai, kad nukentėjusioji yra mažametė, negali būti aplinkybė, dėl kurios tokie parodymai nebūtų pripažįstami įrodymais pagal BPK 20 straipsnį. Pažymėtina, kad nukentėjusioji mažametė nepažeidžiant BPK buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant reikiamiems specialistams, be to, nukentėjusiąją atskirai tyrė teismo psichiatrai bei psichologai, jie konstatavo, jog mažametė neturi didesnio polinkio fantazuoti, taip pat nenustatyti psichikos sutrikimai, dėl kurių ji negalėtų suprasti faktinių įvykio aplinkybių ir duoti apie jas parodymų. Atkreipiamas dėmesys, kad apeliacine tvarka baudžiamąją bylą nagrinėjęs teismas dar kartą patikrino nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) parodymų vertinimą bei jo atitiktį įstatymų reikalavimams ir nustatė, jog nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo teisėjai, kurie buvo perskaityti pirmosios instancijos teisme, taip pat teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės atlikimo metu, parodymų patikrinimo vietoje metu bei teismo medicinos specialistui atliekant (duomenys neskelbtini) ir vaikų teisių apsaugos specialistams, atlikusiems nukentėjusiosios psichologinį vertinimą, iš esmės sutapo, nukentėjusiosios parodymai dėl kasatoriaus veiksmų nesikeitė, todėl nėra jokių objektyvių kliūčių, kurios trukdytų remtis nukentėjusiosios mažametės parodymais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nutartyje motyvuotai atsakė, kad tam tikros nukentėjusiosios parodymų, duotų patikrinimo vietoje metu, detalės, nesutapusiosios su nustatytomis aplinkybėmis, nelaikytinos esminiais parodymų prieštaravimais, kurie sudarytų pagrindą abejoti mažametės duotų parodymų teisingumu ir patikimumu.
16. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, paneigė kasatoriaus teiginius, jog sprendimas grįstas tik vienos nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) abejotinais parodymais. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nukentėjusiosios mažametės parodymus patvirtina tiek tiesioginiai, tiek netiesioginiai (išvestiniai) įrodymai, kurių palyginimas tarpusavyje, visumos vertinimas leidžia padaryti išvadas dėl įvykdytų baudžiamojo įstatymo uždraustų veikų, todėl nėra pagrindo daryti išvadą dėl esminių įrodymų vertinimą reglamentuojančių baudžiamojo proceso įstatymų nuostatų pažeidimų. Be to, atkreipiamas kasatoriaus dėmesys, kad tiesioginių ir netiesioginių (išvestinių) įrodymų vertinimui BPK nenustato skirtingų reikalavimų ar pagrindų, todėl įrodomąją vertę, priešingai nei mano kasatorius, turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai.
17. Kasatoriaus skunde teigiama, kad jis buvo neteisingai apkalbėtas kitų asmenų (duomenys neskelbtini), o veikų padarymo metu gyveno toli nuo nukentėjusiųjų ir nesilankė jų gyvenamojoje vietoje. Apeliacinės instancijos teismas šias kasatoriaus nurodytas versijas išsamiai patikrino ir išnagrinėjo, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius faktus, nenustatė, todėl jas motyvuotai atmetė. Kasacinės instancijos teismas neturi pagrindo nepritarti apeliacinės instancijos teismo išvadoms, nes jos išsamiai motyvuotos ir atitinka bylos medžiagą.
18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad teismai, vertindami įrodymus ir nustatę, jog D. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, nustatytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK153 straipsnio 1 dalyje, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų, nurodytų kasaciniame skunde.
Dėl BPK 44 straipsnio 7 dalies taikymo
19. Kasatorius skunde nurodo, kad byla buvo išnagrinėta tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme nedalyvaujant nukentėjusiajai (duomenys neskelbtini), dėl to jis neturėjo galimybės užduoti klausimų dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių bei tinkamai ginti savo teisėtus interesus ir įrodinėti savo nekaltumą.
20. BPK 44 straipsnio 7 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtinta kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytojus arba turėti galimybę, kad šie liudytojai būtų apklausti, yra vienas teisės į teisingą bylos nagrinėjimą, įtvirtintos Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, taip pat BPK 44 straipsnio 5 dalyje, aspektų. Pagal EŽTT praktiką baudžiamojo proceso teisingumas vertinamas svarstant šį procesą kaip visumą, atsižvelgiant ne tik į gynybos teises, bet ir į visuomenės bei nukentėjusiųjų interesą, kad nusikalstamos veikos kaltininkai būtų tinkamai persekiojami, ir, esant būtinybei, į liudytojų teises (pvz., Didžiosios kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Al-Khawaja ir Tahery prieš Jungtinę Karalystę, peticijų Nr. 26766/05 ir 22228/06). Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje.
21. EŽTT praktikoje pripažįstami sunkumai, su kuriais susiduria nacionaliniai teismai, nagrinėdami bylas dėl lytinių nusikalstamų veikų, nes daugeliu atvejų vienintelis ar lemiamas kaltinantis įrodymas yra nukentėjusiojo parodymai, kurių atitiktį tikrovei ir patikimumą gynyba gali kvestionuoti apklausdama juos duodantį asmenį (pvz., 2013 m. vasario 19 d. sprendimas byloje Gani prieš Ispaniją, peticijos Nr. 61800/08). Taip pat atsižvelgiama į baudžiamųjų procesų dėl lytinių nusikalstamų veikų ypatybes: auka tokį procesą dažnai supranta kaip sunkų išbandymą, ypač kai iš jos reikalaujama vėl susitikti su kaltinamuoju. Tokios aukos neretai ieško būdų išvengti skausmingos akistatos atsisakydamos duoti žodinius parodymus teisme (pvz., 2005 m. balandžio 5 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Scheper prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 39209/02). Šios ypatybės dar labiau išryškėja bylose, kuriose nukentėjusysis yra nepilnametis arba, kaip nagrinėjamoje byloje, mažametis (pvz., 2013 m. balandžio 2 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje D. T. prieš Nyderlandus, peticijos Nr. 25307/10). Sprendžiant klausimą, ar tokioje byloje buvo užtikrinta kaltinamojo teisė į teisingą bylos nagrinėjimą, taip pat turi būti atsižvelgiama į nukentėjusiojo teisę į privataus gyvenimo gerbimą pagal Konvencijos 8 straipsnį (2015 m. gegužės 28 d. sprendimas byloje Y. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 41107/10). Todėl pripažįstama, kad baudžiamojoje byloje dėl seksualinės prievartos ne tik gali, bet ir turi būti imamasi tam tikrų priemonių siekiant apsaugoti nukentėjusįjį su sąlyga, kad tokios priemonės gali būti suderintos su tinkamu ir veiksmingu gynybos teisių įgyvendinimu. Nors tokio pobūdžio bylose dažnai vienintelis ar lemiamas įrodymas kaltinamajam nuteisti yra nukentėjusiojo parodymai, jų atitiktį tikrovei ir patikimumą gynyba gali kvestionuoti pateikdama jam klausimų teismo posėdžio metu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2013). Tuo tarpu, siekiant įgyvendinti BPK 186 straipsnyje nustatytus jaunesnių kaip 18 metų nukentėjusiųjų apklausos reikalavimus (būtent dėl jų apsaugos nuo pernelyg didelio žalingo baudžiamojo proceso poveikio) ir išvengti galimo teisės į gynybą pažeidimo, svarbu kaltinamajam (jo gynėjui) suteikti galimybę užduoti klausimus nukentėjusiajam (liudytojui) dar ikiteisminio tyrimo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-494-677/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTM5LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-539-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-539-976/2015">2K-539-976/2015</a>, 2K-24-1073/2021). Pažymėtina, kad, pagal kasacinės instancijos teismo praktikoje pateiktą išaiškinimą, asmenų parodymai pripažįstami įrodymais, kai jie nepažeidžiant įstatyme nustatytos tvarkos yra duoti pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo posėdyje arba ikiteisminio tyrimo teisėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkyLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-592/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-592/2010">2K-592/2010</a>, 2K-106-693/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtNjk3LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-697/2018">2K-43-697/2018</a>).
22. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad, ikiteisminio tyrimo teisėjai atliekant nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) apklausą, taip pat dalyvavo D. J. ir jo gynėja, todėl gynybai buvo užtikrinta galimybė pasinaudoti teise užduoti klausimus nukentėjusiajai, šia teise D. J. ir pasinaudojo. Tuo tarpu bylą nagrinėjant tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose nukentėjusioji mažametė (duomenys neskelbtini) pakartotinai apklausta nebuvo, atsižvelgiant į teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės akte padarytą išvadą, kad dėl nukentėjusiosios mažametystės nerekomenduojama jai toliau dalyvauti teismo procese. Atkreipiamas dėmesys, kad D. J. nei apeliaciniame skunde, nei nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prašymo kviesti ir pakartotinai apklausti mažametę nukentėjusiąją nepareiškė. Tokį prašymą pateikė kasatoriaus gynėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, tačiau pakartotinės nukentėjusiosios apklausos būtinumo nepagrindė. Akivaizdu, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas nekviesti į teismo posėdį nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) buvo priimtas atsižvelgiant tiek į vaiko interesus, tiek ir į tokios apklausos reikšmingumą.
23. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į tai, daryti išvadą, jog pakartotinai neapklausus nukentėjusiosios mažametės (duomenys neskelbtini) pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose buvo pažeistos kasatoriaus procesinės teisės, nėra jokio teisinio pagrindo.
Dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo pagrįstumo
24. Kasaciniame skunde nurodoma, kad D. J. psichikos būklė yra pagerėjusi, todėl jis gali būti gydomas ne izoliuotas specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, o ambulatorinio stebėjimo sąlygomis. Teisėjų kolegija su šiais kasatoriaus argumentais nesutinka.
25. Pagal BK 98 straipsnio 1 dalį priverčiamąsias medicinos priemones teismas gali taikyti asmenims, kurie teismo pripažinti nepakaltinamais ar ribotai pakaltinamais, taip pat asmenims, kuriems po nusikalstamos veikos padarymo ar bausmės paskyrimo sutriko psichika ir dėl to jie negali suvokti savo veiksmų ar jų valdyti. Jų taikymo tikslas yra išgydyti asmenį, padariusį įstatymo uždraustą pavojingą veiką, jį prižiūrint ar izoliuojant gydymo metu nuo visuomenės, taip siekiant apsaugoti tiek visuomenę nuo tokio asmens galimų pavojingų veikų, tiek patį uždraustą veiką padariusį asmenį nuo jam gresiančių pavojų. Kiekvienu atveju teismas, svarstydamas priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo klausimą, turi nustatyti sąlygas jas taikyti: 1) asmuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, atitinkančią BK specialiojoje dalyje nustatytą veiką; 2) veikos padarymo metu buvo nepakaltinamas ar ribotai pakaltinamas, arba jo psichika sutriko po veikos padarymo ar bausmės paskyrimo; 3) veiką padaręs asmuo pagal veikos pobūdį ir savo psichinę būseną yra pavojingas visuomenei (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343-648/2015, 2K-208-788/2020, 2K-87-697/2021). Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą teismas turi diskreciją savo nuožiūra spręsti klausimą dėl būtinybės taikyti priverčiamąsias medicinos priemones bei parinkti tokių priemonių rūšį, t. y. pagal poreikį gali taikyti ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis arba stacionarinį stebėjimą bendro arba sustiprinto, arba griežto stebėjimo sąlygomis specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose.
26. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad D. J. veikas, nurodytas BK 150 straipsnio 4 dalyje ir BK 153 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas nepakaltinamas, ir paskyrė jam BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje. Priverčiamosios medicinos priemonės rūšį pirmosios instancijos teismas parinko atsižvelgdamas į byloje pateiktas ekspertų rekomendacijas, teisiamajame posėdyje apklaustos ekspertės (duomenys neskelbtini) paaiškinimus bei įvertinęs asmens psichikos sutrikimus (nustatytas (duomenys neskelbtini), padarytų veikų pobūdį ir pavojingumą, psichikos sveikatos sutrikimo trukmę, asmens elgesį ir pavojingumą.
27. Apeliacinės instancijos teismas, pagal apeliacinį skundą patikrinęs bylą, pritarė pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms dėl D. J. nepakaltinamumo bei priverčiamosios medicinos priemonės rūšies parinkimo. Pažymėtina, kad teismas dar kartą įvertino D. J. asmenybę bei jo duotus paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, jo padarytų uždraustų baudžiamojo įstatymo veikų pavojingumą bei jo paties socialinį pavojingumą visuomenei, anksčiau taikytų priverčiamųjų medicinos priemonių neefektyvumą, teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės (duomenys neskelbtini) išvadas, apeliacinio proceso metu apklausto eksperto (duomenys neskelbtini) paaiškinimus apie esamą D. J. psichikos sveikatos būklę, ligos ir jos gydymo pobūdį ir nustatė, jog nėra pagrindo svarstyti dėl taikomos priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo D. J.
28. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal BPK 405 straipsnio 2 dalį teismas ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius privalo spręsti dėl priverčiamosios medicinos priemonės taikymo pratęsimo, rūšies pakeitimo ar panaikinimo, nes teismas nenustato priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laiko, jos taikomos, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė ir išnyksta jo pavojingumas. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Panevėžio apylinkės teismas 2021 m. rugpjūčio 16 d. išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninės teikimą dėl priverčiamosios medicinos priemonės pakeitimo D. J. ir nutartimi priėmė sprendimą pratęsti priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje (duomenys neskelbtini) psichiatrijos ligoninėje.
29. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą dėl priverčiamosios medicinos priemonės paskyrimo ir rūšies parinkimo taikė tinkamai, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, o apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino bylą ir motyvuotai atsakė į esminius apeliacinio skundo argumentus. Nesant BPK 369 straipsnyje nustatytų pakeitimo ar panaikinimo pagrindų, teismų sprendimai laikytini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Asmens, kuriam taikytos priverčiamosios medicinos priemonės, D. J. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Aurelijus Gutauskas
Eligijus Gladutis
Sigita Jokimaitė
