Dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-5453

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32833-2020-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. spalio 20 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2021 m. spalio 14 d. paduotu pareiškėjų V. K. ir G. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Pareiškėjai V. K. ir G. S. padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. rugpjūčio 5 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų J. T., V. I., J. K., R. Ž., P. L. ir V. O. ieškinį atsakovui medžiotojų klubui „Truskava“ dėl 2017 m. balandžio 28 d., 2017 m. spalio 29 d. ir 2017 m. lapkričio 17 d. medžiotojų klubo „Truskava“ visuotinių narių susirinkimų pripažinimo neteisėtais ir susirinkimų metu priimtų sprendimų pripažinimo neteisėtais ir negaliojančiais. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neteisingai sprendė, jog, CPK 370 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka nustačius CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtintą bylos proceso atnaujinimo pagrindą, gali būti atnaujintas procesas ne visoje civilinėje byloje, o tik tam tikroje bylos dalyje. Tai, jog CPK 365 – 374 straipsniai neįtvirtina aiškaus draudimo teismui atnaujinti civilinės bylos dalį, per se nereiškia, kad teismui, prireikus, leidžiama atnaujinti bylos dalį, nes teismo jurisdikcinės prerogatyvos ribos gali būti apibrėžiamos ne tik įstatyminio draudimo teismui atlikti atitinkamus procesinius veiksmus nustatymu, bet ir įstatyminiu nustatymu sąrašo procesinių veiksmų, kuriuos teismas gali, spręsdamas vieną ar kitą nagrinėjamą klausimą, atlikti. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, kad tuo atveju, kai procesas atnaujinamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu, visa byla peržiūrima iš naujo pagrįstumo ir teisėtumo aspektu. Išvada, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas atnaujinti tik bylos dalį, neatitinka ir proceso atnaujinimo instituto tikslo. Proceso atnaujinimo tikslas – išvengti teisinių galimo neteisėto sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą. Jeigu pareiškėjų prašymo nagrinėjimo trečiojoje stadijoje metu būtų nustatyta, kad ieškovai nėra klubo nariai, kaip kad prašymu siekia įrodyti pareiškėjai, tai tokia aplinkybė lemtų viso nurodyto sprendimo neteisėtumą bei nepagrįstumą. Nepagrįsta teismo išvada, kad dėl pareiškėjų materialiųjų teisių ir pareigų nuspręsta tik 2017 m. spalio 29 d. neeilinio visuotinio narių susirinkimo sprendimu priimti pareiškėjus į klubo narius ir 2017 m. lapkričio 17 d. neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo sprendimu išrinkti pareiškėją G. S. klubo auditoriumi. Pareiškėjai, tapę klubo nariais neeilinio visuotinio klubo narių susirinkimo 2017 m. spalio 29 d. priimtu sprendimu, įgijo klubo nariams priklausančias teises ir pareigas, įskaitant kiekvienam klubo nariui priklausančią teisę dalyvauti ir balsuoti visuotiniuose klubo narių susirinkimuose, sprendžiant juose svarstomus klausimus, taip pat kiekvienam klubo nariui priklausančią pareigą laikytis klubo įstatų. Bylos dalyje, kurioje buvo pripažinti niekiniais ir negaliojančiais visuotinių klubo narių susirinkimų sprendimai, priimti dalyvaujant ir už juos balsuojant pareiškėjams, taip pat buvo nuspręsta dėl materialiųjų pareiškėjų teisių, konkrečiai dėl jų teisės dalyvauti ir balsuoti visuotiniame klubo narių susirinkime. Pirmosios instancijos teismo sprendimas iš esmės reiškia, kad pareiškėjai neturėjo materialiosios teisės balsuoti paminėtuose visuotiniuose klubo narių susirinkimuose priimant aptartuosius sprendimus.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.

Atrankos kolegija konstatuoja, kad pateiktas kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Antanas Simniškis

Algirdas Taminskas

Dalia Vasarienė