Baudžiamoji byla Nr. 2K-224-976/2019
Teisminio proceso Nr. 1-65-1-01271-2011-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.10;
2.1.7.4.4
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. rugsėjo 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Gintautui Gudžiūnui,
nuteistojo S. K. gynėjai advokatei Sonatai Mickevičienei,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. K. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio.
Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžiu S. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7532 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, S. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 300 MGL (11 298 Eur) dydžio bauda.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, iš dalies patenkinus nuteistojo S. K. apeliacinį skundą:
Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 1 dalį ir jis pagal BK 184 straipsnio 1 dalį išteisintas, kaip nepadaręs veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.
Panaikinta Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl S. K. paskirtų bausmių subendrinimo ir galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.
Kita Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Šioje byloje taip pat nuteisti A. G. ir J. J.. Jų baudžiamosios atsakomybės klausimas galutinai išspręstas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi.
Teisėjų kolegija, išklausiusi nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. S. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad, turėdamas tikslą nuslėpti bankrutuojančios UAB „T“ neteisėtą veiklos perkėlimą į VšĮ „S“, būdamas VšĮ „S“ direktorius ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, neužtikrino, kad VšĮ „S“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Ši nusikalstama veika padaryta tokiomis aplinkybėmis: S. K., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 2011 m. sausio mėnesį iš UAB,,T“ įsigytam makulatūros presui ir 2011 m. kovo mėnesį įsigytiems aštuoniems stiklo konteineriams bei dviem makulatūros konteineriams nesurašė jokių apskaitos dokumentų, dėl to pagal tyrimui pateiktus VšĮ „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, nuosavo kapitalo dydžio; be to, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, iš UAB „T“ įsigytas materialines vertybes VšĮ „S“ apskaitoje fiksavo ne tuo ūkinės operacijos turiniu, nes makulatūros preso įsigijimą fiksavo iš UAB „M“ pagal 2011 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. 0006907, o aštuonių stiklo konteinerių ir dviejų makulatūros konteinerių įsigijimą fiksavo iš UAB „F“ pagal 2011 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą FOS Nr. 2217, dėl to pagal tyrimui pateiktus VšĮ „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nuosavo kapitalo dydžio.
2. Be to, S. K. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 184 straipsnio 1 dalį. Ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.
II. Kasacinio skundo argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis S. K. prašo panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių dalis dėl jo nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Šioje byloje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gruodžio 6 d. nutartimi dėl padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimų panaikinus Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 16 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo S. K. apeliacinis skundas, ir perdavus šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas kasacinės instancijos teismo nurodytų pažeidimų neištaisė, apeliacinio skundo dalį dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo išnagrinėjo deklaratyviai ir vėl neatsakė į esminius skundo argumentus bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
3.2. Teismai netinkamai aiškino ir taikė BK 222 straipsnio 1 dalį, todėl nuteisė kasatorių nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo sudėties. Kasatoriaus teigimu, teismai nepagrįstai jį laikė tinkamu šio nusikaltimo subjektu, nes jis pats VšĮ „S“ buhalterinės apskaitos niekada netvarkė, o duomenų, kad būtų netinkamai organizavęs buhalterinę apskaitą, nėra. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad viešosios įstaigos apskaitą nuo 2010 m. kovo 20 d. iki 2011 m. sausio 31 d. tvarkė UAB „A“, o nuo 2011 m. sausio 3 d. tvarko UAB „J“. Kasatoriui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį suformuluotas kaltinimas yra nekonkretus, neaiškus ir nesuprantamas, jame neatskleisti buhalterinės apskaitos tvarkymo veiksmai, kurie neva lėmė BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius, neaišku, kas privalėjo atlikti šiuos veiksmus, kas juos atliko (neatliko), ar subjektas, kuris atliko (neatliko) šiuos veiksmus, žinojo apie jų neteisėtumą ir pan., taip pat nenurodyta bei neaiški kasatoriaus kaltės forma ir rūšis. Be to, nors kasatorius pripažintas kaltu už tai, kad turėjo tikslą nuslėpti bankrutuojančios UAB „T“ neteisėtą veiklos perkėlimą VšĮ „S“, tačiau šio tikslo nepatvirtina jokie byloje surinkti duomenys. Kaltinimas kasatoriui dėl apskaitos dokumentų nesurašymo iš UAB „T“ įsigytam makulatūros presui ir stiklo bei makulatūros konteineriams prieštarauja faktinėms aplinkybėms ir rašytinei bylos medžiagai. Byloje neginčytinai nustatyta, kad UAB „T“ su VšĮ „S“ nebuvo sudariusi jokio ūkinio komercinio sandorio dėl makulatūros preso ir jo jai nepardavė. UAB „T“ makulatūros presą pardavė UAB „S“, ši jį pardavė UAB „M“, o pastaroji jį pardavė VšĮ „S“. Kasatorius pažymi, kad nenustatytas šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodyti padariniai, nes iš specialisto išvadų matyti, kad pagrindiniai VšĮ „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros parametrai, taip pat tariamai nesumokėtų mokesčių sumos yra nustatyti iš viešosios įstaigos apskaitos dokumentų, nuo mokesčių administratoriaus ar specialistų jokia informacija nebuvo nuslėpta. Dėl to galimai pažeisti valstybės finansiniai interesai gali būti atkurti administracinėmis teisinėmis, o ne baudžiamosios teisės priemonėmis.
3.3. Teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės padarius BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką yra nepagrįstos išsamia ir visapusiška surinktų duomenų analize, paremtos prielaidomis ir abejonėmis. Teismai nepasisakė dėl esminių įrodymų, neatliko jų analizės, nepateikė išsamių veikos kvalifikavimo motyvų, įrodymus vertino selektyviai, išimtinai rėmėsi prieštaringa, nepatikima, nepagrįsta specialisto išvada dėl VšĮ „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo rezultatų, nelygino jos su kitais įrodymais, priemonių kilusioms abejonėms pašalinti nesiėmė ir prašomos skirti ekspertizės neskyrė, taip esmingai pažeidė BPK 20, 305 straipsnių nuostatas.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo S. K. kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo
5. Kasatorius skunde teigia, kad jis pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas nepagrįstai, nesant jo veikoje šiame straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties. Šie argumentai pagrįsti.
6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta informacijai, reikalingai priimant ekonominius sprendimus, gauti ir (arba) finansinių ataskaitų rinkiniui sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 4 punktas). Kadangi BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje nurodyta teisės aktų reikalaujama buhalterinės apskaitos tvarka nustatoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymą. BK 222 straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nurodytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nurodyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDI2LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-426/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-426/2013">2K-426/2013</a>, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjAxLzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-601/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-601/2012">2K-601/2012</a>). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje pabrėžta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nurodytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais iš tikrųjų sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLTY5OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290-699/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290-699/2016">2K-290-699/2016</a>, 2K-26-788/2017, 2K-144-788-2017).
7. Kasacinės instancijos teismas yra pažymėjęs, jog tam, kad teismas padarytų išvadą dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, turi būti nustatyta, kad padaryta daug Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų, t. y. į apskaitą neįtraukta ar apgaulingai įtraukta ne viena, o keliolika ar net keliasdešimt buhalterinių operacijų. Jei į buhalterinę apskaitą neįtraukta viena buhalterinė operacija ir tiksliai žinoma jos piniginė išraiška, vargu ar pateisinama būtų išvada dėl negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDk4LzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-498/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-498/2011">2K-498/2011</a>). Be to, svarbu konstatuoti priežastinį ryšį tarp buhalterinės apskaitos pažeidimų ir kilusių padarinių. Smulkūs, nereikšmingi buhalterinės apskaitos pažeidimai gali neturėti įtakos BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų padarinių kilimui. Todėl teismas turi patikrinti specialisto išvadą dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-356-696/2017).
8. Nagrinėjamoje byloje S. K. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą nuslėpti bankrutuojančios UAB „T“ neteisėtą veiklos perkėlimą į VšĮ „S“, būdamas VšĮ „S“ direktorius ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, neužtikrino, kad VšĮ „S“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus, t. y., pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, 2011 m. sausio mėn. iš UAB,,T“ įsigytam makulatūros presui ir 2011 m. kovo mėn. įsigytiems aštuoniems stiklo konteineriams ir dviem makulatūros konteineriams nesurašė jokių apskaitos dokumentų, dėl to pagal tyrimui pateiktus VšĮ „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės turto vertės, nuosavo kapitalo dydžio; ir, pažeisdamas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį, iš UAB „T“ įsigytas materialines vertybes VšĮ „S“ apskaitoje fiksavo ne tuo ūkinės operacijos turiniu, nes makulatūros preso įsigijimą fiksavo iš UAB „M“ pagal 2011 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. 0006907, o aštuonių stiklo konteinerių ir dviejų makulatūros konteinerių įsigijimą fiksavo iš UAB „F“ pagal 2011 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą FOS Nr. 2217, dėl to pagal tyrimui pateiktus VšĮ „S“ buhalterinės apskaitos dokumentus iš dalies nebuvo galima nustatyti įmonės įsipareigojimų dydžio bei struktūros, nuosavo kapitalo dydžio.
9. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad VšĮ „S“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų, o padaryti pažeidimai ir dėl jų kilę padariniai aprašyti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2012 m. gegužės 17 d. specialisto išvadoje Nr. 5-2/83, kurioje nurodyta, kad dėl tam tikrų ūkinių operacijų neįforminimo dokumentais ir materialinių vertybių fiksavimo ne tuo ūkinės operacijos turiniu negalima iš dalies nustatyti VšĮ „S“ turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir nuosavo kapitalo dydžio laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. birželio 13 d.
10. Iš tiesų, kaip matyti iš 2012 m. gegužės 17 d. specialisto išvados Nr. 5-2/83, joje konstatuota, kad: laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. birželio 13 d., tvarkant VšĮ „S“ apskaitą, įmonės direktorius S. K. nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsniu, pagal kurį ūkio subjektai tvarko apskaitą taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams, taip pat 12 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes, nesurašius jokių apskaitos dokumentų, VšĮ „S“ iš UAB „T“ 2011 m. sausio mėn. įsigijo presą makulatūrai ir 2011 m. kovo mėn. įsigijo aštuonis konteinerius stiklui bei du konteinerius makulatūrai, o VšĮ „S“ apskaitoje buvo užfiksuota, kad presas makulatūrai nupirktas iš UAB „M“ pagal 2011 m. kovo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą SMP Nr. 0006907, kurioje įforminta 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur) vertės neįvykusi ūkinė operacija – preso makulatūrai pardavimas, ir aštuoni konteineriai stiklui bei du konteineriai makulatūrai nupirkti iš UAB „F“ pagal 2011 m. kovo 21 d. PVM sąskaitą faktūrą FOS Nr. 2217, kurioje įforminta neįvykusi operacija – aštuonių konteinerių stiklui ir dviejų konteinerių makulatūrai pardavimas už 1840,68 Lt (532,90 Eur). Kita vertus, iš minėtos specialisto išvados neaišku, kuo pagrįsta išvada dėl negalėjimo iš dalies nustatyti VšĮ „S“ turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir nuosavo kapitalo dydžio.
11. Antai teisėjų kolegija pažymi, kad nagrinėjamoje byloje iš 2012 m. gegužės 17 d. specialisto išvados Nr. 5-2/83 ir jos priedų matyti, jog pagrindiniai VšĮ „S“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros parametrai yra nustatyti. Specialistė, atlikusi VšĮ „S“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nustatė, kad 2011 m. sausio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą TAR Nr. 005023, kurią pasirašė UAB „T“ direktorius A. G., buvo įformintas preso makulatūrai pardavimas UAB „S“ už 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur). 2011 m. vasario 22 d. UAB „S“ išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje STR Nr. 110659 buvo įformintas to paties preso makulatūrai pardavimas UAB „M“ už 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur). UAB „M“ 2011 m. kovo 10 d. PVM sąskaitoje faktūroje SMP Nr. 0006907 įrašyta, kad presas makulatūrai parduotas VšĮ „S“ už 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur). UAB „S“ 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur) už įformintą preso makulatūrai pirkimą UAB „T“ sumokėjo per užskaitas. 2011 m. kovo 10 d. UAB „S“, UAB „M“ ir VšĮ „S“ pasirašė tarpusavio skolų įskaitymo aktą, kuriame nurodyta, kad VšĮ „S“ 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur) padidina įsiskolinimą UAB „S“, o UAB „S“ 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur) įskaito kaip UAB „M“ apmokėjimą. VšĮ „S“ apskaitoje buvo fiksuota, kad presas makulatūrai nupirktas iš UAB „M“. Taigi iš nurodytų dokumentų matyti, kad VšĮ „S“, įsigydama iš UAB „M“ minėtą presą makulatūrai, dėl bendrovių tarpusavio skolų įskaitymo 42 444,70 Lt (12 292,83 Eur) arba preso makulatūrai kaina padidino įsiskolinimą UAB „S“, kuris po tarpusavio skolų įskaitymo siekė 44 417 Lt (12 864,05 Eur), o UAB „M“ įsiskolinimas VšĮ „S“ siekė 2900,37 Lt (840,01 Eur) (7 t., b. l. 141). Kartu specialistė nustatė, kad 2011 m. kovo 16 d. PVM sąskaitoje faktūroje TAR Nr. 005024, kurią pasirašė UAB „T“ direktorius A. G., buvo įformintas aštuonių konteinerių stiklui ir dviejų konteinerių makulatūrai iš viso už 1659,17 Lt (480,53 Eur) pardavimas UAB „F“. 2011 m. kovo 21 d. UAB „F“ įformino PVM sąskaitą faktūrą FOS Nr. 2217, kurioje nurodyta, kad aštuonis konteinerius stiklui ir du konteinerius makulatūrai pardavė VšĮ „S“. VšĮ „S“ apskaitoje buvo fiksuota, kad minėti konteineriai už 1840,68 Lt (532,90 Eur) nupirkti iš UAB „F“. Nustatyta, kad VšĮ „S“ UAB „F“ už konteinerius sumokėjo per užskaitas ir pavedimu iš atsiskaitomosios sąskaitos. Taigi iš nurodytų dokumentų yra aišku, kokias prekes, iš kieno ir už kiek įsigijo VšĮ „S“. Šie duomenys yra nustatyti iš VšĮ „S“ buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, nustatyta ir tai, kad VšĮ „S“ tiriamu laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. birželio 13 d. dirbo pelningai: 2010 m. grynasis pelnas sudarė 90 873 Lt (26 318,64 Eur), 2011 m. – 28 477 Lt (8247,51 Eur). Nors apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje konstatuota, kad dėl minėtos specialisto išvados išsamumo ir atitikties baudžiamojo proceso įstatymų keliamiems reikalavimams abejonių nekyla, nes ji paremta tyrimui pateiktų dokumentų viseto pagrindu, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinės instancijos teismas minėtos specialisto išvados dėl kilusių padarinių (negalimumo visiškai ar iš dalies nustatyti VšĮ „S“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros) tinkamai pagal baudžiamojoje teisėje nustatytus reikalavimus nepatikrino ir išvadą apie BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių buvimą padarė neįvertinęs visų bylos aplinkybių, iš jų ir nustatytų Buhalterinės apskaitos įstatymo pažeidimų pobūdžio, masto, iš esmės apsiribodamas vien formaliu buhalteriniu vertinimu.
12. Teismai nuosprendžiuose konstatavo, kad VšĮ „S“ apskaita buvo vedama apgaulingai, nes 2011 m. sausio mėn. VšĮ „S“ iš UAB „T“ įsigijo presą makulatūrai, o 2011 m. kovo mėn. įsigijo aštuonis konteinerius stiklui ir du konteinerius makulatūrai ir šias operacijas atliko nesurašius jokio apskaitos dokumento, o VšĮ „S“ direktorius S. K. iš UAB „T“ įsigytas materialines vertybes apskaitoje fiksavo ne tuo ūkinės operacijos turiniu. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad vien tik aplinkybė, kad UAB „T“ anksčiau turėtą presą makulatūrai ir konteinerius iš kitų bendrovių įsigijo VšĮ „S“, nesudaro pagrindo teigti, jog kilo BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai, nes pati preso makulatūrai pirkimo iš UAB „M“ ir aštuonių konteinerių stiklui bei dviejų konteinerių makulatūrai pirkimo iš UAB „F“ operacija buvo fiksuota VšĮ „S“ buhalterinėje apskaitoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl to negalima nustatyti įmonės turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad kadangi preso makulatūrai ir aštuonių konteinerių stiklui bei dviejų konteinerių makulatūrai įsigijimo operacijos atvaizduotos VšĮ „S“ buhalterinėje apskaitoje ir yra tiksliai žinoma jų piniginė išraiška, nėra pagrindo pripažinti, jog dėl to kilo padariniai – negalimumas iš dalies nustatyti VšĮ „S“ turto vertės, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir nuosavo kapitalo dydžio laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 16 d. iki 2011 m. birželio 13 d. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. K. veikoje nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo sudėties, t. y. būtinojo šio nusikaltimo požymio – padarinių.
13. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulingas apskaitos tvarkymas yra tyčinis nusikaltimas, kuris gali būti padaromas veikiant tiek tiesiogine, tiek ir netiesiogine tyčia: kaltininkas, žinodamas buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, sąmoningai juos netinkamai vykdo, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir šių padarinių nori, arba nors padarinių ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg2LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-286/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-286/2010">2K-286/2010</a>, 2K-526/2011, 2K-170/2012, 2K-590/2014, 2K-437-303/2015, 2K-138-139/2016, 2K-7-304-976/2016).
14. Teismai konstatavo, kad objektyvių faktinių duomenų visetu neabejotinai įrodyta, jog S. K., turėdamas tikslą nuslėpti bankrutuojančios UAB „T“ neteisėtą veiklos perkėlimą į VšĮ „S“, neužtikrino, kad VšĮ „S“ buhalterinė apskaita būtų tvarkoma pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimus. Ši teismų išvada nepagrįsta. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad UAB,,T“ bankroto priežastis buvo sąmoningai blogas įmonės valdymas, finansinės padėties bloginimas, jos veiklos faktinis perkėlimas į susijusią naujai sukurtą įmonę VšĮ,,S“, tai yra veiksmai, kuriais siekta išvengti skolų kreditoriams mokėjimo (preso makulatūrai pirkimas ir pardavimas, ūkinių finansinių operacijų neįforminimas, neįvykusių ūkinių finansinių operacijų įforminimas, neteisingos (padidintos) turto vertės nurodymas, nenusidėvėjusio ilgalaikio turto nurašymas, turto pardavimas pigiau nei jo savikaina, VšĮ,,S“, vykdančios analogišką veiklą, įsteigimas, pastarosios veiklos perkėlimas į šią įmonę). Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje už tai, kad, sąmoningai blogai valdydamas UAB „T“, nulėmė jos bankrotą ir dėl to padarė didelę turtinę žalą kreditoriams, pagal BK 209 straipsnio 1 dalį nuteistas jos direktorius A. G.. Be to, jis nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad apgaulingai tvarkė UAB „T“ buhalterinę apskaitą, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „T“ nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. birželio 13 d. Tuo tarpu S. K. UAB,,T“ nusikalstamo bankroto byloje kaltinimai nebuvo reiškiami.
15. Taigi, nesant S. K. veikoje BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos sudėties požymių, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria S. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, bei paskesnio apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį palikta nepakeista, naikintina ir ši bylos dalis nutrauktina (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
16. Kadangi kasacinis skundas pirmiau minėtais motyvais tenkinamas, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atskirai nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, susijusių su BPK 20, 305 straipsnių, 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatų laikymusi sprendžiant S. K. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį klausimą, taip pat dėl kitų argumentų, susijusių su netinkamu BK 222 straipsnio 1 dalies taikymu.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,
n u t a r i a :
Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nuosprendį.
Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria S. K. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalį, kuria Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalis dėl S. K. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį palikta nepakeista, ir šią bylos dalį nutraukti.
Kitas Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. vasario 1 d. nuosprendžio dalis palikti nepakeistas.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Audronė Kartanienė
Rima Ažubalytė
