Dėl skolos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-24/2012

Teisminio proceso Nr. 2-02-3-14378-2009-1 Procesinio sprendimo kategorija 116.5.3 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. vasario 13 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Gražinos Davidonienės ir Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „F12“ kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Valmeda“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „F12“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir šio pareiškimo nagrinėjimo tvarką (CPK 287 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.

Ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovo priteisti 65 778,34 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų. Ieškovo teigimu, skola atsirado iš 2004 m. spalio 14 d. su atsakovu sudarytos komercinių patalpų nuomos sutarties, kuria ieškovas įsipareigojo perduoti atsakovui patalpas laikinai valdyti ir naudotis bei vykdyti kitus savo įsipareigojimus pagal sutartį, o atsakovas – mokėti nuomos mokestį sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei vykdyti kitus savo įsipareigojimus. Atsakovas nevykdė pareigos mokėti nuomos mokestį, įsiskolino 64 278,34 Lt. Ieškovas 2008 m. rugsėjo 3 d. išsiuntė atsakovui pranešimą apie tai, jog ieškovas vienašališkai nutraukia nuomos sutartį, tačiau leidžia nuomininkui toliau laikinai naudotis patalpomis mokant šalių sutarto dydžio nuomos mokestį, su sąlyga, jog įspėjimo apie patalpų atlaisvinimą terminas trumpinamas iki vienos savaitės. Atsakovas su tokiomis sąlygomis sutiko; šalys 2008 m. gruodžio 30 d. pasirašė papildomą susitarimą, kuriuo buvo mažinamas atsakovo mokėtinas nuomos mokestis, tačiau, atsižvelgiant į tai, jog atsakovas nevykdė papildomame susitarime nustatytų įsipareigojimų padengti iki susitarimo pasirašymo susidariusios skolos, susitarimas nustojo galioti. 2009 m. spalio 9 d. ieškovas gavo atsakovo pranešimą, kuriame nurodoma, jog atsakovas nusprendė atlaisvinti išsinuomotas patalpas ir jas perduoti ieškovui iki 2009 m. spalio 31 d. Pagal nuomos sutarties 5.5 punktą nuomininkas turėjo pareigą kompensuoti nuomotojui visas išlaidas, susijusias su patalpų būklės atkūrimu ir per penkias dienas visiškai atsiskaityti su nuomotoju, kai nustatoma, kad patalpų būklė pablogėjo, palyginus ją su buvusia ir atsižvelgus į normalų nusidėvėjimą. Ieškovas savo sąskaita pašalino atsakovo padarytus patalpų apgadinimus, tačiau atsakovas vengė atsiskaityti su ieškovu už patalpų būklės atkūrimą ir liko skolingas 1500 Lt. Bendra atsakovo skola – 65 778,34 Lt.

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu už akių tenkino ieškinį.

Atsakovas 2010 m. kovo 9 d. pateikė pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo ir prašė teismo jį panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Jis nurodė, kad nežinojo apie teismo nurodymą pateikti atsiliepimą į ieškinį per nustatytą terminą bei teismo posėdį, nes teismo pranešimas apie pareikštą ieškinį buvo siunčiamas ne tuo adresu, kur po persikraustymo buvo įsikūrusi juridinio asmens buveinė (duomenys neskelbtini). Ieškovas 2009 m. gruodžio 4 d. prašymu procesinių dokumentų įteikti viešo paskelbimo būdu neprašė, o tik išreiškė nuomonę dėl galimo tokio įteikimo būdo ateityje, jei procesinių dokumentų nepavyks įteikti ieškovo naujai nurodytu adresu, tačiau teismas atsakovui ieškinio ir jo priedų patikslintu adresu neišsiuntė; apie bylą paskelbė viešai, pažeisdamas CPK 130 straipsnį. Atsakovo teigimu, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atliko tik formalų ieškovo pateiktų įrodymų vertinimą, ieškovas išsamiai nepagrindė prašymo priteisti iš atsakovo 65 778,34 Lt skolos.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2011 m. sausio 25 d. nutartimi netenkino atsakovo pareiškimo dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nors atsakovas teigė, kad jo adresas pasikeitė, tačiau teismas nustatė, jog Juridinių asmenų registre atsakovo buveinės adresas nebuvo pakeistas ir nurodyta buveinės vieta – (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ir buvo siunčiami teismo procesiniai dokumentai. Teismas pažymėjo, kad atsakovui procesiniai dokumentai pakartotinai buvo siunčiami ir kitu – šalių sutartyje atsakovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), tačiau atsakovui nebuvo įteikti nei vienu, nei kitu siunčiamu adresu, pažymose apie procesinių dokumentų neįteikimą buvo nurodyta, jog bendrovės tokiais adresais nėra. Dėl to teismas konstatavo, kad atsakovo buveinės vieta nebuvo žinoma, ieškovo prašymu nutarė atsakovui procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Teismas nepripažino svarbia priežastimi, dėl kurios atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, atsakovo nurodytos aplinkybės, kad bendrovė apie 1,5 mėnesį praktiškai nevykdė veiklos, direktorė ilgą laiką sirgo. Teismas, vertindamas prašyme dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytas aplinkybes, atsakovo nuomone, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymus, patvirtinančius šias aplinkybes, konstatavo, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių priimto sprendimo už akių neteisėtumą ir nepagrįstumą. Atsakovas nevykdė pagal nuomos sutartį prisiimtų įsipareigojimų, todėl ieškovo reikalavimas buvo pagrįstas (CK 6.38, 6.245, 6.477, 6.487 straipsniai); abi sutarties šalys verslininkai, privatūs juridiniai asmenys, todėl už termino praleidimą nustatytos šešių procentų dydžio metines palūkanos atitiko CK 6.37 straipsnio 2 dalį; susitarime prie sutarties buvo sąlyga, jog sumažintas nuomos mokestis bus taikomas tik tuo atveju, jei atsakovas padengs iki 2008 m. gruodžio 31 d. skolą pagal grafiką, tačiau šis nepateikė įrodymų, jog pagal 2008 m. gruodžio 30 d. susitarimą sumokėjo skolą, todėl atsakovo argumentas dėl mažesnio patalpų nuomos mokesčio skaičiavimo pripažintas taip pat nepagrįstu.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo atskirąjį skundą, 2011 m. gegužės 9 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Kolegija, vertindama atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog ieškovas buvo pateikęs teismui patikslintą atsakovo adresą, kuriame aptariamu laikotarpiu buvo atsakovo buveinė ir gaunama korespondencija, tačiau teismas ieškovo nurodytu adresu nesiuntė procesinių dokumentų, sutiko su šiais argumentais ir pripažino, kad teismo sprendimas už akių buvo siunčiamas netinkamu adresu. Kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas įpareigojo ieškovą patikslinti atsakovo adresą, jis nurodė galimą atsakovo veiklos vykdymo vietos adresą ir procesinius dokumentus atsakovui prašė įteikti viešo paskelbimo būdu tik tuo atveju, jei procesinių dokumentų nurodytu adresu įteikti nepavyktų. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesiuntė procesinių dokumentų ieškovo nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini), Vilnius, nurodydamas procesinius dokumentus atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu. Kolegija konstatavo, kad nors pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl procesinių dokumentų įteikimo, tačiau nebuvo pagrindo naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, nes teismas, spręsdamas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo klausimą, tinkamai įvertino reikšmingas šiam klausimui išspręsti faktines bylos aplinkybes.

Kolegija, vertindama skundo argumentus dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumo, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nenurodė aplinkybių bei nepateikė įrodymų dėl sprendimo už akių nepagrįstumo. Nors atsakovas pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ieškovas nuo 2009 m. sausio 1 d. nepagrįstai skaičiavo didesnį nuomos mokestį, tačiau susitarime buvo sąlyga, jog sumažintas nuomos mokestis taikytinas tik tuo atveju, jei atsakovas iki 2008 m. gruodžio 31 d. padengs skolą pagal grafiką, tačiau šis nepateikė įrodymų, kad nustatytais terminais sumokėjo skolą. Atsakovas pareiškime nurodė, kad iš ieškovo patalpų išsikraustė iki 2009 m. spalio 31 d., todėl šis nepagrįstai skaičiavo nuomos mokestį ir mokesčius už komunalines paslaugas už 2009 m. lapkričio mėnesį, kai nuomos sutartis jau buvo nutraukta, tačiau atsakovas nepateikė tai patvirtinančių įrodymų. Kolegijos teigimu, nuomininko pareiga laiku mokėti nuomos mokestį nustatyta sutarties 4.2.2 punkte. Taigi kolegija padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių kitų įrodymų, kurie turėtų įtakos priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė

Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą už akių ir atnaujinti šios civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl CPK 130 straipsnio pažeidimo. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjęs klausimą dėl praleisto termino atnaujinimo pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti, 2010 m. lapkričio 30 d. nutartimi pripažino atsakovo nurodytas aplinkybes dėl atsakovo buveinės vietos pasikeitimo svarbiomis ir atnaujino terminą pareiškimui dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti. Taigi šioje nutartyje nurodytos aplinkybės yra tapačios kaip ir Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui 2011 m. sausio 25 d. priimant nutartį, tačiau teismai nagrinėjamu atveju atsakovo nurodytų aplinkybių jau nepripažino svarbiomis. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nepagrįstai taikė CPK 130 straipsnį, nes procesinių dokumentų įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, jeigu šių dokumentų neįmanoma įteikti juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, tačiau nagrinėjamoje byloje, dar ir nesant tokio ieškovo prašymo, procesiniai dokumentai nepagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu.

Dėl CPK 285 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, padarė proceso teisės normų pažeidimą, nutarties nenaikino, nurodydamas, jog nebuvo pateikta naujų įrodymų, kurie būtų pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių. Kasatoriaus teigimu, tokia teismo išvada nepagrįsta, nes apeliacinės instancijos teismas neišsamiai ištyrė įrodymus, neįvertino ir nepasisakė dėl jų visumos. Nors teismas nurodė, kad nebuvo pateikta įrodymų apie nuomos sutarties nutraukimą nuo 2009 m. spalio 31 d., tačiau kasatorius teismui pateikė šį įrodymą kartu su pareiškimu peržiūrėti teismo sprendimą už akių; dėl šio įrodymo teismai nepasisakė.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo jį atmesti ir palikti nepakeistas skundžiamas teismų nutartis, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad procesiniai dokumentai kasatoriui buvo įteikti tinkamai, pagal CPK 122 straipsnio 2 dalies ir 130 straipsnio reikalavimus. Teismams įvertinus aplinkybes dėl juridinio asmens buveinės vietos adreso netikslumo, nes ieškovas nurodė tik galimą atsakovo veikslo vykdymo adresą, teismo procesiniai dokumentai pagrįstai buvo įteikti viešo paskelbimo spaudoje būdu. Juolab kad ieškovas 2009 m. gruodžio 4 d. prašyme dėl procesinių dokumentų įteikimo nurodė, jog procesiniai dokumentai kasatoriui galėtų būti įteikti ir viešo paskelbimo būdu. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai, spręsdami klausimą dėl teismo sprendimo už akių pagrįstumo, teisingai nurodė, kad kasatorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių teismo sprendimo už akių neteisėtumą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl CPK 287 straipsnyje (2002 m. vasario 28 d. įstatymo redakcija Nr. IX-743) įtvirtintų pagrindų peržiūrėti sprendimą už akių

Pasirengimas nagrinėti bylą teisme vyksta paruošiamųjų dokumentų būdu (CPK 227 straipsnis) arba parengiamajame teismo posėdyje (CPK 228-231 straipsniai). Šioje proceso stadijoje šalys ir tretieji asmenys turi pateikti teismui visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, bei galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 straipsnis). Pažymėtina, kad pasirengimas nagrinėti bylą teisme turi būti atliekamas kuo operatyviau. CPK 230 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dėl neatvykusios į parengiamąjį teismo posėdį šalies, kuriai yra tinkamai apie tokį posėdį pranešta, į posėdį atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas šio kodekso nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

Sprendimo už akių priėmimo ir sprendimo už akių peržiūrėjimo procesinio instituto aiškinimo ir taikymo įvairūs aspektai kasaciniame teisme buvo nagrinėti, suformuota šio instituto aiškinimo ir taikymo praktika. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad nors, esant atitinkamoms proceso sąlygoms, ir yra galimybė priimti sprendimą už akių atlikus tik formalų pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau būtina patikrinti, ar tie įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ir kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar yra leistini. Teismui nutarus priimti sprendimą už akių, turi būti formaliai patikrinami abiejų šalių pateikti įrodymai. Pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį priimant sprendimą už akių būtinas byloje pateiktų įrodymų visumos formalus vertinimas. Teismas privalo visapusiškai ištirti byloje pateiktus įrodymus, negali jų tirti paviršutiniškai, į juos neįsigilinęs bei jų neįvertinęs pagal įrodymų vertinimo taisykles. Sprendimo už akių priėmimo institutas nėra teisinė sankcija teismo posėdyje nedalyvaujančiai šaliai, o tik viena iš priemonių proceso koncentruotumo principui įgyvendinti. Ši priemonė turi būti suderinama su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu bylos išnagrinėjimu (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „ Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „ MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Š., bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Abplanalp Engineering“ v. UAB „ Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. tikroji ūkinė bendrija „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008; kt.).

Minėta, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime, priimtame byloje Nr. 35/03-11/06, konstatavo, kad CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatos „priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą“ negalima aiškinti kaip reiškiančios, kad esą teismas neprivalo visapusiškai ištirti byloje pateiktų įrodymų, gali juos tirti paviršutiniškai, neįsigilinęs. Šios nuostatos negalima aiškinti ir kaip įpareigojančios teismą priimti sprendimą už akių net ir tuo atveju, kai, jo manymu, byloje pateiktų įrodymų nepakanka teisingam sprendimui byloje priimti. Konstitucinė teisingumo samprata suponuoja ne tik formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą, bet ir – svarbiausia – tokius teismo sprendimus (kitus baigiamuosius teismo aktus), kurie savo turiniu nėra neteisingi, taip pat kad vien formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. N. ir kt. v. UAB „JPSF“, bylos Nr. 3K-3-154/2010).

Nagrinėjamoje byloje atsakovas, teigdamas, kad nebuvo tinkamai informuotas apie priimtą ieškinį ir teismo posėdį, pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Tokia ginčo šalies teisė įtvirtinta CPK 287 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad pareiškime turi būti nurodytos aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes (straipsnio 2 dalis). Taigi teismas, nagrinėjantis pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turi įvertinti tiek aplinkybes, susijusias su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, tiek su teismo sprendimo už akių pagrįstumu, t. y. spręsti, ar šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir ar pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Atsakovas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad apie priimtą ieškinį ir teismo nurodymą pateikti atsiliepimą į ieškinį per nustatytą terminą bei teismo posėdį nežinojo, nes teismo pranešimas apie pareikštą ieškinį buvo siunčiamas ne tuo adresu, kur po persikraustymo buvo įsikūrusi juridinio asmens buveinė (duomenys neskelbtini). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas atsakovo pareiškime nurodytas aplinkybes dėl nežinojimo apie teismo posėdį, pripažino tinkamu dokumentų įteikimu bylos procesinius dokumentų siuntimą Juridinių asmenų registre nurodytu atsakovo buveinės adresu, o adresato neradus – apie teismo posėdį skelbiant spaudoje. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas dėl procesinių dokumentų įteikimo, nes, ieškovui patikslinus atsakovo adresą, bylos procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami ieškovo nurodytu naujuoju atsakovo veiklos adresu – (duomenys neskelbtini).

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 123 straipsnio 2, 4 dalį juridiniams asmenims adresuoti procesiniai dokumentai įteikiami juridinio asmens buveinės vietoje. Juridinio asmens verslo vieta laikoma jo buveinė (CK 2.49 straipsnis), kuri apibūdinama nurodant patalpų, kuriose ji yra, adresą ir registruojama Juridinių asmenų registre, taip pat nurodoma juridinio asmens įstatuose bei visuose kituose juridinio asmens dokumentuose, kuriuos jis naudoja turėdamas santykių su kitais subjektais (raštuose, sąskaitose, prekybos dokumentuose ir t. t.) (CK 2.44 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.47 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 2.66 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad juridinio asmens verslo vieta laikoma buveinė, kurios adresas registruojamas Juridinių asmenų registre (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Virsmas“ v. Vilniaus apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-558/2008; 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. Č. v. UAB „Fatwax“, bylos Nr. 3K-3-249/2010). Nagrinėjamoje byloje egzistuoja aplinkybė, kad atsakovo buveinės vieta, nurodyta Juridinių asmenų registre, nesutapo su faktine juridinio asmens buveinės vieta. Ieškovas, vykdydamas teismo nurodymą patikslinti atsakovo adresą, pateikė naujus duomenis ir nurodė adresą, kuriuo, ieškovo manymu, atsakovas galbūt vykdė veiklą (b. l. 53). Įstatymai neįpareigoja juridinio asmens veikti ten, kur yra jo buveinė. Nors preziumuojama, kad juridinio asmens verslo vieta yra ten, kur yra jo buveinė, tačiau buveinė nustatoma atsižvelgiant į juridinio asmens nuolatinio valdymo organo buvimo vietą arba į faktinę veiklos vietą. Tai reiškia, kad jeigu juridinio asmens buveinė ir nuolatinio juridinio asmens valdymo organo ar faktinės veiklos vieta nesutampa, CK 2.49 straipsnio 2 dalies prasme juridinio asmens buveine laikytina ta vieta, kur iš tikrųjų yra nuolatinis juridinio asmens valdymo organas. Be to, juridinio asmens buveinės vietos arba kitų pareiškėjui žinomų kitų dalyvaujančių byloje asmenų procesinių dokumentų įteikimo kitų adresų nurodymas yra tinkamo procesinių dokumentų įteikimo įgyvendinimo garantija ir būtina sąlyga siekiant užtikrinti teisės būti išklausytam principo įgyvendinimą. Jeigu ieškinyje duomenys apie byloje dalyvaujančių asmenų gyvenamąją, buveinės vietą ar kitus procesinių dokumentų įteikimo adresus yra netikslūs arba jie nežinomi, teismas netenka galimybės procesinius dokumentus įteikti tiems asmenims, kuriems jie skirti. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad, ieškovui nagrinėjamoje byloje nurodžius dar vieną adresą, kuriuo atsakovas galbūt vykdė faktišką veiklą, procesiniai dokumentai turėjo būti siunčiami atsakovui naujuoju adresu (CK 2.49 straipsnio 2 dalis).

Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad, teismui priimant sprendimą už akių, tinkamai nepranešus atsakovui, buvo pažeista šio teisė būti išklausytam, tačiau vien procesinio pasyvumo aplinkybė (neatvykimas į teismą, procesinio dokumento nepateikimas ar kt.) nėra pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių, pagal CPK 287 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktus taip pat turi būti įvertinti ir teismo sprendimo už akių nepagrįstumo argumentai. Pagal teisinės valstybės principą ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas) pagrindas naikinti teismo sprendimą už akių yra pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodytos aplinkybės ir argumentai, patvirtinantys sprendimo už akių neteisingumą ir asmens teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Lavistos agrogrupė“ v. UAB „Vilbana“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2005; 2006 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Šveicarijos konfederacijos AB „MAYER & CIE AG“ v. N. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-131/2006; 2006 m. birželio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nuolatinės arbitražo institucijos Vilniaus komercinio arbitražo teismas v. J. Šatas, bylos Nr. 3K-3-403/2006; 2006 m. spalio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje L. V. v. UAB „Girteka“, bylos Nr. 3K-3-525/2006; 2006 m. gruodžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. B. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-699/2006; 2007 m. spalio 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Abplanalp Engineering“ v. UAB „Transtira“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-389/2007; 2008 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Lietuvos respublikos generalinis prokuroras v. D. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-227/2008; kt.).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, sprendęs atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, akcentavo dokumentų juridiniam asmeniui įteikimo tinkamumą, tačiau tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai taip pat turėjo pareigą įvertinti ir pasisakyti dėl pareiškime nurodytų aplinkybių, susijusių su nuomos sutarties nutraukimu ir skolos dydžio nustatymu. Argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Š. TŪB „Be priekaištų“ v. UAB „Molesta“, bylos Nr. 3K-3-316/2008). Ieškovas pareikštus reikalavimus priteisti 65 778,34 Lt skolos, 6 procentų dydžio metinių palūkanų, atsiradusių iš nuomos teisinių santykių, grindė tuo, kad nors atsakovas nuomos sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos mokestį bei už komunalines paslaugas, tačiau šios pareigos nevykdė. Atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nurodė, kad jis iš ieškovo patalpų išsikraustė iki 2009 m. spalio 31 d., todėl nebuvo pagrindo skaičiuoti nuomos mokestį už 2009 m. lapkričio mėn. bei mokesčius už 2009 m. lapkričio mėnesio komunalines paslaugas (b. l. 18–20). Dėl to teismas turėjo atsižvelgti ir įvertinti šias atsakovo nurodytas aplinkybes, nes, priėmęs sprendimą už akių, šių bylos duomenų nevertino ir neanalizavo. Minėta, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, tačiau teismai, vertindami procesiniame dokumente – pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo – atsakovo išdėstytus argumentus, kurie grindžiami bylos duomenimis (byloje pateiktais įrodymais) ir, teisėjų kolegijos vertinimu, vis dėlto kelia pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, turėjo pareigą patikrinti, ar atsakovo argumentai atitiko pareiškime nurodomus bylos duomenis (įrodymų turinį).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad argumentų, keliančių pagrįstų abejonių teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, jog pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (CPK 288 straipsnio 4 dalis). Dėl to teisėjų kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad, priimdamas sprendimą už akių, teismas pažeidė CPK 285 straipsnio 2 dalies nuostatas, įpareigojančias teismą atlikti formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikinti, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą; taip pat netinkamai taikė CPK 288 straipsnio 4 dalį, nukrypo šių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktikos. Tie patys proceso teisės pažeidimai konstatuotini ir dėl kasaciniu skundu skundžiamų pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų nutarčių. Konstatuoti proceso teisės pažeidimai yra pagrindas panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus bei teismo sprendimą už akių ir, atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės, perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 288 straipsnio 4 dalis, 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 18,05 Lt tokių išlaidų. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, paskirstymo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. sausio 25 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 9 d. nutartį panaikinti.

Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimą už akių panaikinti, atnaujinti civilinės bylos nagrinėjimą iš esmės ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Vilniaus miesto 2-ajam apylinkės teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Gražina Davidonienė

Antanas Simniškis