V. M. pagal BK 284 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-217-976/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-31945-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.10; 2.3.6.4.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. rugsėjo 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžio.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžiu V. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Priteista iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo K. K. naudai 300 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 300 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 18 d. nuosprendžiu Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendis pakeistas. V. M. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta 50 MGL (1883 Eur) dydžio bauda. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista. Priteista iš nuteistojo V. M. nukentėjusiojo K. K. naudai 200 Eur išlaidų advokato paslaugoms apeliacinės instancijos teisme apmokėti.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. M. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. birželio 18 d. apie 21.50 val. viešoje vietoje – daugiabučio namo bendro naudojimo kieme, Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), priėjęs prie nukentėjusiojo K. K., be jokios priežasties keikdamasis necenzūriniais žodžiais grasino jį sumušti ir sudavė dešiniu delnu vieną kartą jam į kaklą, taip sukėlė nukentėjusiajam fizinį skausmą, po to abiem rankom jį pastūmė ir tyčiodamasis vadino necenzūriniais žodžiais. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, nuėjo prie namo laiptinės ir grasino nukentėjusiajam sakydamas: „Ateik į laiptinę, užmušiu be liudininkų“, taip viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl nuteistajam V. M. paskirtos bausmės, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė teisingą bausmės rūšį – baudą, tačiau, nustatydamas jos dydį, taikė netinkamą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkto, nustatančio baudos dydį už nesunkų nusikaltimą, redakciją, todėl nustatė per didelę baudą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistasis V. M. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžius ir bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį priėmė ir pasirašė ne ta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, kuri išnagrinėjo bylą. Nuteistojo V. M. apeliaciniam skundui nagrinėti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vitalijos Norkūnaitės ir Ernesto Rimšelio. Ši teisėjų kolegija bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo 2018 m. gruodžio 18 d. per vieną teismo posėdį. Tačiau skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį priėmė ir pasirašė kita Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Cinino, J. Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir V. Norkūnaitės. Kasatoriaus teigimu, taip buvo suvaržytos jo teisės gintis ir būti išklausytam tos apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos, kuri priėmė skundžiamą nuosprendį.

3.2. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teismai, kvalifikuodami nuteistojo veiksmus, netinkamai pritaikė BK 284 straipsnio 1 dalį. Remiantis kasacine nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 2K-347-976/2018, byla V. M. turi būti nutraukta, nes jo veikoje nebuvo tiesioginės tyčios demonstruoti nepagarbą aplinkiniams, pažeisti viešąją tvarką ar rimtį. Kaip teigia kasatorius, jis su nukentėjusiuoju yra seniai pažįstami, kaimynai, gyvena tame pačiame name, tačiau tarpusavyje jau keleri metai konfliktuoja. Nagrinėjamu atveju konfliktas reiškėsi abipusiu santykių aiškinimusi, nepasitenkinimu vienas kito elgesiu ir vyko neilgą laiko tarpą, konflikto dalyviai išsiskyrė patys, o nukentėjusiojo K. K. sveikatos sutrikdymo nepatvirtina jokie rašytiniai įrodymai, kitų nukentėjusiųjų byloje nėra, konflikto metu namo kieme kitų asmenų nebuvo. Taigi, kasatoriaus veiksmus nulėmė ne siekis demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, o asmeninės priežastys, neperžengiančios privataus konflikto.

3.3. Teismai nerinko ir nevertino kasatoriaus asmenybę teigiamai apibūdinančių duomenų, kurie paneigia aplinkybę dėl jo konfliktiško būdo ir sudaro pagrindą spręsti, kad nagrinėjamu atveju jo veiksmai nesiekė tokio pavojingumo laipsnio, dėl kurio jį reikėtų traukti baudžiamojon atsakomybėn.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį tenkinti, panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu šiai bylai nagrinėti buvo sudaryta teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. Mačionytės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), V. Norkūnaitės ir E. Rimšelio. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokole užfiksuota, kad bylą išnagrinėjo Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko sudarytos sudėties teisėjų kolegija. Tačiau skundžiamą nuosprendį priėmė ir pasirašė teisėjos J. Mačionytė, V. Norkūnaitė ir bylos nagrinėjime nedalyvavęs teisėjas A. Cininas. Taip apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 223, 302, 323 ir 324 straipsnių reikalavimus, sutrukdžiusius išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą sprendimą, ir pažeidė nuteistojo teisę, kad jo byla apeliacine tvarka būtų išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo (BPK 44 straipsnio 5 dalis), todėl priimtas nuosprendis yra neteisėtas ir turi būti panaikintas.

4.2. Panaikinus neteisėtą nuosprendį, byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, o kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, susiję su nuteistojo V. M. pripažinimu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 284 straipsnyje, ir baudžiamojo įstatymo pritaikymo tinkamumu, paliktini nenagrinėti, nes iš naujo nagrinėjant bylą apeliacine tvarka šie klausimai turės būti sprendžiami, nes jie buvo keliami apeliaciniame skunde.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo V. M. kasacinis skundas tenkintinas.

Dėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos sudėties

6. Nuteistasis V. M. kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad bylą apeliacine tvarka išnagrinėjo ir skundžiamą nuosprendį priėmė neteisėtos sudėties teisėjų kolegija.

7. BPK 223 straipsnyje nustatyta, kad kiekvieną baudžiamąją bylą turi išnagrinėti tos pačios sudėties teismas. Jeigu kuris nors iš teisėjų dėl kokios nors priežasties negali toliau dalyvauti posėdyje, jį gali pakeisti kitas teisėjas, tačiau byla turi būti pradedama nagrinėti iš pradžių, išskyrus BPK 222 straipsnyje („Atsarginis teisėjas“) nustatytus atvejus. Šiame BPK straipsnyje įtvirtintas teismo sudėties nekeičiamumo principas, užtikrinantis išsamų ir nešališką bylos išnagrinėjimą, todėl jame nustatytų reikalavimų turi būti laikomasi nagrinėjant bylas ne tik pirmosios instancijos, bet ir apeliacinės instancijos teisme. Kiekvieną baudžiamąją bylą teisme nagrinėja tie teisėjai, kuriems nagrinėti ji paskirta. BPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apeliacinės bylos parengimą nagrinėti teismo posėdyje, nustatyta, kad apeliacinį skundą gavusio teismo pirmininkas ar to teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas paskiria pranešėją. Kai pranešėjas parengia bylą posėdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas, apygardos teismo pirmininkas arba Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas sudaro Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegiją ir vieną iš šių teisėjų patvirtina kolegijos pirmininku. Kolegijos teisėjai susipažįsta su apeliaciniu skundu, atsiliepimais į jį ir byla.

8. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. lapkričio 16 d. patvarkymu baudžiamojoje byloje dėl nuteistojo V. M. apeliacinio skundo pranešėja buvo paskirta teisėja J. Mačionytė. To paties teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu, vadovaujantis BPK 323 straipsnio 4 dalimi, bylai nagrinėti apeliacine tvarka sudaryta trijų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. Mačionytės, kuri patvirtinta kolegijos pirmininke, teisėjų V. Norkūnaitės ir E. Rimšelio. Pagal apeliacinės instancijos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. teismo posėdžio protokolą nagrinėjant bylą dalyvavo minėtu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko patvarkymu sudaryta teisėjų kolegija. Išnagrinėjęs nuteistojo V. M. apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas 2019 m. sausio 18 d. priėmė nuosprendį, kuriuo apeliacinį skundą tenkino iš dalies ir pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeitė. Tačiau, kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, jame nurodyta, kad baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą išnagrinėjo ir nuosprendį pasirašė teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos J. Mačionytės ir teisėjų V. Norkūnaitės bei A. Cinino. Byloje duomenų, kad Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko 2018 m. lapkričio 21 d. patvarkymu sudaryta teisėjų kolegijos sudėtis būtų buvusi pakeista, nėra. Dėl to pripažintina, kad apeliacine tvarka baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. spalio 23 d. nuosprendžio išnagrinėjo neteisėtos sudėties teisėjų kolegija, nes bylą išnagrinėjo ir nuosprendį pasirašė teisėjas A. Cininas, įstatymo nustatyta tvarka nepaskirtas kolegijos nariu.

9. Esant tokioms aplinkybėms, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), t. y. pažeidė nuteistojo V. M. teisę, kad jo byla apeliacine tvarka būtų išnagrinėta pagal įstatymus sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo (BPK 44 straipsnio 5 dalis, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis). Neteisėtos teisėjų kolegijos priimtas baigiamasis aktas negali būti pripažįstamas teisėtu, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

10. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų nuteistojo V. M. kasacinio skundo argumentų, nes, apeliacinės instancijos teismo nuosprendį pripažinus neteisėtu dėl esminio BPK pažeidimo, teismo išvados bei nuosprendžio turinio klausimai, kurie ginčijami kasaciniu skundu, negali būti nagrinėjami kasacine tvarka. Kasacinės instancijos teismas neturi teisės iš anksto nustatyti išvadų, kurias gali padaryti teismas iš naujo nagrinėdamas bylą (BPK 386 straipsnio 2 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. sausio 18 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Audronė Kartanienė

Rima Ažubalytė