A. S. pagal BK 183 str., 369 str., 368 str., 376 str., 3 str., 6 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-814/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-51279-2015-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. S. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistasis kasaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 10 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai A. S. nuteisė pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, nes jis nėra įvykdęs neteisėtų veiksmų. Teismai neteisėtai taikė BK 183 straipsnio 1 dalį, nes neįrodė nė vieno šios nusikalstamos veikos požymio. Teismų išvados yra nepagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, neįvertintas duomenų visetas, o tik atskiri ir tik kaltinantys aspektai, neištyrus bei neįvertinus A. S. teisinančių duomenų, nepaskyrus ekspertizės. Teismai padarė esminius BPK 1-3, 6, 7, 20, 44, 176, 219 straipsnių pažeidimus, nesilaikė in dubio pro reo principo ir nuteistojo kaltę grindė prielaidomis, abejonėmis, o ne objektyviais ir nešališkais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas buvo šališkas, nes neįsitikinęs tyrimo objektyvumu ir visapusiškumu, nepaisydamas aiškaus kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams, pakartotinai bylą paskyrė į teisiamąjį posėdį, o proceso eigoje nepagrįstai ir nemotyvuotai, neteisėtai užtęsiant ir taip jau užtęstą baudžiamąjį procesą, suteikė prokurorui teisę pakartotinai keisti kaltinimą, rinkti įrodymus, teikti naujus dokumentus, kurių surinkimui jau anksčiau apygardos teismas buvo bylą grąžinęs prokurorui, sutiko pakartotinai kviesti liudytojus, kurie jau buvo apklausti. Teismai, vadovavosi prieštaringais V. A. S. parodymais. Kasatorius teigia, kad eksperimentais negali būti vadovaujamasi, nes jie atlikti neteisėtai. Buvo pažeista jo teisė į gynybą ir į nešališką, teisingą teismą, nes teismas neturėjo teisės atmesti prašymo paskirti ekspertizę ir prašymų dėl specialių žinių reikalaujančio ekspertinio kompiuterinių programų suderinamumo, atitikimo kasos aparato duomenims, pasibaigusių galioti kortelių veikimui ir daugelio kitų klausimų tyrimo.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, A. S. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 1 dalį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistasis, prašydamas baudžiamąją bylą nutraukti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.???

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju dėl analogiškų nuteistojo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu, baudžiamojo įstatymo taikymu, kaltinamojo akto trūkumais, teismo nešališkumu ir proceso trukme išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje.

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo A. S. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 183 straipsnio 1 dalį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo A. S. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė - Zalieckienė

Artūras Pažarskis