Civilinė byla Nr. 3K-3-175-403/2019
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00717-2014-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Algirdo Taminsko (pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos sprendžiant restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl restruktūrizavimo bylos individualiai įmonei A. L. firmai „Alivila“ iškėlimo; trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „Gelvora“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių restruktūrizavimo bylos nutraukimą Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, aiškinimo ir taikymo.
2. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. birželio 2 d. nutartimi individualiai įmonei A. L. firmai „Alivila“ iškelta restruktūrizavimo byla, įmonės restruktūrizavimo administratore paskirta Danguolė Umbrasienė. 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, nustatyta jo trukmė nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d.
3. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 18 d. pranešimu įpareigojo restruktūrizuojamos įmonės administratorę ir vadovą pateikti teismui duomenis apie įvykdytas ir vykdomas įmonės restruktūrizavimo procedūras bei duomenis, ar tinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.
4. 2018 m. spalio 1 d. Vilniaus apygardos teisme gautas įmonės vadovo A. L. raštas, kuriame nurodyta, kad įmonė restruktūrizavimo proceso metu įsigijo poliuretano plokščių gamybos liniją ir ruošiasi ją paleisti, iš šios veiklos gauti pajamų ir atitinkamai atsiskaityti su kreditoriais.
5. 2018 m. spalio 5 d. Vilniaus apygardos teisme gautas restruktūrizuojamos įmonės administratorės raštas, kuriame nurodyta, kad, vykdant teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, 2015 m. gruodžio mėnesį buvo visiškai atsiskaityta su įmonės kreditoriais, kurių reikalavimai sudaro 30 proc. visos patvirtintos kreditorių reikalavimų sumos; tuo tarpu restruktūrizuojamos individualios įmonės A. L. firmos „Alivila“ įsiskolinimų sumos, kurios turėjo būti sumokėtos kreditoriams 2016 m. gruodžio 31 d. ir 2017 m. gruodžio 31 d. (atitinkamai sudarančios 19 933,77 Eur ir 60 480,57 Eur), nebuvo sumokėtos. Administratorė nurodo, kad pagal skolų grąžinimo planą firma „C.O.M.“ iki 2017 m. gruodžio 31 d. turėjo grąžinti restruktūrizuojamai individualiai įmonei A. L. firmai „Alivila“ 72 282,57 Eur skolą už pateiktą produkciją, tačiau administratorė neturi duomenų dėl šios skolos grąžinimo. 2018 m. vasario 8 d. A. L. pardavė sau nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą su pastatais (įkeistą AB SEB bankui), iš gautų lėšų buvo visiškai atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi AB SEB banku, likusi gautų lėšų suma skirta poliuretano plokščių gamybos linijai įrengti; dalis lėšų (43 000 Eur) sumokėta K. L., nors ji nėra įmonės kreditorė. Administratorės vertinimu, įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo įvykdytas, įmonės savininkas nesikreipė dėl plano pakeitimo ir termino pratęsimo, todėl klausimą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo prašo spręsti teismo nuožiūra.
6. 2018 m. spalio 11 d. teisme gautas įmonės vadovo ir savininko A. L. prašymas atidėti teismo posėdį dėl restruktūrizavimo plano patikslinimo ir restruktūrizavimo plano termino pratęsimo 8 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
7. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. spalio 18 d. nutartimi įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė.
8. Teismas nurodė, kad restruktūrizavimo trukmę ne ilgiau kaip vieneriems metams gali pratęsti teismas ir tam yra būtina kreditorių valia, išreikšta susirinkimo nutarime (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis). ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata dėl galimybės pratęsti restruktūrizavimo terminą yra skirta per ketverius metus nebaigtiems darbams (tikslams) baigti. Teismas nustatė, kad per ketverius įmonės restruktūrizavimo metus buvo įvykdyta tik maža restruktūrizavimo plano dalis (pagal administratorės duomenis, bendrai kreditoriams sumokėta tik 43 271,88 Eur), tuo tarpu bendra įmonės patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 530 012,27 Eur. Byloje nėra ginčo, kad, pasibaigus nustatytam restruktūrizavimo plano terminui, įmonės restruktūrizavimo planas nėra įvykdytas, nei restruktūrizavimo administratorei, nei teismui nepateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas (ĮRĮ 29 straipsnis). Be to, per visą restruktūrizavimo procesą įmonė nepateikė teismui tvirtinti naujo restruktūrizavimo plano pakeitimo projekto (dėl plano termino pratęsimo), byloje nėra jokių duomenų, ar plano projektas yra apskritai parengtas. Įmonės vadovas ir savininkas tik po minėto termino pasibaigimo bei teismo posėdžio paskyrimo, siekiant išspręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, pateikė prašymą dėl restruktūrizavimo plano termino pratęsimo 8 mėnesių laikotarpiui. Byloje nėra duomenų, kad klausimas dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo buvo sprendžiamas kreditorių susirinkime, t. y. kreditorių susirinkimas nėra pritaręs minėto termino pratęsimui; be to, negali būti pratęsiamas terminas, kuris faktiškai jau yra pasibaigęs. Teismo vertinimu, šiuo atveju plano pratęsimas būtų neproporcingas, nes nėra jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog egzistuoja realios galimybės, kad per pratęstą terminą planas būtų įgyvendintas tinkamai, išskyrus deklaratyvius įmonės vadovo ir savininko pareiškimus dėl planuojamos gamybos linijos paleidimo, nors ji per ketverius restruktūrizavimo metus taip ir nebuvo paleista.
9. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad per plane nustatytą (ir patvirtintą) terminą įmonei nepavyko įgyvendinti restruktūrizavimo plano, t. y. įmonė nepasiekė planuotų ūkinės finansinės veiklos rezultatų, kurie leistų gauti pajamų iš įmonės veiklos ir per įstatymo nustatytą terminą atsiskaityti su kreditoriais. Byloje nėra duomenų, jog per visą restruktūrizavimo procesą įmonė būtų vykdžiusi aktyvią ūkinę komercinę veiklą ir gautų iš jos pajamų. Didžioji dalis kreditoriams išmokėtų lėšų buvo gauta iš įmonės savininko turto pardavimo. Įmonės darbuotojų skaičius per restruktūrizavimo procesą beveik nesikeitė – šiuo metu įmonėje registruoti tik 6 apdrausti asmenys, o plane buvo nurodyta, kad darbuotojų skaičius augs ir bus sukurta apie 70 darbo vietų. Teismas sprendė, kad, pasibaigus teismo nustatytam įmonės restruktūrizavimo terminui (2018 m. rugsėjo 28 d.), nebuvo pateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 29 straipsnis), įmonė neįgyvendino restruktūrizavimo plano, įstatyme nustatytais terminais nepateikė administratorei restruktūrizavimo plano įgyvendinimo akto, su kreditoriais neatsiskaitė, nepateikė teisės aktų reikalavimus atitinkančio prašymo dėl plano vykdymo termino pratęsimo, todėl teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis 5 punktas).
10. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 18 d. nutartį paliko nepakeistą.
11. Teismas sutiko, kad restruktūrizavimo plane nurodytos priemonės restruktūrizavimo proceso tikslui pasiekti pradedamos vykdyti nuo restruktūrizavimo plano patvirtinimo teisme, tačiau pabrėžė, kad įmonė gali prašyti teismo patvirtinti trumpesnį nei 4 metų restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju, teikiant teismui patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą, buvo prašoma nustatyti konkrečią jo įgyvendinimo datą – iki 2018 m. rugsėjo 28 d. ir šio termino pratęsimas iki minėtos datos nebuvo inicijuotas. Nesant pasiektiems įmonės restruktūrizavimo tikslams, restruktūrizavimo plano pakeitimas bei jo termino pratęsimas turėjo būti inicijuojami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu, o ne jam pasibaigus. Tačiau nagrinėjamu atveju šiems klausimams spręsti kreditorių susirinkimas buvo sušauktas tik 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. jau po termino pasibaigimo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo.
12. Teismas nurodė, kad įmonės savininkui buvo žinoma įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo data, todėl jis, turėdamas pareigą veikti rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir kvalifikuotai, privalėjo laiku inicijuoti restruktūrizavimo plano pakeitimą bei jo įgyvendinimo termino pratęsimą ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje ir 14 straipsnyje nustatyta tvarka. Be to, būtent įmonės valdymo organai įgyvendina teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, o restruktūrizavimo administratorius atlieka tik jo vykdymo kontrolę (ĮRĮ 14 straipsnio 10 dalis, 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
13. Teismas nurodė, kad įmonės savininkas nepateikė jokių duomenų, jog iki restruktūrizavimo plane nustatyto įgyvendinimo termino būtų įgyvendintos restruktūrizavimo plane nustatytos priemonės bei pasiekti restruktūrizavimo tikslai. Priešingai, restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu kreditoriams buvo sumokėta tik 43 271,88 Eur, kai bendra įmonės patvirtintų kreditorių reikalavimų suma sudarė 530 012,27 Eur. Kadangi įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo vykdomas tinkamai, tai taip pat sudaro savarankišką restruktūrizavimo bylos nutraukimo pagrindą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
14. Teismas bylos nagrinėjimo apeliaciniame procese metu priėmė ir vertino naujus įrodymus, patvirtinančius 2018 m. lapkričio 13 d. įvykusį įmonės kreditorių susirinkimą ir jo priimtus nutarimus pratęsti A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą iki 2020 m. sausio 26 d. ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. Teismas iš pateikto restruktūrizavimo plano pakeitimo nustatė, kad nepadengti įmonės kreditorių reikalavimai restruktūrizavimo byloje siekia 487 301,99 Eur. A. L. yra ne tik įmonės savininkas ir vadovas, bet ir didžiausias jjos kreditorius, jo reikalavimas sudaro 334 964,92 Eur (68,74 proc. visų kreditorių reikalavimų). Todėl vien įmonės savininko valios pakanka restruktūrizavimo procese svarbiems sprendimams priimti, be kita ko, pritarti restruktūrizavimo plano, kurį pats ir parengė, pakeitimui bei termino restruktūrizavimo proceso pratęsimui. Kita kreditorė UAB „Gelvora“, kurios reikalavimas sudaro 145 451,38 Eur (29,85 proc. visų kreditorių reikalavimų), nesutiko nei su restruktūrizavimo plano pakeitimu, nei su termino pratęsimu. Kita vertus, įmonės plano pakeitimai, pratęsiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą iki 2020 m. sausio 26 d., yra patvirtinti pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo terminui ir jau po skundžiamos nutarties priėmimo, todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjant ginčo klausimą.
15. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pasibaigusį įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą, laiku nepateiktą jo įgyvendinimo aktą (ĮRĮ 29 straipsnis), pripažino, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
16. Restruktūrizuojama individuali įmonė A. L. firma „Alivila“ kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį ir klausimą dėl A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo bylos nutraukimo perduoti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
16.1. Vilniaus apygardos teismui 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtinus A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo planą, šio plano įgyvendinimo 4 metų terminas turėjo būti nustatytas ne nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d., bet nuo neskundžiamos teismo nutarties, kuria patvirtintas restruktūrizavimo planas, priėmimo dienos, t. y. nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2019 m. sausio 26 d. Toks aiškinimas atitinka ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reglamentavimą ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2015">3K-3-67/2015</a>). Be to, atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo terminas gali būti pratęstas iki 5 metų, maksimalus galimas A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas skaičiuojamas nuo 2015 m. sausio 26 d. iki 2020 m. sausio 26 d.
16.2. Esant priimtai pirmosios instancijos teismo nutarčiai dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, restruktūrizavimo procesas iki jos įsiteisėjimo vyko toliau. Todėl apskundus pirmosios instancijos teismo nutartį apeliacine tvarka, 2018 m. lapkričio 13 d. buvo sušauktas kreditorių susirinkimas ir jo metu buvo priimtas nutarimas pratęsti A. L. firmos „Alivila“ restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą pratęsti penkeriems metams iki 2020 m. sausio 26 d. ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus. 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apygardos teismui buvo pateikti prašymai pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą iki penkerių metų ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus bei atitinkamai atnaujinti šių prašymų pateikimo terminą. Apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka išspręsdamas restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, pažeidė teisę į tolesnio restruktūrizavimo proceso tęstinumą, esant pratęstam restruktūrizavimo proceso terminui.
16.3. Lietuvos apeliacinio teismo praktika nagrinėjamu atveju kilusiu klausimu nėra vienoda. Lietuvos apeliacinis teismas 2019 m. sausio 17 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-33-241/2019 analogišku atveju, kai kreditorių susirinkimo nutarimas pratęsti restruktūrizavimo procesą buvo priimtas po nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą priėmimo, panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
16.4. Dėl restruktūrizavimo administratorės kompetencijos trūkumo buvo patvirtintas 3,5 metų trukmės įmonės restruktūrizavimo planas, nors įmonės savininkui buvo paaiškinta, kad restruktūrizavimo planas patvirtintas 4 metų laikotarpiui. Įmonės savininkas nebuvo informuotas dėl įstatyme įtvirtintos galimybės pratęsti restruktūrizavimo terminą iki maksimalaus 5 metų laikotarpio.
16.5. Nesudarius galimybės vykti įmonės restruktūrizavimui, tikėtina, kad įmonei bus iškelta bankroto byla, dėl to nukentės tiek įmonės kreditorių, tiek ir valstybės interesai. Siekiant išsaugoti įmonės veiklą, buvo parduotas įmonės savininko gyvenamasis namas, o gautos lėšos, atsiskaičius su hipotekos kreditoriumi, buvo investuotos į naujos gipso kartono plokščių su poliuretano puta gamybos linijos sukūrimą ir pagaminimą. Pradėjus veikti šiai gamybos linijai, planuojama gauti apie 140 000 Eur pelno per mėnesį. Be to, didžiausias įmonės kreditorius yra įmonės savininkas A. L. Jo reikalavimas bus patenkintas tik patenkinus kitų kreditorių reikalavimus.
2. Kreditorė UAB „Gelvora“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą į kasacinį skundą grindžia šiais argumentais:
17.1. 2018 m. lapkričio 13 d. įvykusio kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo priimti nutarimai pratęsti įmonės restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, sušaukimo iniciatorė yra pati A. L. firma „Alivila“. Tačiau nei restruktūrizavimo plane, nei ĮRĮ tokia teisė restruktūrizuojamai įmonei nėra nustatyta. Kadangi kreditorių susirinkimas buvo sušauktas neteisėtai, tai bet kokie jo metu priimti nutarimai turėtų būti laikomi priimtais pažeidžiant imperatyvias kreditorių susirinkimo sušaukimo nuostatas.
17.2. Kadangi didžiausias įmonės kreditorius yra jos savininkas A. L., kurio reikalavimas sudaro daugiau nei 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų, jo balsų daugumos užteko kreditorių susirinkimo nutarimams priimti. Antra didžiausia kreditorė UAB „Gelvora“ (reikalavimas sudaro 30 proc. visų kreditorių reikalavimų) balsavo prieš nutarimų 2018 m. lapkričio 13 d. įvykusiame kreditorių susirinkime priėmimą. Tokiomis aplinkybėmis įmonės savininko valia negali būti laikoma atspindinčia kreditorių interesus. Todėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimas turėtų būti sprendžiamas atsižvelgiant į viešąjį interesą apsaugoti kreditorių interesus, įvertinant, ar objektyviai egzistuoja sąlygos išsaugoti finansinių sunkumų turinčią įmonę.
17.3. Kasacinio skundo argumentai dėl lėšų, investuotų į naujos gamybos linijos sukūrimą ir gamybą, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Priešingai, įmonės administratorė yra paaiškinusi, kad, pardavus A. L. nuosavybės teise priklausantį turtą, buvo atsiskaityta su hipotekos kreditoriumi, 43 000 Eur suma sumokėta trečiajam asmeniui K. L., o ne investuota į gamybos plėtrą.
17.4. Vien faktas, kad įmonei gresia bankroto bylos iškėlimas, nėra pagrindas pratęsti restruktūrizavimo terminą. Turi būti nustatyta, kad įmonės sunkumai yra laikini, o restruktūrizavimo planas padės šiuos sunkumus įveikti ir tokiu būdu apsaugoti tiek finansinių įsipareigojimų nevykdančios įmonės kreditorių, darbuotojų, tiek pačios restruktūrizuojamos įmonės interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2015">3K-3-67/2015</a>).
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu
3. ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalyje nustatytas įstatymo tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto. Restruktūrizavimas suteikia įmonėms galimybę finansinius sunkumus spręsti ankstyvajame laikotarpyje, kai dar galima išvengti bankroto ir užtikrinti įmonės veiklos tęstinumą.
4. Ūkinės veiklos plėtra ir stabilumas – viena iš sėkmingo valstybės ekonomikos funkcionavimo ir visuomenės materialinės gerovės prielaidų. Restruktūrizuojamoms įmonėms tęsiant ūkinę komercinę veiklą, užtikrinamas mokesčių, kurie sudaro pagrindinę valstybės biudžeto pajamų dalį, surinkimas, sudaromos sąlygos išsaugoti darbo vietas, apsaugoti įmonių ir jų kreditorių interesus. Todėl finansinius sunkumus patiriančių ir ūkinės komercinės veiklos nenutraukusių įmonių veiklos išsaugojimas, pasitelkiant įvairias ekonomines ir organizacines priemones bei pasinaudojant kreditorių pagalba, laikytinas viešąjį interesą atitinkančiu ir dėl to prioritetiniu restruktūrizavimo proceso tikslu.
5. Kadangi įmonės restruktūrizavimo procese, siekiant išsaugoti įmonės veiklą, ribojami tam tikri įmonės kreditorių interesai, tai suponuoja reikalavimą restruktūrizavimo bylą nagrinėjančiam teismui aiškinant ir taikant įstatymo nuostatas nepažeisti proporcingumo principo, rasti teisingą restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą. Kita vertus, tiek įmonės savininkai ir jos kreditoriai, siekdami apsaugoti savo interesus, tiek įmonės valdymo organai, siekdami apsaugoti įmonės interesus, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti, spręsdami su įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimu ir restruktūrizavimo įgyvendinimu susijusius klausimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2010">3K-3-264/2010</a>; 2013 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-458/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-458/2013">3K-3-458/2013</a>; 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2015">3K-3-67/2015</a>; 2015 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NTktOTE2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-559-916/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-559-916/2015">3K-3-559-916/2015</a>; kt.).
6. ĮRĮ 28 straipsnis reglamentuoja įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimą. Šioje imperatyvioje teisės normoje nustatyti savarankiški pagrindai nutraukti restruktūrizavimo bylą, t. y. teismas įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukia, jeigu yra nors viena iš šių sąlygų: 1) nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; 2) visi kreditoriai atsisako savo reikalavimų ir teismas patvirtina jų atsisakymus; 3) restruktūrizuojama įmonė anksčiau, negu buvo nustatyta restruktūrizavimo plane, patenkino visų kreditorių reikalavimus ir restruktūrizavimo administratorius pateikė teismui tai patvirtinančius įrodymus; 4) restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; 5) pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas.
7. Nagrinėjamoje byloje yra kilęs restruktūrizavimo bylos nutraukimą reglamentuojančios ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintos teisės normos aiškinimo ir taikymo klausimas, kuria vadovaujantis teismas nutraukia restruktūrizavimo bylą, kai pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas.
8. Teismo nutartimi patvirtinus įmonės restruktūrizavimo planą, prasideda įmonės restruktūrizavimas, kurio metu, nepažeidžiant restruktūrizavimo trukmės, turi būti įgyvendintas įmonės restruktūrizavimo planas. Restruktūrizavimo metu įmonė vykdo veiklą, įgyvendindama įmonės verslo plane restruktūrizavimo laikotarpiui nustatytas priemones (ĮRĮ 12 straipsnio 2 dalis), taip pat atsiskaito su kreditoriais, kurie yra įtraukti į restruktūrizavimo plane esantį kreditorių sąrašą. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo metu atsiskaitymas su kreditoriais vyksta laikantis ĮRĮ 13 straipsnyje nurodytos jų reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos bei pačiame restruktūrizavimo plane nustatytų jų reikalavimų tenkinimo terminų. Vadovaujantis ĮRĮ 29 straipsnio 1 dalimi, įgyvendinus restruktūrizavimo planą, įmonės valdymo organas ir restruktūrizavimo administratorius per 10 darbo dienų nuo dienos, kai buvo atliktas paskutinis restruktūrizavimo plane nustatytas mokėjimas kreditoriams, parengia restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą. Pasirašytas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo jo pasirašymo dienos pateikiamas tvirtinti teismui. Teismas, gavęs restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą, priima sprendimą patvirtinti minėtą aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 29 straipsnio 1–3 dalys). Nuo teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą dienos įmonė netenka restruktūrizuojamos įmonės statuso (ĮRĮ 29 straipsnio 4 dalis).
9. Tam, kad restruktūrizavimo byla galėtų būti nutraukta ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu pagrindu, būtina šių juridinių faktų sudėtis: pirma, pasibaigęs ir nepratęstas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas; antra, teismui nepateiktas pasirašytas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas.
10. Restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino reglamentavimas įstatyme įtvirtintas apibrėžiant įmonės restruktūrizavimo trukmę. Vadovaujantis ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalimi, įmonės restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus. Įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius kreditorių susirinkimo nutarimu gali pateikti prašymą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo. Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.
11. Įmonės restruktūrizavimo trukmė nustatoma restruktūrizavimo plane, už kurio parengimą yra atsakingas įmonės valdymo organas (ĮRĮ 12 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 dalis, 14 straipsnio 1 dalis). Be to, atsižvelgiant į tai, kad įmonės restruktūrizavimas yra kolektyvinis procesas, kurio metu užtikrinama įmonės dalyvių (savininkų) ir kreditorių interesų pusiausvyra, restruktūrizavimo plano projektui, inter alia (be kita ko), jame nustatytai restruktūrizavimo trukmei, turi pritarti tiek įmonės dalyvių susirinkimas, savininkas arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (ĮRĮ 14 straipsnio 1 dalis), tiek įmonės kreditorių susirinkimas (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Teismui patvirtinus restruktūrizavimo planą, prasideda jo įgyvendinimas.
12. ĮRĮ įtvirtinta įstatymų leidėjo valia, kad įmonės restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus, reiškia, kad maksimalus restruktūrizavimo plane nustatytas restruktūrizavimo terminas turi neviršyti 4 metų, tačiau gali būti ir trumpesnis. Šios įstatyme įtvirtintos imperatyvios restruktūrizavimo trukmę reglamentuojančios teisės normos laikymosi priežiūrą atlieka teismas, spręsdamas restruktūrizavimo plano patvirtinimo klausimą.
13. Įstatymų leidėjas nereglamentuoja, kaip turi būti apibrėžtas restruktūrizavimo terminas. Todėl esminis reikalavimas šio termino apibrėžimui yra tai, kad restruktūrizavimo plane nustatytu restruktūrizavimo terminu neturėtų būti pažeista maksimali restruktūrizavimo trukmė, kuri turi būti ne ilgesnė kaip 4 metai. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad restruktūrizavimo plane restruktūrizavimo terminas gali būti apibrėžtas ne tik tam tikru laikotarpiu (metais, mėnesiais ar pan.), bet ir kalendorine data, jeigu tokiu šio termino apibrėžimu nepažeidžiama maksimali galima restruktūrizavimo trukmė. Restruktūrizavimo trukmės skaičiavimas prasideda, kai, įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria patvirtintas įmonės restruktūrizavimo planas, pradedamas įgyvendinti įmonės restruktūrizavimo planas. Vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalimi, teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė, neskundžiama, t. y. įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Priklausomai nuo to, kaip apibrėžiamas restruktūrizavimo terminas, restruktūrizavimo planas turi būti pabaigtas įgyvendinti suėjus restruktūrizavimo plane nustatytam laikotarpiui (kai restruktūrizavimo terminas apibrėžiamas metais, mėnesiais ir pan.) arba restruktūrizavimo plane nustatytai kalendorinei datai (kai restruktūrizavimo termino pabaiga apibrėžiama konkrečia kalendorine data).
14. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad restruktūrizavimo tikslai negali būti pasiekti neprotingai, neracionaliai naudojant restruktūrizavimo procedūras, nepaisant operatyvumo reikalavimų. ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalies nuostata, jog restruktūrizavimas negali tęstis ilgiau kaip 4 metus, yra viena iš restruktūrizavimo proceso racionalumo principo įgyvendinimo bei kreditorių interesų apsaugos garantijų, sukuriančių teisėtus lūkesčius, todėl restruktūrizavimo laikotarpis restruktūrizavimo plane turėtų atitikti šias įstatymo nuostatas ir neturėtų būti iš anksto preziumuojamas jo pratęsimas. Nepavykus įgyvendinti restruktūrizavimo plane nustatytų priemonių per 4 metus, kreditoriams paliekama teisė procedūrų, skirtų išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto vykdymą pratęsti dar vieneriems metams, taip suteikiant dar vieną galimybę atkurti įmonės mokumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-67/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-67/2015">3K-3-67/2015</a>).
15. Nepasibaigęs įmonės restruktūrizavimo terminas gali būti pratęstas teismo nutartimi, esant restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimui dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo, kurį kartu su prašymu dėl įmonės restruktūrizavimo termino pratęsimo gali pateikti įmonės valdymo organas arba restruktūrizavimo administratorius (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis). Teismas arba teisėjas gali pratęsti restruktūrizavimo trukmę, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams. Ši įstatymo nuostata aiškintina taip, kad, laikantis įstatyme nustatytos tvarkos, restruktūrizavimo plane nustatyta restruktūrizavimo trukmė gali būti pratęsta terminui, kuris neturi viršyti vienerių metų laikotarpio. Minėta įstatymo norma neužkerta kelio restruktūrizavimo terminą pratęsti daugiau nei vieną kartą, tačiau bendra pratęsto restruktūrizavimo termino trukmė tokiais atvejais neturi būti ilgesnė kaip vieneri metai.
16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi patvirtintame įmonės restruktūrizavimo plane įmonės restruktūrizavimo trukmė buvo apibrėžta kalendorinėmis datomis – nuo 2014 m. rugsėjo 28 d. iki 2018 m. rugsėjo 28 d. Apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad įmonės restruktūrizavimo planas turėjo būti įgyvendintas iki 2018 m. rugsėjo 28 d., patvirtina pačiame restruktūrizavimo plane nustatytas paskutinis įmonės atsiskaitymo su kreditoriais terminas, kuris apibrėžiamas ta pačia kalendorine data, kaip ir restruktūrizavimo plano įgyvendinimas. Kadangi restruktūrizavimo planas buvo pradėtas įgyvendinti tą pačią dieną, kai įsiteisėjo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartis, laikytina, kad įmonės restruktūrizavimui buvo nustatyta trumpesnė nei ketverių metų restruktūrizavimo trukmė. Įmonės savininkui A. L., kuris yra vienintelis individualios įmonės pagal teisinę formą savininkas ir vadovas, turėjo būti žinoma apie restruktūrizavimo pasibaigimą 2018 m. rugsėjo 28 d., atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą būtent jis, kaip įmonės valdymo organas, yra atsakingas tiek už restruktūrizavimo plano projekto parengimą (ĮRĮ 14 straipsnio 1 dalis), tiek už teismo nutartimi patvirtinto restruktūrizavimo plano įgyvendinimą (ĮRĮ 14 straipsnio 10 dalis).
17. Bylą nagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas, nustatęs, kad pasibaigė teismo nustatytas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminas ir tai, kad, pasibaigus šiam terminui, teismui nebuvo pateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas, 2018 m. spalio 18 d. nutartimi įmonės restruktūrizavimo bylą nutraukė ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu. Teismas taip pat nustatė, kad įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo įgyvendintas per jame nustatytą restruktūrizavimo terminą, t. y. įmonės iki 2018 m. rugsėjo 28 d. neatsiskaitė su kreditoriais pagal restruktūrizavimo plane nustatytą skolos grąžinimo grafiką, taip pat neįgyvendino verslo plane nustatytų priemonių ilgalaikiam įmonės mokumui atkurti.
18. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu buvo pateikti nauji įrodymai, patvirtinantys, kad 2018 m. lapkričio 13 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo metu buvo priimti nutarimai pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą penkeriems metams iki 2020 m. sausio 26 d. ir pritarta restruktūrizavimo plano pakeitimams. Šie įrodymai buvo pridėti prie bylos ir įvertinti bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, sprendžiant dėl pirmosios instancijos teismo nutarties nutraukti restruktūrizavimo bylą teisėtumo ir pagrįstumo.
19. Minėta, kad, vadovaujantis įstatyme įtvirtintu reglamentavimu, galutinis sprendimas dėl įmonės restruktūrizavimo trukmės pratęsimo turi būti įformintas teismo nutartimi (ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalis). Teismas, priimdamas sprendimą dėl restruktūrizavimo termino pratęsimo, turi užtikrinti imperatyvių įstatymo nuostatų laikymosi kontrolės įgyvendinimą, taip pat užtikrinti ĮRĮ siekiamų tikslų įgyvendinimą ir teisingą suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyrą visais kitais atvejais, kai konstatuojami kitų įstatymo nuostatų pažeidimai yra formalūs, susiję su procedūromis ir terminais, kurių turi būti laikomasi sušaukiant kreditorių susirinkimą ir sušauktam kreditorių susirinkimui priimant nutarimus dėl restruktūrizavimo trukmės pratęsimo ir restruktūrizavimo plano pakeitimo.
20. Kaip nurodyta šios nutarties 30 punkte, ĮRĮ 12 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos teisės normos, reglamentuojančios restruktūrizavimo trukmės pratęsimą, aiškinimas sudaro pagrindą daryti išvadą, kad nagrinėjamu atveju įmonės restruktūrizavimo trukmė galėjo būti pratęsta ne ilgiau kaip vieneriems metams, skaičiuojant nuo 2018 m. rugsėjo 28 d., kai baigėsi restruktūrizavimo plane nustatyta restruktūrizavimo trukmė. Todėl įmonės kreditorių susirinkimo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimas pratęsti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą penkeriems metams iki 2020 m. sausio 26 d. prieštarauja imperatyviam įstatyme įtvirtintam reglamentavimui.
21. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, nesant pasiektiems įmonės restruktūrizavimo tikslams per teismo nustatytą restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą, restruktūrizavimo plano pakeitimas ir restruktūrizavimo termino pratęsimas turi būti inicijuojami restruktūrizavimo plano įgyvendinimo laikotarpiu, o ne jam pasibaigus. Byloje nustatyta, kad kreditorių susirinkimas, kurio metu buvo priimti nutarimai pratęsti restruktūrizavimo terminą ir patvirtinti restruktūrizavimo plano pakeitimus, buvo sušauktas 2018 m. lapkričio 13 d., t. y. pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui (terminas baigėsi 2018 m. rugsėjo 28 d.). Šis pažeidimas galėtų būti laikomas formaliu ir nesudarančiu pagrindo nutraukti restruktūrizavimo bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, jeigu, įvertinus įmonės veiklos perspektyvas, būtų galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas ne ilgiau kaip vieneriems metams užtikrintų įmonės restruktūrizavimu siekiamų tikslų įgyvendinimą bei kreditorių interesų apsaugą.
22. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad didžiausią reikalavimą restruktūrizuojamai įmonei turintis kreditorius A. L., kuris kartu yra ir vienintelis įmonės savininkas bei jos vadovas, pagal savo turimą balsų daugumą kreditorių susirinkime (68,74 proc.) lemtų nutarimų įmonės kreditorių susirinkime priėmimą visais atvejais, kai nutarimo priėmimui reikalinga ne didesnė nei kvalifikuota balsų dauguma. Byloje taip pat nustatyta, kad kiti 2018 m. lapkričio 19 d. įvykusio įmonės kreditorių susirinkimo metu dėl įmonės restruktūrizavimo trukmės pratęsimo ir restruktūrizavimo plano pakeitimo balsavę kreditoriai balsavo prieš minėtų nutarimų priėmimą, tačiau jų priėmimą lėmė kreditoriaus A. L. turima balsų dauguma. Pažymėtina, kad, siekiant teisingai išspręsti restruktūrizavimo bylos nutraukimo klausimą, aplinkybė dėl kreditoriaus A. L. turimos balsų daugumos turi būti įvertinta atsižvelgiant į restruktūrizuojamos įmonės ir jos kreditorių interesų pusiausvyrą, taip pat į tai, ar restruktūrizavimo planas ir jo pakeitimai realiai galėtų būti įgyvendinti pratęsus restruktūrizavimo terminą.
23. Iš restruktūrizavimo plano, kuris buvo patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartimi, ir Vilniaus apygardos teismo 2015 m. balandžio 27 d. nutartimi patikslinto įmonės kreditorių sąrašo matyti, kad įmonės per visą restruktūrizavimo laikotarpį turėjo sumokėti savo kreditoriams 195 047,35 Eur dydžio įsiskolinimo dalį, tačiau sumokėjo 43 271,88 Eur (taip pat patenkino hipotekos kreditoriaus 40 369,33 Eur dydžio reikalavimą, pardavus jo naudai įkeistą turtą). Likusi įsiskolinimo dalis, kuri, laikantis restruktūrizavimo plane nustatytų terminų, turėjo būti sumokėta įmonės kreditoriams 2016–2018 metais, nebuvo sumokėta. Iš byloje esančių 2017 m. kovo 23 d. ir 2018 m. sausio 25 d. vykusių įmonės kreditorių susirinkimo protokolų matyti, kad minėtuose kreditorių susirinkimuose buvo sprendžiama dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir kad juose priimtus nutarimus nepritarti restruktūrizavimo bylos nutraukimui lemdavo minėtą balsų daugumą turinčio kreditoriaus A. L. balsai. Bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes ir nustatęs, kad įmonės restruktūrizavimo planas nebuvo tinkamai vykdomas, pripažino, kad tai, inter alia, sudaro savarankišką pagrindą nutraukti restruktūrizavimo bylą, vadovaujantis ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, kai nevykdomas ar netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas.
24. Vertinant įmonės veiklos perspektyvas, pratęsus restruktūrizavimo terminą jos atsiskaitymo su įmonės kreditoriais restruktūrizavimo laikotarpiu kontekste, matyti, kad teismo patvirtintame restruktūrizavimo plane nustatytos verslo plano įgyvendinimo priemonės neužtikrino įmonei planuotų pajamų gavimo. Todėl įmonės kreditorių susirinkimo 2018 m. lapkričio 13 d. nutarimu patvirtintais restruktūrizavimo plano pakeitimais, pratęsiant restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminą, siekiama įgyvendinti naują priemonę – gipso kartono plokščių su poliuretano puta gamybą. Pažymėtina, jog byloje yra apeliacinės instancijos teismo priimti įmonės savininko pateikti nauji įrodymai, susiję su įsigyta ir sumontuota įranga, skirta gipso kartono plokščių su poliuretano puta gamybai. Įmonės savininkas savo rašytiniuose paaiškinimuose įrodinėja, kad įmonė yra pajėgi įgyvendinti šį restruktūrizavimo plano pakeitimą, o iš šios veiklos gaunamų pajamų užtektų įmonei atsiskaityti su kreditoriais.
25. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas nurodyta šios nutarties 36, 39 punktuose, sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintu teisiniu pagrindu, privalėjo, įvertinęs į bylą pateiktus ir priimtus naujus įrodymus, pasisakyti dėl įmonės veiklos perspektyvų ir spręsti, ar galima padaryti įtikinamą prielaidą, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo termino pratęsimas ne ilgiau kaip vieneriems metams užtikrintų įmonės restruktūrizavimu siekiamų tikslų įgyvendinimą bei kreditorių interesų apsaugą.
26. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pagrindas kasaciniu skundu skundžiamą Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).
27. Kiti kasacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam bylos rezultatui, taip pat vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
28. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme patirta 25,80 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kasaciniam teismui nusprendus bylą grąžinti apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, šalių bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti apeliacinės instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 17 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Lietuvos apeliaciniam teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Algirdas Taminskas
Dalia Vasarienė
