Baudžiamoji byla Nr. 1-904-1128/2026
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00681-2026-8
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 3.1.9.1.4.; 1.1.10.1.
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 18 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas,
sekretoriaujant Rūtai Purickaitei,
dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,
kaltinamajam A. S.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, faktinė ir deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, vykdantis individualią veiklą, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 12 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį, paskirta 24 parų arešto bausmė, kurios vykdymas atidėtas 8 mėnesių laikotarpiui, paskirti įpareigojimai.
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. S., 2026 m. sausio 7 d. apie 9.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui tempė už plaukų savo sutuoktinę A. S., bandydamas ją išvaryti iš buto, po to du kartus ranka sudavė A. S. į veido sritį, taip sukeldamas savo sutuoktinei A. S. fizinį skausmą.
Šiais veiksmais A. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad savo kaltę pripažįsta. Atsikėlė iš ryto, buvo po sunkios darbo dienos, turėjo būti išeiginė. Atsikėlus žmona pradėjo uždavinėti daug klausimų, ji tuo metu buvo suirzusi, nes vienas iš vaikų buvo apsirgęs, o ji dar laukėsi. Jie tada sukonfliktavo, apsistumdė, jis liepė jai išeiti, ji nesutiko, tada taip gavosi, kad per fizinę jėgą ji išėjo ir iškvietė policiją. Pripažįsta, kad sukėlė fizinį skausmą, sudavė jai ranka į veido į sritį, sudavė du kartus. Tada ji apsiverkė ir išbėgo, iškvietė policiją. Taip atsitinka, kai jis būna stresinėje būsenoje, dėl pykčio nesupranta jo kūnas ką daro ir pridaro kvailysčių. Labai gailisi ir bando pasitaisyti. Taisosi atlikdamas bausmes, lankydamas pykčio valdymo kursus ir stengiasi daugiau taip nedaryti. Baigė pykčio valdymo kursus lapkričio mėnesį, po kursų vėl padarė nusikaltimą. Kursai padėjo, bet gal nepilnai, gal reiktų dar kartą eiti į kursus. Šeima pragyvena iš jo individualios veiklos. Jam tenka prižiūrėti vyresnę dukrą, kuriai 8 metai, vežioti į mokyklą. Kitai dukrai 4 metai, tai ją vežioja į darželį, prižiūri vyresnius vaikus, o žmona su mažaisiais vaikais užsiima, pasidalinę (t. 2, b. l. 16-17).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus teismo posėdžio metu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, prokurorei sutinkant, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo valdyboje 2026 m. sausio 7 d. pradėtas ikiteisminis tyrimas 01-1-00681-26 pagal BK 140 straipsnio 2 dalį dėl to, kad sausio 7 d. apie 9:30 val. adresu (duomenys neskelbtini), bute, A. S. kilus žodiniam konfliktui pradėjo tempti už plaukų savo žmoną A. S., bandydamas ją išmesti iš buto, po ko, trenkė du kartus iš rankos į veido sritį, taip sukeldamas savo žmonai A. S. stiprų fizinį skausmą (t. 1, b. l. 1).
Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką nurodyta, kad A. S. parodė, kad 2026 m. sausio 7 d. apie 9:30 val., adresu (duomenys neskelbtini), bute, jos vyras A. S. kilus žodiniam konfliktui pradėjo ją tempti už plaukų, bandydamas ją išmesti iš buto, po ko trenkė du kartus iš rankos į veido sritį, taip sukeldamas jai stiprų fizinį skausmą. Buvo su vyru A. S. bei jų nepilnamečiais vaikais A., A., A., prieš einant miegoti, susipyko žodiškai, kadangi vyras iš vakaro buvo užsisakęs picą, ir ją visą suvalgė, ji jam davė pastabą, kodėl nepaliko vaikams, tarp jų kilo žodinis konfliktas, po konflikto nuėjo miegoti, nakties metu atsikėlė, kadangi nuo jos buvo nuklota antklodė, ji pasiėmė užtiesalą, kuriuo apsiklojo, ir nuėjo miegot. 2026 m. sausio 7 d., tikslaus laiko nepamena, ją prikėlė A. S., kuris žodžiais kėlė konfliktą dėl antklodės, iš pradžių nesuprato, kas įvyko, tačiau dar visiškai neatsikėlus vyras pradėjo tempti ją už plaukų, jai skaudėjo, tempiant už plaukų vyras liepė jai dingti iš namų, bei tempė link išėjimo. Ji rankomis užsidengė veidą, tuo pat metu vyras trenkė vieną kartą jai į galvą, o tiksliau į smilkinį kairėje pusėje. Jai labai skaudėjo, tuomet trenkė dar kartą, tačiau nuo patirto šoko antro smūgio ji nepajuto. Vyras ištempė ją į laiptinę, basą, be drabužių. Jai buvo šalta, tuomet nedelsiant išsikvietė policiją. Medikai jai nebuvo reikalingi. Tačiau jai buvo labai skaudu matyti jos dukras matant, kaip vyras ją muša. Šio įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas, kurį vertina 4/10. A. S. charakteristika ir anksčiau buvo agresyvi, dėl asmens ne kartą yra kviesta policija, kiek pamena vyras turėjo du kartus orderį dėl psichologinio smurto artimoje aplinkoje. Dėl šio įvykio prašo pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti ją nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 8-9).
Apžiūrėtas A. S. kūnas. Apžiūrimas asmuo yra A. S., su viršutiniais drabužiais, ties kūno sritimi sužalojimų ar kitų žymių apžiūrint asmenį nesimato, ant veido ties kaire puse galvoje ties smilkiniu matosi paraudimas ir patinimas. Daugiau ant asmens jokių bylai reikšmingų požymių nepastebėta (t. 1, b. l. 17-18)
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamasis A. S. savo kaltę pripažino ir nurodė, jog 2026 m. sausio 7 d., apie 09.30 val., ryte tarp jo ir jo žmonos A. S. įvyko žodinis konfliktas dėl antklodės. Ji antklodę, kuria jie buvo apsikloję abu visą naktį, numetė jam, o pati pasiėmė kitą antklodę ir apsiklojo atskirai. Jis dėl to labai supyko. Dar būnant lovoje jis patempė ją už plaukų. Ji pašoko iš lovos. Jis liepė jai išeiti iš namų, tačiau ji tai atsisakė daryti. Tai supykdė jį dar daugiau, todėl priėjęs prie jos jis du kartus ranka trenkė jai į galvos sritį. Po šitų smūgių jo žmona išbėgo į laiptinę ir iškvietė policiją. Jis negali paaiškinti, kodėl jis taip pasielgė. Jis buvo blaivas. Labai apgailestauja ir pergyvena dėl to, ką padarė. Jis su žmona augina 3 vaikus, todėl nori būti su šeima. Nuoširdžiai gailisi. Žmonos nuoširdžiai atsiprašė, ji jam atleido (t. 1, b. l. 45-46).
III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
BK 140 straipsnyje nustatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pripažįsta, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje smurtavo žmonos A. S. atžvilgiu ir sukėlė jai fizinį skausmą. Kaltinamasis A. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas teisme kaltę pripažino visiškai ir išsamiai nurodė įvykio aplinkybes. Kaltinamojo parodymus patvirtina nukentėjusiosios A. S. parodymai, BIRT ataskaitų žiūryklės duomenys, BPC garso įrašas. Byloje įrodyta, kad A. S. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje žodinio konflikto metu tempė už plaukų savo sutuoktinę A. S., du kartus ranka sudavė A. S. į veido sritį, taip sukeldamas savo žmonai A. S. fizinį skausmą, todėl jo veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Skiriant bausmę A. S. atsižvelgiama į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, kuriuo panaudotas smurtas ir sukeltas fizinis skausmas sutuoktinei. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. A. S. teistas, administracine tvarka nebaustas, vykdo individualią veiklą. Atsižvelgiant į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas laiko, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta A. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą, kurios dydis nustatytinas artimas šios bausmės, skiriamos už nusikaltimus, vidurkiui.
Teismo vertinimu, būtent tokios rūšies ir tokio dydžio bausmė, atsižvelgus į paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, bus pakankama, atitiks teisingumo, proporcingumo ir protingumo kriterijus.
A. S. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.
BK 75 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas.
Vertinant galimybę pasiekti bausmės paskirtį be realaus bausmės atlikimo atsižvelgiama į tai, kad A. S. padarė nesunkų nusikaltimą, yra teistas už smurtavimą, kaltinamasis A. S. nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu. Tačiau teisiamojo posėdžio metu jis paaiškino, kad dėl streso nesugeba valdyti pykčio, lankė pykčio valdymo kursus, nori daugiau taip nesielgti, norėtų dar lankyti elgesio korekcijos kursų. Jo šeima pragyvena iš jo individualios veiklos, turi 4 vaikus, veža dukras į darželį ir mokyklą, viena dukra gimė (duomenys neskelbtini). Nustatytos aplinkybės pagrįstai leidžia spręsti, kad, paskyrus A. S. realią arešto bausmę, bus padaryta neigiama įtaka jo teigiamiems socialiniams ryšiams, o griežta jo kontrolė laisvėje būtų efektyvesnė, siekiant bausmės tikslų. Taigi yra pakankamas pagrindas manyti, kad A. S. elgesio kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei izoliavimas nuo visuomenės ir kad jis ateityje daugiau nenusikalstų. Šiuo atveju yra pagrindas pasitikėti A. S. ir suteikti jam galimybę pasitaisyti neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės vykdymo, todėl, pritaikius BK 75 straipsnį, kaltinamajam paskirto arešto bausmės vykdymas atidėtinas 1 metų laikotarpiui su intensyvia priežiūra, paskiriant jam BK 75 straipsnio 6 dalyje numatytus įpareigojimus, kurie, teismo vertinimu, drausmins kaltinamąjį ir padės įgyvendinti bausmės tikslus.
Kadangi A. S. praeityje buvo teistas, nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką jis įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, A. S. pripažintinas recidyvistu.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Teismas, vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 305, 307 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a :
A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti galutinę bausmę – 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 6 dalimis, A. S. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 1 metams su intensyvia priežiūra, įpareigojant jį bausmės atidėjimo laikotarpiu dirbti, o nerandant darbo ar jį praradus – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, skirti A. S. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant A. S. šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsniu, pripažinti A. S. recidyvistu.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
A. S. išaiškinti, kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Probuojamasis privalo:
1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos – Lietuvos probacijos tarnybos Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. nr. +370 672 88 430, +370 672 94 080, elektroninis paštas [email protected]);
2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;
3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;
4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.
Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.
Asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Teisėjas Linas Pukinskas
