Dėl notaro veiksmų

Nr. DOK-1729

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12699-2025-6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2026 m. gegužės 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkės), Agnės Tikniūtės ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2026 m. gegužės 7 d. pateiktu pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Turanijus“ kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

pareiškėja padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl notaro veiksmų. Byloje Kauno apylinkės teismas 2025 m. lapkričio 13 d. nutartimi atmetė pareiškėjos UAB „Turanijus“ skundą, kuriuo UAB „Turanijus“ prašė teismo panaikinti Kauno miesto 24-ojo notaro biuro notaro Mindaugo Statkevičiaus 2025 m. birželio 30 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą – išmokėti pareiškėjai 350 000 Eur, esančius depozitinėje sąskaitoje pagal 2025 m. vasario 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Kauno apygardos teismas 2026 m. kovo 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį.

Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2026 m. kovo 3 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. lapkričio 13 d. nutartį ir priimti naują sprendimą: panaikinti Kauno miesto 24-ojo notarų biuro notaro Mindaugo Statkevičiaus 2025 m. birželio 30 d. nutarimą, kuriuo atsisakyta atlikti notarinį veiksmą.

Pareiškėjos kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai, spręsdami apie notaro kompetencijos ribas dėl tariamo ginčo egzistavimo, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kurioje pripažįstama, kad notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2011">3K-3-219/2011</a>; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NDMvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-643/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-643/2013">3K-3-643/2013</a>). Spręsdami, kad notaras gali tvirtinti tam tikras asmenų teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių, teismai netinkamai aiškino notaro kompetencijos ribas, iš esmės pripažindami, kad bet koks vienos šalies prieštaravimas automatiškai sukuria notarui pagrįstą abejonę dėl tariamo ginčo, nors toks aiškinimas paneigia skirtumą tarp subjektyvaus nesutikimo ir objektyviai pagrįsto ginčo bei sudaro prielaidas piktnaudžiauti notarinės depozito sąskaitos institutu. Nagrinėjamoje byloje teismai netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias notaro atsisakymo atlikti notarinį veiksmą pagrindus, nepagrįstai konstatuodami ginčo dėl teisės egzistavimą. Ginčo egzistavimas buvo iš esmės sutapatintas su vienos sutarties šalies – pirkėjos – formaliu nesutikimu dėl sutarties įvykdymo, nevertinant tokio nesutikimo objektyvaus pagrįstumo. Nors kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad notaras gali tvirtinti tik neginčijamas teises ir juridinius faktus, o kilus ginčui ar esant abejonių dėl faktų ar teisių, jis privalo atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, tačiau ši doktrina negali būti aiškinama taip plačiai, kad bet koks vienos šalies prieštaravimas automatiškai būtų laikomas pakankamu pagrindu konstatuoti ginčo dėl teisės egzistavimą. Nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad pirkėja notarui nurodė, jog patalpos jai nebuvo tinkamai perduotos, todėl nesutiko su lėšų išmokėjimu iš depozitinės sąskaitos, teismų nepagrįstai buvo įvertinta labai formaliai, nesigilinant į ginčo esmę. Iš bylos duomenų matyti, kad pirkėja, prieš pateikdama notarui prieštaravimus dėl pinigų iš depozitinės sąskaitos išmokėjimo, ginčo patalpas pardavė trečiajam asmeniui.

2. Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismai išplėtė notaro atsisakymo išmokėti lėšas iš depozitinės sąskaitos pagrindus, pripažindami, kad pakanka subjektyvaus šalies pareiškimo, neatsižvelgiant į oficialius duomenis (viešo registro įrašus), kurie notarui prieinami be papildomo tyrimo, netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas. Pagal kasacinio teismo praktiką notaras nenagrinėja ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, tačiau ši taisyklė negali būti aiškinama taip plačiai, kad notaras gali ignoruoti objektyvius, oficialius ir viešai prieinamus duomenis, kurių patikrinimas patenka į įprastinę notarinės veiklos apimtį ir nereikalauja jokio papildomo įrodinėjimo ar ginčo sprendimo. Nagrinėjamu atveju esminę reikšmę turėjo viešojo registro duomenys apie nuosavybės teisės perėjimą pirkėjai, kuri, iki prieštaravimų pateikimo, ginčo patalpas jau buvo spėjusi perleisti kitam asmeniui. Dar daugiau, byloje nustatyta, kad pirkėja ne tik įgijo nuosavybės teisę, bet ir faktiškai ja disponavo. Nepaisant to, teismai pripažino, kad notaras turėjo pagrindą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą vien dėl to, jog pirkėja išreiškė nesutikimą.

3. Teismai, aiškindami sutarties sąlygą, siejančią lėšų išmokėjimą su abiejų šalių pasirašyto turto perdavimo–priėmimo akto pateikimu notarui, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir nepagrįstai suteikė šiai sąlygai absoliučią reikšmę, neatsižvelgdami į civilinės teisės principus bei sutarties tikslą. Sutartys turi būti aiškinamos ne vien pažodžiui, bet atsižvelgiant į tikruosius šalių ketinimus, sutarties esmę ir tikslą, taip pat į sąžiningumo ir protingumo principus. Nagrinėjamu atveju sutarties sąlygos (išmokėti iš depozitinės sąskaitos lėšas) tikslas buvo užtikrinti atsiskaitymą už nuosavybės teisių perleidimą ir priėmimą, o notaro depozitinė sąskaita veikė kaip techninė prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, tačiau teismai šią sutarties sąlygos tikslą ignoravo ir visą atsiskaitymo mechanizmą susiejo išimtinai su formaliu vieno dokumento – abiejų šalių pasirašyto akto – egzistavimu, nors šalys jį buvo pasirašiusios atskirai.

4. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad šalis negali remtis savo pačios neteisėtu ar nesąžiningu elgesiu ir naudotis iš to kylančiomis pasekmėmis. Nagrinėjamu atveju susidarė situacija, kai pirkėja, įgijusi nuosavybės teisę į turtą, ją įregistravusi ir faktiškai realizavusi, atsisako pasirašyti bendrą perdavimo aktą ir šiuo atsisakymu grindžia savo teisę nevykdyti piniginės prievolės. Teismai, suteikdami lemiamą reikšmę vien dokumento pasirašymo faktui, nevertino visumos aplinkybių ir neatsižvelgė į sutarties vykdymo realybę, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.193 straipsnyje įtvirtintas sutarčių aiškinimo taisykles.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjos Gražina Davidonienė

Agnė Tikniūtė

Eglė Zemlytė