Baudžiamoji byla Nr. 2K-7-628/2020 Teisminio proceso Nr. 1-52-1-00566-2014-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.3.4.3;
1.2.19.6; 2.1.7.4.4; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. vasario 13 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Dalios Bajerčiūtės ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendžio, kuriuo G. P. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 132 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 229 straipsnį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir G. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams.
Vadovaujantis BK 75 straipsniu, 68² straipsnio 1, 2, 3 dalimis, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas trejiems metams, įpareigojant nuteistąją bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir uždraudžiant trejų metų laikotarpiu treniruoti nepilnamečius.
Iš nuteistosios G. P. priteista nukentėjusiajam G. P. 700 Eur proceso išlaidoms atlyginti.
Civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies – iš viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) priteista: G. P. ir S. P. 5259,08 Eur turtinei žalai atlyginti ir kiekvienam po 23 000 Eur neturtinei žalai atlyginti; K. P. – 7000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatant, kad gautomis lėšomis uzufrukto teise disponuos jo atstovai pagal įstatymą – tėvai.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. kovo 23 d. nuosprendžiu Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį panaikino ir priėmė naują nuosprendį, kuriuo G. P. pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 1 punktas). Nukentėjusiųjų G. P. ir S. P. civilinius ieškinius paliko nenagrinėtus.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi panaikino Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį dėl esminių BPK pažeidimų ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, 2019 m. birželio 5 d. priėmė nutartį, kuri taip pat skundžiama kasacine tvarka.
Šia nutartimi apeliacinės instancijos teismas pakeitė Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikties bylos aplinkybėms, iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad G. P. veikė pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) (redakcijos, galiojusios nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) 63 punkto reikalavimą („važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išlaikiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų amžiaus asmenims“), bei nuosprendžio aprašomąją dalį papildė įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis, kad G. P. kaltinime nurodytus veiksmus atliko: pažeisdama viešosios įstaigos (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. D76 patvirtintą trenerio pareigybės aprašymo IV dalies „Atsakomybė“ 3 punktą („Už sportininkų saugumą, gyvybę per mokomąsias pratybas, SMĮ organizuotus renginius, sporto varžybas – laisvalaikio metu“) ir Kelių eismo taisyklių 55 punkto reikalavimą („Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims“). Taip pat apeliacinės instancijos teismas iš nuteistosios G. P. priteisė nukentėjusiajam G. P. 1000 Eur patirtoms atstovavimo išlaidoms apeliacinės instancijos teisme atlyginti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. P. nuteista pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį už tai, kad būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, t. y. pagal darbo sutartį dirbdama viešojoje įstaigoje (duomenys neskelbtini) dviračių sporto trenere ir pagal šios įstaigos direktoriaus 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. D76 patvirtintą trenerio pareigybės aprašymą būdama atsakinga už sportininkų saugumą, gyvybę bei poilsio režimą, netinkamai atliko savo pareigas, nes pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui tokiomis aplinkybėmis: G. P. 2014 m. gegužės 29 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, dviračių treniruotės metu, pažeisdama tuo metu galiojusios Kelių eismo taisyklių redakcijos (galiojimas nuo 2013 m. sausio 19 d. iki 2014 m. spalio 11 d.) 63 punkto reikalavimą („važiuoti keliais dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išlaikiusiems atitinkamą mokymo kursą ir turintiems mokymo įstaigos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų amžiaus asmenims“), neužtikrindama saugių treniravimosi sąlygų, išvažiavo su dviem mažamečiais ugdytiniais į kelią, einantį mišku nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki (duomenys neskelbtini) gatvės, kur (duomenys neskelbtini) metų amžiaus ugdytinė K. P., prasilenkdama su priešpriešais atvažiuojančia sunkiasvore autotransporto priemone „Iveco“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančia UAB (duomenys neskelbtini), griuvo kelio važiuojamojoje dalyje ir automobilio galiniais ratais buvo pervažiuota per galvą, taip buvo mirtinai sužalota. Dėl atsiradusių pasekmių didelę neturtinę žalą patyrė K. P. tėvai S. P. ir G. P..
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajai G. P. tinkamai taikė BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, tačiau ne visos nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija, įvertinusi KET redakcijos pakeitimus, teismų praktiką, pagal kurią KET pakeitimai veikos nusikalstamumo prasme gali būti pripažįstami palankesniais kaltininkui tada, jeigu jie aiškiau apibrėžia eismo dalyvių elgesį konkrečioje situacijoje, bei byloje nustatytas aplinkybes, konstatavo, kad G. P. pažeidė ne nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį KET 63 punktą, o jį pakeitusį ir šiuo metu galiojantį KET 55 punktą („Važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims, o išklausiusiems Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos nustatytą mokymo kursą ir turintiems mokyklos išduotą pažymėjimą – ne jaunesniems kaip 12 metų asmenims. Prižiūrint suaugusiajam, važiuoti važiuojamąja dalimi dviračiu leidžiama ne jaunesniems kaip 8 metų asmenims“) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. D76 patvirtintą trenerio pareigybės aprašymo IV dalies „Atsakomybė“ 3 punktą („Už sportininkų saugumą, gyvybę per mokomąsias pratybas, SMĮ organizuotus renginius, sporto varžybas – laisvalaikio metu“), ir šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybėmis papildė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomąją dalį.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistoji G. P. ir jos gynėjas advokatas R. Mikulskas prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį be pakeitimų arba bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasatoriai skunde nurodo:
3.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, įpareigojantį įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismai nenustatė G. P. veikoje visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje, sudėties požymių, todėl netinkamai pritaikė šiuos baudžiamuosius įstatymus.
3.2. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas G. P. veiką pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, nurodė, kad ji pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles (įvykio metu galiojusį KET 63 punktą) ir taip dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, atėmė gyvybę kitam žmogui. Apeliacinės instancijos teismas, patikslinęs G. P. kaltinimą tuo, kad ji pažeidė ne galiojusį KET 63 punktą, o galiojantį KET 55 punktą, bei nustatęs, kad G. P. pažeidė dar ir trenerio pareigybės aprašymo IV dalies „Atsakomybė“ 3 punktą, taip pat sprendė, kad G. P. veika buvo tiesioginė ir pagrindinė vaiko žūties ir dėl to atsiradusios didelės moralinės žalos artimiesiems priežastis. Tačiau abiejų instancijų teismai jų konstatuotus pažeidimus nustatė remdamiesi tik prielaidomis, o ne byloje surinktų ir teisme iširtų bei patikrintų įrodymų visuma.
3.3. Teismai nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią pripažįstant asmenį kaltu pagal BK 132 straipsnio 3 dalį nepakanka konstatuoti, kad jis pažeidė tam tikro norminio akto reikalavimą arba bendrojo pobūdžio pareigą rūpintis kitų asmenų saugumu, bet būtina nustatyti, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu jis sukėlė kitam asmeniui mirtį (atėmė gyvybę) ir kad būtent šis veikimas ar neveikimas buvo mirties priežastis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-489/2017">2K-181-489/2017</a>). Nagrinėjamoje byloje teismai apsiribojo tik tam tikrų norminių aktų (pirmosios instancijos teismas – KET 63 straipsnio, o apeliacinės instancijos teismas – KET 55 punkto ir trenerio pareigybės aprašymo IV dalies 3 punkto) reikalavimų pažeidimo identifikavimu bei jų mechanišku perkėlimu į BK 132 straipsnio 3 dalies ir 229 straipsnio kontekstą ir iš esmės nenagrinėjo, kokiu konkrečiai neteisėtu veikimu ar neveikimu G. P. sukėlė K. P. mirtį, todėl nenustatė būtinosios BK 132 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos – priežastinio ryšio tarp G. P. veiksmų ir kilusių padarinių – K. P. mirties. Taip pat teismai G. P. veikoje nenustatė ir nusikaltimo, nurodyto BK 229 straipsnyje, objektyviosios pusės požymių, nes nenurodė, kokie teisės aktai buvo pažeisti, todėl nenustatė priežastinio ryšio tarp G. P. veikos ir kilusių padarinių – didelės žalos padarymo fiziniams asmenims.
3.4. Byloje nenustatytas eismo įvykio, kurio metu žuvo nepilnametė, mechanizmas, nenustatyta K. P. nugriuvimo nuo dviračio priežastis ir aplinkybės. Specialistui I. Granskui, pateikusiam byloje specialisto išvadą, nebuvo pateiktas apžiūrėti dviratis, kuriuo įvykio dieną važiavo nukentėjusioji K. P.. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme ekspertas negalėjo atsakyti į daugelį klausimų, teigdamas, kad tam reikalingas papildomas tyrimas ir specialiosios žinios. Siekiant atkurti detalų eismo įvykio mechanizmą bei pašalinti abejones dėl galimo eismo įvykio kilimo priežasčių, civilinės atsakovės VšĮ (duomenys neskelbtini) atstovas, atsižvelgdamas į tai, kad byloje yra pateikta tik specialisto išvada, apeliacinės instancijos teisme prašė skirti eismo įvykio ekspertizę, o kasatoriai – kompleksinę teismo autotechninę ekspertizę, tačiau tokie prašymai nebuvo tenkinti. Apeliacinės instancijos teismas, netenkindamas kasatorių ir civilinės atsakovės prašymų skirti ekspertizes ir vadovaudamasis byloje nesurinktais ir tiesiogiai neištirtais įrodymais, savo išvadas pagrindė abstrakčiais duomenimis ir taip pažeidė tiesioginio nagrinėjimo teisme ir rungimosi principus, įtvirtintus BPK 241 ir 242 straipsniuose, 324 straipsnio 6 dalyje, 7 straipsnyje. Tokias aplinkybes kasatoriai vertina kaip teismo šališkumą.
3.5. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl byloje nustatomų faktinių aplinkybių yra prieštaringos ir netikslios, pagrįstos tik prielaidomis, todėl šis teismas iš esmės pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nurodytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, ir in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principą, kuris yra sudėtinė nekaltumo prezumpcijos principo, įtvirtinto Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir BPK 44 straipsnio 6 dalyje, dalis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra aptarta, kad, aiškinant in dubio pro reo principo turinį, paprastai neribojamas bylos aplinkybių, reiškinių ar faktų, dėl kurių gali kilti abejonės, sąrašas. Abejonės gali kilti dėl bet kurių bylos elementų: dėl faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių buvimo, dėl teisinių veikos požymių (nusikalstamos veikos sudėties elementų ar požymių, kitų nusikalstamai veikai kvalifikuoti reikšmingų aplinkybių) buvimo, dėl sąlygų, būtinų duomenims pripažinti įrodymais, buvimo; dėl atskirų įrodymų patikimumo ir jų įrodomosios reikšmės; įrodymų visumos pakankamumo nusikalstamą veiką padariusio asmens kaltumui konstatuoti ar kitų nagrinėjant bylą sprendžiamų klausimų. Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad abejonių pašalinimo būdas yra ne tik BPK nustatytų veiksmų, kuriais tikrinami byloje esantys įrodymai ar gaunami nauji duomenys, atlikimas, bet ir tinkamas, atliktas laikantis įstatyme nustatytų taisyklių, įrodymų vertinimas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjUxLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-251-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-251-1073/2018">2K-251-1073/2018</a>).
3.6. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatorės veiksmus KET 55 punkto kontekste, kaip netinkamą G. P. elgesį ir neatsargumą nurodė tai, kad ji, būdama atsakinga už vaikų saugumą kelyje, važiavo voros priekyje, o vaikai – paskui ją, ir matydama atvažiuojantį priešais automobilį nesustojo bei nenurodė sustoti paskui ją važiuojantiems vaikams. Tačiau toks teismo vertinimas pagrįstas tik subjektyviu teismo įsitikinimu, nes nei Kelių eismo taisyklės, nei Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas nenustato reikalavimo dviratininkams nulipti nuo dviračio. Taip pat nei Kelių eismo taisyklėse, nei vidiniuose VšĮ (duomenys neskelbtini) nuostatuose, taisyklėse nebuvo nurodyta trenerių ir auklėtinių išsidėstymo tvarka jiems treniruočių metu važiuojant dviračiais. Be to, apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiu būdu būtų buvę galima išvengti nelaimingo atsitikimo, kurio metu žuvo nepilnametė, jeigu kasatorė būtų važiavusi voros gale. Byloje apklausti transporto priemonės vairuotojas E. S., liudytojas R. Z., kasatorė parodė, o specialistas Irmantas Granskas patvirtino, kad automobiliui ir dviratininkams pakako vietos saugiai prasilenkti, taip pat visi minėti asmenys patvirtino, kad jų greitis buvo nedidelis. Tokios byloje nustatytos aplinkybės paneigia apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad kasatorė pažeidė KET 55 punkte įtvirtintą suaugusio asmens pareigą, esant tam tikroms aplinkybėms, prižiūrėti, rūpintis mažamečio prižiūrimo asmens saugumu. Be to, kasatorių nuomone, aplinkybė, kad kasatorė važiavo priekyje, lėmė dviratininkų pasitraukimą į šoną ir jų greičio sumažinimą. Vaikai, matydami prieš save patyrusios ir kvalifikuotos dviratininkės (kasatorės) saugią važiavimo dviračiu trajektoriją, patys tos trajektorijos laikėsi, dėl to jiems važiuoti turėjo būti žymiai saugiau – vaikai važiavo vorele, vienas paskui kitą, tarpusavyje laikydamiesi pakankamo atstumo, sekdami kasatorės pavyzdžiu buvo sulėtinę greitį ir pasitraukę į dešinį kelio kraštą.
3.7. Nepagrįsti apeliacinės instancijos teismo motyvai, kad važiuoti keliu buvo nesaugu, kadangi kelio važiuojamoji dalis nėra patogi ir saugi važiuoti, joje yra duobių, asfaltas vietomis įskilęs, nes byloje nustatyta, kad nukentėjusioji K. P. naudojo specialiai tokiam keliui pritaikytą dviratį, storomis, nelygiam ir slidžiam paviršiui įveikti skirtomis padangomis. Be to, tiek R. Z., tiek K. P. važiavo jiems pagal ūgį parinktais dviračiais, kuriuos jie išbandė prieš važiuodami treniruotis. Tokios aplinkybės eliminuoja priežastinį ryšį tarp G. P. veiksmų ir K. P. mirties tiek BK 132 straipsnio 3 dalies, tiek BK 229 straipsnio taikymo kontekste.
3.8. Nuteistosios G. P. kaltė grindžiama nelogiškais, painiais, tarpusavyje prieštaraujančiais argumentais. Pagal kasacinio teismo praktiką, nustatant kaltės formą (tyčia ar neatsargumas) būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (nurodomos kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-501/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-501/2012">2K-501/2012</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015). Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas subjektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio – kaltės nustatymo klausimą, nevertino visumos byloje nustatytų reikšmingų aplinkybių – įvykio objektyvių aplinkybių ir asmeninių kasatorės savybių, ir tai lėmė netinkamą kasatorės veiksmų kvalifikavimą pagal BK 132 straipsnio 3 dalį.
3.9. Pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes G. P. veika galėjo būti vertinama kaip gyvybės atėmimas be kaltės (kazusas). Kazusas (lot. casus) – veiksmas, turintis išorinių teisės pažeidimo požymių, bet neturintis kaltės elemento (tyčios ar neatsargumo). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. P. elgėsi maksimaliai apdairai, suteikė vaikams techniškai tvarkingus, jų amžiui tinkamus kalnų dviračius, prieš važiuojant instruktavo vaikus važiuoti ramiai, tvarkingai, važiavo maršrutu, kuris buvo ne tik suplanuotas ir patvirtintas VšĮ (duomenys neskelbtini) vadovų, bet ir gerai žinomas vaikams ir kasatorei. Tiek liudytojas R. Z., tiek kasatorė parodė, kad kaltinime nurodytu keliu niekada nėra važiavę automobiliai, kelias iš abiejų pusių buvo pažymėtas kelių eismo ženklu Nr. 303 „Motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas“, todėl kasatorė 2014 m. gegužės 29 d. vykusios treniruotės metu ėmėsi visų įmanomų atsargumo priemonių, siekdama išvengti nelaimingų padarinių, ir padarė viską, ką tokioje situacijoje būtų padaręs bet kuris kitas protingai atsargus asmuo. Todėl kasatorės psichinis santykis su daroma veika ir kilusiais padariniais neatitiko nei tyčinės, nei neatsargios kaltės sampratos. Kasatoriai nurodo, kad panaši situacija buvo nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a>, kurioje kasacinis teismas nagrinėjamą įvykį vertino kaip nelaimingą atsitikimą (kazusą).
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Rima Kriščiūnaitė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. G. P. teisingai nuteista pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį už neatsargų gyvybės atėmimą, pažeidžiant teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles, ir už tarnybos pareigų neatlikimą.
4.2. G. P. atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje nurodytą valstybės tarnautojui prilyginamo asmens apibrėžimą ir teismas pagrįstai pripažino, kad ji yra tinkamas BK 229 straipsnyje įtvirtintos veikos subjektas. Nuteistoji G. P. dirbo dviračių sporto trenere VšĮ (duomenys neskelbtini) ir pagal paslaugų sutartį, sudarytą tarp šio centro ir K. P. (atstovaujamos motinos S. P.), teikė viešąją dviratininko ugdymo paslaugą pradedančiajai ugdytinei K. P.. Pagal VšĮ direktoriaus 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. D76 patvirtintą trenerio pareigybės aprašymą G. P., būdama atsakinga už sportininkų saugumą, gyvybę bei poilsio režimą, netinkamai atliko savo pareigas, nes pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir taip dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui – (duomenys neskelbtini) amžiaus ugdytinei K. P.. Dėl atsiradusių pasekmių didelę neturtinę žalą patyrė K. P. tėvai S. P. ir G. P..
4.3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad nuteistosios G. P. veikoje yra visi jai inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties elementai ir požymiai, taip pat ir priežastinis ryšys tarp veikos (kaltininko padarytų teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo) ir kilusių padarinių. G. P., būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, netinkamai atliko teisės aktais apibrėžtas savo pareigas, nes pagal VšĮ (duomenys neskelbtini) direktoriaus 2008 m. lapkričio 14 d. įsakymu Nr. D76 patvirtintą trenerio pareigybės aprašymą buvo atsakinga už jai patikėtų vaikų saugumą treniruotės metu, turėjo sudaryti saugias sąlygas, tinkamai prižiūrėti ugdytinius, kad apsaugotų jų sveikatą ir gyvybę. Išvažiuodama su mažamečiais vaikais į važiuojamąją kelio dalį, ji taip pat žinojo, kad pagal KET 55 punktą tik ji yra atsakinga už mažametės K. P. priežiūrą kelyje, tačiau pamačiusi priešpriešais atvažiuojantį didesnio pavojaus šaltinį – sunkiasvorį didelių gabaritų automobilį, su kuriuo reikės prasilenkti, neįvertino vaikų patyrimo kelyje, kelio dangos būklės, kitų aplinkybių ir nesiėmė visų įmanomų atsargumo priemonių saugiai prasilenkti su automobiliu, o nusprendė važiuoti toliau, pasitraukus dešiniau į šalikelę. Dėl tokio sprendimo atsitiko nelaimė, kai voros gale važiuojanti mažametė galimai nesuvaldė dviračio, neišlaikė pusiausvyros, griuvo po galiniais automobilio ratais ir žuvo. Šiuo atveju netinkamas pareigų visumos vykdymas dėsningai lėmė didelės žalos atsiradimą – K. P. mirtį. Todėl teismai pagrįstai konstatavo, kad tarp G. P. veikos ir kilusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys, o jos neatsargi kaltės forma pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu.
4.4. Nepagrįsti kasatorių teiginiai, kad byloje nenustatytas tikslus eismo įvykio mechanizmas ir dėl to teismas negalėjo teisingai įvertinti priežastinio ryšio. Byloje buvo atliktas kompleksinis teismo medicininis-eismo įvykio tyrimas, kuris nustatė, kad aptariamo eismo įvykio metu dviračiu važiavusi K. P. ant važiuojamosios kelio dalies nugriuvo neturėdama sąlyčio su automobiliu „Iveco“, kurį vairavo E. S., automobilis ją pervažiavo užpakalinės ašies kairės pusės išoriniais ratais. Įvertinus atstumą tarp automobilio ratų bei jo stabdymo kelią, padaryta išvada, kad vairuotojas E. S. neturėjo techninės galimybės išvengti šio eismo įvykio kilimo, sustabdydamas automobilį iki kliūtį sudarančios nukentėjusiosios. Savo išvadas Lietuvos teismo ekspertizės centro vyriausiasis ekspertas I. Granskas patvirtino ir paaiškino apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių metu, atsakė į visus proceso dalyvių, taip pat ir nuteistosios gynėjo klausimus. Teismas pagrįstai šią specialisto išvadą pripažino tinkamu įrodymu byloje, nes ji buvo gauta įstatymų nustatyta tvarka, teisėtu būdu, ištirta ir patikrinta BPK nurodytais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys). Be to, teismo medicinos specialisto išvados patvirtino, kad K. P. parkrito po automobilio ratais, nes ant jos kūno buvo rasti paviršiniai odos nubrozdinimai, kurie atsirado nugriuvus ir slystant šiurkščiu kelio važiuojamosios dangos paviršiumi. Pažymima, kad visos eismo įvykio aplinkybės ir eismo įvykio mechanizmas buvo ištirti ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamos veikos, nurodytos BK 281 straipsnio 1 dalyje, metu. Nustatyta, kad tarp vairuotojo E. S. veiksmų ir K. P. mirties priežastinio ryšio nėra.
4.5. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios G. P. kaltės klausimas išspręstas teisingai, jos kaltė padarius nusikalstamas veikas, nurodytas BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje, įrodyta BPK nustatyta tvarka ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje bei apeliacinėje nutartyje išdėstytų ir išanalizuotų įrodymų visuma.
4.6. Kasatorių argumentai dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai bei apeliacinės instancijos teismo priimto sprendimo turiniui. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje įrodymų vertinimo, jų patikimumo ir pakankamumo klausimai išsamiai aptarti. Šis teismas dar kartą išanalizavo ir palygino byloje surinktus įrodymus, vertino šiuos įrodymus tiek atskirai, tiek visų byloje esančių įrodymų kontekste ir pateikė dėl jų vertinimo motyvuotas išvadas, todėl BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė.
4.7. Byloje nėra duomenų, kad nagrinėjant bylą buvo pažeistas BPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas rungimosi principas. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo posėdžių protokolų turinys patvirtina, kad G. P. ir jos gynėjas įrodymų tyrimo procese aktyviai dalyvavo, ginčijo kaltinimo argumentus, teikė prašymus, jų prašymus teismai svarstė, dalį jų tenkino, apeliacinės instancijos teismas gynybos prašymu atliko įrodymų tyrimą, o tai patvirtina, kad nuteistosios bei jos gynėjo nuomonės teismo procese neignoravo ir nepalankumo jiems nerodė. Ta aplinkybė, kad teismai motyvuotai priėmė kitokius sprendimus, negu prašė G. P. ir jos gynėjas, ir bylos duomenis įvertino nepalankiai nuteistajai, negali būti laikoma rungimosi principo pažeidimu.
4.8. Apeliacinės instancijos teisme byla buvo išnagrinėta nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 6 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas 2019 m. birželio 5 d. nutartyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios G. P. padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo bei atsakė į visus esminius apeliacinių skundų argumentus, todėl nepagrįstas kasatorių prašymas panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
4.9. Kasatorių prašymas – palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį šioje byloje negali būti tenkinamas, nes tokį nuosprendį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi yra panaikinęs dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
5. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai G. P. ir S. P. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo šį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 5 d. nutartį bei iš nuteistosios G. P. priteisti jų patirtas atstovavimo išlaidas kasacinio proceso metu. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
5.1. Nuteistosios G. P. veikoje yra nustatyti visi BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų sudėties požymiai, todėl G. P. tinkamai pritaikytos baudžiamojo įstatymo nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 320 straipsnio 3 dalies pažeidimų, galėjusių sukliudyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą procesinį sprendimą.
5.2. Kasaciniame skunde
5.3. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingą priežastinį ryšį tarp G. P. veikos ir kilusių padarinių – K. P. mirties. Mažametės K. P. žūtis 2014 m. gegužės 29 d. dviračių treniruotės metu nėra atsitiktinio pobūdžio, tokius sunkius ir tragiškus padarinius tiesiogiai ir netiesiogiai lėmė nuteistosios G. P. aplaidus elgesys, vykdant jai VšĮ (duomenys neskelbtini) paskirtas trenerio pareigas. Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartyje nurodyta išvada, kad nuteistosios neatsargi ir pavojinga veika pirmiausiai pasireiškė jos sprendimu važiuoti dviratininkų voros priekyje, yra teisinga, logiška ir pagrįsta konkrečiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, byloje nustatytos ir kitos aplinkybės, susijusios su nuteistosios neatsargiu elgesiu kelyje, kurios lėmė K. P. kritimą po sunkiasvorės transporto priemonės ratais, t. y. nuteistoji, pamačiusi priešais atvažiuojantį sunkiasvorį automobilį, turėdama pakankamai laiko užtikrinti dviratininkų saugumą, nesiėmė tokioje situacijoje būtinų atsargumo priemonių (nesustojo ir (arba) nenulipo nuo dviračio, kad palauktų, kol pravažiuos artėjanti transporto priemonė, neliepė to paties padaryti ir jai už nugaros važiuojantiems vaikams), pakankamai neįvertino susidariusios eismo situacijos pavojingumo (automobilio, su kuriuo ketinama prasilenkti, gabaritų, savo ugdytinių vairavimo dviračiais nepakankamos patirties), neatsižvelgė, kad kelkraštis, į kurį nusprendė pasitraukti, nėra patogus ir saugus važiuoti (jame yra duobių, asfaltas vietomis įskilęs, kelkraštis nepadengtas jokia kieta danga ir pan.). Tokių byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad tarp G. P. veikos, pasireiškusios KET 55 punkto ir VšĮ (duomenys neskelbtini) aprašo IV dalies 3 punkto pažeidimu, ir šioje byloje nustatytų padarinių yra dėsningas ir būtinas priežastinis ryšys.
5.4. Nepagrįsti
5.5. Kasaciniame skunde nurodoma Lietuvos Aukščiausiojo Teismo baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a> priimta nutartis nagrinėjamai bylai neturi precedento galios, nes šioje byloje asmenys buvo kaltinami pagal BK 132 straipsnio 1 dalį, o kasatorei G. P. inkriminuota to paties straipsnio 3 dalis. Be to, baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a> buvo nustatyta, kad asmuo, kuris žuvo, su kitu komandos nariu patys priėmė rizikingus sprendimus, dėl kurių vienas iš sportininkų žuvo, o nagrinėjamoje byloje mažametė dviratininkė K. P. jokių savarankiškų sprendimų nepriiminėjo, tai darė trenerė G. P.. Todėl kasacinė nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEyLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-512/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-512/2014">2K-512/2014</a>, negali būti vertinama kaip analogiškas precedentas.
5.6. Nagrinėjamoje byloje pagal faktines bylos aplinkybes teisingai nustatyta, kad nuteistoji, būdama valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, dėl neatsargumo, pasireiškusio nusikalstamu nerūpestingumu, netinkamai atliko savo pareigas, dėl to fiziniai asmenys patyrė didelę žalą, todėl G. P. veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 229 straipsnį.
5.7. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai dėl BPK nuostatų (BPK 7 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies, 241 straipsnio, 241 straipsnio, 242 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 4 dalies) pažeidimų iš esmės susiję su kasatorių nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo pateiktu bylos įrodymų ir G. P. elgesio vertinimu KET 55 punkto ir VšĮ (duomenys neskelbtini) aprašymo IV dalies 3 punkto nuostatų kontekste, todėl nėra kasacinės instancijos teismo nagrinėjimo dalykas. Kasatorių prašymas skirti byloje kompleksinę teismo autotechninę ekspertizę yra perteklinis proceso veiksmas.
5.8. Nukentėjusieji už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą, procesinių dokumentų (skundžiamos Kauno apygardos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio) analizę patyrė išlaidas, kurias grindžia pridedamais dokumentais, ir, remdamiesi BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašo jas priteisti iš nuteistosios G. P..
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu ir tik BPK 369 straipsnyje nustatytais pagrindais, t. y. patikrina, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, ar byloje nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis, 369 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-181/2008, 2K-7-27-746/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, tik gali tikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų.
8. Iš nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinio skundo turinio matyti, kad jame pateikiama nemažai argumentų, kuriais ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir nesutinkama, kad G. P. padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to kasacinio skundo teiginiai, kuriais kvestionuojamos atskiros teismų padarytos išvados dėl įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių nustatymo, nesutinkama su atliktu atskirų įrodymų ir jų visumos vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras nustatytas bylos aplinkybes daryti išvadas dėl teismų sprendimuose esančių išvadų atitikties bylos aplinkybėms, šioje nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl kasaciniame skunde nurodytų prašymų ir BPK pažeidimų
9. Kasaciniame skunde nuteistoji G. P. ir jos gynėjas advokatas R. Mikulskas reiškia du savarankiškus, alternatyvius prašymus: 1) panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 5 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį, kuriuo G. P. buvo išteisinta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, be pakeitimų arba 2) bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui.
10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kasatorių suformuluotas prašymas – panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 5 d. nutartį, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis su pakeitimais, ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. nuosprendį, kuriuo G. P. buvo išteisinta pagal BK 132 straipsnio 3 dalį ir 229 straipsnį, be pakeitimų – prieštarauja Baudžiamojo proceso kodekso normoms.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka nagrinėja bylas dėl įsiteisėjusių nuosprendžių ar nutarčių, priimtų pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose apeliacine tvarka (BPK 366 straipsnio 1 dalis). Išnagrinėjęs kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priima vieną iš nutarčių, nurodytų BPK 382 straipsnio 1–6 punktuose.
12. Nagrinėjamoje byloje įsiteisėję yra Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. apkaltinamasis nuosprendis ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 5 d. nutartis, kuria paliktas galioti pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis su pakeitimais. Kasatorių prašomas palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. išteisinamasis nuosprendis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. lapkričio 29 d. nutartimi buvo panaikintas dėl esminių BPK pažeidimų ir byla buvo perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Tai reiškia, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. išteisinamasis nuosprendis, panaikintas kasacinės instancijos teismo, neteko teisinės galios. Todėl kasatorių prašymas – palikti galioti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 23 d. išteisinamąjį nuosprendį be pakeitimų – teisine prasme yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.
13. Kasatorių skunde reiškiamas alternatyvus prašymas – perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka – argumentuojamas tuo, kad bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas įrodymų vertinimo taisykles, BPK 7 straipsnyje ir 241, 242 straipsniuose bei 324 straipsnio 6 dalyje įtvirtintus rungimosi ir tiesioginio nagrinėjimo teisme principus ir savo išvadas dėl nuteistosios G. P. kaltumo pagrindė neištirtais teisme duomenimis ir prielaidomis, taip pažeisdami ir in dubio pro reo principą. Tokie kasatorių teiginiai prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
14. BPK 7 straipsnyje nurodyta, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo. Rungimosi principas reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pareikšti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės jai teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnio 2 dalis).
15. BPK XIX skyriuje reglamentuojamos bendrosios nagrinėjimo teisme nuostatos, kurios taikomos bylą nagrinėjant ne tik pirmosios instancijos teisme, bet ir apeliacine tvarka, atsižvelgiant į XXV skyriuje „Apeliacinis procesas“ nurodytus ypatumus (BPK 320 straipsnio 6 dalis). BPK 241 straipsnyje nurodyta, kad bylos nagrinėjimui teisme vadovauja teisiamojo posėdžio pirmininkas, kuris, be kita ko, imasi visų įstatyme nurodytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės. BPK 242 straipsnyje įtvirtintas tiesioginio ir žodinio nagrinėjimo teisme principas, kuris, nesant byloje išimtinių aplinkybių, įpareigoja pirmosios instancijos teismą, nagrinėjantį bylą, tiesiogiai ištirti bylos įrodymus, išklausyti žodžiu duodamus apklausiamų asmenų parodymus ir paaiškinimus. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinių skundų ribas bei juose keliamus fakto ir teisės klausimus, taip pat gali nuspręsti atlikti įrodymų tyrimą (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymų tyrimas tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose atliekamas pagal BPK XXI skyriuje nustatytas taisykles.
16. Teismai savo išvadas dėl byloje nustatomų aplinkybių pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.
17. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K- 471- 507/2015, 2K-483-976/2015 ir kt.). Tačiau teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų proceso šalys, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K- 7- 130- 699/2015).
18. Iš pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad šis teismas išsamiai ir nešališkai nagrinėjo visas bylos aplinkybes, tiesiogiai ištyrė ir patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis. Teismas apklausė nuteistąją G. P., nukentėjusiaisiais byloje pripažintus G. P. ir S. P., liudytojus E. S., A. B., D. T., J. B., A. B., tenkindamas nuteistosios gynėjo prašymą, liudytojus A. B. ir S. T., eismo įvykio tyrimą atlikusį ir specialisto išvadą Nr. 11- 335 (15) surašiusį ekspertą I. Granską, tyrėją N. Z., balsu perskaitė nepilnamečio liudytojo R. Z. parodymus, specialisto išvadas dėl K. P. mirties priežasties, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2015 m vasario 11 d. ir 2015 m. vasario 13 d. specialisto išvadas, taip pat, išklausęs proceso dalyvių nuomones dėl byloje esančių rašytinių dokumentų perskaitymo balsu, išvardijo byloje esančius rašytinius dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas nuteistosios gynėjo prašymą, paskyrė kaltinamajai G. P. stacionarinę kompleksinę psichiatrinę ir psichologinę ekspertizę ir su jos išvadomis supažindino proceso dalyvius. Iš teisiamojo posėdžio protokolo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti tik vieną nuteistosios gynėjo prašymą – skirti papildomą autotechninę ekspertizę, dėl šio prašymo priimdamas motyvuotą rašytinę nutartį (4 t., b. l. 162–163). Taigi bylos medžiaga patvirtina, kad G. P. byla pirmosios instancijos teisme buvo išnagrinėta išsamiai, nuteistoji ir ją ginantis advokatas dalyvavo asmenų apklausose, girdėjo jų teisme duodamus parodymus, buvo supažindinti su ikiteisminio tyrimo metu duotais asmenų parodymais, turėjo teisę teisme užduoti apklausiamiems asmenims klausimus, aiškintis aplinkybes ir jas tikslinti ir tokiomis teisėmis aktyviai naudojosi. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija aplinkybių, kurios leistų konstatuoti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje įtvirtintą rungimosi principą ar nesilaikė BPK 241, 242 straipsniuose nurodytų reikalavimų, nenustatė.
19. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nuosekliai ir pakankamai išsamiai išdėstyti nuteistosios, nukentėjusiųjų ir liudytojų bylos proceso metu duoti parodymai, eksperto paaiškinimai ir kiti rašytiniai bylos įrodymai, atlikta jų palyginamoji analizė ir pateiktas motyvuotas bylos įrodymų vertinimas. Pirmosios instancijos teismas, susiejęs įrodymus į vientisą loginę grandinę, padarė bylos įrodymais pagrįstą išvadą, kad G. P. kalta dėl neatsargaus gyvybės atėmimo kitam žmogui ir tarnybos pareigų neatlikimo.
20. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinę bylą pagal nuteistosios, nukentėjusiųjų – civilinių ieškovų ir civilinės atsakovės apeliacinius skundus, siekdamas išsamiai, nešališkai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą bei teisėtumą, vadovaudamasis BPK 324 straipsnio 6 dalies nuostatomis, atliko dalinį įrodymų tyrimą. Apeliacinės instancijos teismas papildomai teisme apklausė byloje specialisto išvadas surašiusį ekspertą I. Granską. Šios apklausos metu apeliacinės instancijos teismas detaliai aiškinosi visas su byloje nagrinėjamu eismo įvykiu susijusias aplinkybes, balsu perskaitė specialisto išvadas, įvykio vietoje paimto dviračio apžiūros protokolus, dėl jų turinio ekspertas davė išsamius paaiškinimus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, ekspertas I. Granskas patvirtino, kad jis dalyvavo atliekant proceso veiksmą – dviračio apžiūrą. Šią aplinkybę patvirtina ir byloje esantis eksperto I. Gransko pasirašytas papildomos dviračio apžiūros protokolas (2 t., b. l. 21– 25). Po eksperto teisme duotų paaiškinimų teisėjų kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių dėl nuteistosios gynėjo bei civilinės atsakovės prašymo paskirti kompleksinę teismo automechaninę ekspertizę, priėmė motyvuotą protokolinę nutartį tokį prašymą atmesti. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad byloje esančios dvi specialisto išvados viena kitai neprieštarauja ir viena kitą papildo; pateiktas išvadas teisme patvirtino ir išsamius paaiškinimus dėl įvykio mechanizmo davė tyrimą atlikęs ekspertas I. Granskas. Pagrindinė įvykio kilimo sąlyga yra nustatyta specialisto išvada bei kita bylos medžiaga (6 t., b. l. 34–35).
21. BPK 286 straipsnis nenustato būtinosios ekspertizės atvejų. Baudžiamojo proceso įstatymas palieka teismui teisę spręsti, ar reikia ir kada reikia skirti ekspertizę. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad nustatant eismo įvykio mechanizmą apeliacinės instancijos teismui pakako byloje surinktų duomenų apie įvykio aplinkybes, teismui nekilo abejonių dėl eksperto I. Gransko kompetencijos ir jo paaiškinimų patikimumo, todėl nuteistosios gynėjo prašymas skirti kompleksinę teismo automechaninę ekspertizę nebuvo patenkintas. Šiuo atveju teikiant prašymą dėl ekspertizės skyrimo buvo siekta išsiaiškinti faktus, kurie jau buvo nustatyti specialisto išvadomis ir jo paaiškinimais teisme. Nuteistajai ir jos gynėjui, nagrinėjant bylą teisme, nebuvo ribojama teisė nagrinėjimo teisme metu užduoti klausimus ekspertui, surašiusiam specialisto išvadas, ir nuteistosios gynėjas šią teisę realizavo.
22. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad įrodymų visumos išsamaus vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTA5LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-509/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-509/2010">2K-509/2010</a>, 2P-89/2014, 2K-247-788/2017). Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos reikšmingos bylai teisingai išspręsti (o ne visos įmanomos) aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE0LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-114/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-114/2008">2K-114/2008</a>, 2K-659/2012, 2K-135/2013, 2K- 165- 648/2015, 2K-174-788/2017, 2K-257-788/2017 ir kt.). Teisingą teismo nuosprendžio, nutarties priėmimą lemia pirmiausia ne įrodinėjimo proceso apimtis, o turimų įrodymų pakankamumas. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai savo išvadas dėl nagrinėjamoje byloje nustatytų eismo įvykio aplinkybių pagrindė byloje surinktų įrodymų visuma, kurią sudaro: nuteistosios, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, ekspertų pateiktos išvados ir paaiškinimai, įvairių byloje atliktų procesinių veiksmų protokoluose (eismo įvykio vietos, dviračio, sunkvežimio apžiūros) ir kituose rašytiniuose dokumentuose užfiksuoti duomenys, dėl kurių patikimumo abejonių nėra. Teismai, atmesdami gynybos prašymą skirti eismo įvykio ekspertizę, esminio BPK pažeidimo nepadarė.
23. Taigi kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal kasacinio skundo argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymo žemesnės instancijos teismuose, šio pobūdžio pažeidimų nenustatė. Todėl konstatuoti, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neišsamiai ir šališkai ištyrė bylos aplinkybes, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis) ir savo išvadas dėl nuteistosios kaltumo pagrindė ne byloje surinktų ir teisme ištirtų ir patikrintų įrodymų visuma, o prielaidomis, taip pažeidė in dubio pro reo principą, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl BK 132 straipsnio 3 dalies ir 229 straipsnio taikymo
24. Kasatoriai teigia, kad žemesnės instancijos teismai nenustatė G. P. veikoje visų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamų veikų, nurodytų BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje, sudėties požymių, todėl netinkamai pritaikė šiuos baudžiamuosius įstatymus. Kasatorių teigimu, pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas aplinkybes G. P. veika galėjo būti vertinama tik kaip gyvybės atėmimas be kaltės (kazusas). Teisėjų kolegija tokius kasatorių teiginius vertina kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms, todėl juos atmeta.
25. Pagal BK 132 straipsnio 3 dalį, be kita ko, atsako tas, kas dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui, pažeisdamas teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles. Pripažįstant asmenį kaltu pagal šį baudžiamąjį įstatymą, būtina nustatyti šios nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių visumą: veiką (teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padarinius (įvykis, kurio metu žuvo žmogus) ir priežastinį ryšį tarp veikos ir padarinių. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad specialių elgesio saugumo taisyklių ribos priklauso nuo konkrečios kilusios situacijos; specialios elgesio saugumo taisyklės gali būti nustatytos tiek įstatymais, tiek įstatymų įgyvendinamaisiais ar vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės aktais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNS05NDIvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-5-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-5-942/2015">2K-5-942/2015</a>, 2K-217-699/2015, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgxLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-181-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-181-489/2017">2K-181-489/2017</a>). Teismų praktikoje, taikant BK 132 straipsnio 3 dalį, priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar asmens padarytas teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšys yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis. Turi būti įvertinami ne tik asmens padaryti teisės aktų nustatyti specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimai, bet ir kiti veiksniai, galėję turėti reikšmės padariniams atsirasti, ir nustatyta, ar minėti pažeidimai buvo įvykio, sukėlusio BK 132 straipsnio 3 dalyje nurodytus padarinius, priežastis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-333-693/2018, 2K-206-303/2019).
26. BK
27. BK 229 straipsnis nustato baudžiamąją atsakomybę už tarnybos pareigų neatlikimą – valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens nusikalstamą neveikimą, kuris pasireiškia savo pareigų neatlikimu ar netinkamu atlikimu dėl neatsargumo, jeigu dėl to valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę žalą. Savo pareigų neatlikimas yra neteisėtas valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neveikimas, t. y. tų pareigų, kurios priklauso jo kompetencijai ir yra būtinos tarnybos interesams užtikrinti, neatlikimas, nepasinaudojimas savo teisėmis, kurias suteikia teisės aktai, o netinkamas savo pareigų atlikimas yra pareigų vykdymas ne taip, kaip to reikalauja teisės aktai, arba nekokybiškai, atmestinai, tai irgi iš esmės teisės aktų reikalavimų nevykdymas savo darbinėje veikloje, t. y. neveikimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-228/2008). BK 229 straipsnyje nurodyto neatsargaus nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu kilus baudžiamajame įstatyme nurodytiems padariniams – didelei turtinio ar kitokio pobūdžio žalai valstybei, Europos Sąjungai, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Visais atvejais tarnybos pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas – tai nevykdymas pareigos, kuri priklauso valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens kompetencijai. Būtinas BK 229 straipsnio sudėties požymis yra priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių (didelės žalos), todėl byloje turi būti nustatyta, kad būtent netinkamas tarnybos pareigų atlikimas objektyviai ir dėsningai nulėmė didelės žalos atsiradimą, jokie kiti reikšmingi veiksniai prie didelės žalos kilimo neprisidėjo ir jos nenulėmė. Traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 229 straipsnį turi būti nustatyta ir kaltės forma – neatsargumas (nusikalstamas pasitikėjimas arba nusikalstamas nerūpestingumas).
28. Pagal teismų praktiką, kai dėl tarnybos pareigų neatlikimo kitas asmuo netenka gyvybės, sunkiai ar nesunkiai sutrikdoma jo sveikata, o kaltininkas numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti tokių padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti, arba nors ir nenumatė, tačiau pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, veikos kvalifikuojamos kaip nusikalstamų veikų sutaptis (pagal BK 229 straipsnį ir BK 132, 137 arba 139 straipsnio atitinkamas dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>).
29. Baudžiamasis kodeksas
30. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2014 m. gegužės 29 d. apie 15.50 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje, kelyje, einančiame mišku nuo (duomenys neskelbtini) g., VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbusios ir viešąją paslaugą teikusios dviračių sporto trenerės G. P. organizuotos dviračių treniruotės metu įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo mirtinai sužalota mažametė ugdytinė K. P.. Šių teismų nustatytų faktinių aplinkybių kasatoriai neginčija. Tačiau kasatoriai nesutinka su žemesnių instancijų teismų išvadomis dėl G. P. kaltės, teigdami, kad tarp G. P. veikos ir atsiradusių padarinių (K. P. mirties) nėra būtinojo priežastinio ryšio.
31. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad priežastinio ryšio nustatymas yra daugiau fakto klausimas ir loginis procesas, nes, sprendžiant šį klausimą, iš esmės nagrinėjamos faktinės įvykio aplinkybės, nustatoma loginė priežasčių seka, reikalinga išvadai padaryti, – ar yra ryšys tarp veikos ir padarinių. Antra, nagrinėjamos bylos medžiaga patvirtina, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami faktines bylos aplinkybes, priešingai nei teigia kasatoriai, vertino ne tik trenerės ir jos ugdytinių išsidėstymo tvarką kelyje eismo įvykio metu, bet visas eismo įvykio, kurio metu žuvo mažametė K. P., aplinkybes: trenerės G. P., automobilio vairuotojo E. S., K. P. veiksmus, automobilio techninę būklę, jo ir dviratininkų judėjimo keliu kryptis ir trajektorijas, kelio paskirtį ir būklę bei kitas aplinkybes, taip pat asmenines eismo įvykio dalyvių savybes. Teismai, įvertinę objektyvių įvykio aplinkybių visumą, konstatavo, kad G. P., organizuodama mažamečių vaikų dviračių treniruotę kelyje, tinkamai neįvertino treniruotės metu važiuojamojoje kelio dalyje susiklosčiusių aplinkybių, t. y. kelyje pasirodžiusio didesnio pavojaus šaltinio – sunkiasvorio automobilio parametrų; kelio, kuriame vyko treniruotė, būklės (kelio važiuojamoji dalis duobėta, asfaltas vietomis įskilęs, kelkraštis nepadengtas kieta danga, o yra natūrali žemė), žuvusios ugdytinės amžiaus ir jos važiavimo dviračiu važiuojamąja kelio dalimi patirties, dėl to mažametė K. P., nesuvaldžiusi vairuojamo dviračio, nukrito važiuojamojoje kelio dalyje ir buvo mirtinai sužalota pro šalį važiuojančio sunkiasvorio automobilio. Šiame kontekste pažymėtina, kad kasatorių skunde nurodomos aplinkybės, kad nukentėjusioji K. P. važiavo jai pagal ūgį parinktu dviračiu, kurį išbandė prieš važiuodami treniruotis, taip pat kad jos naudojamas dviratis buvo su storomis, nelygiam ir slidžiam paviršiui pritaikytomis padangomis, akivaizdu, nebuvo pakankamos priemonės treniruojamos mažametės ugdytinės sveikatai ir gyvybei apsaugoti.
32. Pirmosios instancijos teismas, pagrįsdamas G. P. kaltę ir būtinojo priežastinio ryšio egzistavimą, nurodė, kad G. P. nenumatė, jog dėl jos sprendimo išvažiuoti su mažamečiais į kelią gali kilti pavojingi padariniai, tačiau pagal įvykio situaciją ir savo asmenines savybes, turimą patirtį turėjo ir galėjo numatyti, kad nepatyrusių, neturinčių reikiamo amžiaus važiuoti keliais dviratininkų išvedimas į kelią gali sukelti tokius padarinius. Įvykio eiga rodo, kad tarp kaltinamosios G. P. veikos ir kilusių padarinių yra dėsningas priežastinis ryšys, jos veika, pasireiškusi KET 63 punkto reikalavimų ignoravimu, buvo tiesioginė ir pagrindinė vaiko žūties ir dėl to atsiradusios didelės moralinės žalos artimiesiems priežastis. Abejingas požiūris į savo pareigas, kurios priklauso jos kompetencijai, ir netinkamas tų pareigų atlikimas, žinojimas elgesio kelyje taisyklių, tačiau jų ignoravimas ir nenumatymas galimų padarinių, pasireiškęs nusikalstamu nerūpestingumu, lėmė sunkius negrįžtamus padarinius ir baudžiamąją atsakomybę kaltinamajai.
33. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumą, iš esmės pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl G. P. kaltumo padarius BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas. Šis teismas patikslino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuodamas, kad G. P. veika pasireiškė netinkamu KET 55 punkte nurodytos pareigos (prižiūrėti važiuojamąja dalimi dviračiu važiuojantį jaunesnį kaip 12 metų asmenį) vykdymu ir tokia veika buvo tiesioginė ir pagrindinė vaiko žūties ir dėl to atsiradusios didelės moralinės žalos artimiesiems priežastis. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs VšĮ (duomenys neskelbtini) trenerio pareigybės aprašymo IV dalies „Atsakomybė“ 3 punkte nustatytą trenerio atsakomybę už sportininkų saugumą, gyvybę per mokomąsias pratybas, SMĮ organizuotus renginius, sporto varžybas – laisvalaikio metu, konstatavo, kad tokia nuostata reiškia konkretų įpareigojimą treneriui imtis visų būtinų atsargumo priemonių sportininkų saugumui bei gyvybei užtikrinti. Teismas, susiejęs šią vietinio (lokalinio) pobūdžio teisės akte nustatytą pareigą su byloje nustatytomis eismo įvykio aplinkybėmis, padarė motyvuotą išvadą, kad G. P. tinkamai neįvertino prie jos ugdytinių artėjančio didesnio pavojaus šaltinio, neperspėjo mažametės, nesustojo pamačiusi sunkiasvorę transporto priemonę, nepasitraukė toliau į šalikelę, t. y. nesiėmė visų galimų priemonių, kad sudarytų kuo saugesnes treniravimosi sąlygas ir apsaugotų K. P. sveikatą bei gyvybę, taip pažeidė teisės aktų nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles ir dėl neatsargumo atėmė gyvybę kitam žmogui.
34. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes padarė vienodą, bylos medžiagą atitinkančią išvadą, kad dėl mažametės K. P. mirties yra kalta VšĮ (duomenys neskelbtini) dirbusi ir viešąją paslaugą teikusi dviračių sporto trenerė G. P., nes būtent jos veiksmai, pasireiškę netinkamu pareigų vykdymu – teisės aktų nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių, nurodytų KET 55 punkte (pakeitė KET 63 punktą) ir VšĮ (duomenys neskelbtini) trenerio pareigybės aprašymo IV dalies „Atsakomybė“ 3 punkte, pažeidimu, buvo mažametės K. P. žūties ir dėl to jos artimiesiems atsiradusios didelės žalos priežastis. Žemesnės instancijos teismai, įvertinę byloje nustatytą įvykio situaciją ir bylos duomenis, apibūdinančius nuteistosios asmenybę (amžių, išsilavinimą, darbinę ir gyvenimišką patirtį), padarė išvadą, kad G. P. neatsargi kaltė pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu. Kasacinės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti su tokiomis žemesnės instancijos teismų išvadomis, nes jos pagrįstos byloje BPK nustatyta tvarka surinktų, teisme ištirtų ir patikrintų bei pagal BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodytas taisykles įvertinų įrodymų visuma.
35. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal nagrinėjamoje byloje nustatytas faktines aplinkybes G. P. BK 132 straipsnio 3 dalis ir BK 229 straipsnis pritaikyti tinkamai, nes jos veikoje yra nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji šių nusikalstamų veikų požymiai.
36. Kasacinės instancijos teismui pripažinus, kad žemesnės instancijos teismai teisingai nustatė nuteistosios G. P. neatsargią kaltę, pasireiškusią nusikalstamu nerūpestingumu, ir tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, atmetamas kaip nepagrįstas kasatorių skundo teiginys, kad G. P. veika galėjo būti vertinama tik kaip gyvybės atėmimas be kaltės (kazusas).
37. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų pagal kasaciniame skunde nurodytus argumentus skundžiamuose teismų sprendimuose nepadaryta, esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, nenustatyta. Todėl nuteistosios G. P. ir jos gynėjo R. Mikulsko kasacinis skundas atmetamas.
Dėl advokato darbo apmokėjimo kasacinės instancijos teisme
38. Nukentėjusieji G. P. ir S. P. prašo priteisti iš nuteistosios G. P. 1000 Eur už advokato pagalbą, surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus: advokato R. Jurkos išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas Nr. (duomenys neskelbtini) ir mokėjimo nurodymą, patvirtinantį, kad S. P. advokatui R. Jurkai sumokėjo 1000 Eur.
39. BPK 106 straipsnio
40. Ši baudžiamoji byla nagrinėta rašytinio proceso tvarka pagal nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato R. Mikulsko kasacinį skundą. Nors pagal BPK 374¹ straipsnio 1 dalį nagrinėjant bylą kasacine tvarka pateikti atsiliepimą į kasacinius skundus privalo tik prokuroras (kitų proceso dalyvių baudžiamojo proceso įstatymas pateikti tokio atsiliepimo neįpareigoja), tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, atsiliepimo surašymas ir pateikimas kasacinės instancijos teismui yra viena iš formų kitų proceso dalyvių (pavyzdžiui, nukentėjusiųjų, civilinių ieškovų, jų atstovų ir kt.) dalyvavimo ir savo teisių gynimo kasaciniame rašytiniame procese.
41. Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTIyMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-222/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-222/2016">2K-102-222/2016</a>, 2K-152-303/2017, 2K- 347-976/2018, 2K-225-303/2019).
42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo išnagrinėjimo rezultatą, bylos sudėtingumą ir apimtį, pateikto atsiliepimo turinį, protingumo ir sąžiningumo principus, daro išvadą, kad prašoma priteisti išlaidų suma nelaikytina proporcinga, todėl mažintina iki 600 Eur.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios G. P. ir jos gynėjo advokato Ramūno Mikulsko kasacinį skundą atmesti.
Iš nuteistosios G. P. priteisti nukentėjusiajai S. P. 600 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.
Teisėjos Rima Ažubalytė
Dalia Bajerčiūtė
Sigita Jokimaitė
