Dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo

Nr. DOK-3305 (S)

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02296-2017-4

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. liepos 1 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gedimino Sagačio (kolegijos pirmininkas), Algirdo Taminsko ir Egidijos Tamošiūnienės,

susipažinusi su 2021 m. birželio 2 d. paduotu ieškovo J. G. kasaciniu skundu dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 22 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 22 d. nutartimi paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2020 m. liepos 9 d. sprendimas, kuriuo atmestas ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš atsakovės Lietuvos valstybės.

Kasaciniu skundu ieškovas J. G. prašo panaikinti teismų sprendimą ir nutartį, ir priimti naują sprendimą ieškinį tenkinti. Kasaciniame skunde nurodoma, kad yra CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nustatyti pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodoma:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai taikė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį (kurioje įtvirtinta teisė, kad bylą teisingai išnagrinėtų nešališkas teismas), 8 straipsnio 1 dalį (nuosavybės apsauga), 13, 14 straipsnius (teisė į veiksmingą teisinės gynybos priemonę). Tai susiję su asmens teise į šeimos statybos verslo gerbimą, apsaugą, teisę gauti kompensaciją už žemės sklype atliktus pagerinimus, diskriminacijos draudimą dėl tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai ar kitais pagrindais (Konvencijos Pirmojo Protokolo 1 straipsnis, Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, 8 straipsnio 1 dalis, 13, 14 straipsniai).

2. Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) 2013 m. lapkričio 5 d. sprendime byloje UAB „JGK STATYBA“ ir G. prieš Lietuvą (Peticijos Nr. 3330/12) dar kartą išaiškino Konvencijos 1 protokolo 1 straipsnio, kuris užtikrina nuosavybės (angl. possession) apsaugą, bendruosius principus, jų taikymą bei nurodė ankstesnes bylas, kuriose šie principai buvo pritaikyti (sprendimo 111, 112, 113 punktai). Be to, minėto sprendimo 124 punkte EŽTT pažymėjo, kad „valstybės turi pareigą užtikrinti tinkamą teismo proceso eigą“, o 127-128 punktuose EŽTT, aiškindamas sprendimo 113 punkte nurodytos „teisingos pusiausvyros“, t. y. proporcingumo principo taikymą, nurodė, kad „teismas privalo visapusiškai įvertinti įvairius susijusius interesus, nepamiršdamas, kad Konvencija siekiama apsaugoti teises, kurios yra „realios ir veiksmingos“. Jis privalo žvelgti giliau ir ištirti realią situaciją, dėl kurios skundžiamasi“. EŽTT bylose, vertinant nuosavybės (possession) naudojimosi kontrolės faktą, bendras kriterijus, kurį vertina nuosavybės teisės suvaržymui nustatyti, yra turto (šiuo atveju kontrolinio akcijų paketo) ekonominės ar rinkos vertės sumažėjimo konstatavimas.

3. Bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy03LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-7/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-7/2007">3K-7-7/2007</a> suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, kad tarptautines sutartis pažeidžiantys veiksmai vertinami kaip pažeidimas, o tais atvejais, kai nacionalinė teisė nereglamentuoja valstybės atsakomybės už tam tikrus pažeidimus, teismas valstybės atsakomybę nustato, vadovaudamasis tarptautinėmis sutartimis kaip nacionalinės teisės sistemos dalimi.

4. Svarbu kasacine tvarka peržiūrėti, ar priimdami sprendimą ir nutartį pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai užtikrino tinkamą teismo proceso eigą, ar teismai visapusiškai įvertino ieškovo J. G. šeimos interesą turėti ir vystyti statybos verslą bei ar šiam verslui pritaikyti apribojimai nebuvo diskriminacinio pobūdžio, dėl ko ankstesnėse bylose buvo ar nebuvo pasiekta teisinga pusiausvyra tarp visuomenės intereso prie Vilniaus miestui priskirtoje, valstybės išperkamoje žemėje vykdyti žemės reformos darbus ir ieškovo J. G. šeimos intereso toje pačioje urbanizuotoje 33 ha ploto teritorijoje turėti ir plėtoti šeimos statybos verslą per jo valdomą statybos bendrovę „JGK STATYBA“.

5. Teismai 2008 m. balandžio 3 d., 2008 m. rugsėjo 30 d. ir 2014 m. spalio 27 d. procesiniais sprendimais leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ne tik neįvykdyti 2005 m. balandžio 1 d. įsiteisėjusio teismo sprendimo, bet ir galutiniu rezultatu leido iš ieškovo J. G. valdomos bendrovės de facto ir de jure atimti visus nuo 1990 m. gegužės 25 d. akto surašymo 10,15 ha ploto urbanizuotoje teritorijoje statybos metu atliktus pagerinimus, kurių vertė viršija 640 tūkstančių eurų. Taigi, valstybės veiksmai ne tik padarė įtaką ieškovo šeimos valdomo akcijų paketo nuvertėjimui, bet ir paveikė ieškovo, kaip turtinio komplekso realaus valdytojo, veiksmingų teisių į asmeninį gyvenimą įgyvendinimą ir teisėtų lūkesčių į šeimos verslo vystymo apsaugą (pvz., EŽTT 1991 m. lapkričio 21 d. sprendimas Pine Valley Developments Ltd. ir kiti prieš Airiją). Nei kasacinio teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NDgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-448/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-448/2014">3K-3-448/2014</a>, nei pirmosios instancijos teismo 2008 m. balandžio 3 d. sprendimas, nei apeliacinės instancijos teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis – juose visai neanalizuotos ir nevertintos priežastys, kodėl 2005 m. balandžio 1 d. teismo sprendimas negalėjo būti bent 26,6967 ha ploto urbanizuotos teritorijos dalyje įvykdytas. Tai leidžia ieškovui ne tik abejoti teismo nešališkumu, bet ir teigti, kad valstybė dėl šio atsisakymo įvykdyti 2005 m. balandžio 1 d. teismo sprendimą iš esmės pažeidė Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, ją imant kartu su 13 straipsniu. 2008 m. kovo 8 d. sprendimu teismui nebuvo jokio faktinio ir teisinio pagrindo padaryti išvadą, kad žemės neterminuoto naudojimo santykiai „pasibaigė nuo 2000 m. gegužės 24 d. ir negali būti atnaujinti“, taip spręsdamas teismas iš anksto nepranešęs bylos šalims peržengė ieškinio ribas, nes ankstesnėje civilinėje byloje priimtas teismo sprendimas atmesti ieškinio reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo už žemės reformos vykdymo metu 9,80 ha ploto rekreacinės paskirties žemės netekimą, nesudarė pagrindo nagrinėjamoje byloje teismui spręsti dėl viso 42,80 ha ploto žemės sklypo. Teismai neįvertino, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2007 m. sprendimais eksproprijavo 33 ha Salotės gyvenvietės urbanizuotoje teritorijoje statybos darbus (pagerinimus), kurių vertė 2014 m. spalio 27 d. metu buvo 238 429 Eur pagal 2019 m. turto vertintojos D. A. ekspertizės aktą. Dėl išdėstytų priežasčių nebelikus galimybių plėtoti statybų verslą, sumažėjo ieškovo statybos verslo (bendrovės) vertė.

6. Dėl neteisėtų valstybės teisingumo institucijų veiksmų padarius esminės turtinės žalos bendrovei, iš pagrindinio bendrovės akcininko J. G. ir jo šeimos narių buvo atimtas (iš esmės suvaržytas) verslas, kuris yra vienintelis jo šeimos pragyvenimo šaltinis, sumažėjo pajamos, pablogėjo jo santykiai su šeimos nariais, sumažėjo klientų pasitikėjimas juo, pablogėjo sveikata, dėl ko padaryta neturtinė žala.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, kasacinio teismo praktika, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiama teismo nutartimi bei nepagrindžiama, kad bylą išnagrinėję teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Gediminas Sagatys

Algirdas Taminskas

Egidija Tamošiūnienė