Baudžiamoji byla Nr. 2PA-120/2019
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00239-2012-4
Procesinio sprendimo kategorija
2.15.2.3.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 5 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Arvydo Daugėlos ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
išnagrinėjo nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams, ją paskirta atlikti pataisos namuose.
2. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nutartimi, be kita ko, nuteistojo V. N. apeliacinis skundas atmestas.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartimi, be kita ko, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nutartis pakeista: panaikinta nutarties dalis dėl nukentėjusiųjų R. P., G. V. ir civilinės ieškovės UAB „H“ civilinių ieškinių, taip pat nukentėjusiajai R. P. priteistų proceso išlaidų ir ši bylos dalis perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nutarties dalis palikta nepakeista.
4. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu V. N. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. N. ir juridiniu asmeniu UAB „R“, žinodami, kad V. N. nėra UAB „H“ akcininkas ir neįgaliotas veikti UAB „H“ akcininkų R. P. bei G. V. vardu, ne anksčiau kaip 2012 m. birželio 29 d. advokato V. M. kontoroje (duomenys neskelbtini), kompiuterine technika pagaminę ir pasirašę netikrą dokumentą, t. y. 2012 m. birželio 13 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią UAB „H“ akcininkas V. N., turintis 100 vnt. paprastųjų vardinių emitento UAB „H“ akcijų, pardavė jas už 25 000 Lt (7240,50 Eur) UAB „R“ atstovaujančiam įmonės direktoriui R. N., taip apgaule UAB „R“ naudai įgijo R. P. ir G. V. priklausantį didelės – 3 067 610 Lt (888 441,27 Eur) vertės turtą – UAB „H“ akcijas, dėl to padarė R. P. ir G. V. didelę žalą.
II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai
5. Pareiškimu nuteistasis V. N. ir jo gynėjas advokatas D. Raulušaitis prašo atnaujinti baudžiamąją bylą, panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 13 d. nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nutartį, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. spalio 22 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. N. dėl BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, apgaule įgyjant UAB „H“ akcijas, nutraukti.
6. Pareiškime teigiama, kad teismai akivaizdžiai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 182 straipsnio 2 dalį), kadangi nepagrįstai sprendė, jog pagal teismų nustatytas aplinkybes UAB „H“ akcijos V. N. buvo svetimos.
6.1. Akcijų įgijimo, perleidimo, registravimo tvarką nustato specialūs teisės aktai. Taigi, sprendžiant dėl akcijų nuosavybės teisės, kartu ir dėl BK 182 straipsnio taikymo, turi būti atsižvelgiama į paminėtų teisės aktų nuostatas, kiek tai susiję su nuosavybės teisės į akcijas atsiradimo reglamentavimu. Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2002 m. birželio 27 d. redakcija) 49 straipsnio 3, 4 dalis nematerialiosios akcijos gali būti perleistos raštu sudarant sutartį, t. y. dvišale rašytine sutartimi, kurioje būtų aiškiai išreikšta sutarties šalių valia dėl akcijų pardavimo. Teismų praktikoje civilinėse bylose nuosekliai teigiama, kad nuosavybės teisei į nematerialiąsias akcijas atsirasti reikalinga juridiškai reikšmingų faktų visuma: rašytinės formos sutartis ir akcijų perleidimo fiksavimas perleidėjo ir įgijėjo vertybinių popierių sąskaitose (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-549/2010, 3K-3-189/2013). Teismų praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad nėra pagrindo laikyti akcininku neoficialaus susitarimo dalyvio ir yra nepagrįsta sureikšminti nerašytinius susitarimus, be to, atkreipiamas dėmesys, kad „civilinėje teisėje juridiškai neįforminta nuosavybės teisė į akcijas apskritai negalima <...> juridiškai neįforminto akcininko statuso apskritai negali būti <...>“ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-111/2018).
6.2. Bylą nagrinėję teismai laikė nustatytomis aplinkybes, kad UAB „H“ akcijos aktualiu laikotarpiu buvo nematerialiosios. Taigi, nuosavybės teisė į šias akcijas galėjo atsirasti ar pasibaigti tik esant rašytinei akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai. Tačiau šioje byloje nėra rašytinės akcijų pirkimo–pardavimo sutarties bei nėra teismų konstatuota (nustatyta), kad ji kada nors buvo pasirašyta. Dėl to darytina išvada, kad, pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. N. UAB „H“ akcijų niekada nebuvo perleidęs G. V. ir jos V. N. nebuvo svetimos BK 182 straipsnio prasme.
6.3. Taigi teismai, nors ir laikė nustatytomis aplinkybes, kad V. N. UAB „H“ akcijas buvo perleidęs G. V., tačiau visiškai nepasisakė, ar akcijų perleidimo sandoris atitinka teisės normų, reglamentuojančių akcijų perleidimą, reikalavimus ir yra galiojantis. Jei toks sandoris būtų pripažintas teisiškai niekiniu, t. y. negaliojančiu nuo sudarymo momento, turėtų būti konstatuojama, kad UAB „H“ akcijų savininkas visą laiką buvo ir yra šiuo metu V. N..
7. Pareiškime taip pat teigiama, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai pažeidė konstitucinę V. N. teisę į teisminę gynybą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis), kadangi nepasisakė dėl civilinės teisės normų taikymo klausimų, kiek tai susiję su nuosavybės teisės į akcijas perleidimu ir sandorių galiojimu, ir suformavo prejudicinę kliūtį šiais klausimais pasisakyti civilinę bylą nagrinėjančiam teismui.
7.1. Klaipėdos apygardos teismui, nagrinėjančiam R. P. ieškinį dėl akcijų pirkimo– pardavimo sutarčių pripažinimo niekinėmis ir restitucijos taikymo (civilinė byla Nr. 2-1480-265/2012), V. N. yra pateikęs priešieškinį, kuriuo prašo pripažinti niekinėmis 2005 m. lapkričio 10 d. ir 2007 m. vasario 2 d. UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartis ir taikyti restituciją. Pagrindinis priešieškinio argumentas yra tai, kad nuteistasis 2002 m. nepardavė UAB „H“ akcijų G. V. ir atitinkamai šis akcijų negalėjo parduoti R. P.. Ši civilinė byla Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nutartimi sustabdyta, iki įsiteisės procesinis sprendimas, priimtas baudžiamojoje byloje Nr. 1-934-659/2013 (šioje byloje).
7.2. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 182 straipsnio 3 punktą civilinėje byloje nereikia įrodinėti asmens nusikalstamų veiksmų pasekmių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje (prejudiciniai faktai). Prejudicinę galią turi visų rūšių teismo nuosprendžiais nustatytos nusikalstamų veiksmų pasekmės. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad civilinėse bylose, kuriose baudžiamosiose bylose nustatyti faktai įeina į įrodinėjimo dalyko sudėtį, civilinėje byloje turi prejudicinę galią ir negali būti iš naujo įrodinėjamos. Taigi pagal CPK 182 straipsnio 3 punktą teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, neprivalo iš naujo nustatyti teismo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veiksmų bei jų civilinių teisinių pasekmių (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-215/2008, 3K-3-378/2009, 3K-3-458/2009).
7.3. Teismai, esant neišnagrinėtai civilinei bylai dėl UAB „H“ akcijų nuosavybės teisės, galutiniais sprendimais konstatuodami, kad šios akcijos V. N. buvo svetimos (priklausė G. V.), de facto (faktiškai) nulėmė aptariamos civilinės bylos baigtį ir tokiu būdu pažeidė konstitucinę V. N. teisę į teisminę gynybą. Teismai turėjo palaukti, kol bus išnagrinėta minėta civilinė byla ir bus nustatytas UAB „H“ akcijų savininkas, o ne skubotai daryti išvadą, kad šios akcijos V. N. buvo svetimos (priklausė G. V.). Juolab kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai visiškai nepasisakė ir neaptarė daugybės civilinėje byloje keliamų argumentų dėl civilinės teisės normų taikymo, kiek tai susiję su nuosavybės teisės į akcijas perėjimo reglamentavimu, sandorių galiojimu ir kt.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
8. Nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato D. Raulušaičio pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.
9. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio nuostatas išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, numatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.
10. Baudžiamosios bylos gali būti atnaujinamos tik dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles nesudaro Baudžiamojo proceso kodekso ar kitų įstatymų netinkamas taikymas ar pažeidimai. Pareiškime įvardyta teisė į gynybą yra įtvirtinta ne Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, kaip vientisame baudžiamajame įstatyme (BK 1 straipsnio 1 dalis), bet Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, t. y. baudžiamojo proceso įstatyme. Dėl to pareiškėjų argumentai, kuriais tvirtinama, kad buvo pažeista V. N. teisė į teisminę gynybą, nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles.
11. Kartu pažymėtina, kad bylų atnaujinimas nėra ketvirtoji baudžiamųjų bylų nagrinėjimo stadija ar instancija. Baudžiamoji byla, vadovaujantis BPK XXXIV skyriaus nuostatomis, gali būti atnaujinama tik nustačius akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Akivaizdžiai netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas yra be papildomo tyrimo ir vertinimo aiški nuosprendžiu ir (ar) nutartimi nustatytų faktinių bylos aplinkybių neatitiktis pritaikyto baudžiamojo įstatymo normai. Šioje byloje bylos aplinkybės nustatytos ir nurodytos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinės instancijos teismo nutartyje ir pripažintos teisingomis kasacine nutartimi. Pareiškime nurodoma, kad buvo akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BK 182 straipsnio 2 dalis), kadangi teismai nepagrįstai sprendė, jog pagal nustatytas aplinkybes UAB „H“ akcijos V. N. buvo svetimos. Šis pareiškėjų argumentas prieštarauja pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės bei kasacinės instancijos teismų nutarčių turiniui. Iš žemesnės instancijos teismų sprendimų matyti, kad teismai išsamiai ištyrė bei išnagrinėjo byloje esančius įrodymus ir konstatavo, jog ginčijamos akcijos V. N. nuosavybės teise 2012 m. birželio 13 d. akcijų pardavimo UAB „R“ metu nepriklausė. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors byloje ir nėra UAB „H“ akcijų pirkimo–pardavimo sutarties, sudarytos tarp V. N. ir G. V., tačiau kad tokia sutartis sudaryta buvo, patvirtina nuosprendyje nurodyti objektyvūs liudytojų parodymai bei rašytiniai įrašai apie akcininkų pasikeitimą. Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir taip pat konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų teigti, jog V. N. ginčijamos akcijos nepriklausė, ir V. N. manyti, kad jis, realizuodamas ginčijamas akcijas, įgyvendino savo tariamą teisę, nebuvo jokio pagrindo. Kasacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir patikrinęs ją teisės taikymo aspektu, padarė išvadą, jog būtinieji sukčiavimo požymiai – apgaulė ir svetimo turto įgijimas – teismų yra nustatyti ir atskleisti, o byloje surinktų įrodymų visuma paneigia V. N. teiginius, kad jis akcijų iki tol niekam nebuvo perleidęs. Taigi šiuo atveju nuteistojo ir jo gynėjo argumentai, kuriais iš esmės yra neigiama teismų nustatyta faktinė bylos aplinkybė, t. y. kad UAB „H“ akcijos V. N. buvo svetimos, nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, nes apie baudžiamojo įstatymo taikymo tinkamumą sprendžiama pagal nuosprendžiuose ir (ar) nutartyse nurodytas aplinkybes. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, kad pagal pareiškėjų nurodytus argumentus nėra teisinio pagrindo manyti, jog pagal nuosprendžiu ir nutartimis nustatytas bylos aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas akivaizdžiai netinkamai ir dėl to reikėtų baudžiamąją bylą atnaujinti pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles.
Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,
n u t a r i a :
Nuteistojo V. N. ir jo gynėjo advokato Dariaus Raulušaičio pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Arvydas Daugėla
Daiva Pranytė-Zalieckienė
