Dėl netesybų ir palūkanų priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-405/2006

Procesinio sprendimo kategorija 36.1

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Virgilijaus Grabinsko ir Broniaus Pupkovo (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. P. kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį individualiai įmonei „Vidista“ dėl netesybų ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas K. P. teismo prašė priteisti iš atsakovo 22 622 Lt delspinigių ir 0,5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Ieškovas nurodė, kad su atsakovu (buvusia R. M. paslaugų įmone) 2004 m. birželio 1 d. sudarė statybos rangos sutartį, pagal kurią atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo statybos remonto darbus ir juos užbaigti iki 2004 m. rugpjūčio 15 d., tačiau sutartu terminu visi darbai nebuvo atlikti. Nepasibaigus sutarties įvykdymo terminui, atsakovas vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį. Dėl rangovo nesavalaikio įsipareigojimų vykdymo, vienašalio sutarties nutraukimo, nekokybiškai atliktų darbų, ieškovas patyrė apie 20 000 Lt nuostolių. Vadovaujantis CK 6.71 straipsniu, atsakovas už netinkamą prievolės vykdymą ir galutinį neįvykdymą privalo mokėti sutarties 3.8 punkte numatytus 0,5 procento dydžio pradinės darbų kainos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną. Delspinigiai paskaičiuoti nuo 2004 m. rugsėjo 4 d. iki lapkričio 11 d. ir sudaro 22 622 Lt (65572 x 0,5 procento x 69 d.).

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimu priteisė ieškovui 11 311 Lt delspinigių, 0,5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Teismas nurodė, kad atsakovas yra įmonė, užsiimanti verslu ir veikia savo rizika, todėl atsakovo sutartinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.256 straipsnio 4 dalis). Kadangi atsakovas uždelsė objekto statybą, todėl pagal rangos sutarties 3.8 punktą, privalo mokėti 0.5 procento pradinės darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Teismas nustatė, kad šalys buvo numatę teisę vienasmeniškai nutraukti sutartį iki darbų pabaigos, tačiau tokiu atveju apie sutarties nutraukimą kita šalis turėjo būti informuota ne vėliau kaip prieš 15 darbo dienų iki sutarties nutraukimo dienos, ieškovas atsakovo pranešimą apie sutarties nutraukimą gavo 2004 m. spalio 20 d., todėl, atsižvelgdamas į tas aplinkybes, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo delspinigius už laikotarpį nuo 2004 m. rugsėjo 4 d. iki 2004 m. lapkričio 11 d. Teismas konstatavo, kad iki atsakovui nutraukiant sutartį, statybos darbų buvo atlikta maždaug 50 procentų pradinės darbų kainos, kai kurie darbai atlikti nekokybiškai, su defektais, kiti darbai neužbaigti. Atsižvelgus į tai, kad sutartis dalinai įvykdyta, nustatyti darbų trūkumai nėra esminiai, užsakovas nepakankamai bendradarbiavo su rangovu, teismas ieškovo prašomų priteisti netesybų sumą sumažino 50 procentų.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2005 m. gruodžio 13 d. nutartimi Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą pakeitė: priteisė iš atsakovo 4524,47 Lt delspinigių, nuo šios sumos 5 procentų metines procesines palūkanas už laikotarpį nuo 2005 m. balandžio 8 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Kolegija nusprendė, kad 2004 m. birželio 1 d. statybos rangos sutarties Nr. 06-1 3.8 punkte nustatyti 0,5 procento dydžio delspinigiai kaip neprotingai dideli yra mažintini iki 0,2 procento, pagal šį rodiklį priskaičiuoti delspinigiai – 9048,94 Lt, atitinkamai sumažinami ½ dalimi tais pagrindais ir motyvais, kurie išdėstyti pirmosios instancijos teismo sprendime. Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 4524,47 Lt delspinigių.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas K. P. prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. nutartį ir palikti galioti Utenos rajono apylinkės teismo 2005 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą. Kasacinį skundą jis grindžia šiais argumentais:

1. Sutartimi sulygtos netesybos nėra baudinio pobūdžio ir šiuo pagrindu netesybos negali būti mažinamos.

2. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas sutarties 3.8 punkto turinį, padarė neteisingą išvadą, kad šalys nesusitarė dėl netesybų išimtinio pobūdžio. Atvirkščiai, šiame punkte šalys susitarė, kad rangovas, uždelsęs objekto statybą, moka 0,5 procento pradinės darbų kainos delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną ir atlygina dėl to patirtus nuostoliu. Aiškinant šį punktą, darytina išvada, kad nustatyto dydžio delspinigiai mokėtini visais atvejais, nepriklausomai nuo faktinių nuostolių dydžio, o tuo atveju, jei įrodoma, kad delspinigiai nepadengia faktinių nuostolių, papildomai prie mokamų delspinigių turi būti atlyginti nuostoliai.

3. Spręsdamas klausimą dėl išimtinių netesybų, teismas peržengė apeliacinio skundo ribas, nes atsakovas skunde tokio argumento nenurodė, išimtinių netesybų pobūdžio neginčijo. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį procesinių teisės normų pažeidimą.

4. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2005 m. gruodžio 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2005 suformulavo taisyklę, kad vartojimo ranga, kuri skirtingai reglamentuoja užsakovo ir rangovo santykius, suteikia rangovui, kaip silpnesnei vartojimo santykių šaliai, padidintas garantijas, kurių pažeidimas turi viešą interesą. Šiuo atveju delspinigiais buvo užtikrintas ne piniginės prievolės įvykdymas, o rangos darbų pagal vartojimo rangos sutartį savalaikis atlikimas. Tai yra esminis skirtumas. Šioje byloje delspinigių paskirtis – neskatinti skolininko praleidinėti prievolių įvykdymo terminų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas IĮ „Vidista“ prašo jį atmesti. Jis nurodo, kad CK 6.73 straipsnio 2 dalyje bei 6.258 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai netesybos yra aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Šiomis nuostatomis teismui suteikiama diskrecinė teisė sumažinti šalių sutartas netesybas, jeigu teismas nustato, kad netesybos yra neprotingai didelės. Sąvoka aiškiai per didelės netesybos yra vertinamoji ir apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną sudaro 182,5 procentus per metus ir beveik dvigubai viršija šalių sandorio sumą, todėl tokio dydžio netesybas pagrįstai pripažino baudinėmis.

Kasatorius teigia, kad šalys sutarties 3.8 punkte susitarė dėl išimtinių netesybų, tačiau toks jo motyvas yra nepagrįstas, nes iš sutarties 3.8 punkto matyti, kad šalys dėl išimtinio netesybų pobūdžio nesusitarė. Pagal CK netesybos yra įskaitinės, o išimtinių netesybų sutartis nenustatė, jų nenumato ir galiojantis CK. Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs CK 6.73 straipsnio 2 dalyje numatytus pagrindus, turėjo teisę netesybas mažinti.

k o n s t a t u o j a :

IV. Teismų nustatytos bylos aplinkybės

Šalys 2004 m. birželio 1 d. sudarė statybos rangos sutartį, kuria atsakovas įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos remonto darbus, juos pradėti per tris dienas nuo sutarties pasirašymo ir užbaigti iki 2004 m. rugpjūčio 15 d., tuo atveju, jei bus uždelsta objekto statyba, atsakovas įsipareigojo mokėti ieškovui 0,5 procento pradinės darbų kainos dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną bei atlyginti ieškovo patirtus nuostolius. Ieškovas 2004 m. spalio 20 d. gavo atsakovo pranešimą apie sutarties nutraukimą. Teismai nustatė, kad iki atsakovui nutraukiant sutartį, statybos darbų atlikta maždaug 50 procentų pradinės darbų kainos, kai kurie darbai atlikti nekokybiškai, yra su defektais, kiti darbai neužbaigti.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimą ir nutartį teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų faktinių aplinkybių. Pagal CPK 346 straipsnį pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; jeigu ši praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.

Kasatorius teigia, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos nėra baudinio pobūdžio, todėl negali būti mažinamos. Jo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pakeisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priteistą delspinigių sumą mažindamas iki 4524,47 Lt, priėmė neteisingą ir nepagrįstą nutartį. Su kasatoriaus argumentais sutikti negalima.

Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. CK 6.71-6.75 straipsniuose, reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. CK 6.258 straipsnio 3 dalyje pakartota iš esmės ta pati nuostata. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes ir remdamasis CK 1.5 straipsniu, turi teisę mažinti tiek pagal sutartį, tiek pagal įstatymą atsiradusias netesybas. Šios teismo teisės prievolės šalys negali riboti ar panaikinti. Tačiau netesybos negali būti mažinamos mažiau, nei kreditorius iš tikrųjų patyrė nuostolių.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad 0,5 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną dieną sudaro 182,5 procento per metus ir beveik dvigubai viršija šalių sandorio sumą. Teisėjų kolegija visiškai sutinka su šio teismo padarytomis išvadomis. Pažymėtina, kad gausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje tokios netesybos visada yra laikomos aiškiai per didelėmis CK 6.73 ir 6.258 straipsnių prasme, todėl mažinamos iki 0,02 procento. Laikoma, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiajai šaliai patirtus nuostolius dėl nesavalaikio prievolės įvykdymo pagal sutartį.

Negalima sutikti su kasatoriaus argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis, priimtose šios kategorijos civilinėse bylose, nes jų faktinės aplinkybės skiriasi. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju formuojant teisinę praktiką, ir nustatant netesybų dydį, visiškai nesvarbu, nei konkrečios prievolių rūšys tarp atskirų šalių, nei faktinės aplinkybės, dėl kurių tos prievolės buvo netinkamai įvykdytos, ar neįvykdytos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl netesybų dydžio yra taikoma visose civilinėse bylose, kuriose šalys prašo priteisti skolą, delspinigius ir palūkanas. Kasatorius nepagrįstai vadovaujasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gruodžio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-666/2005, nes šioje byloje buvo sprendžiamas ginčas dėl sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo. Kasacijos dalyku šioje byloje buvo nustatyti ar tarp sutarties šalių susiklostė statybos ranga, ar vartojimo ranga, o taip pat daryti išvadą, ar atliekant darbus šalys nepažeidė sutarties sąlygų. Delspinigiai nebuvo šios civilinės bylos dalyku ir apie juos sutarties šalys nekalbėjo.

Visi kiti kasacinio skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl dėl jų teisėjų kolegija nepasisako.

Kasacinio teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai ištyrė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, todėl jo priimta nutartis yra paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Pranas Žeimys

Virgilijus Grabinskas

Bronius Pupkovas