Dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti

Nr. DOK-1091

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-34145-2020-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. kovo 9 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko, Antano Simniškio (kolegijos pirmininko) ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2022 m. vasario 22 d. paduotu ieškovų G. J., R. K. ir VšĮ „Kubytė“ kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atnaujinti praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti,

n u s t a t ė :

Atrankos kolegija pažymi, kad terminas kasaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties paduoti suėjo 2022 m. vasario 9 d. (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Kasacinis skundas pateiktas 13 dienų praleidus nurodytą terminą. Ieškovai prašo atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad 2022 m. lapkričio 9 d. skundą surašiusi ieškovė G. J. patyrė nelaimingą atsitikimą buityje, dėl šios priežasties nuo 2021 m. lapkričio 9 d. iki 2022 m. vasario 18 d. buvo nedarbinga.

Pagal CPK 345 straipsnio 2 dalį asmenims, praleidusiems kasacinio skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Įstatymo nustatytų praleistų terminų atnaujinimas galimas tais atvejais, kai nustatoma, kad terminas praleistas dėl objektyvių priežasčių, t. y. kai termino eigos metu egzistavo aplinkybės, kurios trukdė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą atlikti atitinkamus veiksmus, ir šios aplinkybės nepriklausė nuo asmens valios.

Susipažinusi su ieškovų prašymu, jame išdėstytais argumentais, atrankos kolegija sprendžia, kad terminas paduoti kasacinį skundą praleistas dėl svarbių priežasčių, jis praleistas nedaug, po svarbių priežasčių pasibaigimo kasacinis skundas paduotas gan operatyviai, todėl ieškovų prašymas atnaujinti terminą kasaciniam skundui paduoti tenkintinas ir terminas kasaciniam skundui paduoti atnaujintinas.

Ieškovai padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2021 m. lapkričio 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl nuosavybės teisės gynimo dėl pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu. Bylą nagrinėję teismai ieškinį atmetė. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis), skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde ieškovai nurodo, kad bylą nagrinėję teismai padarė materialiosios ir procesinės teisės normų pažeidimus, taikė ginčo santykiams jų metu dar negaliojusius teisės aktus; teismų išvados prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), dispozityvumo principui (CPK 13 str.). Be to, ieškovų manymu, teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, nepagrįstai įtraukė į bylą trečiuosius suinteresuotus asmenis

Atrankos kolegija, susipažinusi su ieškovų kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai, kuriais pasisakoma dėl netinkamo teisės normų taikymo, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, be to, kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.

Atrankos kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad, remiantis CPK 347 straipsnio 3 dalimi, kasacinį skundą surašo advokatas. Juridinio asmens kasacinį skundą taip pat gali surašyti juridinio asmens darbuotojai, o fizinio asmens – jis pats, jo artimi giminaičiai ar sutuoktinis (sugyventinis), jei nurodyti asmenys turi aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą. Šiuo atveju kasacinį skundą pasirašė ieškovai G. J. ir R. K., prie skundo pridėtas diplomas, patvirtinantis G. J. aukštąjį teisinį išsilavinimą. Vis dėlto, su kasaciniu skundu nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys šios ieškovės ryšį su kitais ieškovais, suteikiantį jai teisę surašyti jų kasacinį skundą.

Iš kasaciniu skundu skundžiamų teismų procesinių sprendimų matyti, kad trečiaisiais asmenimis byloje yra ir Nacionalinė žemės tarnyba, J. B., tačiau pateiktame kasaciniame skunde jie nėra nurodyti tarp dalyvaujančių byloje asmenų. Darytina išvada, kad pateiktame kasaciniame skunde nenurodyti visi byloje dalyvaujantys asmenys, kaip to reikalaujama CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punkte.

Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl turinio trūkumų, tai nenustatytinas terminas nurodytiems formos trūkumams pašalinti.

Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto, 3 dalies reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Atnaujinti terminą kasaciniam skundui pateikti.

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Grąžinti G. J. (duomenys neskelbtini) 96 (devyniasdešimt šešis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2022 m. vasario 21 d. banke „Luminor“, dokumento Nr. 376.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Antanas Simniškis

Dalia Vasarienė