Civilinė byla Nr. 3K–3–397/2006
Procesinio sprendimo kategorija 109
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Egidijaus Laužiko ir Algio Norkūno,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens akcinės bendrovės,,Spauda“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos,,Spaudos rūmai“ ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl teisės nusipirkti ar išsinuomoti valstybinio žemės sklypo dalį pripažinimo bei Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimo Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2002 m. rugpjūčio 2 d. įsakymo Nr. 3422-01 panaikinimo. Byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja A. B., AB,,Spauda“, UAB,,Vitropolis“, UAB,,Abrosa“, UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“, UAB,,Stagutas“, UAB,,ADM Baltic“, T. K. įmonė,,Miško kelias“, UAB,,Sanifinas“, Lietuvos-Lenkijos UAB inovacinė firma,,Savel“, UAB,,Primadis“, UAB,,Logos žurnalas“, Č. K., B. M., V. M., UAB,,ARS MEDIA“, UAB,,VB LIZINGAS“, UAB,,Vineva“, viešoji įstaiga Teisės projektų ir tyrimo centras, J. Š., I. S., Z. M., UAB,,Radijas kelyje“, N. N., V. R., UAB,,Manara“, UAB,,Kultūros barai“, S. L., V. L., UAB,,Lukas“, UAB,,Gairija“, S. S. firma,,Mažoji Evelina“, A. M., L. S., A. Š., D. Š..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas prašė: 1) pripažinti Spaudos rūmų aukštuminio pastato savininkų bendrijos,,Spaudos rūmai“ narių teisę ne konkurso tvarka proporcingai bendrijos narių nuosavybės teise turimų patalpų plotui nusipirkti arba išsinuomoti 1103263/4667947 dalis valstybinio 78 012 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Laisvės pr. 60; 2) panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V; 3) panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 3422-01; 4) priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad pagal Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimą Nr. 260,,Dėl naudojamų valstybės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“ juridiniai asmenys turi teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypus, reikalingus nuosavybės teise priklausantiems pastatams eksploatuoti. Tokia teisė yra nustatyta ir Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.551 straipsnio 2 dalyje. Pagal CK 4.75 straipsnį teisė išsinuomoti ar nusipirkti žemės sklypą priklauso visiems pastato savininkams proporcingai jų turimo tame sklype nekilnojamojo turto plotui. Taigi žemės sklypo padalijimo klausimai turi būti sprendžiami bendraturčių susitarimu. Tačiau tretieji asmenys AB,,Spauda“, UAB,,Limada“, UAB,,Abrosa“ ir kiti inicijavo žemės sklypo ribų keitimą ir ploto sumažinimą be ieškovo sutikimo ir taip pažeidė ieškovo teises. Vilniaus miesto valdyba 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu Nr. 2213V pakeitė savo 2000 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. 1147V ir nustatė, kad žemės sklypo Vilniuje, Laisvės pr. 60, plotas yra 64 860 kv. m. Žemės sklypo plotas buvo sumažintas pakeitus jo ribas, kuriomis remiantis dalis administracinio pastato ir pastatų, plane pažymėtų indeksais 6B3b ir 7M2p, patalpų savininkų naudojamo žemės sklypo, taip pat bendrojo naudojimo žemės sklypas, esantis teritorijos tarp Justiniškių g. ir Laisvės pr. vakarinėje dalyje, buvo iškelti už 64 860 kv. m žemės sklypo ribų. Vilniaus apskrities viršininkas 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 3422-01 patvirtino Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimu nustatytus žemės sklypo Laisvės pr. 60 ribas, plotą ir pavedė Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriui įregistruoti sklypą. Žemės sklypas buvo įregistruotas. Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2004 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 30-931 buvo nustatytos kito komercinės paskirties 8522 kv. m sklypo ribos.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2005 m. birželio 1 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas padarė išvadą, kad ginčijami atsakovų priimti sprendimai nepažeidė ieškovo teisių ir teisės aktų reikalavimų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2005 m. gruodžio 20 d. nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir patvirtino ieškovo ir atsakovų sudarytą taikos sutartį.
Taikos sutartimi atsakovai įsipareigojo ne vėliau kaip per šešiasdešimt dienų nuo taikos sutarties įsigaliojimo dienos priimti sprendimus ir atlikti kitus veiksmus, reikalingus padėčiai pagal Vilniaus miesto valdybos 2000 m. sausio 27 d. sprendimą Nr. 138V,,Dėl teritorijos Laisvės pr. 60 nedidelių veiklos mastų detaliojo plano tvirtinimo“ bei Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. 1147V,,Dėl sklypo Laisvės pr. 60 ribų bei dydžio nustatymo“ atkurti ir suformuoti bei įregistruoti žemės sklypą. Taikos sutartyje buvo nustatyta, kad atsakovai kiekvienas atlieka tuos veiksmus, kuriuos atlikti kiekvienam iš jų priklauso pagal teisės aktų nustatytą kompetenciją. Taikos sutartyje teigiama, kad atsakovas Vilniaus apskrities viršininko administracija pripažįsta ieškovo teisę ne konkurso tvarka nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo dalį, taip pat ir su tinkamu pastato, pažymėto 4B22b, ir patalpų jame eksploatavimu susijusias ieškovo teises parkuoti automobilius žemės sklype; kad ieškovo teisės ne konkurso tvarka nusipirkti arba išsinuomoti žemės sklypo dalį apimtis nustatoma, atsižvelgiant į ieškovo, kaip bendrijos, narių nuosavybės teise turimų patalpų bendro ploto proporciją visų žemės sklype esančių pastatų bendrame plote ir teisės aktus, reglamentuojančius automobilių stovėjimo vietas bei parkavimo santykius.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu trečiasis asmuo AB,,Spauda“ prašė panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasaciniame skunde nurodyti šie argumentai:
1. Taikos sutartis prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms. Taikos sutartis prieštarauja Viešojo administravimo įstatymo 32 straipsnio 6 dalies ir Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių nuostatoms. Šio įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad klaidų ištaisymo procedūra netaikoma toms teisinėms klaidoms, kurių ištaisymas reikštų piliečiui ar kitiems asmenims suteiktos ir pagal nustatytą tvarką įsigaliojusios teisės atėmimą ar suvaržymą. Tokios klaidos gali būti taisomos tik teismo sprendimu. Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų taisyklių 8 punkte nustatyta, kad jei pagal teritorijų planavimo dokumentą keliems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams, Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems atskirais objektais (pagrindiniais daiktais), eksploatuoti suformuotas vienas valstybinės žemės sklypas, šių statinių ar įrenginių savininkams parduodamos žemės sklypo dalys, reikalingos kiekvienam atskiram statiniui ar įrenginiui (pagrindiniam daiktui) eksploatuoti. Parduodamų žemės sklypo dalių dydis nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentą ir jo pagrindu parengtą parduodamo žemės sklypo planą. Taigi Vyriausybės nutarimu patvirtinta valstybinės žemės sklypų pardavimo ar nuomos tvarka nustato visai kitus ieškovui išnuomotino žemės sklypo dalies dydžio nustatymo kriterijus, nei atsakovas vadovaujasi taikos sutartyje.
2. Taikos sutartis, prieštaraujanti imperatyviosioms įstatymo normoms, pažeidžia viešąjį interesą.
3. Ieškovo ir atsakovų padaryti imperatyviųjų teisės normų pažeidimai pažeidžia AB,,Spauda“ ir kitų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus, nes nepagrįstai susiaurina ir riboja trečiųjų asmenų teises į žemės sklypą. Tikėtina, kad atsakovai, priimdami naujus administracinius aktus, kuriais bus ribojamos ir siaurinamos šiuo metu turimos trečiųjų asmenų teisės, tokių teisės aktų poreikį grįs Vilniaus apygardos teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, nustatytais įpareigojimais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. vasario 23 d. nutartyje Nr. 3K-3-117/2005 pasisakė, kad apeliacinės instancijos teismas teisėtai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl taikos sutarties patvirtinimo, nes taikos sutartis gali pažeisti kitų atsakovų teisėtus interesus.
Šiuo metu galiojantis teisės aktas, reglamentuojantis automobilių stovėjimo vietų normatyvus, yra 1999 m. kovo 2 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 61 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintas Statybos techninis reglamentas 2.06.01:1999,,Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ (toliau – STR 2.06.01:1999), kurio 1.1 punkte nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas rengiant miestų, miestelių ir kaimų bendruosius ir detaliuosius bei specialiuosius planus (M 1:2000 arba stambesnio mastelio). t. y. jis gali būti taikomas teritorijų planavimo proceso metu tam tikroje teritorijoje planuojant naujų pastatų statybą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus prie esamų pastatų. Tokiu atveju konkrečioje riboto ploto teritorijoje būtų leidžiama statyti tik tokį pastatą, kurio savininkų automobilių parkavimo poreikiai atitiktų teritorijos plotą, arba prie esamo pastato formuojamo žemės sklypo plotas taip pat būtų nustatytas toks, kad tenkintų visų žemės sklype esančių pastatų savininkų automobilių parkavimo poreikius. Tuo tarpu taikos sutarties 4 punkte sprendžiami riboto ploto jau suformuoto žemės sklypo padalijimo tarp jau egzistuojančių pastatų, esančių žemės sklype, klausimai. Šiuo atveju, jei bendrame žemės sklypo plote negali būti tiek automobilių stovėjimo vietų, kiek jų reikia esamiems žemės sklype pastatams aptarnauti, tai nei žemės sklypo ribos gali būti išplėstos, nei sumažintas žemės sklype esančių pastatų plotas, todėl STR 2.06.01:1999 negali būti taikomas sprendžiant žemės sklypo ploto padalijimo tarp žemės sklypo naudotojų klausimą. Vieno iš pastatų savininkams priskyrus žemės sklypo plotą pagal galiojančius parkavimo normatyvus (STR 2.06.01:1999), kitų pastatų savininkams žemės sklype neliks tiek ploto, kad jiems skirtos žemės sklypo dalys taip pat atitiktų parkavimo normatyvus.
Atsižvelgiant į tai, kad žemės sklypas jau yra suformuotas detaliuoju planu, patvirtintu 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V, kad sklype yra pastatyti ir eksploatuojami konkretūs statiniai (LKP CK leidyklos pastatų kompleksas pripažintas tinkamu naudoti 1984 m.), manytina, kad nagrinėjamu atveju parkavimo normatyvų klausimas galėtų būti sprendžiamas arba pagal 1984 m. galiojusius normatyvus (pastatų projektavimo ir statybos metu), arba pagal 2000 m. sausio 27 d. Vilniaus miesto valdybos sprendimu Nr. 138V patvirtinto detaliojo plano sprendinius (pagal kuriuos visas Laisvės pr. 60 žemės sklypas buvo padalytas į funkcines zonas pagal atskirų pastatų funkcinę paskirtį).
Ieškovo ir atsakovų sudaryta taikos sutartis iš esmės pažeidžia ir į civilinę bylą neįtrauktų trečiųjų asmenų teises ir teisėtus interesus. 2005 m. balandžio mėn. akcinė bendrovė – firma,,Viti“ iš valstybės įsigijo 19 296 582 paprastąsias vardines trečiojo asmens AB,,Spauda“ akcijas.
4. Ieškovo ir atsakovų pasirašyta taikos sutartis iš viso neatitinka CPK 293 straipsnio 5 punkte nurodytos teismo tvirtinamos taikos sutarties keliamų reikalavimų, nes joje sprendžiami klausimai išeina už bylos nagrinėjimo ribų. Civilinėje byloje nagrinėjami tik ieškovo skundžiamų teisės aktų teisėtumo ir ieškovo teisės išsinuomoti ar įsigyti dalį valstybinės žemės sklypo pripažinimo klausimai. Tuo tarpu taikos sutartimi ją pasirašiusios šalys įsipareigoja priimti kitus sprendimus (dėl anksčiau buvusios padėties atkūrimo ir pan.), dėl kurių nėra ginčo šioje byloje. Pagal Lietuvos teisės doktriną taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama bei civilinė byla nutraukiama tik neviršijant pareikštų teismui ieškinio reikalavimų.
5. Tretysis asmuo AB,,Spauda“ 2005 m. gruodžio 8 d. Vilniaus apygardos teismui pateikė raštiškus motyvuotus ir išsamius prieštaravimus dėl ieškovo ir atsakovo pasirašytos taikos sutarties tvirtinimo, nurodydamas, kokias konkrečiai trečiojo asmens ir kitų byloje dalyvaujančių asmenų teises ir teisėtus interesus pažeis tokios taikos sutarties patvirtinimas. Be to, išsamūs prieštaravimai dėl taikos sutarties tvirtinimo buvo pateikti teismo posėdžio metu. Pagal CPK 320 straipsnį, bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas turėjo išsamiai išnagrinėti ir įvertinti visus trečiojo asmens pateiktus argumentus.
Pagal CPK 331 straipsnio 4 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo motyvuoti savo nutartis (sprendimus) (Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2005; 2003 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1114/2003; 2003 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1181/2003).
IV. Atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašė palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti iš kasatoriaus ieškovo turėtas 3540 Lt bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai surašant ir pateikiant atsiliepimą į kasacinį skundą apmokėti. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
1. Nei taikos sutarties 2 punkte, nei kitose taikos sutarties sąlygose nenustatytas atsakovo įsipareigojimas panaikinti Vilniaus miesto valdybos 2001 m. lapkričio 8 d. sprendimą Nr. 2213V ir Vilniaus apskrities viršininko 2002 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. 3422-01. Taikos sutarties turinį sudaro atsakovų įsipareigojimas atlikti visus veiksmus, kurių gali prireikti tam, kad būtų užtikrintos ieškovo turtinės teisės į 78 012 kv. m žemės sklypą Laisvės pr. 60.
Šiame sklype esantys statiniai yra suskirstyti į atskiras patalpas, priklausančias skirtingiems savininkams. Kiekvieno iš patalpų savininkų teisės nusipirkti ar išsinuomoti valstybinės žemės sklypo dalį apimtis turi būti nustatoma remiantis proporcingumo principu, įtvirtintu Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 7 punkte.
Taikos sutartimi šalys susitarė dėl dviejų kriterijų, nustatant ieškovui priklausančios teisės apimtį – pastatų funkcinė paskirtis ir proporcingumo principas.
Kasatorius nepagrįstai vadovavosi taikos sutarties sudarymo metu galiojusia Naudojamų kitos paskirties žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių redakcija. Ginčijamų administracinių sprendimų priėmimo metu galiojusios šio teisės akto 2001 m. vasario 23 d. redakcijos 8 punktas įtvirtino vienintelį kriterijų – proporcingumo principą. Taikos sutartimi šis principas nebuvo pažeistas.
2. Kasatorius nenurodo, kurios taikos sutarties nuostatos pažeidžia viešąjį interesą.
3. Taikos sutartimi nebuvo sprendžiama dėl AB,,Spauda“ ar kitų trečiųjų asmenų teisių. Šių asmenų teisės ar teisėti interesai nebuvo siaurinami ar ribojami.
AB-firma,,Viti“ bendrovės,,Spauda“ akcijų paketą privatizavo 2005 m. balandžio mėnesį. Taigi apie vykstantį teismo procesą AB-firma,,Viti“ turėjo sužinoti arba akcijų privatizavimo metu, arba vėliausiai 2005 m. balandžio mėnesį, perėmusi AB,,Spauda“ valdymą. Be to, ieškovo atstovai ne kartą kontaktavo su šia bendrove-firma, ragindami spręsti žemės sklypo bendro naudojimo klausimus.
Šios civilinės bylos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinės bylos Nr. 3K-3-117/2005 aplinkybės yra skirtingos. Be to, nurodytoje civilinės bylos nutartyje Aukščiausiasis Teismas nesuformulavo taisyklės, kad galimas trečiųjų asmenų teisėtų interesų pažeidimas yra privalomas pagrindas teismui atsisakyti tvirtinti taikos sutartį.
4. Taikos sutartimi buvo sprendžiami tik tie klausimai, dėl kurių ieškovas kreipėsi į teismą. Atsakovo teiginiai, kad taikos sutartimi buvo išeita už ginčo ribų, yra visiškai nepagrįsti.
5. Šalims sudarius taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismo nutartyje dėl jos patvirtinimo teismui pakanka argumentuoti sutarties galiojimo sąlygas. Nutartis atitiko šiuos reikalavimus. Procesinės teisės normos nebuvo pažeistos.
k o n s t a t u o j a :
CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį šalys gali baigti bylą bet kurioje proceso stadijoje. Ši bylos šalių teisė negali būti paneigta. CPK 42 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas netvirtina šalių taikos sutarties, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Taigi pagal šių normų sisteminį aiškinimą darytina išvada, kad šalių teisė sudaryti taikos sutartį nėra absoliuti – ji neturi prieštarauti imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui. Taigi teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitinkinti, ar neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui.
Patvirtinta taikos sutartis pagal įstatymą prilyginta teismo sprendimo galiai, nes, patvirtinus ją, bylos nagrinėjimas toliau nevyksta, nes ji nutraukiama (CPK 140 straipsnio 3 dalis). Esant patvirtintai taikos sutarčiai, kaip ir įsiteisėjusiam teismo sprendimui, ieškinys negali būti pareiškiamas, nes teismas atsisako priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas) arba nutraukia bylą (CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstama, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų. Ši norma taikytina ir apeliacinės instancijos teismui, ir kasaciniam teismui. Kartu ši norma aiškintina ir tai teisinei situacijai, kai byloje dalyvauja tretieji asmenys. Trečiųjų asmenų dalyvavimas byloje reiškia, kad bylos išsprendimas tiek priėmus teismo sprendimą, tiek nutartimi patvirtinus taikos sutartį, šie teismo priimti procesiniai dokumentai gali turėti įtakos jų teisėms ir pareigoms (CPK 47 straipsnio 1 dalis). Byloje dalyvaujantys tretieji asmenys AB,,Spauda“ (T. 4, b. l. 65), UAB,,Vitropolis“ (T. 4, b. l. 79), UAB,,Primadis“ (T. 4, b. l. 70), UAB,,Sanifinas“ (T. 4, b. l. 74), UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“ (T. 4, b. l. 87, Lietuvos-Lenkijos UAB inovacinė firma,,Savel“ (T. 4, b. l. 91), su ieškiniu nesutiko. Tretysis asmuo AB,,Spauda“ taip pat nesutiko su taikos sutartimi ir prašė jos netvirtinti (T. 5, b. l. 251-257). Tokios pat pozicijos laikėsi ir tretysis asmuo UAB,,Vitropolis“ teismo posėdyje (T. 5, b. l. 263-264). Tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, apeliacinės instancijos teismas nutartyje išdėstė tik abstrakčius motyvus. Tačiau šis teismas, neaiškino ir nevertino trečiųjų asmenų atstovų argumentų dėl sutarties sąlygų reikšmės trečiųjų asmenų teisėms ir pareigoms, kurios gali atsirasti patvirtinus šalių sudarytą taikos sutartį.
CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu pripažįstami ir tokie atvejai, kai pirmosios teismas išnagrinėjo bylą, kai nebuvo vieno iš dalyvaujančio byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, jeigu toks asmuo remdamasis šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą. Aiškinant šią teisės normą, būtina atsižvelgti į teisės principą, kad teismas prieš priimdamas sprendimą turi išklausyti ir kitą šalį (audi alteram partem). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. kovo 31 d. nutarime dėl šio principo pasisakė konstitucinės arba kitokios teisinės atsakomybės kontekste, tačiau šio principo turi būti paisoma ir civiliniame procese. Taigi teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, turi aiškinti, ar taikos sutartyje nustatytomis sąlygomis nepažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, ar tretiesiems asmenims A. B., UAB,,Abrosa“, UAB,,Sisteminio modernizavimo grupė“, UAB,,Stagutas“, UAB,,ADM Baltic“, T. K. įmonei,,Miško kelias“, UAB,,Sanifinas“, UAB inovacinei firmai,,Savel“, UAB,,Primadis“, UAB,,Logos žurnalas“, Č. K., B. M., V. M., UAB,,ARS MEDIA“, UAB,,VB LIZINGAS“, UAB,,Vineva“, viešajai įstaigai Teisės projektų ir tyrimo centrui, J. Š., I. S., Z. M., UAB,,Radijas kelyje“, N. N., V. R., UAB,,Manara“, UAB,,Kultūros barai“, S. L., V. L., UAB,,Lukas“, UAB,,Gairija“, S. S. firmai,,Mažoji Evelina“, A. M., L. S., A. Š., D. Š. apie šalių pateiktą taikos sutartį bei taikos sutarties turinį pranešta. Pažeidžiant kitų asmenų teisės, pažeidžiama ir nustatyta teisės tvarka. Nustatytos teisės tvarkos pažeidimai valstybėje netoleruojami. Jeigu teismas, tvirtindamas šalių sudarytą taikos sutartį, neišsiaiškina, ar byloje nėra pažeidžiamos dalyvaujančių trečiųjų asmenų teisės, arba patvirtina taikos sutartį nedalyvaujant teismo posėdyje trečiajam asmeniui, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir kuris nebuvo informuotas apie sudarytos taikos sutarties sąlygas, toks procesinės teisės normos pažeidimas pripažintinas pažeidžiančiu viešąjį interesą.
Remdamasis išdėstytais motyvais kasacinis teismas konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisės normas išaiškino ir taikė netinkamai, todėl šios instancijos teismo nutartis naikintina.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gruodžio 20 d. nutarties panaikinti ir perduoti bylą apeliacine tvarka iš naujo nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Zigmas Levickis
Egidijus Laužikas
Algis Norkūnas
