L. Z. pagal BK 284 str., 369 str., 368 str., 376 str., 28 str., 367 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-745/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33029-2019-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2023 m. vasario 23 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Daivos Pranytės - Zalieckienės ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo L. Z. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 21 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Nuteistojo gynėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir išteisinti L. Z., nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių arba neįrodžius, kad L. Z. padarė BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, arba panaikinti ar pakeisti Tauragės apylinkės teismo 2022 m. balandžio 15 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį, atleidžiant L. Z. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 28 straipsnio pagrindu, baudžiamąją bylą L. Z. nutraukti, arba panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. lapkričio 21 d. nutartį ir bylą grąžinti pakartotiniam nagrinėjimui apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį L. Z., pažeidė baudžiamosios teisės ir baudžiamojo proceso teisės reikalavimus, bylą išnagrinėjo nesilaikant BPK reikalavimų ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos tokio pobūdžio bylose, nenustatė visų įvykio aplinkybių, nevertino V. V. ir J. Z. veiksmų, nenustatė kada ir kokiais veiksmais L. Z. buvo padarytas kūno sužalojimas, nevertino galimų būtinosios ginties sąlygų L. Z. veiksmuose, nenustatė, kas pradėjo konfliktą. Teismas pažeidė BK reikalavimus, nes neįvertino ar nėra aplinkybių, panaikinančių ar šalinančių baudžiamąją atsakomybę, nepasisakė dėl ko atmeta L. Z. ir V. S. parodymus, nepasisakė dėl V. V. ir J. Z. veiksmų ir jų pasekmių L. Z., nepagrįstai vertino V. V. ir J. Z. parodymus, kaip absoliučiai teisingus ir patikimus, byloje nebuvo surinkta nenuginčijamų ir objektyvių duomenų, neabejotinai patvirtinančių L. Z. kaltę. Apygardos teismas nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, nes nuosprendį grindė prielaidomis, kadangi byloje nėra jokių patikimų ir pakankamų įrodymų, kurie pagrįstų L. Z. kaltę. Ikiteisminiai tyrimai nebuvo sujungti į vieną, tai trukdė objektyviai nustatyti įvykio aplinkybes. L. Z. įvykio metu buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau šios aplinkybės teismai nenagrinėjo bei rėmėsi išimtinai V. V. ir J. Z. nepatikimais ir nenuosekliais parodymais. Teismai šališkai vertino bylos duomenis, nemotyvuotai neišreikalavo iš V. V. nuotraukos skaitmeninio originalo bei neatsižvelgė, kad L. Z. pateiktas vaizdo įrašas paneigia dalį V. V. ir J. Z. parodymų. L. Z. neatliko jokių veiksmų, sutrikdančių viešąją tvarką.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, gynėjas nesutinka su L. Z. nuteisimu pagal BK 284 straipsnį, ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes, nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, analizuoja bei vertina įrodymus ir dėsto savo išvadas dėl faktinių bylos aplinkybių. Nors kasatorius teigia, kad teismai netinkamai įvertino įrodymus, tačiau teisinių argumentų dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimų nenurodo. Nuteistojo gynėjas, prašydamas L. Z. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Taip pat pažymėtina, kad nustatant faktines aplinkybes įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-135/2013, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015 ir kt.). Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.??? Kasatoriaus teiginiai dėl apeliacinės instancijos teismo padarytų esminių BPK pažeidimų yra deklaratyvūs, siekiant pagrįsti subjektyvią, L. Z. palankią įvykio interpretaciją.

Atkreiptinas dėmesys, kad kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas yra ne bet kokie BPK reikalavimų pažeidimai, o tik esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą nuteistojo L. Z. nusikalstamą veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnį bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, o skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

Be to, kasaciniame skunde teigiama, kad teismai buvo šališki, tačiau jokių teisinių argumentų nenurodyta, apsiribota išimtinai deklaratyviais teiginiais.

Pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Kaip matyti iš L. Z. apeliacinio skundo, klausimai dėl ikiteisminių tyrimų sujungimo ir BK 28 straipsnio L. Z. taikymo nebuvo keliamas, apeliacinės instancijos teismas tokių klausimų nenagrinėjo, taigi šie klausimai negali būti nagrinėjami ir kasacine tvarka (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo L. Z. gynėjo advokato Olego Šibkovo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Daiva Pranytė - Zalieckienė

Artūras Pažarskis