Baudžiamoji byla Nr. 2K-192-511/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45578-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.10.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. lapkričio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 26 d. nutarties.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu R. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 18 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 12 parų arešto. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskiriant dviem mėnesiams intensyvią priežiūrą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu R. A. turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi, bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme – 58 MGL (2900 Eur) dydžio bauda, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 12 parų arešto ir 58 MGL Eur (2900 Eur) dydžio bauda, kuri turi būti sumokėta iki 2021 m. liepos 13 d. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, R. A. paskirtos arešto bausmės vykdymas atidėtas šešiems mėnesiams, paskiriant dviem mėnesiams intensyvią priežiūrą adresu: (duomenys neskelbtini), Vilnius, nustatant, jog viso bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jis turi būti namuose nuo 22 iki 6 valandos, jei tai nėra susiję su darbu, gydymusi ar mokymusi, bei įpareigojant jį bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti arba mokytis, tęsti darbą ar mokslą ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. lapkričio 16 d. 16.50 val. iki 2020 m. lapkričio 18 d. 11.18 val. (dvi paros), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant vienai arešto parai.
Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. A. išieškotina valstybės naudai dalis konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 500 Eur. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. A. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis BK 73 straipsnio 2 dalimi, paskirta toliau vykdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, nustatytą BK 68 straipsnyje, kuria buvo uždrausta trejus metus naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžia skaičiuojama nuo 2020 m. birželio 15 d.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. sausio 26 d. nutartimi atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus prokuroro Šarūno Šimonio apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. A. nuteistas už tai, kad jis 2020 m. lapkričio 16 d. apie 16.40 val. Vilniuje, Pelesos gatvėje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, o policijos pareigūnams įtarus, kad R. A., būdamas neblaivus, vairavo transporto priemonę, ir pareikalavus tikrintis neblaivumą, atsisakė jį tikrintis.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiasis prokuroras Eugenijus Papučka prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 26 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendį su pakeitimais – panaikinant nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, R. A. paskirtas arešto bausmės vykdymas atidėtas. Kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio dalį prašo palikti nepakeistą. Kasaciniame skunde nurodoma:
2.1. Teismai, skirdami bausmę, netinkamai pritaikė BK bendrosios dalies normas, reglamentuojančias bausmės vykdymo atidėjimą (BK 75 straipsnio 1 dalis), ir nepagrįstai nuteistajam R. A. atidėjo paskirtos arešto bausmės vykdymą. R. A. 2020 m. lapkričio 23 d. nelaikytinas pirmą kartą nuteistu arešto bausme, nes Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu R. A. nuteistas dėl smurto artimoje aplinkoje keturių mėnesių viešųjų darbų bausme, ši bausmė vėliau Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pakeista aštuonių parų arešto bausme, kurią R. A. atliko (2017 m. rugsėjo 7 d. jis paleistas iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo). Be to, R. A. buvo asmuo, turintis neišnykusį teistumą už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką: prieš tai, kai R. A. 2020 m. lapkričio 16 d. padarė nusikalstamą veiką (BK 281¹ straipsnio 1 dalis), jis buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. birželio 23 d. baudžiamuoju įsakymu nuteistas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį už analogišką nusikaltimą, kurį jis padarė 2020 m. birželio 14 d. Pagal BK 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto 1 papunktį, asmuo, nuteistas už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikęs paskirtą bausmę, laikomas turinčiu teistumą bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo trejus metus, jeigu jis nuteistas už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą.
2.2. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nepritariama atvejams, kai bausmės vykdymo atidėjimas taikomas formaliai, neatsižvelgiant į tai, kad asmuo jau daug kartų teistas arba nusikalstamos veikos padarymo metu turi neišnykusį teistumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA1LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-405/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-405/2012">2K-405/2012</a>, 2K-132-942/2016). Situacijos, kai nuteistasis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro tyčinį nusikaltimą, teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-58/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-58/2009">2K-58/2009</a>, 2K-228/2010, 2K-171-697/2019).
2.3. Kadangi R. A., būdamas nuteistas už tyčinio nesunkaus nusikaltimo (BK 140 straipsnio 2 dalis) padarymą, atliko teismo jam skirtą arešto bausmę 2017 m. rugsėjo 7 d., jis turėjo būti vertinamas kaip asmuo, turintis teistumą iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Dėl to, kad R. A. 2020 m. birželio 14 d., turėdamas neišnykusį teistumą, padarė naują nusikalstamą veiką, pagal BK 97 straipsnio 8 dalį, teistumo išnykimo eiga nutrūko ir teistumo už ankstesnę nusikalstamą veiką išnykimo terminas pradėtas skaičiuoti nuo bausmės už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą atlikimo. Byloje nėra duomenų, jog teismas nuteistojo R. A. prašymu būtų sutrumpinęs teistumo laiką arba panaikinęs teistumą.
2.4. Dėl teismų padarytos teisės taikymo klaidos nuteistasis R. A. nepagrįstai nepasiųstas atlikti jam teismo nuosprendžiu skirtos arešto bausmės.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Prokuroro kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo
4. Kasaciniame skunde prokuroras teigia, kad R. A. pritaikant arešto bausmės atidėjimą buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, remdamasis šiais argumentais:
1) nuteistasis nelaikytinas pirmą kartą nuteistu arešto bausme, nes prieš tai baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas viešųjų darbų bausme, kuri vėliau pakeista aštuonių parų arešto bausme ir kurią R. A. atliko; pastarasis teistumas neišnykęs ar nustatyta tvarka nepanaikintas;
2) R. A. padarė tyčinį nusikaltimą būdamas teistas, o tokios situacijos teismų praktikoje paprastai vertinamos kaip paneigiančios galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo.
5. Taigi, pirmu atveju iš esmės yra ginčijamas teismų šioje byloje BK 75 straipsnio 1 dalies, o antru atveju – BK 75 straipsnio 4 dalies, kurioje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį, nuostatų taikymas.
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 367 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Klausimas dėl BK 75 straipsnio 4 dalies nuostatų netinkamo taikymo nebuvo keltas prokuroro apeliaciniame skunde ir nebuvo nagrinėtas apeliacinės instancijos teisme, todėl šioje byloje kasacine tvarka jis nenagrinėtinas.
7. Kitu prokuroro kasaciniame skunde keliamu klausimu – dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo – visų pirma pažymėtina, kad BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Nuteisdamas asmenį, t. y. paskirdamas jam bausmę už nusikalstamą veiką, dėl kurios padarymo jis pripažįstamas kaltu, teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nustatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, kaip antai dėl bausmės skyrimo asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 55 straipsnis), dėl bausmės skyrimo pavojingam recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą (BK 56 straipsnis), bausmės skyrimo, esant atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, įvertindamas kiekvienos šių aplinkybių reikšmę, atsižvelgdamas į šių aplinkybių kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parinkdamas švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), ir kt.
8. BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nustatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
9. Taikant šias nuostatas, pirmą kartą nuteisiamu arešto bausme laikytinas asmuo, anksčiau neteistas šia bausme, t. y. apkaltinamuoju nuosprendžiu jam nebuvo paskirta arešto bausmė, arba nors nuosprendžiu tokia bausmė ir buvo paskirta, tačiau iki naujo nusikaltimo padarymo teistumas jam išnykęs arba nustatyta tvarka panaikintas.
10. Teisėjų kolegija nesutinka su prokuroro kasacinio skundo teiginiais, kad R. A. arešto bausmės vykdymas negalėjo būti atidėtas, nes skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme jis nuteistas ne pirmą kartą. Tokių duomenų byloje nėra.
11. Nagrinėjamu atveju iš bylos matyti, kad R. A. prokuroro skunde minimu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį buvo nuteistas viešųjų darbų, o ne arešto bausme. Tačiau nuteistajam vengiant atlikti šią bausmę, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi viešųjų darbų bausmė jam buvo pakeista 8 parų arešto bausme pagal nutarties priėmimo metu galiojusias BK 46 straipsnio 7 dalies nuostatas (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, galiojusi iki 2019 m. liepos 6 d.).
12. Pastarąja teisės norma nustatyta, kad tais atvejais, kai asmuo vengia atlikti paskirtus viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių, ir jeigu asmuo ir toliau vengia atlikti bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.
13. Pažymėtina, kad šiomis BK 46 straipsnio 7 dalies nuostatomis reglamentuojamas ne, kaip jau minėta šios nutarties 7 p., bausmės skyrimas asmenį nuteisiant už jo padarytą nusikalstamą veiką, bet jam paskirtos bausmės – viešųjų darbų – pakeitimas kita bausme – areštu, kaip viena iš nuteistajam, nevykdančiam paskirtos bausmės, taikytinų priemonių. Todėl, sprendžiant dėl BK 75 straipsnio 1 dalies taikymo, toks viešųjų darbų pakeitimas areštu negali būti tapatinamas su pirmesniu asmens nuteisimu arešto bausme.
14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. A. skundžiamu nuosprendžiu arešto bausme buvo nuteistas pirmą kartą, todėl prokuroro skundo argumentai šiuo klausimu nepagrįsti ir atmestini.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Pirmojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Eugenijaus Papučkos kasacinį skundą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė
Eligijus Gladutis
