Baudžiamoji byla Nr. 2K-96-697/2024
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31282-2022-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.1.6.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. gegužės 15 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Jočienės (kolegijos pirmininkė), Aleno Piesliako ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,
asmeniui, kuriam byla nutraukta, R. S. (R. S.),
asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjui advokatui Sauliui Juzukoniui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžio.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu R. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 60 MGL (3000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta trečdaliu ir laikytina, kad R. S. nuteistas 40 MGL (2000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Konfiskuota valstybės naudai iš R. S. 10 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis).
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. spalio 17 d. nuosprendžiu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus prokuroro Alvydo Markausko apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo R. S. gynėjo advokato Sauliaus Juzukonio apeliacinis skundas tenkintas. Panaikintas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendis, kuriuo R. S. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir priimtas naujas nuosprendis – vadovaujantis BK 40 straipsniu, R. S. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą E. S. atsakomybei be užstato, nustatant dvejų metų laidavimo terminą. Vadovaujantis BK 68 straipsniu, R. S. uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones vieneriems metams šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš R. S. išieškota valstybės naudai 10 000 Eur kaip konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, asmens, kuriam byla nutraukta, ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
nustatė:
I. Bylos esmė
1. R. S. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas padariusiu BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodytą nusikaltimą, dėl šio nusikaltimo, vadovaujantis BK 40 straipsniu, jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Padarytas nusikaltimas pasireiškė tokiomis aplinkybėmis: R. S. 2022 m. rugpjūčio 17 d. apie 19.10 val. Vilniuje, prie Kęstučio g. Nr. 50, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo automobilį BMW (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,64 promilės etilo alkoholio koncentracija.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo R. S. buvo pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir priėmė naują nuosprendį – pagal BK 40 straipsnį R. S. dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo atleido nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodamas jį pagal laidavimą be užstato, nustatydamas dvejų metų laidavimo terminą. Tokį sprendimą apeliacinės instancijos teismas motyvavo tuo, kad R. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
III. Kasacinio skundo argumentai
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausioji prokurorė I. Rondomanskaitė kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei netaikyti BK 64¹ straipsnio. Kasatorė nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad egzistavo visos BK 40 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos sąlygos atleisti R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, t. y. nebuvo vienos iš BK 40 straipsnyje įtvirtintų sąlygų – visiško kaltės pripažinimo ir gailėjimosi dėl nusikalstamos veikos padarymo (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad R. S. iš esmės nepripažino jam pareikšto kaltinimo, teikė klaidinančius parodymus. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje pateikė išsamius Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos išaiškinimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką sampratos, tačiau ši apeliacinės instancijos teismo padarytų išvadų dalis jų visiškai neatitiko. Kasacinės instancijos teismas savo formuojamoje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar asmuo visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kiekvienu konkrečiu atveju vertinamas paties kaltininko parodymų bei jo pozicijos ikiteisminiame tyrime ar (ir) teisme nuoseklumas, kaltės pripažinimo momentas, aplinkybės, kurioms esant kaltė pripažinta, teisėsaugos institucijoms suteikta pagalba, kaltininko pastangos sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jo požiūris į padarytą veiką ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-88-976/2017, 2K-108-697/2017, 2K-132-699/2017, 2K-176-303/2018).
3.2. Savo kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas ir tais atvejais, kai kaltininkas pripažįsta esmines nusikalstamos veikos aplinkybes, nors dalį kitų neesminių neigia (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2013, 2K-516- 697/2015). Įvertinus R. S. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo bei teisiamųjų posėdžių metu, nenuoseklumą, jų turinį, nustatytas objektyvias nusikaltimo padarymo aplinkybes, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog R. S. tinkamai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, jo parodymai buvo nenuoseklūs ir klaidinantys dėl esminių veikos padarymo aplinkybių. Išnagrinėjus šią baudžiamąją bylą, darytina išvada, kad R. S. parodymai apie tai, kad jis vartojo alkoholį po to, kai išlipo iš transporto priemonės, prieš tai, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, yra neteisingi, paneigti liudytojų parodymais, kitais byloje ištirtais įrodymais ir yra susiję su esminėmis šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybėmis, kadangi šiais parodymais buvo siekiama paneigti minėto būtino objektyviojo požymio buvimą kaltininko veikoje. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, kaltininko pozicija dėl alkoholio vartojimo po vairavimo buvo nenuosekli ir nenuoširdi, pateikta siekiant sau naudos.
3.3. Nors ikiteisminio tyrimo ir teisiamųjų posėdžių metu R. S. nurodydavo, kad jis visiškai pripažįsta kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir nuoširdžiai dėl to gailisi, jo parodymai buvo visiškai priešingi (ikiteisminio tyrimo metu per pirmąją apklausą jis atsisakė duoti parodymus; 2022 m. spalio 3 d. apklausos metu nurodė, kad alų ir stipriuosius alkoholinius gėrimus vartojo vakare prieš įvykį, o įvykio dieną – kai išlipo iš automobilio ir nuėjo į barą, prieš pat atvykstant policijos pareigūnams; 2023 m. vasario 15 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad bare išgėrė pusę bokalo alaus ir baro tualete išgėrė 100 gramų naminės degtinės; 2023 m. kovo 27 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš vakaro vartojo alkoholį iki paryčių, o kitą dieną nuvyko į barą ir vėl vartojo alkoholį). Atsižvelgiant į minėtus R. S. parodymus, darytina išvada, kad jis tik deklaratyviai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir deklaratyviai gailėjosi. Pirmosios instancijos teismas detaliai išanalizavo įrodymus, kurie paneigė, jog R. S. alkoholį vartojo po vairavimo, išlipęs iš automobilio. Pritartina pirmosios instancijos teismo 2023 m. gegužės 22 d. nuosprendyje išdėstytiems argumentams, kad tuo metu buvusio kaltinamojo parodymai, jog jis stiprųjį alkoholį vartojo tualete, prieš tai, kai buvo tikrinamas alkotesteriu, bylos aplinkybes daro neaiškias, nes be byloje surinktų duomenų kruopščios analizės nėra aišku, ar užfiksuotas alkoholio kiekis rodo tą apsvaigimą, kuris buvo jam vairuojant automobilį, ar jau po to, kai jis kavinėje tualete vartojo alkoholį. Toks kaltinamojo sąmoningas klaidinimas rodo, kad jis nepripažįsta jam pareikšto kaltinimo, teikia klaidinančius parodymus ir siekia situaciją padaryti neaiškią, naudingą sau.
3.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pritaikė BK 64¹ straipsnį ir sumažino paskirtą 60 MGL (3000 Eur) dydžio baudą iki 40 MGL (2000 Eur). Tai konstatavo ir apeliacinės instancijos teismas, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo taikyti nuteistajam R. S. BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, nes šioje byloje buvo atliktas visos apimties įrodymų tyrimas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 40 straipsnio taikymo pagrįstumo
5. Prokurorė kasaciniame skunde ginčija BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto taikymą R. S. teigdama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
6. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą gali būti taikomas, kai asmuo padarė baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą ir yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą (BK 40 straipsnio 1 dalis). BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatytos šios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą galimas teismui nustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumą. Teismo sprendimas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas arba atsisakyti jas taikyti turi būti aiškiai ir išsamiai motyvuotas, pagrįstas byloje nustatytomis aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-99/2013, 2K-329/2013, 2K-445-489/2016, 2K-132-699/2017, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-164-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-100-648/2019).
7. Iš pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų matyti, kad teismai skirtingai vertino BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytą būtiną sąlygą taikyti R. S. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą – visišką savo kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką.
8. Pagal teismų praktiką, BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta sąlyga – kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis – laikoma tokia situacija, kai asmuo savanoriškai, laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, apie tą veiką duoda teisingus parodymus, pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, gailėjimąsi išreiškia ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais, bet ir deda pastangas atlyginti žalą, sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, jeigu tokių yra. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.). Pabrėžtina, kad kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos gali būti teismo pripažįstamas tokiais atvejais, kai kaltininkas ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-299/2012, 2K-7-107/2013, 2K-163/2014, 2K-511-693/2015).
9. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad kasacinės instancijos teismas yra saistomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 376 straipsnio 1 dalyje nustatytos kompetencijos skundžiamus nuosprendžius ir nutartis patikrinti teisės taikymo aspektu, faktų dėl aptariamo baudžiamojo įstatymo sąlygų buvimo ar nebuvimo iš naujo netiria ir nenustato (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014).
10. Iš bylos duomenų matyti, kad R. S. parodymai dėl alkoholio vartojimo laiko proceso metu šiek tiek kito. Ikiteisminio tyrimo metu R. S. teigė, kad alkoholį vartojo bare, t. y. atvykęs į barą išgėrė alkoholio. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu jis parodė, kad alkoholį vartojo vakare, o ryte važiavo į darbą; važiuodamas iš darbo namo, užsuko į barą, išgėrė pusę bokalo alaus, nuėjo į tualetą, ten išgėrė 100 g degtinės, o išėjęs iš tualeto pamatė policininkus. Teigia, kad alkoholį vartojo jau išlipęs iš automobilio (bare). Apklaustas teisme antrą kartą (2023 m. kovo 27 d.), R S. papildomai paaiškino, kad alkoholį vartojo vakare, tačiau ryte, prieš važiuodamas, nepasitikrino blaivumo; grįždamas iš darbo užsuko į barą ir išgėrė, tačiau nuo suvartoto kiekio negalėjo būti 1,64 promilės.
11. Pirmosios instancijos teismas šiuos R. S. parodymus įvertino kaip prieštaringus, neprisidėjusius prie greito ir teisingo baudžiamosios bylos ištyrimo (kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, be byloje surinktų duomenų kruopščios analizės nėra aišku, ar užfiksuotas alkoholio kiekis rodo tą apsvaigimą, kuris buvo R. S. vairuojant automobilį), todėl nebuvo pagrindo pripažinti egzistavus vieną iš BK 40 straipsnyje įtvirtintų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – kad jis visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką.
12. Apeliacinės instancijos teismas priėmė priešingą sprendimą: konstatavo, kad R. S. pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino savo kaltę, jo parodymai neapsunkino tyrimo eigos ar bylos nagrinėjimo teisme, todėl taikė BK 40 straipsnį ir jį atleido nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
13. Teisėjų kolegija šioms apeliacinės instancijos teismo išvadoms pritaria. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo R. S., o būtent visiško savo kaltės pripažinimo ir gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, teisingai nurodė, kad nors R. S. savo parodymus keitė, tačiau dėl esminių veikos aplinkybių, t. y. alkoholio vartojimo fakto, kas ir lėmė veikos kvalifikavimą pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jo parodymai buvo vienodi, R. S. nei bylos tyrimo metu, nei nagrinėjant ją teisme nekėlė gynybinių versijų dėl veikos požymių kvalifikavimo, neneigė savo kaltės, todėl teismo nustatytų aplinkybių ir R. S. duotų paaiškinimų nesutapimai bylos tyrimui ir išnagrinėjimui teisme netrukdė. Teisme R. S. pateikė išsamius paaiškinimus dėl nusikaltimo padarymo aplinkybių ir patvirtino, kad alkoholį vartojo vakare, o ryte važiavo į darbą, nes nesijautė apsvaigęs, gailisi ir pripažįsta, kad reikėjo pasitikrinti blaivumą alkotesteriu; taip pat parodė, kad tą dieną, kai jį sulaikė policijos pareigūnai, bare alkoholį vartojo jau išlipęs iš automobilio.
14. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismo išvados taikyti R. S. BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra motyvuotos ir pagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis. Konstatuotina, kad R. S. davė teisingus parodymus apie jam inkriminuotą veiką, savo parodymais jis patvirtino BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pripažino nustatytus faktus. Nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bylos aplinkybes ir vertindamas bylos proceso metu gautus įrodymus, iš esmės pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą. Taigi, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytą sąlygą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Kartu apeliacinės instancijos teismas, atleisdamas R. S. nuo baudžiamosios atsakomybės, neatsietai vertino jo asmenį ir padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, išdėstė išsamius motyvus, apibūdinančius kiekvieną iš teisinių kriterijų, reikšmingų taikant BK 40 straipsnio nuostatas, šie motyvai aiškūs ir įtikinantys, pagrįsti nuodugnia teisiškai reikšmingų aplinkybių analize.
15. Taigi, atsižvelgiant į visas pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad būtent apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas BK 40 straipsnio 2 dalyje nurodytas sąlygas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, todėl tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Antrojo skyriaus vyriausiosios prokurorės Ievos Rondomanskaitės kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Danutė Jočienė
Alenas Piesliakas
Alvydas Pikelis
