Baudžiamoji byla Nr. 2K-242-719/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-65235-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.4.2.1; 2.3.2.1.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. lapkričio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aurelijaus Gutausko ir Artūro Ridiko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. J. ir Ž. J. kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
A. J. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Pritaikius BK 75 straipsnio 3 dalį, 5 dalies 5, 6, 8 punktus, 67 straipsnio 2 dalies 6 punktą, paskirtos bausmės vykdymas iš dalies atidėtas, nustatant po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant atlikti bausmės dalį – šešis mėnesius laisvės atėmimo, o likusios bausmės dalies vykdymą atidėti vieneriems metams ir per šį laiką taikyti A. J. intensyvią priežiūrą, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – 30 MGL (1500 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per vienerius metus, taip pat pareigas tęsti darbą, dalyvauti elgesio pataisos programoje, neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
Ž. J. pagal BK 181 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 9 d. nuosprendžiu paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams aštuoniems mėnesiams.
Iš A. J. ir Ž. J. solidariai priteistas 31 Eur Kauno teritorinei ligonių kasai padarytai turtinei žalai atlyginti.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. J. ir Ž. J. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. J. ir Ž. J. nuteisti už tai, kad panaudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą, atimdami asmeniui laisvę, neturėdami jokio teisėto pagrindo, tęsdami nusikalstamą veiką laike ir atskirose vietovėse atskirais veiksmais atvirai savo naudai prievartavo turtą, būtent: A. J. 2017 m. spalio–lapkričio mėn. (tiksliai nenustatytą dieną) apie 20.30 val. prie daugiabučio namo, esančio Kalvarijos m., Suvalkų g. 25, iš T. D., M. D., L. D. ir A. S. reikalavo 500 Eur už tariamai dingusius alkoholinius gėrimus. A. J. T. D. liepė klauptis, šiam priklaupus, koja spyrė T. D. į dešinę galvos pusę, dėl to asmuo nualpo, jautė fizinį skausmą. Po to A. J. kartu su atvykusiu ir greta stovinčiu bei golfo lazdą demonstruojančiu Ž. J., kartu naudodami psichinę prievartą, grasino T. D., M. D., L. D. ir A. S., kad per dvi dienas asmenys pristatytų jiems pinigus, nes bus su jais susidorota („nuveš į mišką ir užkas“, „su lazdomis sulaužys rankas ir kojas“); toliau tęsdami nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 14 d. nuo 20 val. iki 20.25 val., veikdami bendrai, Kalvarijos mieste, Dariaus ir Girėno gatvėje, A. J., panaudodamas jėgą ir atimdamas L. D. laisvę, prievarta įstūmė L. D., gim. 2003 m., į Ž. J. priklausančio automobilio „Audi A6“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saloną, reikalavo pinigų, o Ž. J., siekdamas bendro tikslo, prieš L. D. naudojo fizinį smurtą, t. y. lenkdamas L. D. galvą trenkė veidu (nosimi) į kelį, dėl to L. D. jautė fizinį skausmą.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti skundžiamų teismų baigiamųjų aktų dalis dėl veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 254 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes išnagrinėjo bylą ir priėmė nuosprendį byloje, kurioje buvo surašytas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas. Į šią aplinkybę buvo atkreiptas dėmesys apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padaryto esminio BPK 254 straipsnio 3 dalies pažeidimo neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalį, įpareigojančią apeliacinės instancijos teismą visais atvejais patikrinti, ar nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų, ar tai neturėjo neigiamos įtakos apeliantui, nes šios savo pareigos neatliko. Be to, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nesivadovavo kertiniu teisės principu ex iniuria ius non oritur (iš neteisės teisė nekyla). Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal 2017 m. gruodžio 14 d. pareiškimą tiriant, ar nebuvo padarytos BK 146 straipsnio 1 dalyje, 294 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Byloje nėra jokių duomenų, kad ikiteisminis tyrimas būtų pradėtas, atliekamas ar tęsiamas ir dėl BK 181 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Dėl to, kasatoriaus nuomone, byloje negalėjo būti surašytas kaltinamasis aktas kaltinant jį padarius BK 181 straipsnio 2 dalyje (kasaciniame skunde klaidingai nurodoma – BK 182 straipsnio 2 dalyje) nurodytą nusikalstamą veiką, taip pat dėl šio kaltinimo priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Nesutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad 2019 m. sausio 28 d. jo veikos kvalifikavimas buvo pakeistas ir pirmosios instancijos teismas jokių BPK pažeidimų priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepadarė. Pažymėtina, kad, pakeitus veikos kvalifikavimą iš BK 146 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies, byla turėjo būti toliau tiriama Kauno apygardos prokuratūroje, tačiau Kauno apygardos prokuratūra jokio sprendimo dėl veikos perkvalifikavimo nepriėmė ir grąžino bylą toliau tirti Marijampolės apylinkės prokuratūrai.
2.2. Įvertindami byloje surinktus įrodymus dėl veikos dalies, įvykdytos 2017 m. gruodžio 14 d., bylą nagrinėję teismai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą, nes pripažino įrodyta veiką ir nuteisė už ją kasatorių, nors veikos padarymo nepatvirtina byloje surinkti įrodymai arba jie nepatvirtina to, kad veiką įvykdė kasatorius. Nors nukentėjusysis L. D. teigia, kad buvo prievarta įsodintas į automobilį, patyrė fizinį smurtą, stipriai kraujavo, jo parodymai neatitinka teismo medicinos specialisto išvados, kurioje nurodyta, kad jokių objektyvių duomenų apie fizinį smurtą nėra. Nukentėjusiojo parodymus neigia ir jo mobiliojo ryšio telefono aktyvumo duomenys, iš kurių matyti, kad tuo metu, kai jis tariamai buvo prievarta laikomas automobilyje, telefonu buvo bendraujama su L. D. motina, broliu M. D., buvo jungtasi prie interneto. Atlikę tyrimą specialistai konstatavo, kad Ž. J. automobilis įvykio metu nepravažiavo gatve, kurioje, pagal nukentėjusiojo parodymus, įvyko įvykis. Iš liudytojų P. A., D. J., G. M., T. A. parodymų matyti, kad kaltinime nurodytu metu neįvyko jokie kaltinime nurodyti įvykiai. Iš kamerų vaizdo įrašų matyti, kad kasatorius ir nukentėjusysis L. D. nesusitinka įvykio vietoje. Iš Ž. J. automobilio apžiūros protokolo matyti, kad buvo sėdėta tik vairuotojo vietoje – kilimėlis šlapias, tačiau keleivio vietoje ir automobilio gale kilimėliai sausi, kraujo pėdsakų nerasta. Iš nukentėjusiųjų T. D. ir M. D. parodymų matyti, kad apie nukentėjusiojo L. D. sumušimą jie sužinojo tik iš paties L. D. pasakojimo. Liudytojas A. M. nurodė, kad 2014 m. gruodžio 14 d. vakare buvo su A. Š. ir buvo susitikęs L. D., kad su L. D. ėjo tol, kol išsiskyrė, kad jo pravardė Simas, tačiau jis L. D. iš jokio automobilio netraukė, kaip duodamas parodymus teigė L. D. Pažymėtina, kad nukentėjusysis L. D., apžiūrimas medikų po įvykio, teigė, kad jam spyrė koja į nosį ir trenkė į veidą, o lyginant su kaltinimu, skiriasi smūgių skaičius ir aplinkybės, kaip sužalojimas buvo padarytas. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusysis L. D. turi psichologinių sveikatos problemų, yra įtrauktas į psichiatro įskaitą, neigiamai apibūdinamas net draugų, keli jų nurodė, kad jis mėgsta skambinti į policiją be priežasties.
2.3. Pritaikydami kasatoriaus veikai BK 181 straipsnio 2 dalį, teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pagal teismų praktiką veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas pagal BK 294 straipsnį, jei kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, kaip jis mano, realiai priklausančią teisę, o tada, kai kaltininkas suvokia turtinio reikalavimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, veika kvalifikuojama kaip turto prievartavimas pagal BK 181 straipsnį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2009">2K-432/2009</a>, 2K-562/2011, 2K-357/2012, 2K-296/2013, 2K-577-788/2015, 2K-133-677/2015, 2K-504-139/2015). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad kasatorius kartu su Ž. J. iš nepilnamečių nukentėjusiųjų reikalavo sugrąžinti iš jo tariamai pavogtus alkoholinius gėrimus arba sumokėti pinigų sumą, todėl, remiantis teismų praktika, veika turėjo būti kvalifikuota kaip savavaldžiavimas, jei būtų nustatyti ir kiti šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU3LTY5My8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-257-693/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-257-693/2018">2K-257-693/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187-697/2018">2K-187-697/2018</a>, 2K-170-628/2020). Kitaip nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas, netirdamas bylos aplinkybių ir darydamas spėjamojo pobūdžio išvadą, nustatė, kad kasatorius reikalavo sumokėti už tariamai pavogtus alkoholinius gėrimus, kurie buvo gauti iš neteisėtos veikos, ir dėl to vertino veiką kaip turto prievartavimą. Ši išvada neteisinga, nes baudžiamajame įstatyme nėra tiesiogiai nurodyta, kad turtas gali būti pagrobtas tik iš teisėto savininko. Be to, teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad turtas gali būti pagrobtas ir iš asmens, kuris turtą įgijo neteisėtais pagrindais, nes tai atitinka kaltininko tyčią, kadangi darydamas veiką kaltininkas suvokia, kad nors pagrobiamas turtas yra įgytas neteisėtai, kaltininkui jis vis tiek yra svetimas. Iš BK 294 straipsnio 1 dalies dispozicijos matyti, kad būtinas savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties požymis yra didelė žala nukentėjusiojo teisėms ir (ar) teisėtiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yNjcvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-267/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-267/2011">2K-P-267/2011</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>). Pažymėtina, kad smurtas prieš nukentėjusiuosius objektyviai nekonstatuotas, nes to nepatvirtina specialisto išvada Nr. 140-(4426)-IS1-5533, be to, byloje nenustatyta kitokia didelė žala, nėra pareikšta civilinio ieškinio. Dėl to kasatoriaus veika neatitinka savavaldžiavimo nusikaltimo sudėties požymių (nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNy0yLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-7-2/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-7-2/2010">2A-7-2/2010</a>, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODMvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-183/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-183/2012">2K-P-183/2012</a>). Taigi nėra teisinio pagrindo patraukti kasatorių baudžiamojon atsakomybėn.
2.4. Paskirdami kasatoriui bausmę, teismai neįgyvendino teisingumo principo, įtvirtinto BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje, nes neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojo proceso trukmė byloje buvo nepateisinamai ilga, o pagal teismų praktiką tai vertinama kaip išimtinė aplinkybė, suteikianti pagrindą skirti švelnesnę, negu įstatymo nustatyta, bausmę, arba kaip aplinkybė, dėl kurios bausmė turi būti švelninama pagal straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijos nustatytas ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00NS8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-45/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-45/2007">2K-7-45/2007</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-102/2011 ir kt.).
2.5. Ginčydamas apeliacinės instancijos teismo išvadas apie bylos aplinkybes ir byloje surinktų įrodymų vertinimą, kasatorius tvirtina, kad teismo išvados yra prieštaringos. Antai teismas darė išvadą, kad kasatoriaus parodymus paneigia nepilnamečių nukentėjusiųjų parodymai ir kiti įrodymai, tačiau kritiškai vertino vieno iš nepilnamečių nukentėjusiųjų L. D. parodymų dalį. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nesilaikė parodymų patikimumo reikalavimo.
3. Kasaciniu skundu nuteistasis Ž. J. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. sausio 13 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti arba pakeisti skundžiamų teismų baigiamųjų aktų dalis dėl veikos kvalifikavimo ir paskirtos bausmės.
3.1. Paduotą kasacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais, kaip ir nuteistasis A. J., išskyrus argumentus dėl kaltinamojo akto trūkumų, nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis.
3.2. Papildomai pagrįsdamas argumentą dėl netinkamo BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo, kasatorius nurodo, kad teismų išvados dėl veikos dalies, įvykdytos Suvalkų gatvėje, yra neteisingos ir dėl to, kad tuos pačius veiksmus atlikusių asmenų veiksmai įvertinti skirtingai. Antai kasatoriaus draugas G. P., su kuriuo atvyko į įvykio vietą, pripažintas liudytoju, o jis, atlikęs tokius pat veiksmus kaip ir G. P., pripažintas kaltinamuoju ir nuteistas. Kasatorius aiškina, kad golfo lazdą išsitraukė tik savisaugos tikslais, įvykio metu niekam negrasino, ragino konfliktą aiškintis žodžiu su broliu A. J. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį, kad panašios situacijos teismų praktikoje kvalifikuotos kaip savavaldžiavimas (baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS05OS01NzYvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-99-576/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-99-576/2018">1-99-576/2018</a>, 1A-360-48/2007, 1A-689-209/2012; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187-697/2018">2K-187-697/2018</a>).
3.3. Papildydamas argumentus dėl netinkamo įrodymų vertinimo, Konstitucijos 31 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo, kasatorius nurodo, kad nukentėjusysis L. D. arba klysta dėl veikos subjekto, arba sąmoningai duoda neteisingus parodymus prieš kasatorių siekdamas šiam atkeršyti. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusysis L. D., kai buvo apžiūrimas medikų ligoninėje, taip pat kai kuriems liudytojams tvirtino, kad jį užpuolė du iš matymo pažįstami vyrai, ir tik vėliau jis ėmė teigti, kad tai buvo A. J. ir Ž. J., kad nukentėjusysis iš dalies keitė savo parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu dėl to, ar matė A. J., nurodė papildomą aplinkybę, kad grįždamas namo susitiko pažįstamą pašalinį asmenį, pažymi, kad nukentėjusiojo L. D. parodymus paneigia liudytojo E. V. parodymai, kasatoriaus Ž. J. telefoninių pokalbių išklotinė, iš kurios matyti, kad teismo nustatytu veikos padarymo laiku jis jungėsi prie socialinių tinklų, interneto, bendravo su G. P.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo kasacinius skundus atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
4.1. A. J. kasaciniame skunde deklaratyviai teigiama, kad kaltinamasis aktas buvo surašytas ir kasatorius nuteistas už nusikalstamą veiką, dėl kurios neatliktas ikiteisminis tyrimas, t. y. už turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnio 2 dalį. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2019 m. sausio 28 d. ikiteisminio tyrimo metu nustačius turto prievartavimo požymius nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 146 straipsnio 1 dalies, 294 straipsnio 2 dalies į 181 straipsnio 2 dalį ir ikiteisminio tyrimo medžiaga perduota Kauno apygardos prokuratūrai (3 t., b. l. 136). Tą pačią dieną įtariamiesiems pareikšti įtarimai pagal BK 181 straipsnio 2 dalį (5 t., b. l. 66–67, 177–178). Byla su kaltinamuoju aktu, kuriame kasatorius buvo kaltinamas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, buvo perduota teismui (6 t., b. l. 25–48). Pažymėtina ir tai, kad, pagal Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. I-153 patvirtintų Rekomendacijų dėl pranešimo apie įtarimą parengimo ir nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ikiteisminio tyrimo metu 12 punktą, ikiteisminio tyrimo metu paaiškėjus, kad tiriama nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, sprendimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą nepriimamas.
4.2. Nesutiktina su kasacinių skundų argumentais, kad bylą nagrinėję teismai, vertindami įrodymus ir pripažindami kasatorius kaltais pagal BK 181 straipsnio 2 dalį, padarė esminių BPK pažeidimų. Pažymėtina, kad kasatoriai iš esmės skundžia teismų sprendimų pagrįstumą pakartodami apeliaciniuose skunduose išdėstytus argumentus. Dėl jų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, paaiškindamas, kodėl apeliaciniai skundai atmetami. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvados apie bylos aplinkybes yra teisingos ir nėra pagrindo teigti, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Prokuroras pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, pateikdamas dėl jų motyvuotas išvadas dėl ginčijamų bylos įrodymų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, patvirtinanti pirmosios instancijos teismo išvadas, yra pagrįsta įrodymais, atitinkančiais įstatymų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus įvertino išsamiai ir teisingai nustatė tas pačias faktines aplinkybes, kurias nustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Jokių esminių BPK pažeidimų nekonstatuotina. Šioje baudžiamojoje byloje teismas pakankamai ištyrė ir patikrino visų nuosprendyje išdėstytų įrodymų patikimumą, jų gavimo ir užfiksavimo teisėtumą. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas išsamiai pasisakė, kuriais įrodymais grindžia savo išvadas, pateikė motyvus, kuriais teismas vadovavosi grįsdamas nuteistųjų kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teismas pagrįstai, išsamiai išanalizavęs bylos duomenis, atmetė kasatorių parodymus ir jų pateiktą byloje surinktų įrodymų vertinimą. Taigi teismas laikėsi BPK 20 straipsnio, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų. Pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso dalyvis, savaime BPK normų nepažeidžia ir nereiškia, kad įrodymai teismų apskritai nebuvo vertinami ar įvertinti netinkamai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą pažymėjo, kad ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumas, įrodymų vertinimas, nesusijęs su esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Esminiais BPK pažeidimais laikomi tik tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Įvertinus šios baudžiamosios bylos duomenis, esminių BPK pažeidimų nepadaryta.
4.3. Atmestini kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo. Pritartina apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad nukentėjusieji negalėjo turėti nuteistiesiems A. J. ir Ž. J. jokių įsipareigojimų, nes buvo reikalaujama pinigų už tariamai pavogtus alkoholinius gėrimus, kurie buvo gauti iš neteisėtos veiklos. Pagal bendrąjį teisės principą iš neteisės teisė nekyla, subjektinė teisė negali atsirasti iš teisės pažeidimo. Taigi pagal teisę negali būti ginamos teisės nesąžiningų asmenų, kurie teisminės gynybos kreipiasi siekdami, kad būtų apgintos jų teisės, kurias jie įgijo pažeisdami teisės aktų reikalavimus, piktnaudžiaudami teise (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDMtNDAzLzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-203-403/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-203-403/2020">3K-3-203-403/2020</a>). Iš bylos duomenų matyti, kad A. J. buvo patrauktas atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 209 straipsnio 7 dalį. To paties straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad straipsnio dalyku esančios prekės konfiskuojamos ir negali patekti į teisėtą apyvartą. Pažymėtina ir tai, kad, vertinant visus byloje surinktus įrodymus, yra paneigta, jog kasatoriai būtų klydę dėl tariamos turtinės teisės. Dėl to nėra jokio pagrindo perkvalifikuoti jų veiką į nurodytą BK 294 straipsnio 2 dalyje.
4.4. Nesutiktina su kasacinių skundų argumentais dėl kasatoriams netinkamai pritaikius baudžiamąjį įstatymą paskirtų per griežtų bausmių. Bylą nagrinėję teismai įvertino nuteistųjų veikos pavojingumą, juos apibūdinančius duomenis, kitus duomenis, reikšmingus bausmei individualizuoti, ir paskyrė bausmes, adekvačias nusikalstamos veikos pavojingumui bei nuteistųjų asmenybei, neprieštaraujančias teisingumo principui. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacinės instancijos teisme teisės taikymo aspektu įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami, bylos faktinės aplinkybės, tarp jų ir aplinkybės, reikšmingos bausmei skirti, nėra naujai nustatomos. Taigi, kasacinės instancijos teismas gali pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir paskirti švelnesnę bausmę ne nustatęs naujas aplinkybes, o konstatavęs, kad teismai aiškiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Prokuroro nuomone, byloje baudžiamojo įstatymo nuostatos taikytos tinkamai, todėl nėra pagrindo kasacinius skundus tenkinti.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistųjų A. J. ir Ž. J. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
6. Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Dėl šios nuostatos taikymo kasacinio teismo praktikoje nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>).
7. Nuteistųjų A. J. ir Ž. J. kasaciniuose skunduose neigiamos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados dėl kaltinime nurodytų nuteistųjų veiksmų prieš L. D. 2017 m. gruodžio 14 d. ir tvirtinama, kad tokias išvadas teismai padarė neteisingai įvertinę byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, pažeisdami nekaltumo prezumpcijos principą, formaliai nurodant, kad taip buvo iš esmės pažeisti BPK 20 straipsnio, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimai. Teisėjų kolegija pažymi, kad šiais kasacinių skundų argumentais yra neigiamos bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės, o tai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų A. J. ir Ž. J. kasaciniuose skunduose atkartojami jų apeliacinių skundų argumentai dėl nepagrįsto nuteisimo už kaltinime nurodytus veiksmus prieš L. D. 2017 m. gruodžio 14 d. Išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, apygardos teismas priimtoje nutartyje motyvuotai paneigė nuteistųjų versiją, kad L. D. nesumušė ir jokių kitų kaltinime nurodytų veiksmų neatliko, detaliai paaiškino, kodėl nuteistųjų skunduose nurodyti įrodymai nepaneigia to, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl kasatorių įvykdytų veiksmų prieš L. D. yra teisinga. Jokių naujų argumentų, kuriais būtų motyvuotai ginčijamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl įrodymų, surinktų dėl šios dalies, vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių, nuteistųjų kasaciniuose skunduose nėra pateikta. Dėl to šie kasacinių skundų argumentai, kaip viršijantys bylą nagrinėjančiam kasacine tvarka teismui baudžiamojo proceso įstatymo suteiktus įgaliojimus, paliekami nenagrinėti.
Dėl kasacinių skundų argumentų dėl esminių BPK 254 straipsnio 3 dalies, 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų
8. A. J. kasaciniame skunde teigiama, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ar tęsiamas tiriant, ar A. J. nepadarė nusikalstamos veikos, nurodytos BK 181 straipsnio 2 dalyje, dėl to, kasatoriaus nuomone, negalėjo būti surašytas kaltinamasis aktas, kuriame jis būtų kaltinamas padaręs BK 181 straipsnio 2 dalyje nurodytą veiką, ir pagal tokį kaltinimą negalėjo būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Išnagrinėdamas bylą ir priimdamas joje apkaltinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Šios klaidos apeliacinės instancijos teismas neištaisė, nors tai buvo nurodyta apeliaciniame skunde, todėl iš esmės pažeidė ir BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nukrypo nuo teisinio principo, kad iš neteisės teisė nekyla.
9. BPK 254 straipsnis reglamentuoja bylų išskyrimą, sujungimą, nutraukimą ar perdavimą prokurorui. Straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad jeigu nagrinėjimo teisme metu nustatoma, kad surašytas iš esmės šio kodekso 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą, byla perduodama prokurorui. BPK 219 straipsnis nustato, kad kaltinamajame akte nurodoma: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį (vardas, pavardė ir gimimo data); įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką, ir kitos straipsnyje nurodytos aplinkybės. Iš byloje surašyto kaltinamojo akto turinio matyti, kad jame yra nurodyta visa esminė informacija, kurios reikalaujama BPK 219 straipsnyje. Nuteistasis A. J. kaltinamojo akto neatitiktį BPK 219 straipsnio reikalavimams sieja su tuo, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 146 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, bei nebuvo atliekamas dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 181 straipsnio 2 dalyje. Pažymėtina, kad BPK 219 ar 254 straipsnis neįtvirtina draudimo prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą, kuriuo asmuo būtų kaltinamas padaręs kitame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodytą nusikalstamą veiką nei ta, kuri nurodyta pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Svarbu ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatymas nenustato pareigos prokurorui ar ikiteisminio tyrimo tyrėjui priimti savarankišką procesinį sprendimą (kitokį nei pranešimas apie įtarimą), kuriuo būtų keičiamas ikiteisminio tyrimo pradžioje pateiktas sprendimas dėl veikai taikytino baudžiamojo įstatymo. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu A. J. ir Ž. J. buvo informuoti apie ikiteisminio tyrimo metu daromas išvadas dėl įtarimo faktinio ir teisinio pagrindo (veikai taikytino baudžiamojo įstatymo) pateikiant jiems pranešimus apie įtarimą, kuriuose jie buvo kaltinami padarę BK 181 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, ir su šiais procesiniais sprendimais jie buvo supažindinti.
10. Pažymėtina, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tik tokie, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Kaip minėta, ikiteisminio tyrimo metu pateikus A. J. ir Ž. J. pranešimus apie įtarimą, jie buvo informuoti apie įtariamai nusikalstamai veikai taikytiną baudžiamąjį įstatymą. Dėl to jie galėjo naudotis jiems, kaip įtariamiesiems, baudžiamojo proceso įstatymo suteiktomis teisėmis. Byloje nėra pagrindo daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu nepriėmus savarankiško procesinio sprendimo dėl veikai taikytino baudžiamojo įstatymo buvo suvaržytos teismo galimybės išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą byloje, kad tai trukdė ištirti bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Dėl to nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo iš esmės pažeisti BPK 254 straipsnio 3 dalies reikalavimai. Savu ruožtu, nenustačius BPK 254 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, nes neištaisė šio apeliaciniame skunde nurodyto pirmosios instancijos teismo padaryto BPK pažeidimo.
Dėl BK 181 straipsnio 2 dalies taikymo
11. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad teismai netinkamai pritaikė BK 181 straipsnio 2 dalį, nes kasatoriai veikė manydami, kad turi teisę reikalauti žalos už padarytą vagystę, o tokiu atveju, remiantis teismų praktika, nusikalstama veika turėtų būti kvalifikuojama pagal BK 294 straipsnį, jei nustatomi kiti šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
12. BK 181 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už turto prievartavimą, o BK 294 straipsnis – už savavaldžiavimą. Sprendžiant dėl šių nusikalstamų veikų atskyrimo, teismų praktikoje yra nurodyta, kad vienas iš esminių turto prievartavimo požymių, šį nusikaltimą skiriančių nuo savavaldžiavimo (BK 294 straipsnis), – tai vertimo suteikti turtinę naudą neteisėtumas. Nuoseklioje teismų praktikoje nurodoma, kad paneigiant turto prievartavimą ir veiką kvalifikuojant kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg3LTY5Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-187-697/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-187-697/2018">2K-187-697/2018</a>, 2K-215-895/2019, 2K-326-303/2019).???
13. Pažymėtina, kad pagal teismų nustatytas aplinkybes yra paneigta nuteistųjų A. J. ir Ž. J. versija apie tai, kad jie būtų klydę dėl to, kad turi teisę į nukentėjusiųjų turtą. Nors teismai nustatė, kad A. J. ir Ž. J. reikalavo iš nepilnamečių nukentėjusiųjų iš A. J. sandėliuko pavogto alkoholio arba jo vertę atitinkančios pinigų sumos, tačiau nei A. J., nei Ž. J. nebuvo pagavę nepilnamečių nukentėjusiųjų vagiant alkoholį, o pagauti vagiantys saldainius nepilnamečiai nukentėjusieji neigė pavogę ir alkoholį, taigi A. J. ir Ž. J. negalėjo sąžiningai klysti, kad alkoholį pavogė nepilnamečiai nukentėjusieji, ir dėl to manyti, kad turi teisę į jų turtą. Svarbu ir tai, kad pinigų už alkoholį, kaip rodo teismų nustatytos faktinės aplinkybės, buvo reikalaujama ir smurto prieš L. D. 2017 m. gruodžio 14 d. metu, nors pats A. J., duodamas parodymus teisme, pripažino, kad alkoholis netrukus po 2017 m. spalio–lapkričio mėn. įvykusio įvykio su nepilnamečiais nukentėjusiaisiais buvo surastas. Dėl to sutiktina su teismų išvada, kad A. J. ir Ž. J. tariamas alkoholio dingimas buvo tik kaip pretekstas reikalauti turto iš nepilnamečių nukentėjusiųjų, apie kurio pramanytą pobūdį nuteistiesiems A. J. ir Ž. J. buvo žinoma. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija nenustatė kitų aplinkybių, keliančių abejonių dėl A. J. ir Ž. J. veikų kvalifikavimo. Dėl to darytina išvada, kad A. J. ir Ž. J. veikoms tinkamai taikyta BK 181 straipsnio 2 dalis.
14. Atmestini nuteistojo Ž. J. kasacinio skundo argumentai, kad kaltinime nurodytas jo elgesys atitinka liudytojo G. P. elgesį, tačiau jis yra pripažintas kaltu ir nuteistas, o G. P. byloje apklaustas kaip liudytojas. Pažymėtina, kad pagal BPK 255 straipsnio 1 dalį baudžiamoji byla nagrinėjama teisme tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. G. P. nebuvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, todėl dėl jo byla nebuvo nagrinėjama teisme. Kita vertus, pažymėtina, kad ištyrę byloje surinktus įrodymus teismai nenustatė, kad G. P. kartu su A. J. ir Ž. J. būtų reikalavęs turto iš nepilnamečių nukentėjusiųjų panaudodamas fizinį smurtą, grasindamas jį panaudoti, kad būtų dalyvavęs prievarta įsodinant į Ž. J. automobilį L. D., būtų naudojęs prieš jį fizinį smurtą ir reikalavęs iš jo turto. Dėl to nėra pagrindo teigti, kad Ž. J. elgesys buvo toks pats kaip ir liudytojo G. P.
Dėl per griežtos bausmės
15. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo pernelyg ilga, o nuteistiesiems už nusikalstamą veiką paskirtos bausmės neįvertina šios aplinkybės, todėl bausmė turėtų būti sušvelninta taikant BK 54 straipsnio 3 dalį.
16. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme įtvirtintos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-432/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-432/2014">2K-432/2014</a>, 2K-186-942/2015).
17. Teismų praktikoje viena iš tokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių įgyvendinti bausmės paskirtį ir suteikiančių pagrindą švelninti bausmę pagal atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribas (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas), yra pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimas. Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio baudžiamojo proceso laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, konstatuojama, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis). Tokia teismų praktika atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, yra laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAzLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-503/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-503/2010">2K-503/2010</a>, 2K-7-109/2013, 2K-150/2014). Galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su savaime proceso ilgumu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgxLTc0Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-281-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-281-746/2016">2K-281-746/2016</a>, 2K-48-696/2017). Kriterijai, kuriais remiantis turi būti vertinama baudžiamojo proceso trukmė, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, paprastai yra konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai); asmenų, dėl kurių taikytas baudžiamasis persekiojimas, elgesys; institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą; taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo laikas, ir pan. (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto prieš Suomiją, peticijos Nr. 19348/04; 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą, peticijos Nr. 53161/99). Viso bylos konteksto vertinimas, tikrinimas, ar buvo proceso metu nepateisinamo delsimo požymių, ar buvo laikotarpių, kai ikiteisminio ir teisminio bylos nagrinėjimo metu buvo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba jie atliekami per ilgai, yra teismo diskrecija ir teismo išvadą dėl konkretaus proceso (ne)atitikties trukmės reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTUtODk1LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-55-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-55-895/2015">2K-55-895/2015</a>, 2K-87-942/2017).???
18. Iš nagrinėjamos baudžiamosios bylos matyti, kad ikiteisminis tyrimas byloje atliktas be nepateisinamų delsimų, o ikiteisminio tyrimo trukmę nulėmė veikos ir bylos aplinkybės. Antai veika įvykdyta per du etapus, todėl įvykiams nustatyti reikėjo apklausti daugiau asmenų, galinčių duoti parodymus apie šiuos įvykius, įvykiuose dalyvavo keturi nepilnamečiai nukentėjusieji, šių nepilnamečių interesų užtikrinimas baudžiamajame procese reikalavo atitinkamų organizacinių priemonių iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų. Įtakos ikiteisminio tyrimo trukmei turėjo ir tai, kad užtruko ikiteisminio tyrimo metu paskirto specialisto tyrimo atlikimas ir jo išvados tirtu klausimu surašymas. Nors byla pirmosios instancijos teisme, esant įprastoms aplinkybėms, galėjo būti išnagrinėta greičiau, tačiau jos nagrinėjimas užtruko dėl pateisinamos priežasties – dėl prasidėjusios pandemijos paskelbto karantino, dėl kurio negalėjo vykti teismo posėdžiai. Byla apeliacine tvarka buvo išnagrinėta operatyviai, be nepateisinamų delsimų. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo teigti, kad baudžiamojo proceso trukmė šioje baudžiamojoje byloje buvo pernelyg ilga ir tai suteiktų pagrindą švelninti kasatoriams paskirtas bausmes. Nenustačius, kad baudžiamasis įstatymas kasatoriams pritaikytas netinkamai, nėra teisinio pagrindo švelninti kasatoriams paskirtas bausmes (BPK 376 straipsnio 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistųjų A. J. ir Ž. J. kasacinius skundus.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Aurelijus Gutauskas
Artūras Ridikas
