E. M., R. R., M. Ž., E. Š. ir A. K. pagal BK 24 str., 167 str., 369 str., 368 str., 376 str., 320 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-4139/2024

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-49753-2019-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2024 m. gruodžio 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo T. B. bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Dariaus Kantaravičiaus ir Algimanto Valantino, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo E. M. gynėjo advokato M. D. kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. vasario 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 20 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo E. M. gynėjas advokatas M. Dūda prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų nuosprendžiai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimų, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo E. M. teisės į teisingą teismą ir gynybą, taip pat į tinkamą apeliaciją ir kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatoriaus teigimu, pirmosios instancijos teismas, priimdamas E. M. atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė įrodymų vertinimo ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje ir 305 straipsnio 1 dalyje. Visa nuosprendžio aprašomoji dalis dėl E. M. inkriminuotų nusikalstamų veikų yra nukopijuota nuo kaltinimą byloje palaikiusio prokuroro teisiamajame posėdyje pasakytos baigiamosios kalbos, padarius tik kai kurias neesmines korekcijas. Taip pat nukopijuotos ir prokuroro išvados dėl bylos įrodymų vertinimo, kaltinamųjų kaltės, veikų kvalifikavimo. Šiais klausimais teismas savarankiškų išvadų nepateikė. Tai rodo, kad buvo išklausyta ir palaikyta tik kaltintojo pusė, taip pažeidžiant bylos nagrinėjimo nešališkumo principą objektyviuoju aspektu. Šį pažeidimą patvirtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas netenkino teisiamajame posėdyje pareikštų gynybos prašymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas pripažino pagrįstais, ir nuosprendyje neaptarė baigiamųjų kalbų ir atsikirtimų metu išsakytų esminių E. M. gynėjų argumentų.

Tačiau, kasatoriaus nuomone, apeliacinės instancijos teismas šių pažeidimų neištaisė ir pats pažeidė BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 326 straipsnio 1 dalies 4 punkto a papunkčio ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimus. Nors apeliaciniame skunde buvo nurodyti argumentai apie pirmosios instancijos teismo šališkumą, apeliacinės instancijos teismas jų išsamiai neišnagrinėjo, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir prokuroro baigiamosios kalbos turinio palyginamosios analizės neatliko ir savo sprendime išdėstė skundžiamam nuosprendžiui prieštaraujančias išvadas. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde ir, esant pagrindui perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tokio sprendimo nepriėmė. Be to, nors apeliaciniame skunde nuteistasis E. M., be kita ko, prašė išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo ir išdėstė šiuo klausimu argumentus, apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepateikė išvadų, nurodydamas, kad šios pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalys yra neskundžiamos. Tuo tarpu savo išvadas dėl kitų apeliaciniame skunde keliamų įrodymų vertinimo klausimų šis teismas grindė ne išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, bet įstatyme įtvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų neatitinkančiais duomenimis, savaip interpretuojamais kitais bylos įrodymais, prielaidomis ir spėlionėmis.

Pasak kasatoriaus, nors apeliacinės instancijos teismas aptarė Europos Žmogaus Tiesių Teismo praktiką dėl bendrakaltininkų parodymų vertinimo, pripažindamas nuteistojo R. R. parodymus patikimu įrodymų šaltiniu, ja nesivadovavo. R. R., kuris pats buvo itin aktyvus visų nusikaltimų vykdytojas, parodymai iš esmės yra vieninteliai įrodymai, kuriais grindžiama E. M. kaltė organizavus šio nuteistojo padarytus nusikaltimus. Kitų objektyvių ir patikimų įrodymų byloje nėra. Šio teismo sprendimas nesivadovauti tik R. R. ranka rašytais prisipažinimais nėra pakankamas visoms abejonėms dėl pareigūnų poveikio R. R. vėlesniems parodymams pašalinti. Apeliacinės instancijos teismo išvados šiuo klausimu yra prieštaringos, padarytos išsamiai ir visapusiškai neįvertinus reikšmingų aspektų. Be to, nebuvo įvertintas R. R. asmeninis suinteresuotumas duodant parodymus, jų kaita, vidinis prieštaringumas. Netinkamai įvertinti ir kitų nuteistųjų parodymai bei kiti įrodymai. E. M. kaltės pasikėsinus į M. Ž. nepatvirtina ir su E. Š. esantis giminystės ryšys. Tai tėra tik prielaidos, kaip ir E. M. motyvas pakenkti M. Ž. ir jo aplinkos asmenims dėl tarp E. Š. ir M. Ž. kilusių nesutarimų. Kasatorius nesutinka su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, kuriuo remiantis padaryta išvada apie nuteistųjų tyčią nužudyti A. K.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasacinio skundo teiginiai, kurie grindžiami subjektyviu bylos aplinkybių bei įrodymų vertinimu, įrodymais nepagrįstomis versijomis, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus procesinius pažeidimus, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas.

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistojo E. M. gynėjas advokatas M. Dūda nesutinka su abiejų instancijų teismų atliktu įrodymų vertinimu ir jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos išvados, kad E. M. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Tačiau tokie teiginiai, kuriais tik nesutinkama su teismų išvadomis dėl įrodymų vertinimo ir jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pateikiant subjektyvų bylos įrodymų bei atskirų įvykių situacijos vertinimą, nelaikytini tinkamais teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimai dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio surašymo trūkumų, rodančių šio teismo šališkumą, nuteistojo E. M., kitų nuteistųjų parodymų vertinimo, be kita ko, patikimumo aspektu, kitų bylos įrodymų vertinimo buvo keliami ir nuteistojo E. M. apeliaciniame skunde. Šiuos klausimus apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo ir dėl jų pateikė motyvuotas išvadas. Nuteistojo E. M. gynėjas nepateikė teisinių argumentų dėl apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumo. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreikšta subjektyvi nuomonė, kaip turėtų būti vertinami bylos įrodymai ir kokios aplinkybės turėtų būti nustatytos, deklaratyviai pareiškiant apie padarytus baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus, nuteistojo E. M. procesinių teisių į teisingą teismą ir gynybą, tinkamą apeliaciją suvaržymą, taip pat apie pirmosios instancijos teismo šališkumą nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą. Vien tai, kad apeliacinės instancijos teismas padarė kitokias išvadas nei tikėjosi nuteistojo gynėjas, savaime nereiškia, kad nagrinėjant bylą ir vertinant įrodymus buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, dėl kurių buvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistojo teisės ir kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

Kasatorius klaidina Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, nurodydamas, kad nuteistasis E. M. apeliaciniame skunde, prašydamas išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 167 straipsnio 1 dalį dėl dviejų nusikalstamų veikų padarymo, išdėstė šiuo klausimu argumentus, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepateikė išvadų. Iš nuteistojo E. M. apeliacinio skundo turinio matyti, kad teiginiai, kuriais neigiamas informacijos apie M. Ž., H. P. ir A. M. privatų gyvenimą rinkimas, yra tik tarp kitko įterpti ginčijant įrodymų apie nukentėjusiojo M. Ž. užpuolimą vertinimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šios veikos M. Ž. iš esmės neginčija. Taip pat, kaip teisingai nurodo apeliacinės instancijos teismas, apeliaciniame skunde nepateikta argumentų, kuriais būtų ginčijamas A. K. sekimas ir informacijos apie jo privatų gyvenimą rinkimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šiuos veiksmus aptarė, kaip pasikėsinimo nužudyti A. K. parengimą (117 punktas), taip pat nustatė, kad minėtą nusikalstamą veiką padarė R. R. ir E. M. (131 punktas). Taigi negalima teigti, kad, išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, pirmosios instancijos teismo nuosprendis BK 167 straipsnio 1 dalies taikymo aspektu liko neįvertintas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka jam keliamų BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti.

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo E. M. gynėjo advokato M. D. kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Alenas Piesliakas

Darius Kantaravičius

Algimantas Valantinas