Dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo

DOK-1845

Teisminio proceso Nr. 2-06-3-08043-2022-2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2024 m. gegužės 15 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Rudėnaitės (kolegijos pirmininkė), Jūratės Varanauskaitės ir Dalios Vasarienės,

susipažinusi su 2024 m. gegužės 2 d. paduotu ieškovo J. T. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Ieškovo J. T. kasacinis skundas paduotas dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutarties, kuria teismas nutarė Klaipėdos apylinkės teismo 2023 m. lapkričio 14 d. sprendimą pakeisti ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

„ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti negaliojančiu nuo sudarymo momento T. B. 2020 m. rugsėjo 30 d. įgaliojimą, išduotą atsakovui A. B.

Priteisti iš atsakovo A. B. 22 363,66 Eur nuostolių atlyginimo, 1093 Eur kompensuojamųjų palūkanų, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 23 456,66 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2023 m. vasario 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovui J. T.

Kitą ieškinio dalį atmesti“.

Kasaciniu skundu ieškovas J. T. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. balandžio 4 d. nutartį ir grąžinti šiam teismui klausimą dėl 30 711,47 Eur kompensacijos priteisimo.

Ieškovo kasacinis skundas grindžiamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytais kasacijos pagrindais – materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimu, turinčiu esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui, taip pat skundžiamame teismo sprendime (nutartyje) nukrypimu nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Ieškovo kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas CPK 185 straipsnio reikalavimus, nevisapusiškai ir neobjektyviai išnagrinėjo įrodinėtinas aplinkybes (grynųjų pinigų panaudojimo tikslą), nevertino įrodymų viseto, netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką bei netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą šioje byloje, nurodęs, kad „ieškovas turėjo įrodyti atsakovo veiksmų neteisėtumą“. Teismas neatsižvelgė į ieškovo argumentus, kad T. B. dėl savo sveikatos negalėjo kontroliuoti pinigų judėjimo, po jos mirties nebuvo jokio bendro turto, kuris būtų įsigytas laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2022-02-23, visos jos išlaidos buvo apmokamos iš T. B. asmeninės banko sąskaitos (įskaitant įmokas VšĮ „Paslauga senjorui“ naudai pagal 2021-01-29 paslaugų sutartį, sudarytą tarp VšĮ „Paslauga senjorui“ ir T. B., atstovaujamos A. B., šios įmokos buvo mokamos iš T. B. banko sąskaitos). Teismas nevertino įrodymų visumos, patvirtinančios, kad išgrynintą 61422 Eur sumą atsakovas pavertė savo nuosavybe ir nėra jokių duomenų apie grynųjų pinigų panaudojimą. Teismas neištyrė bylos faktinių aplinkybių, susijusių su sutuoktinių viso turto masto pokyčiu laikotarpiu nuo 2020-09-30 iki 2022-02-23; taip pat aplinkybių, susijusių su T. B. slaugos priežiūros paslaugos apmokėjimu ir jos gautų pajamų panaudojimu.

2. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui kompensaciją iš atsakovo A. B. už bendrosios jungtinės sutuoktinių T. B. bei A. B. nuosavybės sumažėjimą, iš esmės netinkamai aiškino ir taikė CK 3.98 straipsnio 3 dalyje nustatytą mechanizmą bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimui atkurti (kompensuoti). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, vienam iš sutuoktinių gali atsirasti pareiga kompensuoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sumažėjimą, jeigu jis bendrą turtą naudojo tikslams, nesusijusiems su CK 3.109 straipsnyje nustatytų prievolių vykdymu (CK 3.98 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2009). Nurodytas teisės normas netinkamai taikė apeliacinės instancijos teismas, nusprendęs atmesti ieškovo reikalavimą dėl 30 711,47 Eur kompensacijos priteisimo. Teismas netinkamai taikydamas nurodytas teisės normas, neištyrė reikšmingų faktinių aplinkybių dėl atsakovo lėšų panaudojimo įgaliotojos reikmėms ir padarė nepagrįstą išvadą, kad „neabejotinai piniginės lėšos buvo naudojamos ir vaistams, maisto produktams, higienos priemonėms, sąskaitų ir paslaugų apmokėjimui“.

3. Apeliacinio instancijos teismas nurodęs, kad kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog CK 3.98 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas aplinkybes dėl sutuoktinio teisės į kompensaciją privalo įrodyti tas sutuoktinis, kuris reikalauja kompensacijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2006), netinkamai taikė teismų praktiką, nes skiriasi bylų faktinės aplinkybės, kai nurodytoje byloje atsakovas teisę į kompensaciją grindė tuo, kad sutuoktinė savo dukrai jos vardu pirko namą ir šiam sandoriui panaudojo bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančias pinigines lėšas.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde keliami teisės klausimai neatitinka CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytų bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas nutartyje netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui, bei kad tai turi esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui valstybės mastu. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai). Be to, kasaciniame skunde nenurodyti tretieji asmenys notarė Vanda Kasiulynienė ir A. J., ir jų adresai (CPK 111 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis). Grąžintinas tik tas žyminis mokestis, kuriuo apmokėtas yra būtent konkretus kasacinis skundas. Prie ieškovo kasacinio skundo pridėtas mokėjimo kvitas, kuriame nurodyta, kad ieškovo advokatas Viačeslav Žarkov sumokėjo AB „Swedbank“ 2024 m. gegužės 2 d. mokėjimo nurodymu (Nr. 207) 686 Eur žyminį mokestį. Šis žyminis mokestis jau yra sudengtas ir įskaitytas kitame procese. Vienu žyminio mokesčio konkrečios sumos mokėjimu negali būti apmokami du arba daugiau procesinių dokumentų. Todėl 686 Eur žyminis mokestis negali būti grąžinamas, nes šio dydžio žyminis mokestis jau yra panaudotas kitame procese. Dėl žyminio mokesčio panaudojimo ir (ar) šio mokesčio susigrąžinimo ieškovas ar jam atstovaujantis advokatas turi galimybę kreiptis į tą teismą, kuriame buvo įskaitytas (panaudotas) 686 Eur žyminis mokestis.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Sigita Rudėnaitė

Jūratė Varanauskaitė

Dalia Vasarienė