Kasacinio skundo Nr. DOK-3448/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36598-2020-8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. S. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grįstas klaidingai surašytu kaltinamuoju aktu, kuriame neteisingai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, taip pat duomenys apie galimai padarytą nusikaltimą. Kaltinime nurodyta, kad nusikaltimas padarytas Vilniuje, Vilniaus g. 29, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad inkriminuotas nusikaltimas padarytas visiškai kitoje vietoje – Vilniaus g. 15, netoli parduotuvės „Zara“ ir Gedimino prospekto. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė prieštaravimus dėl nusikaltimo padarymo vietos ir su tuo susijusių aplinkybių, negrąžino bylos papildomai tirti, o priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl teisinio neraštingumo nuteistasis praleido galimybę patikslinti faktines bylos aplinkybes, nes sutiko neatidėti bylos nagrinėjimo ir užbaigti bylos svarstymą, siekdamas neužvilkinti proceso, nes laikė save visiškai nekaltu ir buvo tikras, jog tai nustatys ir teismas. Kaltinime pateikta klaidinga informacija suteikė teismui pagrindą daryti tikrovės neatitinkančias išvadas dėl nusikaltimo padarymo vietos ir būdo.
Kasacinio skundo Nr. DOK-3448/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36598-2020-8
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2022 m. rugpjūčio 10 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Albino Antanaičio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo V. S. kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 9 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 17 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Nuteistasis V. S. prašo apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teisme. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis grįstas klaidingai surašytu kaltinamuoju aktu, kuriame neteisingai nurodyta nusikaltimo padarymo vieta, taip pat duomenys apie galimai padarytą nusikaltimą. Kaltinime nurodyta, kad nusikaltimas padarytas Vilniuje, Vilniaus g. 29, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad inkriminuotas nusikaltimas padarytas visiškai kitoje vietoje – Vilniaus g. 15, netoli parduotuvės „Zara“ ir Gedimino prospekto. Nors pirmosios instancijos teismas nustatė prieštaravimus dėl nusikaltimo padarymo vietos ir su tuo susijusių aplinkybių, negrąžino bylos papildomai tirti, o priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Dėl teisinio neraštingumo nuteistasis praleido galimybę patikslinti faktines bylos aplinkybes, nes sutiko neatidėti bylos nagrinėjimo ir užbaigti bylos svarstymą, siekdamas neužvilkinti proceso, nes laikė save visiškai nekaltu ir buvo tikras, jog tai nustatys ir teismas. Kaltinime pateikta klaidinga informacija suteikė teismui pagrindą daryti tikrovės neatitinkančias išvadas dėl nusikaltimo padarymo vietos ir būdo.
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino teisingais nukentėjusiojo parodymus, kad telefonas buvo ištrauktas iš jo kelnių kišenės. Nukentėjusysis tuo metu buvo neblaivus ir negalėjo patikimai teigti, kad jo telefonas buvo kelnių kišenėje, o ne nukritęs ant žemės. Kita vertus, nukentėjusysis nebuvo stipriai išgėręs ir nebūtų leidęs užpuolikui iš kišenės ištraukti telefono. Šie faktai buvo ignoruojami, kaip ir tai, kad stebėjimo kameromis nusikaltimas, adresu Vilniaus g. 29, neužfiksuotas. Ikiteisminio tyrimo metu buvo tyčia suklastotos kaltinime nurodytos aplinkybės, nuteistasis jam inkriminuotos veikos nepadarė. Nuteistojo parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir atitiko tikrovę, tačiau nuosprendyje manipuliuojama pirminiais nukentėjusiojo parodymais.
Nuteistasis neneigia pakėlęs ant žemės gulėjusį telefoną, kurį ketino grąžinti nukentėjusiajam, tačiau nepavyko to padaryti dėl liudytojo D. P. įsikišimo, nes šis neleido prieiti prie nukentėjusiojo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis ir liudytojas yra draugai ir nukentėjusysis teisme laikėsi kaltinančios pozicijos, nes nuteistasis dėl D. P. veiksmų (sumušimo) kreipėsi į policiją. Byloje nėra jokių įrodymų, kad nuteistasis padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, nuosprendis grindžiamas netiesioginiais įrodymais, klaidinga informacija, spėjimais ir prielaidomis, ignoruojant teisės normą, pagal kurią byloje esančios abejonės turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į nuteistojo paaiškinimus ir byloje surinktus įrodymus, nesiekė atkurti tiesos byloje, ištyrė įrodymus formaliai, į teismo posėdį nekvietė nukentėjusiojo ir liudytojo, kad šie nurodytų teismui konkrečią nusikaltimo padarymo vietą ir priėmė neobjektyvų sprendimą, pagrįsdamas jį tendencingai parinktais šalių parodymų prieštaravimais. Šis teismas pažeidė konstitucines objektyvaus teisingumo garantijas, taip pat neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos įstatymus ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtirtintą kaltinamojo teisę į teisingą teismą. Nuteistojo veika neteisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį kaip atviroji vagystė, nes tuo metu, kai nuo žemės buvo pakeltas telefonas, gatvėje nieko nebuvo ir niekas nematė, liudytojas D. P. privažiavo vėliau, kai nuteistasis bandė pažadinti nukentėjusįjį. Minėtas liudytojas nenurodė matęs, kaip nuteistasis vogė telefoną. Apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių galėjo apklausti liudytoją, tačiau to nepadarė, taip parodė aiškų šališkumą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis V. S. nesutinka su nuteisimu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, pateikia savą įvykio situacijos bei įrodymų (jo paties, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymų) vertinimą ir deklaratyviai nurodo, kad buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Iš esmės analogiški argumentai (taip pat ir dėl nusikaltimo padarymo vietos) buvo pateikti ir apeliaciniame skunde, į juos apeliacinės instancijos teismas išsamiai atsakė, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį, ištaisydamas klaidą dėl nusikaltimo padarymo vietos. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas iš naujo įrodymų netiria, naujų faktinių aplinkybių nenustato, jas galutinai nustato apeliacinės instancijos teismas. Argumentų, kurie galėtų pagrįsti netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, kasaciniame skunde nepateikta. Skundo argumentai, kuriais vien tik nesutinkama su padarytomis teismų išvadomis, nenurodant konkrečiai, kokias baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas padarė teismai, pripažindami, kad V. S. pasikėsino atvirai pagrobti svetimą turtą, nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė nuteistojo teisę į teisingą teismą, kad buvo šališkas yra deklaratyvaus pobūdžio.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalies reikalavimų ir 369 straipsnyje nustatytų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo V. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Tomas Šeškauskas
Albinas Antanaitis
