E. V. pagal ANK 417 str. 7 d., 423 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-32-303/2021

Teisminio proceso Nr. 4-37-3-00078-2020-6

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.7.1; 21.1.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. lapkričio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Algimanto Valantino ir Audronės Kartanienės (pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo advokato Irmanto Ruželės prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Panevėžio

2. E. V. nubaustas už tai, kad 2020 m. birželio 25 d. 23 val. Rokiškio r., Obelių sen., Kuprių k., vairavo transporto priemonių civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu neapdraustą jam pačiam priklausantį automobilį „Mercedes-Benz E 250“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) taip pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių 226, 227 punktų reikalavimus (2020 m. balandžio 3 d. nutarimo redakcija).

3. Be to, E. V. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį ir 426 straipsnio 1 dalį buvo surašytas už tai, kad 2020 m. birželio 25 d. 23 val. Rokiškio r., Obelių sen., Kuprių k., vairuodamas automobilį „Mercedes-Benz E 250“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus atstumo iš šono, važiuodamas siaurame kelio ruože pro sustojusį automobilį „BMW X5 3.0 D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) priklausantį M. S., vairuojamą A. S., kuri buvo sustojusi praleisti priešpriešiais atvažiuojančios transporto priemonės, jį kliudė ir apgadino abu automobilius. Automobilis „Mercedes-Benz E 250“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) eismo įvykio vietoje nesustojo ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. E. V. po eismo įvykio vartojo alkoholį iki jo aplinkybių nustatymo. E. V. alkotesteriu nustatyta 1,49 prom. etilo alkoholio (lengvas girtumo laipsnis). E. V. automobilio „BMW X5 3.0 D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkui M. S. padarė 684,15 Eur žalą.

4. Panevėžio

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2021 m. balandžio 28 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo advokato I. Ruželės prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai

6. Pareiškėjas prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarimą ir palikti galioti Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimą.

7. Prašyme nurodoma, kad apygardos teismas, panaikindamas apylinkės teismo nutarimo dalį dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir dėl šios dalies priimdamas naują nutarimą, kuriuo pripažino E. V. kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principą ir dėl to netinkamai pritaikė Administracinių nusižengimų kodeksą. Darydamas išvadą dėl E. V. kaltumo padarius pirmiau nurodytus administracinius nusižengimus, apygardos teismas rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų A. S. ir M. S. paaiškinimais ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, kad E. V. sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino M. S. automobilį „BMW X5 3.0 D“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pasišalino iš eismo įvykio vietos. Policijos pareigūnai V. K. ir G. Z. iš karto nebuvo iškviesti į galimą eismo įvykio vietą, o eismo įvykio aplinkybes aiškinosi E. V. sodybos kieme ir protokolą surašė pagal M. S. parodymus. Į E. V. paaiškinimus policijos pareigūnai nekreipė dėmesio, nes jis buvo neblaivus. E. V. pripažino, kad tą vakarą vartojo alkoholį, malšindamas skausmą dėl sumušimo, o tai, kad galbūt įvyko eismo įvykis, jis nežinojo. Šias aplinkybes jis nuosekliai nurodė nuo pat administracinių nusižengimų teisenos pradžios. Byloje yra pateikti įrodymai, patvirtinantys jo aiškinimą apie sumušimą, tačiau nei policijos pareigūnai, nei bylą nagrinėjęs apygardos teismas šių E. V. paaiškinimų ir rašytinių įrodymų neanalizavo ir jų patikimais nelaikė. Pažymėtina, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tariamai susidūrusių automobilių apgadinimai atsirado būtent dėl jų susidūrimo administracinių nusižengimų protokole nurodytu laiku ir būdu; policijos pateiktuose vaizdo įrašuose jokių automobilių apgadinimų nematyti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakomybė pagal ANK 423 straipsnio 3 dalį už alkoholio vartojimą po eismo įvykio galima tik nustačius, kad kaltininkas suprato įvykdęs eismo įvykį ir tai žinodamas vartojo alkoholį. E. V. nuo eismo įvykio aplinkybių tyrimo pradžios kaltu neprisipažino ir laikėsi nuoseklios pozicijos, kad jam buvo suduotas smūgis miške, netoli Kuprių k., kai jis, negalėdamas pravažiuoti pro BMW automobilį, buvo sustojęs, kad buvo praradęs sąmonę, o ją atgavęs automobilio BMW įvykio vietoje nebematė. Pareiškėjo manymu, byloje surinktų įrodymų nepakanka tam, kad būtų patikimai įrodytas E. V. kaltumas padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje. Dėl to, laikantis nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų, E. V. dėl pirmiau nurodytų administracinių nusižengimų negalėjo būti pripažintas kaltu. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, kuriuo E. V. pripažino kaltu dėl šių administracinių nusižengimų padarymo, pažeidė nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principus.

8. Panevėžio

9. Nukentėjusysis M. S. ir jo atstovas advokatas Tomas Jurgelionis atsiliepimu į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo palikti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarimą nepakeistą, taip pat priteisti iš E. V. 650 Eur bylinėjimosi išlaidas.

10. Atsiliepime nurodoma, kad pareiškimo argumentai dėl esminio ANK 569 straipsnio pažeidimo, nekaltumo prezumpcijos ir abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai principų pažeidimo yra nepagrįsti. ANK 569 straipsnis nenustato nei įrodymų hierarchijos, nei jų baigtinio sąrašo, nei įrodymų apimties ir būtinųjų įrodinėjimo priemonių šaltinių, todėl pareigūnas, tiriantis administracinio nusižengimo bylą, yra laisvas rinkti įrodymus iki tokios apimties, kurios, jo vertinimu, pakanka faktinėms pažeidimo padarymo aplinkybėms pagrįsti; teismas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, atlieka surinktų įrodymų vertinimą spręsdamas, ar yra nustatytos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti aplinkybės. Pažymėtina, kad teismų praktikoje, net ir baudžiamosiose bylose, laikomasi požiūrio, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis ir tam neprivalo būti išnaudojamos visos įmanomos priemonės ir surenkami visi įmanomi įrodymai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-87-942/2017). Pareiškėjų manymu, apygardos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir remdamasis jais pagrįstai padarė išvadą, kad būtent E. V. yra kaltas dėl nukentėjusiojo M. S. automobilio apgadinimo. Dėl to, siekiant teisingai nustatyti bylos aplinkybes, papildomai atlikti transporto priemonių sugretinimą ir jų apgadinimų matavimus nėra pagrindo. Nepagrįsti ir pareiškimo argumentai, pagal kuriuos E. V. vartojo alkoholį nežinodamas apie tai, kad sukėlė eismo įvykį. Atsiliepime atkreipiamas dėmesys, kad ši aplinkybė apygardos teismo nustatyta ne tik kitais byloje surinktais įrodymais, bet ir paties E. V. nuosekliais paaiškinimais apie bylos aplinkybes.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

11. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo advokato I. Ruželės prašymas netenkintinas.

Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų

12. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-20-648/2018, 2AT-12-628/2019, 2AT-34-303/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.).

13. Kaip matyti iš prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą turinio, pagrindinė dalis pareiškėjo dėstomų argumentų yra skirta E. V. kaltės neigimui, įrodymų pakankamumui ir jų vertinimui, taip pat teismo nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms paneigti (pavyzdžiui, kad E. V. nesuprato, jog galimai įvyko eismo įvykis; alkoholį vartojo norėdamas numalšinti skausmą dėl sumušimo; kad, be A. S. ir M. S. paaiškinimų, nėra jokių kitų tiesioginių įrodymų, jog E. V. sukėlė eismo įvykį bei apgadino M. S. automobilį ir pan.). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl E. V. kaltės padarius ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje nustatytus pažeidimus, nėra atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo dalykas. Dėl to pareiškimo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiai ir (ar) argumentai, susiję su faktinių aplinkybių nustatymu, nenagrinėtini.

14. Teisėjų kolegija pasisakys tik dėl tų administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo advokato I. Ruželės prašymo argumentų, kurie atitinka ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytus administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindus.

Dėl nekaltumo prezumpcijos, abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) principų ir esminio ANK 569 straipsnio pažeidimo

15. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl E. V. kaltumo padarius administracinius nusižengimus, nustatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, iš esmės pažeidė ANK 569 straipsnį. Pareiškėjo vertinimu, teismo vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylai teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių išnagrinėjimu. Prašyme nurodoma, kad buvo remtasi tik suinteresuotų bylos baigtimi nukentėjusiųjų parodymais, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. paaiškinimai apie įvykį nemotyvuotai atmesti, neatliktas tariamai susidūrusių automobilių apgadinimų palyginimas. Dėl to, pareiškėjo manymu, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, kuriuo E. V. pripažino kaltu dėl prieš tai minėtų administracinių nusižengimų padarymo, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nes kylančias abejones nevertino E. V. naudai.

16. Pagal ANK 569 straipsnio 1 dalį, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais bei paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Įrodymai gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) (ANK 569 straipsnio 4 dalis). ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

17. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, pažeidimai, susiję su įrodymų vertinimu, gali būti pripažįstami esminiais proceso pažeidimais, sukliudžiusiais teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, tais atvejais, kai teismas ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-55-648/2018, 2AT-3-1073/2019, 2AT-24-458/2020 ir kt.).

18. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad įrodinėjimas administracinių nusižengimų bylų procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-35-693/2019, 2AT-38-976/2020 ir kt.).

19. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių, kaip prašo pareiškėjas, reikėtų naikinti šio teismo nutarimą ir palikti galioti skundžiamu nutarimu panaikintą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, neturi.

20. Priešingai nei teigiama prašyme, apygardos teismas, priimdamas nutarimą, analizavo visus, t. y. tiek administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. V. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V., nukentėjusiojo M. S., liudytojos A. S., policijos pareigūnų V. K. ir G. Z. parodymus, rašytinius paaiškinimus apie bylos aplinkybes, pareigūnų tarnybinius pranešimus, alkoholio kiekio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnale užfiksuotus duomenis, eismo įvykio schemą, papildomus duomenis apie eismo įvykį, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktą, nuotraukas, taip pat kitus byloje esančius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, o nutarimo aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia E. V. kaltę, aptarė jo iškeltas gynybos versijas, taip pat ir dėl apgadinimų, atsiradusių ant jo vairuoto automobilio, kilmės, ir jas motyvuotai atmetė.

21. Minėta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje praktikoje išaiškinta, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015, e2AT-29-895/2017, 2AT-38-976/2020 ir kt.), todėl vien tai, kad apygardos teismas apie automobilių apgadinimą, padarytą aktualiu bylai eismo įvykio metu, sprendė pagal nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, pareigūnų tarnybinius pranešimus, nuotraukose užfiksuotus duomenis, nesuteikia pagrindo daryti išvadą, jog nebuvo ištirtos ir įvertintos visos bylos aplinkybės. Duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas yra išskirtinė teismo teisė, todėl administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujančių asmenų nesutikimas su teismo atliktu įrodymų vertinimu pats savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įrodymai buvo įvertinti neteisingai, jei byloje nėra faktinių duomenų, rodančių akivaizdžias įrodymų vertinimo klaidas, lėmusias nepagrįsto nutarimo priėmimą. Teisėjų kolegijos nuomone, pareiškėjo prašyme nurodyti argumentai (pavyzdžiui, tai, kad nebuvo atliktas, anot jo, tariamai susidūrusių automobilių apgadinimų palyginimas) nepagrindžia išvados, kad apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo esmingai pažeisdamas ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, reikalaujančias įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

22. Pareiškėjo prašyme išdėstyti deklaratyvūs teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atsakomybės klausimą, pažeidė nekaltumo prezumpcijos (ANK 566 straipsnio 1 dalis), abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) principus, taip pat atmestini.

23. ANK 566 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, tiriant administracinius nusižengimus ir nagrinėjant administracinių nusižengimų bylas, vadovaujamasi, be kita ko, ir nekaltumo prezumpcijos principu. Nekaltumo prezumpcijos principas administracinio nusižengimo byloje iš esmės reiškia tai, kad traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumą nustatyta tvarka turi įrodyti administracinio nusižengimo teiseną pradėjusi ir bylą nagrinėjanti institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, arba teismas. Asmuo laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumą, be kita ko, patvirtina įstatymo nustatyta tvarka įsiteisėjęs nutarimas, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą (ANK 2 straipsnio 7 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad teismo padarytos išvados, nepalankios administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, savaime nereiškia nekaltumo prezumpcijos ir (ar) abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) principų pažeidimo, jei išvados padarytos išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus bei įvertinus bylos įrodymus.

24. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą dėl Institucijos, nukentėjusiojo M. S. ir jo atstovo advokato T. Jurgelionio apeliacinių skundų, patikrino pirmosios instancijos teismo priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis), t. y. dar kartą įvertino bylos įrodymus, išdėstydamas motyvus, paaiškinančius, kodėl pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. V. yra kaltas ir dėl administracinių nusižengimų, nustatytų ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 3 dalyje ir 426 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Apeliacinės instancijos teismas atliko ne formalų, o išsamų ir nešališką byloje surinktų įrodymų vertinimą; šios instancijos teismui, priešingai nei pirmosios instancijos teismui, nagrinėjamoje byloje užteko surinktų įrodymų bylai reikšmingoms aplinkybėms nustatyti bei pagrįstoms ir teisingoms išvadoms dėl E. V. kaltės padaryti. Todėl tai, kad teismo nutarimas neatitinka administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. lūkesčių, nereiškia, kad buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos ir (ar) abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (in dubio pro reo) principai.

25. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti ar keisti skundžiamą apygardos teismo nutarimą pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

26. ANK 666 straipsnyje nustatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikomos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatos. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Darytina išvada, kad ir administracinių nusižengimų teisenoje teismas, pripažinęs asmenį kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą), priimdamas sprendimą (nutarimą, nutartį) turi teisę iš kalto asmens išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

27. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-267/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-267/2009">2K-267/2009</a>, 2K-605/2011, 2K-374/2012 ir kt.). Teismų praktikoje išaiškinta ir tai, kad proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta.

28. Nukentėjusiajam M. S. šioje byloje atstovavo advokatas T. Jurgelionis, jis Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pateikė atsiliepimą į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo advokato I. Ruželės prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą. Nukentėjusysis M. S. pagal teisinių paslaugų teikimo sutartį už advokato T. Jurgelionio suteiktas teisines paslaugas (pareiškėjo prašymo analizę, atsiliepimo Lietuvos Aukščiausiajam Teismui parengimą ir pateikimą per EPP sistemą) sumokėjo 650 Eur (išlaidas patvirtinantys dokumentai pridėti). Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. atstovo prašymas panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarimą netenkintas. Vadinasi, nukentėjusiojo ir jo atstovo pateiktas prašymas priteisti M. S. patirtas bylinėjimosi išlaidas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme yra pagrįstas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjų prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma nagrinėjant prašymą dėl administracinės bylos atnaujinimo yra per didelė. Todėl teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį (advokatas T. Jurgelionis nukentėjusiajam M. S. šioje byloje teikė teisines paslaugas surašydamas apeliacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo), tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą (pavyzdžiui, pagal ANK 662 straipsnio 9 dalies nuostatą, nukentėjusysis nėra įpareigojamas pateikti atsiliepimą) ir pagrįstumą bei sąžiningumo principus, daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas iš dalies, nukentėjusiajam M. S. priteisiant 400 Eur.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu, 666 straipsniu,

n u t a r i a :

Palikti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarimą nepakeistą.

Priteisti nukentėjusiajam M. S. iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. V. 400 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Teisėjai Artūras Pažarskis

Algimantas Valantinas

Audronė Kartanienė