Civilinė byla Nr. e3K-3-227-969/2020
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-23118-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2; 3.5.26
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. rugpjūčio 27 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. G. ieškinį atsakovei N. V., trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, V. V. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių pasekmes, kylančias tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 617 straipsnis), aiškinimo bei taikymo.
2. Ieškovas 2018 m. liepos 25 d. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti 10 528,59 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovas pažymėjo, jog jis turėjo vykdytiną reikalavimo teisę į atsakovės sutuoktinį V. V. pagal Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 2 d. sprendimą už akių civilinėje byloje Nr. 2-238-232/2013. Ieškovas taip pat yra išieškotojas vykdomojoje byloje Nr. 0035/13/00731.
4. A. D. B. 2014 m. liepos 31 d. patvarkymu įpareigojo atsakovę pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui V. V. priklausančias lėšas, t. y. iš jos santuokos nutraukimo byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzc0LTU2MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-774-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-774-560/2014">2A-774-560/2014</a> priteistą 52 000 Lt (15 060,24 Eur) kompensaciją. Šis patvarkymas atsakovei įteiktas 2014 m. rugpjūčio 28 d. antstolio kontoroje.
5. Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTgzMC0zOTIvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-830-392/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-830-392/2018">e2A-830-392/2018</a> atmetė ieškovo ieškinį dėl vykdomojo rašto civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzc0LTU2MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-774-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-774-560/2014">2A-774-560/2014</a> jam išdavimo bei ieškovo teisės pateikti vykdomąjį raštą antstoliui vykdyti V. V. vardu pripažinimo, nurodydamas, jog atsakovė 2014 m. rugsėjo 9 d. notarų biure sumokėjo jai priteistą sumokėti 15 060,24 Eur kompensaciją V. V..
6. Ieškovo nuomone, atsakovė nurodytą kompensaciją perdavė tiesiogiai V. V., sąmoningai tyčia nevykdydama privalomo antstolio patvarkymo, taip atlikdama neteisėtus veiksmus. Dėl šių veiksmų vykdomojoje byloje ieškovui iš V. V. nebuvo išieškota 10 528,59 Eur. Ieškovo piniginis reikalavimas sudaro daugiau nei 2/3 visų skolininko kreditoriams priteistinų lėšų dydžio, todėl, atsakovei įvykdžius patvarkymą, tikėtina, kad antstolis būtų išieškojęs ieškovui 10 528,59 Eur. Ieškovo nuomone, šiuo atveju tarp neteisėtų atsakovės veiksmų ir kilusios 10 528,59 Eur žalos yra priežastinis ryšys, todėl ši žala priteistina iš atsakovės.
7. Ieškovas nurodė, kad apie atsakovės įvykdytą tiesioginį pinigų perdavimą jis sužinojo iš 2016 m. gruodžio 5 d. atsiliepimo, todėl trejų metų senaties terminas nėra praleistas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimu ieškinį atmetė.
9. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad pagal CPK 617 straipsnį išieškotojas įgyja teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos, tada, kai vykdomoji byla yra užbaigta. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas ieškinį pareiškė ne tik antstoliui neužbaigus vykdomosios bylos, bet dar ir tuo metu, kai vykdomojoje byloje vyko išieškojimo iš skolininko turto veiksmai. Ieškovas kartu su procesiniais dokumentais nepateikė įrodymų, teismo posėdžio metu taip pat nenurodė aplinkybių ir nepateikė duomenų, kad antstolis yra surašęs išieškojimo negalimumo aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis), kad vykdomasis dokumentas jam yra grąžintas (CPK 631 straipsnio 1 dalis) ar kad vykdomoji byla būtų buvusi užbaigta CPK 632 straipsnio pagrindu.
10. Ieškovo pateiktų antstolio raštų, kad skolininkas neturi pajamų ir turto, iš kurių būtų galima išieškoti priteistas skolas, kad yra deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), pirmosios instancijos teismas nelaikė sudarančiais pagrindo spręsti, kad ieškovas turi reikalavimo teisę CPK 617 straipsnio prasme. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, tik užbaigus vykdomąją bylą CPK 632 straipsnyje įtvirtintais pagrindais ieškovas turėtų reikalavimo teisę į atsakovę, dėl kurios kaltės galimai neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad esant nurodytoms aplinkybėms negalima teigti, jog egzistuoja priežastinis ryšys tarp atsakovės galimai neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos.
11. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2019 m. gruodžio 19 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą paliko nepakeistą.
12. Teisėjų kolegija pažymėjo, jog tam, kad CPK 617 straipsnio pagrindu pareikštas reikalavimas būtų patenkintas, būtina nustatyti visas asmens, kuriam reiškiamas ieškinys, civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2007">3K-3-94/2007</a> konstatavo, jog tik užbaigus vykdomąją bylą CPK 632 straipsnyje įtvirtintais pagrindais atsirastų pasekmės tretiesiems asmenims, t. y. išieškotojas įgytų teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nors minėtoje byloje iš esmės buvo analizuojamas kitų vykdymo procesą reglamentuojančių normų taikymas ir aiškinimas, tačiau minėtu išaiškinimu kasacinis teismas pasisakė ir nuo kurio momento išieškotojui atsiranda teisė pasinaudoti galimybe ginti savo pažeistą teisę, kai dėl neišieškotų sumų vykdymo procese kalti tretieji asmenys.
13. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokį aiškinimą suponuoja ir lingvistinis CPK 617 straipsnyje įtvirtintos normos aiškinimas, kur vartojama sąvoka „neišieškotos“ nusako praeityje vykusio ir baigto veiksmo pasekmes, t. y. minėtas straipsnis suteikia išieškotojui galimybę ginti savo galimai pažeistą teisę teisme. Nagrinėjamoje byloje, nesant baigtiems vykdymo veiksmams, nebuvo pagrindo konstatuoti faktą, kad lėšos nebuvo išieškotos ar jos nebus išieškotos. Teisėjų kolegija pabrėžė, kad CPK 617 straipsnyje įtvirtintas išieškotojo interesų gynimo būdas laikytinas ne alternatyviu, o fakultatyviu, papildomu ir taikomas konstatavus, jog konkreti lėšų suma nebuvo išieškota.
14. Teisėjų kolegija, vertindama ieškovo argumentus, kad civilinės atsakomybės taikymas CPK 617 straipsnio prasme galimas įrodžius ne tik išieškojimo galimybės netekimą, bet ir tokios galimybės pasunkėjimą, sprendė, jog šie argumentai nepakeičia fakto, kad tinkamas ir visapusiškas tokių aplinkybių įvertinimas galimas tik turint realių duomenų, kad vykdymo procese atitinkama lėšų suma nebuvo išieškota. Šio pobūdžio ginčuose būtina įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, įskaitant ir tai, kad dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų antstolis neturėjo galimybės išieškoti konkrečių sumų. Šiuo atveju subjektyvūs išieškotojo teiginiai apie vykstančio išieškojimo perspektyvas nėra tinkami įrodymai, kad būtų konstatuotos sąlygos taikyti atsakovei civilinę atsakomybę.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
15. Ieškovas kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, taip pat pakeisti pirmosios instancijos teisme bei apeliacinės instancijos teisme priteistų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo paskirstymą ir priteisti išlaidų, patirtų kasaciniame teisme, atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Teismai netinkamai aiškino CPK 617 straipsnį, nepagrįstai sprendė, kad jis turėtų būti aiškinamas taip, jog nurodytas išieškotojo interesų gynimo būdas gali būti taikomas tik pasibaigus priverstiniam išieškojimui vykdomajame procese ir konstatavus, kad konkreti lėšų suma iš skolininko nebuvo išieškota.
15.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2007">3K-3-94/2007</a> CPK 617 straipsnio taikymo klausimas nebuvo sprendžiamas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, taikant ir aiškinant CPK 617 straipsnį, yra pripažįstama, kad ieškovas, reikalaudamas taikyti civilinę atsakomybę ir priteisti patirtos žalos atlyginimą, privalo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, patirtos žalos faktą ir jos dydį bei priežastinį ryšį. Papildomos civilinės atsakomybės kilimo sąlygos CPK 617 straipsnyje nėra nurodytos. CPK 617 straipsnio taikymas nesusietas su skolos susigrąžinimo visais įmanomais teisių gynimo būdais (tarp jų – ir bankroto procese) negalimumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAyLTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-302-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-302-686/2016">e3K-3-302-686/2016</a>; 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE4LTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-318-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-318-916/2016">e3K-3-318-916/2016</a>). Nurodytose bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas apie realios galimybės išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese esminį pasunkėjimą arba negalimumą sprendė atsižvelgdamas į tai, jog skolininkui buvo iškelta bankroto byla (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas nenurodė, kad realios galimybės išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese esminio pasunkėjimo arba negalimumo įrodinėjimas yra galimas tik konstatavus, jog vykdomoji byla buvo galutinai užbaigta (CPK 629 straipsnis) ar laikinai buvo užbaigti priverstinio vykdymo veiksmai (CPK 631 straipsnio 1 dalis). Ieškovo nuomone, aplinkybė, kad CPK 632 straipsnyje nustatytu pagrindu buvo pasibaigęs vykdymo procesas, turėtų būti vertinama ne kaip Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota CPK 617 straipsnio taikymui aktuali būtina sąlyga, bet tik kaip vienas iš galimų atvejų, kada gali būti konstatuojamas realios galimybės išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese esminis pasunkėjimas arba negalimumas.
15.3. CPK 617 straipsnio aiškinimas, kai galimybė išieškotojui pasinaudoti šiuo išieškotojo interesų gynimo būdu būtų siejama išskirtinai tik su vykdymo veiksmų pabaiga vykdomojoje byloje, ne tik neatitinka šios normos lingvistinės prasmės, bet ir prieštarautų pagrindiniam vykdymo proceso tikslui – kuo greičiau ir ekonomiškiau įstatymų nustatyta tvarka įvykdyti teismo sprendimą – bei tam tikrais atvejais galėtų neproporcingai riboti išieškotojo interesą tęsiant prieš skolininką priverstinio vykdymo veiksmus dėl likusios skolos dalies kartu gauti ir žalos atlyginimą iš asmens, neteisėtais veiksmais užkirtusio ar iš esmės apsunkinusio kelią konkrečios skolos dalies išieškojimui. Ieškovas, siekdamas CPK 617 straipsnio nustatyta tvarka pareikšti antstolio reikalavimų neįvykdžiusiai N. V. ieškinį dėl nuostolių atlyginimo, privalėtų vykdomąją bylą savanoriškai nutraukti CPK 629 straipsnyje nustatyta tvarka ir faktiškai atsisakyti likusios skolos dalies išieškojimo iš V. V. arba laikinai užbaigti priverstinio vykdymo veiksmus susigrąžindamas vykdomąjį dokumentą. Tačiau tokiu atveju priverstinio išieškojimo laikino užbaigimo metu ne tik būtų neproporcingai ribojamos ieškovo teisės tęsti priverstinį išieškojimą iš skolininko dėl likusios skolos dalies, bet ir toliau egzistuotų prielaidos dvigubam išieškojimui bei ieškovo nepagrįstam praturtėjimui (CPK 631 straipsnio 3 dalis). Dvigubo tos pačios pinigų sumos išieškojimo galėtų būti išvengiama taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnį.
15.4. Teismai netinkamai taikė priežastinio ryšio bei žalos sampratą reglamentuojančias teisės normas. Žalos atsiradimui konstatuoti ir civilinei atsakomybei taikyti pagal CPK 617 straipsnį užtenka nustatyti, kad dėl asmens neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese labai pasunkėjo arba tapo neįmanoma. Atsakovės antstolio patvarkyme išdėstyto nurodymo nesilaikymas skolininkui mokėtinas sumas sumokėti ne į antstolio depozitinę sąskaitą, bet tiesiogiai skolininkui, dėl ko antstolis nebegalėjo į konkrečią pinigų sumą nukreipti išieškojimo ir jos panaudoti vykdydamas išieškojimą skolininko kreditoriaus naudai, yra susijęs pakankamu priežastiniu ryšiu su kilusia žala.
15.5. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kodėl CPK 617 straipsnyje įtvirtintas išieškotojo interesų gynimo būdas laikytinas ne alternatyviu, o fakultatyviu, papildomu bei ieškovo teisė pasinaudoti CPK 617 straipsniu prieš trečiuosius asmenis kils tik pasibaigus išieškojimui ir konstatavus, kad konkreti lėšų suma nebuvo išieškota, nepaisant to, kad byloje buvo surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių, jog dėl atsakovės neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto konkrečią pinigų sumą vykdymo procese faktiškai tapo negalima. Teismai nepagrįstai atsisakė tirti byloje esančius įrodymus ir faktinius duomenis, susijusius tiek su skolininko mokumo būklės įvertinimu atsakovės neteisėtų veiksmų atlikimo metu, tiek ir skolos išieškojimo iš skolininko galimumu žvelgiant į ateities perspektyvas (CPK 185 straipsnis).
16. Atsakovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimą, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistus bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
16.1. Antstolio patvarkymas buvo priimtas 2014 m. liepos 31 d., 2014 m. rugpjūčio 28 d. atsakovė, atvykusi į antstolio kontorą dėl turto arešto panaikinimo jos sąskaitoms, šiame patvarkyme buvo paprašyta pasirašyti. Priešingai nei teigia ieškovas, minėto patvarkymo kopija atsakovei nebuvo įteikta nei tiesiogiai, nei bet kuriuo kitu būdu, dokumente atsakovė pasirašė nesuprasdama jo turinio, atsakovei nebuvo išaiškintos jos teisės ir pareigos.
16.2. Antstolis D. B. vykdė išieškojimo veiksmus skolininko V. V. atžvilgiu, taigi jis ir privalo laikytis CPK nustatytų pareigų, įskaitant pareigą nekliudyti antstoliui atlikti vykdymo veiksmus, pranešti apie vykdomojo dokumento įvykdymą ir įrodymų pateikimą (CPK 644 straipsnis). Nurodytas patvarkymas buvo adresuotas ir skolininkui V. V., kuriam buvo uždrausta priimti reikalavimų įvykdymą, valdyti ar disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis: patvarkymu nutarta areštuoti V. V. priklausančias turtines teises į esamas ir būsimas lėšas bei turtą; uždrausti V. V. priimti reikalavimų įvykdymą, valdyti ar disponuoti minėtomis areštuotomis teisėmis 311 941,96 Lt apimtimi. Taigi V. V. buvo uždrausta priimti reikalavimų įvykdymą, valdyti ar disponuoti areštuotomis turtinėmis teisėmis. Skolininkas šį įpareigojimą pažeidė, priimdamas prievolės įvykdymą bei neinformuodamas apie tai antstolio, vykdančio išieškojimą. Atsakovė neturėjo pareigos kontroliuoti V. V. veiksmus, atsiskaitymo su kitais jo kreditoriais bei vykdomosios bylos eigos. Dėl šių priežasčių atsakomybė už savo prievolių vykdymą kitiems kreditoriams tenka V. V..
16.3. Ieškovas buvo kreipęsis dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo V. V., informuodamas teisėsaugos institucijas apie tai, kad jis, priėmęs iš N. V. 15 060,24 Eur sumą, nuslėpė lėšų gavimo faktą ir antstoliui D. B. jų neperdavė. Atsakovės atžvilgiu vykdymo veiksmai nebuvo atliekami. Šias aplinkybes konstatavo ir Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 22 d. sprendimu, ir Vilniaus apygardos teismas 2018 m. liepos 3 d. nutartimi. Taigi ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ir kaltės ieškovui galimai neišieškota dalis lėšų. Negavęs pinigų, kurie pagal Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartį buvo sumokėti V. V., ieškovas turėtų reikšti reikalavimus dėl lėšų išreikalavimo iš jo, o ne iš atsakovės. Iš atsakovės siekiama prisiteisti lėšas, kurios jau buvo sumokėtos, t. y. dvigubai įvykdyti teismo sprendimą.
16.4. Teismai pagrįstai nurodė, kad CPK 617 straipsnis suteikia teisę išieškotojui reikalauti žalos iš asmens, dėl kurio kaltės nebuvo vykdymo procese išieškotos išieškotinos sumos, atlyginimo, tačiau tik tada, jeigu dėl tokio asmens kaltės išieškotinų sumų nebegalima išieškoti iš skolininko. Ieškovas nepateikė duomenų, kad vykdomoji byla būtų buvusi užbaigta ar išieškojimas iš V. V. būtų negalimas. 2018 m. birželio 5 d. antstolis D. B. priėmė patvarkymą dėl turto vertės nustatymo ir informacijos suteikimo apie varžytynes, šiuo patvarkymu nurodė V. V. priklausančio ir vykdomojoje byloje areštuoto bei eksperto nustatytą žemės sklypo kainą, teisę reikšti prieštaravimus ir teisę pasiūlyti sklypo pirkėją. 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo sudarytas skolininkui V. V. priklausančio turto pardavimo iš varžytynių aktas. 2018 m. rugsėjo 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis D. B. paskirstė gautas išieškotas lėšas iš V. V. priklausančio turto išieškotojams. Ieškovas ieškinį teismui padavė 2018 m. liepos 25 d., jis priimtas 2018 m. liepos 27 d. Šios aplinkybės patvirtina, jog ieškovas ieškinį pareiškė antstoliui neužbaigus vykdomosios bylos, kai vykdomojoje byloje vyko realūs išieškojimo iš V. V. turto veiksmai.
16.5. Kasaciniame skunde nurodyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai nėra aktualūs. Civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAyLTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-302-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-302-686/2016">e3K-3-302-686/2016</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE4LTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-318-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-318-916/2016">e3K-3-318-916/2016</a> buvo nagrinėti klausimai dėl žalos atlyginimo, kai skolininkui, iš kurio buvo išieškoma, buvo iškelta bankroto byla. Šiuo atveju skolininkui nebuvo iškelta bankroto byla, jo atžvilgiu buvo vykdomi visi išieškojimo veiksmai.
16.6. Ieškovo teiginiai dėl CK 6.50 straipsnio taikymo nėra pagrįsti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, be to, skolą sumokėjęs skolininkas turėtų skolą sumokėti antrą kartą, o galimybė ją atgauti priklausytų išimtinai nuo paties kreditoriaus, kuris nesąžiningai turtą nuslėpė nuo savo kreditorių. Tai reikštų, jog skolininkas nepagrįstai praturtėja, nes atgavęs jam grąžintą skolą ir ją nuslėpęs praranda pareigą ją grąžinti savo kreditoriui. Atsakovei 2014 m. liepos 31 d. antstolio D. B. patvarkymas nebuvo įteiktas. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. įsiteisėjusia nutartimi nustatyta, jog prievolę V. V. atsakovė įvykdė, t. y. sumokėjo 15 060,24 Eur priteistą kompensaciją. Taigi šioje byloje ieškovas neturėtų pakartotinai kelti klausimų, kurie jau buvo išnagrinėti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 3 d. įsiteisėjusia nutartimi.
16.7. Teismai tinkamai sprendė dėl civilinės atsakomybės sąlygų. Atsakovei grąžinus lėšas trečiajam asmeniui, išieškojimas netapo nei sunkesnis, nei neįmanomas: sumokėjus lėšas trečiojo asmens prievolės ieškovo atžvilgiu nepasibaigė, vykdymo procesas nebuvo baigtas, taip pat nėra aplinkybių konstatuoti, kad jis realiai yra pasunkėjęs, – antstoliui nesudarytos kliūtys išieškojimą toliau atlikti iš viso ir bet kurio trečiojo asmens turto ir lėšų. Nors ieškovas nurodė aplinkybę, kad skolininkas V. V. bylos nagrinėjimo metu buvo išvykęs iš Lietuvos ir deklaravęs savo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau nebuvo pateikta duomenų, kad jis (duomenys neskelbtini) nedirba, neturi turto ar lėšų. Vien ta aplinkybė, kad V. V. laikinai buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini), nepaneigia išieškojimo galimybės, be to, nagrinėjamoje byloje apie negalimumą išieškoti jokių duomenų nėra. Ieškovas nesidomėjo, ar skolininkas turi lėšų banko sąskaitose, kredito unijose ir kt. Šiuo atveju ieškovas išieškojimo vykdymo procese pasunkėjimą ar neįmanomumą grindžia išimtinai skolininko nesąžiningumu.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl CPK 617 straipsnio, nustatančio atsakomybės taikymą tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimų, aiškinimo ir taikymo
17. CPK 617 straipsnyje nustatyta, kad išieškotojas turi teisę pareikšti ieškinį teisme asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.
18. Šios normos aiškinimo praktika pradėta formuoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 13 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05NC8yMDA3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-94/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-94/2007">3K-3-94/2007</a>, kurioje buvo sprendžiamas klausimas dėl įpareigojimo suinteresuotą asmenį Vilniaus apskrities valstybinę mokesčių inspekciją įvykdyti antstolio patvarkymą, priimtą vykdomojoje byloje. Šioje byloje teismas pažymėjo, kad tik užbaigus vykdomąją bylą CPK 632 straipsnyje įtvirtintais pagrindais atsirastų pasekmės tretiesiems asmenims neįvykdžius antstolio reikalavimo, t. y. išieškotojas įgytų teisę pareikšti ieškinį teisme Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, kaip asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos. Taigi, kaip matyti, šioje nutartyje teismas atkreipė dėmesį į galimas pažeistų teisių gynimo galimybes, tačiau CPK 617 straipsnio pagrindu kylančios atsakomybės taikymo sąlygų bei principų aiškinimo nepateikė ir toliau neplėtojo.
19. Vėlesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, aiškinant ir taikant CPK 617 straipsnį, buvo pažymėta: 1) tam, kad CPK 617 straipsnio pagrindu pareikštas reikalavimas būtų patenkintas, būtina nustatyti visas asmens, kuriam reiškiamas ieškinys, civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus (neveikimą), kaltę, žalą ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšį (CK 6.246–6.249 straipsniai); 2) CPK 617 straipsnyje įtvirtintai normai taikyti svarbu nustatyti, kad dėl trečiojo asmens neteisėtų veiksmų antstolis neturėjo galimybės išieškoti konkrečių sumų. Konstatavus, kad dėl asmens neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese labai pasunkėjo arba tapo neįmanoma, atsiranda pagrindas kilti trečiojo asmens civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzAyLTY4Ni8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-302-686/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-302-686/2016">e3K-3-302-686/2016</a>, 42 punktas; 2016 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzE4LTkxNi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-318-916/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-318-916/2016">e3K-3-318-916/2016</a>, 30 punktas). Nurodytose bylose kasacinis teismas sprendė, kad bankroto bylos skolininkui iškėlimas atveria kelią taikyti civilinę atsakomybę asmeniui, dėl kurio kaltės neišieškotos vykdymo procese išieškotinos sumos.
20. Taigi, iš pirmiau nurodytos kasacinio teismo praktikos matyti, kad pagal CPK 617 straipsnį pagrindas trečiojo asmens civilinei atsakomybei kyla ne tik tais atvejais, kai dėl jo neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese tapo neįmanoma, tačiau ir tada, kai dėl tokio asmens neteisėtų veiksmų reali galimybė išieškoti iš skolininko turto vykdymo procese labai pasunkėja. Kartu pažymėtina, kad CPK 617 straipsnis taikomas, kai yra nustatoma, jog ne tik buvo atlikti neteisėti veiksmai, bet ir kilo žala bei atitinkamai egzistuoja priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir kilusios žalos. Bendrieji civilinės atsakomybės principai lemia, kad nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs asmuo dėl padarytų neteisėtų veiksmų patyrė žalos, taigi turi būti pagrindžiama ir nustatoma žala, kurią lėmė asmens veiksmai. Dėl to CPK 617 straipsnis negali būti aiškinamas kaip nustatantis alternatyvią išieškotojo teisę pasirinkti subjektą, iš kurio būtų galima sąlyginai paprasčiau nei iš skolininko išieškoti lėšas, susidūrus su galima ilgesne išieškojimo proceso trukme ar kitomis aplinkybėmis, lemiančiomis vykdymo proceso eigą.
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog antstolis D. B. 2014 m. liepos 31 d. patvarkymu įpareigojo atsakovę pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą skolininkui V. V. priklausančias lėšas, t. y. iš jos santuokos nutraukimo byloje Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzc0LTU2MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-774-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-774-560/2014">2A-774-560/2014</a> priteistą 52 000 Lt (15 060,24 Eur) kompensaciją. Šis patvarkymas atsakovei įteiktas 2014 m. rugpjūčio 28 d. Vilniaus miesto 14-ojo notarų biuro notaro D. B. 2014 m. rugsėjo 9 d. pakvitavimas patvirtina, kad N. V. yra sumokėjusi Vilniaus apygardos teismo 2014 m. liepos 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNzc0LTU2MC8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-774-560/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-774-560/2014">2A-774-560/2014</a> priteistą 52 000 Lt kompensaciją V. V.. Byloje nėra duomenų, kad antstolis yra surašęs išieškojimo negalimumo aktą (CPK 631 straipsnio 2 dalis), kad vykdomasis dokumentas jam yra grąžintas (CPK 631 straipsnio 1 dalis) ar kad vykdomoji byla būtų buvusi užbaigta kokiu nors kitu CPK 632 straipsnio pagrindu. Antstolis ir toliau atlieka išieškojimo veiksmus iš V. V.. Šios bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu 2018 m. rugsėjo 3 d. buvo sudarytas skolininkui V. V. priklausančio turto pardavimo iš varžytynių aktas Nr. S-18-3522460. 2018 m. rugsėjo 6 d. išieškotų lėšų paskirstymo patvarkymu antstolis D. B. paskirstė gautas išieškotas lėšas išieškotojams.
22. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmiau nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, kad dėl atsakovės veiksmų išieškojimas iš skolininko turto tapo neįmanomas ar kad reali galimybė išieškoti iš skolininko turto labai pasunkėjo. Nors ieškovo nurodytos aplinkybės dėl skolininko V. V. išvykimo į (duomenys neskelbtini), jo sveikatos būklės bei turtinės padėties liudija galimą išieškojimo pasunkėjimą ir (ar) galimą ilgesnę išieškojimo proceso trukmę, tačiau, atsižvelgus į šios nutarties 21 punkte nurodytus išieškojimo veiksmus, jos teismų pagrįstai vertintos kaip nepakankamos atsiradusiai žalai bei priežastiniam ryšiui tarp žalos ir atsakovės veiksmų konstatuoti bei prašomai žalai priteisti CPK 617 straipsnio pagrindu.
23. Teisėjų kolegija atmeta kaip iš esmės teisiškai nepagrįstą ieškovo kasacinio skundo argumentą, kad teismai atsisakė tirti byloje esančius įrodymus ir faktinius duomenis, susijusius su skolininko mokumo būklės įvertinimu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, be kita ko, konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad antstolis savo raštuose nurodo, kad skolininkas neturi turto ir pajamų, iš kurių galėtų būti išieškoma, deklaravęs išvykimą į (duomenys neskelbtini), nėra pagrindas spręsti, kad ieškovas turi teisę į reikalavimą CPK 617 straipsnio prasme. Nors apeliacinės instancijos teismas šios išvados skundžiamoje nutartyje nepakartojo, tačiau jos ir nepaneigė.
24. Kiti kasacinio skundo argumentai nėra reikšmingi bylai teisingai išnagrinėti, teismų praktikai formuoti ar jai vienodinti, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.
25. Remdamasi pirmiau šioje nutartyje išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamo apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo, todėl šis procesinis sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
26. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
27. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė prašymą priteisti jam 750 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant kasacinį skundą. Teisėjų kolegijai nusprendus apeliacinės instancijos teismo nutartį dėl ginčo esmės palikti nepakeistą, netenkintinas šis pateiktas prašymas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
28. Atsakovė N. V. taip pat prašo jai priteisti 181,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 7, 8.14 punktuose nustatyto dydžio, todėl ji priteistina atsakovei iš ieškovo.
29. Kasacinis teismas patyrė 5,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. rugpjūčio 17 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas valstybei priteistinas iš ieškovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei N. V. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 181,50 (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną Eur, 50 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Priteisti iš ieškovo V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 5,90 (penkis Eur 90 ct) Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Virgilijus Grabinskas
Gediminas Sagatys
