Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-28-303/2020
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01452-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.9; 1.7; 7.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Eligijaus Gladučio ir Audronės Kartanienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. K. Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimu pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį nubaustas ir jam paskirta 2700 Eur bauda už tai, kad jis, būdamas UAB „T.“ (toliau – ir bendrovė) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.9301 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Bendrovės vadovas G. K. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais bendrovės kreditoriais, nesilaikė CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, taip savo neteisėtais veiksmais pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką.
2. Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutartimi atmestas G. K. apeliacinis skundas dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimo.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. vasario 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Pareiškėjas prašo panaikinti skundžiamus teismų procesinius sprendimus ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
4.1. Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir VMI) yra bendrovės kreditorė nuo 2013 m., t. y. nuo 2013 m. balandžio 16 d. bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, ir jau nuo tada VMI yra žinoma apie ginčo atsiskaitymus, nes iš esmės visą tą laiką vyko atsiskaitymai su tiekėjais tokia pat tvarka, kaip ginčo atveju, tačiau niekada prieš tai VMI pareiškėjui dėl tokio atsiskaitymų eiliškumo jokių pretenzijų nereiškė.
4.2. Siekdamas sumažinti įsiskolinimą, pareiškėjas panaudojo individualias (asmenines) lėšas, sukauptas pensijų kaupimo fonde, įkeitė sklypą, gavo paskolą, dengė įsiskolinimus, kiek galėjo, kad jie greičiau ir kuo didesne apimtimi būtų padengti. Įsiskolinimo valstybei nėra siekiama specialiai didinti, priešingai, pati VMI pripažįsta, kad nuo 2018 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. sausio mėn. ir kt. jis nedidėjo dėl pareiškėjo pastangų, kadangi kartu buvo siekiama išsaugoti ir bendrovės veiklos tęstinumą, siekiant, kad su laiku galėtų būti atsiskaityta su visais bendrovės kreditoriais ir kad įmonė turėtų galimybę pradėti veikti pelningai.
4.3. Iki skundžiamų teismų procesinių sprendimų priėmimo iš esmės dėl to paties dalyko VMI atliko jau ne vieną patikrinimą ir ne kartą ėmėsi aktyvių veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, kad jam būtų taikyta administracinė atsakomybė, tačiau nė karto prieš tai net nesikreipė į pareiškėją ir nenurodė, kad jis daro kažką netinkamai.
4.4. Ankstesnės pareiškėjui paskirtos baudos yra mokamos dalimis, t. y. antstolis išskaičiuoja iš pareiškėjo pensijos kas mėnesį po 150 Eur, nes jo pajamos ribotos, o pareiškėjas stengiasi išlaikyti ir bendrovės veiklą nenutrūkusią, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais (įskaitant VMI) ir kt. Nurodo, kad jam paskirta nuobauda yra neproporcinga ir per griežta, prieštarauja teisingumo ir protingumo principams, nes mokėdamas baudą pareiškėjas (kaip ir bendrovė) atsidurtų dar sunkesnėje ekonominėje situacijoje, nuo to tik pasunkėtų atsiskaitymas su bendrovės kreditoriais.
4.5. Pareiškėjo teigimu, CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsiskaitymo eiliškumo tvarka yra privaloma skolininkui, t. y. bendrovei, o ne pareiškėjui.
4.6. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad ANK 39 straipsnyje nustatyta, jog administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju apie nusižengimą VMI jau buvo žinoma daugiau nei dvejus metus ir tai patvirtina, kad VMI elgiasi visiškai netinkamai ir nesąžiningai pareiškėjo atžvilgiu, nes anksčiau niekada nereiškė pretenzijų, t. y. dėl neva neteisėtų ginčo mokėjimų, jų niekada neginčijo teisės aktų nustatyta tvarka, iš pradžių galėjo įspėti ir (ar) paaiškinti, ir pan. Pareiškėjas visuomet elgėsi geranoriškai VMI atžvilgiu, nevengė kontakto, siekė bendradarbiauti ir kt. Net ir nagrinėjamu atveju pareiškėjas pats kreipėsi į VMI dėl skolos išdėstymo dalimis.
4.7. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad 2019 m. gegužės 28 d. (t. y. jau po operatyvaus patikrinimo) Kauno apylinkės teismo nutarimu, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTYuLTI3MC03MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A6.-270-738/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A6.-270-738/2019">A6.-270-738/2019</a>, jam jau buvo taikyta administracinė atsakomybė dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo iš dalies tuo pačiu laikotarpiu, kaip ir šioje byloje.
5. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas Jonas Čebelis atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo netenkinti pareiškėjo prašymo. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
5.1. CK nustatyta atsiskaitymų tvarka yra imperatyvi ir jos privaloma laikytis, be to, CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostata skirta būtent tokiems atvejams, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis. Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, pareiškėjo argumentai, kad tokiais veiksmais jis siekė užtikrinti bendrovės veiklos tęstinumą, neatleidžia jo nuo atsakomybės pagal ANK 120 straipsnį. Nustatyti objektyvūs duomenys patvirtina pareiškėją veikus tyčia – G. K., kaip bendrovės vadovas, žinodamas apie bendrovės įsiskolinimą VMI, taip pat kad bendrovės turimų lėšų nepakanka visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, turėdamas galimybę sumažinti bendrovės mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, ją sumažino tik simboliškai, o atsiskaitė su kitais kreditoriais.
5.2. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis dalį mokėjimų vykdė iš savo asmeninių, o ne įmonės lėšų, pažymima, kad G. K. negali būti atsiejamas nuo UAB „T.“ vadovo pareigų, be to, kaip nurodoma VMI pareiškime, dalis atsiskaitymų bendrovėje vyksta tiesiogiai su bendrovės vadovu, t. y. įplaukos fiksuojamos vadovo avansinėse apyskaitose, tačiau pinigai į kasą nėra įnešami, o atsiskaitoma su tiekėjais. Tai rodo, kad G. K. tokiu būdu veikia ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „T.“ vadovas.
5.3. Nepagrįstas pareiškėjo teiginys, kad VMI jo vadovaujamos bendrovės kreditore tapo nuo 2013 m. ir jai jau tada turėjo būti žinoma apie tokius atsiskaitymus su tiekėjais, tačiau dėl to jam nebuvo pareikšta jokių pretenzijų, todėl neteisingai konstatuota tariamo nusižengimo paaiškėjimo diena. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymas įpareigoja įmones vesti buhalterinę apskaitą, sudaryti buhalterinę atskaitomybę. Pagal buhalterinės atskaitomybės duomenis, įmonės privalo mokėti valstybei mokesčius, taip pat atsiskaityti su kitais kreditoriais. Pridėtinės vertės mokesčio, Gyventojo pajamų mokesčio, Žemės mokesčio įstatymuose nustatyta, kad įmonės valstybei mokesčius moka nustatytais periodais. Mokesčius įmonės valstybei moka ištisus metus. Jei įmonė per metus nemoka valstybei periodinių mokesčių, ji daro trunkamąjį teisės pažeidimą. Dėl specifinio mokesčių mokėjimo teisinio reguliavimo valstybė negali teisės pažeidimo išaiškinti mokesčio nesumokėjimo dieną. Pažeidimą gali nustatyti tik padariusi mokestinį įmonės patikrinimą, kuris atliekamas pasibaigus mokestiniam periodui.
5.4. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad G. K. nusižengimo, už kurį jis patrauktas administracinėn atsakomybėn šioje byloje, padarymo metu Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu už administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirta nuobauda dar nebuvo baigta vykdyti, todėl ši aplinkybė būtent ir atitinka ANK 40 straipsnyje nurodytą sąlygą, kai administracinis pažeidimas laikomas padarytu pakartotinai, nes pakartotiniu administracinis nusižengimas laikomas ne tik tuomet, kai jis padarytas jau įvykdžius anksčiau skirtą nuobaudą, bet ir tos nuobaudos vykdymo metu.
5.5. Įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, kad bendrovės vadovas atstovauja įmonei be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais (CK 2.81 straipsnis), todėl vertinant bendrovės veiksmus ar neveikimą, už kuriuos yra atsakingas jos valdymo organas – vadovas, neatskiriamai vertinami ir jo, kaip fizinio asmens (atliekančio savo pareigas ar jų neatliekančio), veiksmai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad CK 6.9301 straipsnio 1 dalies norma yra imperatyvi, tai reiškia, kad teisės subjektas negali pasirinkti kitokio elgesio varianto, todėl subjektas, neužtikrindamas, kad bendrovėje būtų laikomasi CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatų, daro administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje. Taigi, bendrovės veiklos tęstinumu, siekiu išsaugoti verslą negali būti pateisinamas CK 6.9301 straipsnio nuostatose įtvirtintų imperatyvaus pobūdžio taisyklių nevykdymas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
6. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. K. prašymas atmestinas.
Dėl atnaujintos administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo ribų ir proceso teisės normų laikymosi
7. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, teismas teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teismas yra saistomas toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiais nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėjant atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, iš naujo įrodymai netiriami ir nevertinami, faktinės bylos aplinkybės nenustatomos; šioje bylos nagrinėjimo stadijoje sprendžiami netinkamo teisės taikymo ir procesinių pažeidimų klausimai nekvestionuojant byloje nustatytų aplinkybių ir (ar) atlikto įrodymų vertinimo, jeigu jis nėra susijęs su konkrečiais esminiais procesiniais pažeidimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTIwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-20-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-20-648/2018">2AT-20-648/2018</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEyLTYyOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-12-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-12-628/2019">2AT-12-628/2019</a>, 2AT-34-303/2019, 2AT-38-895/2019, 2AT-23-489/2020 ir kt.).
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas, be kita ko, nurodo, kad VMI veiksmai prieš jį (t. y. dėl UAB „T.“ kartotinio mokestinio patikrinimo ir administracinio proceso inicijavimo prieš jį) yra nesąžiningi. Pagal pareiškėją, VMI atstovai sąmoningai siekia pakenkti jo valdomai įmonei; jis neturėtų būti baudžiamas už tai, kad siekia išsaugoti įmonės veiklą, pagal finansines galimybes, taip pat ir panaudodamas savo asmenines lėšas, mažinti jos įsiskolinimus kreditoriams ir pan.
9. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie pareiškėjo teiginiai yra susiję su jo patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnį kvestionavimu. Pareiškėjo pozicija yra grindžiama ne teisiniais argumentais, o bendro pobūdžio pastabomis, atskirų teismų sprendimų ir teisės aktų nuostatų interpretacija. Šiame kontekste, nenagrinėdama deklaratyvių pareiškėjo teiginių, teisėjų kolegija vis dėlto pažymi, kad administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą nėra savitikslė; šiuo nusižengimu padaroma žala kreditorių interesams, kurie, kaip nustatyta ANK 1 straipsnio 1 dalyje, taip pat yra ginami teisės priemonėmis.
10. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reguliavimu, prašymo teiginiai, susiję su administracinės atsakomybės tikslingumo kvestionavimu, G. K. kaltės neigimu ir nustatytų aplinkybių ginčijimu, nesutikimu su atliktu įrodymų vertinimu, dėl kurių savo sprendimuose žemesnės instancijos teismai pasisakė juos atmesdami, paliktini nenagrinėtini. Teisėjų kolegija tokius pareiškėjo prašymo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su ANK 658 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytais administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo pagrindais.
11. Taigi, patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje atliktas įrodymų tyrimas ir jų vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais apylinkės teismas grindė savo išvadas, nustatydamas pareiškėjo ginčijamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ANK nurodytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teismo posėdyje. Apygardos teismas, dar kartą išanalizavęs apylinkės teismo ištirtus įrodymus ir G. K. apeliacinio skundo motyvus, pateikė savo išvadas, dėl ko jo apeliacinio skundo argumentai yra atmetami. Pripažinti, kad teismai, vertindami įrodymus, esmingai pažeidė ANK 567 straipsnyje nustatytus reikalavimus, teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
Dėl ANK 120 straipsnio 2 dalies taikymo
12. ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims dėl kreditorių teisių pažeidimo už bet kurią iš šioje dalyje išvardytų alternatyvių veikų, taigi ir už, be kita ko, kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, o šio straipsnio 2 dalyje už tokio nusižengimo padarymą pakartotinai. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kitame teisės akte.
13. Kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka nustatyta CK 6.9301 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas, skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka (2 dalis). Ši teisės norma yra imperatyvi ir jos subjektams privaloma.
14. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, būdamas UAB „T.“ vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. kad ji neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi skolą valstybės biudžetui, 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu, pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką, du kartus atsiskaitė su kitais bendrovės kreditoriais (t. y. tiekėjais), nors jų atsiskaitymo eilė buvo žemesnė nei atsiskaitymo eilė į valstybės biudžetą, ir taip pažeidė kreditoriaus – VMI – teises. Pavyzdžiui, nors 2018 m. lapkričio 20 d. skola biudžetui, kaip trečios eilės kreditoriui, buvo 15 425,96 Eur, tačiau pareiškėjas pirmenybę teikė ir atsiskaitė su penktoje eilėje laukiančiu kreditoriumi (tiekėju), sumokėdamas jam 2716,00 Eur; 2019 m. vasario 1 d. skola biudžetui, kaip trečios eilės kreditoriui, buvo 15 068,48 Eur, tačiau pareiškėjas pirmenybę teikė ir atsiskaitė su penktoje eilėje laukiančiu kreditoriumi (tiekėju), sumokėdamas jam 3355,00 Eur. Mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui aktualiu bylai laikotarpiu buvo sumažinta simboliškai.
15. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nurodo, kad laikytis CK 6.9301 straipsnio 1 dalyje nustatytos atsiskaitymo su kreditoriais eilės tvarkos yra privaloma skolininkui, t. y. įmonei, o ne jos vadovui – pareiškėjui, juolab kad didžiąją dalį mokėjimų jis atliko savo asmeninėmis lėšomis, t. y. veikdamas ne kaip bendrovės vadovas, o kaip fizinis asmuo. Tokie pareiškėjo teiginiai yra nepagrįsti. Byloje nustatyta, kad UAB „T.“ vadovas (t. y. direktorius) yra G. K.. Bendrovės vadovas atstovauja įmonei be atskiro įgaliojimo, o jo veiksmai laikomi paties juridinio asmens veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad įmonės administracijos vadovas privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kad įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Administracijos vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento vadovas turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-266/2006, 3K-3-130/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkFULTEyLTYyOC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2AT-12-628/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2AT-12-628/2019">2AT-12-628/2019</a>). Kitaip tariant, įmonė pati savaime savo veiksnumo nerealizuoja, tai jos vardu daro jos valdymo organas (organai). Vadinasi, pareiga užtikrinti visų įmonės veikloje reikšmingų teisės aktų reikalavimų laikymąsi tenka jos vadovui, šiuo konkrečiu atveju – UAB „T.“ direktoriui G. K.. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo atstovaujama bendrovė UAB „T.“ pažeidė CK 6.9301 straipsnio reikalavimus, dėl to G. K., kaip šio juridinio asmens vadovui, pagrįstai kilo administracinė atsakomybė pagal ANK 120 straipsnį. Šioje teisės normoje aiškiai nustatyta, kad už kreditorių teisių pažeidimą administracinėn atsakomybėn yra traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Pareiškėjo argumentas, neva didžiąją dalį mokėjimų jis atliko savo asmeninėmis lėšomis kaip fizinis asmuo, taip pat byloje yra paneigtas. Pagal bendrovės avanso apyskaitas atskaitingas asmuo yra direktorius. Ir nors UAB „T.“ direktorius atsiskaitymus su tiekėjais (taip pat ir dėl darbo užmokesčio) vykdo per savo asmeninę sąskaitą, tačiau, kaip nustatyta byloje, ši sąskaita skirta tik bendrovės reikmėms (t. y. bendrovės atsiskaitymams); į ją aktualiu bylai laikotarpiu pinigai buvo gauti už parduotas prekes ir atliktas paslaugas ir panaudoti, be kita ko, išmokant juos atskaitingam asmeniui G. K., taip pat atsiskaitymams su tiekėjais. Taigi, kaip pagrįstai nustatė teismai, G. K. atsiskaitymus su kreditoriais atliko veikdamas ne kaip fizinis asmuo, o kaip bendrovės vadovas.
16. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nurodo, kad VMI atliko du UAB „T.“ patikrinimus, kurių laikotarpiai vienas kitą dubliuoja; kadangi Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu (t. y. po operatyvaus patikrinimo) dėl kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimo jam pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį jau buvo taikyta nuobauda, mano, kad šioje byloje jis nubaustas nepagrįstai. Su tokiu pareiškėjo teiginiu sutikti nėra pagrindo. Kaip buvo minėta, pareiškėjui administracinė atsakomybė šioje byloje taikyta pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už kreditorių teisių (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos) pažeidimą, padarytą 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu; administracinių nusižengimų teisena šioje byloje pradėta pagal 2019 m. liepos 30 d. kreditorės – VMI – pareiškimą, be kita ko, pagrįstą VMI operatyvaus patikrinimo 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. (21.222) FR1042-2024. Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimu (administracinio nusižengimo byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QTYuLTI3MC03MzgvMjAxOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A6.-270-738/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A6.-270-738/2019">A6.-270-738/2019</a>) pareiškėjas buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už kreditorių teisių (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos) pažeidimą, padarytą 2018 m. sausio 1 d. – 2018 m. rugsėjo 30 d. laikotarpiu (VMI 2018 m. gruodžio 16 d. išvada). Todėl nors operatyvaus patikrinimo, pradėto 2019 m. balandžio 29 d., taip pat ir dėl mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui susidarymo priežasčių bendrovėje „T.“, laikotarpio dalis sutapo su prieš tai atliktu patikrinimu (t. y. laikotarpis nuo 2018 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d.), tačiau ši aplinkybė, kaip pagrįstai konstatavo apeliacinės instancijos teismas, sprendžiant pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimą nagrinėjamoje byloje, jokios įtakos neturi. Pareiškėjas, kaip jau minėta, šioje byloje nubaustas už kitu laikotarpiu padarytą tame pačiame straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą.
17. Administracinių nusižengimų pakartotinumą reglamentuoja ANK 40 straipsnis. Pagal šį straipsnį laikoma, kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu jį padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo (redakcija, galiojusi nusižengimo padarymo metu). ANK 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmuo laikomas padariusiu administracinį nusižengimą tik įvykdęs administracinį nurodymą arba šio kodekso nustatyta tvarka įsiteisėjus nutarimui, kuriuo asmuo pripažįstamas padariusiu administracinį nusižengimą.
18. Bylos duomenimis, G. K., kaip kitos įmonės vadovas, Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį už kreditoriaus – VMI – teisių (t. y. kreditorių reikalavimo tenkinimo eilės ir tvarkos) pažeidimą. Nutarimas įsiteisėjo 2018 m. gegužės 2 d.; nuobauda paskirta G. K., aktualiu bylai laikotarpiu, sumokėta nebuvo (b. l. 35–42, 67). Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas nubaustas už analogišką administracinį nusižengimą, padarytą 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu, t. y. jau įsiteisėjus Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimui ir dar nesuėjus ANK 40 straipsnyje nustatytam terminui, vadinasi, kaip pagrįstai konstatavo teismai, padarytą pakartotinai. Ir nors, kaip teisingai pažymėjo pareiškėjas, apeliacinės instancijos teismas, aptardamas šioje byloje G. K. padaryto nusižengimo pakartotinumo požymį, suklydo duodamas nuorodą ne į Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutarimą, o į Kauno apylinkės teismo 2019 m. gegužės 27 d. nutarimą, kuris įsiteisėjo tik 2019 m. liepos 30 d. (t. y. po padaryto 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu nusižengimo), tačiau ši klaida vien dėl jos formalaus pobūdžio nevertinama kaip esminis pažeidimas, dėl kurio reikėtų keisti ar naikinti teismų sprendimus (nutarimą, nutartį). Kaip jau minėta, G. K., padaręs administracinį nusižengimą, nurodytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje, nesuėjus ANK 40 straipsnyje nustatytiems terminams, vėl padarė tame pačiame kodekso straipsnyje nustatytą administracinį nusižengimą, todėl laikoma, kad šis administracinis nusižengimas buvo padarytas pakartotinai (ANK 120 straipsnio 2 dalis). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad G. K., pakartotinai pažeisdamas kreditorių teises (t. y. pažeisdamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką), suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
19. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad materialiosios teisės norma – ANK 120 straipsnio 2 dalis – pareiškėjui pritaikyta tinkamai.
Dėl administracinės nuobaudos skyrimo
20. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą G. K. nurodo, kad jam pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį paskirta nuobauda neatitinka teisingumo ir protingumo principų. Pareiškėjo įsitikinimu, ši nuobauda turi būti panaikinta arba žymiai sumažinta.
21. Visų pirma teisėjų kolegija pažymi, kad administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, ANK nustatyta tvarka skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui (ANK 22 straipsnio 1 dalis). Administracine nuobauda siekiama: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
22. Administracinė nuobauda skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais (ANK 32 straipsnio 1, 2 dalys). Administracinės nuobaudos rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis).
23. Taip pat teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą, negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodyta minimali bauda, arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu nustatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).
24. Tačiau, pagal ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant; tačiau tai, kad nuobauda asmeniui, kuriam ji paskirta, sukels tam tikrų nepatogumų, savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą jos neskirti ar ją žymiai švelninti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-9-746/2015, 2AT-88-697/2016, 2AT-38-895/2019). Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką atnaujintose administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13-2013, 2AT-68-507/2015, 2AT-58-697/2017, 2AT-38-895/2019 ir kt.).
25. Pagal ANK 120 straipsnio 2 dalį už kreditorių teisių pažeidimą (t. y. už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą), padarytą pakartotinai, juridinių asmenų vadovams ar kitiems asmenims taikoma bauda nuo 2700 Eur iki 6000 Eur.
26. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į tai, kad G. K. baustas administracine tvarka, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo, bei tai, kad sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta, už nusižengimo, nurodyto ANK 120 straipsnio 2 dalyje, padarymą pareiškėjui paskyrė minimalią sankcijoje nustatytą 2700 Eur dydžio baudą. Kartu teismas pažymėjo, kad taikyti G. K. ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas ir tuo pagrindu sumažinti nuobaudą ar jos neskirti sąlygų nėra. Apygardos teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą apeliacine tvarka ir įvertinęs visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos skyrimui (t. y. teisės pažeidimo kartotinį pobūdį, asmenybę charakterizuojančius duomenis, nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei tai, kad atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta), apylinkės teismo išvadai dėl G. K. paskirtos baudos ir jos dydžio pritarė. Taip pat konstatavo, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurių pagrindu G. K. būtų galima taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas. Šio teismo vertinimu, apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės (sunki finansinė padėtis, asmeniniai pažeidėjo ar jo šeimos poreikiai) nėra išimtinės.
27. Nesutikti su tokiomis teismų išvadomis teisėjų kolegija neturi pagrindo. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą deklaratyviai nurodytos, G. K. manymu, administracinio nusižengimo pavojingumą mažinančios aplinkybės (stengiasi išlaikyti bendrovės veiklą, kad galėtų atsiskaityti su visais kreditoriais; ribotos pajamos; dėl to paties dalyko yra paskirtos baudos kitose bylose ir pan.), teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindas daryti išvadą, jog jo padarytas nusižengimas šioje byloje yra mažiau pavojingas. G. K. paskirta bauda savo dydžiu yra proporcinga jo padarytam administraciniam nusižengimui, nėra per griežta, atitinka prevencinius tikslus, nustatytus ANK 22 straipsnio 2 dalyje; administracinės nuobaudos skyrimą reglamentuojančios ANK 34 straipsnio nuostatos, taip pat teisingumo ir protingumo principų laikymasis nepažeisti.
28. Pareiškėjo teiginys, kad administracinė nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant ANK 39 straipsnio nuostatas, taip pat atmestinas. ANK 39 straipsnyje nustatyta, kad administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.
29. Pagal bylos duomenis, pareiškėjo G. K. administracinis nusižengimas, nurodytas ANK 120 straipsnio 2 dalyje, nustatytas 2019 m. gegužės 29 d., VMI atlikus UAB „T.“ operatyvų patikrinimą, taip pat ir dėl mokestinės nepriemokos susidarymo priežasčių 2018 m. balandžio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu (operatyvaus patikrinimo 2019 m. gegužės 29 d. pažyma Nr. (21.222) FR1042-2024). Administracinė nuobauda už 2019 m. gegužės 29 d. nustatytą nusižengimą G. K. buvo paskirta 2019 m. rugsėjo 13 d. (Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimas), nepažeidus ANK 39 straipsnyje nustatyto administracinės nuobaudos skyrimo termino. Pareiškėjo argumentai, kad VMI jau nuo 2013 m. žinojo apie jo vadovaujamos įmonės finansinę būklę ir veiklos modelį, atmetami kaip teisiškai nereikšmingi, nes šioje administracinio nusižengimo byloje pareiškėjas nubaustas už administracinį nusižengimą, padarytą 2018 m. spalio 1 d. – 2019 m. kovo 31 d. laikotarpiu, VMI nustačius mokestinės nepriemokos priežastis.
30. Nenustačius esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (nutarimą, nutartį) pareiškėjo prašyme išdėstytais argumentais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 13 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 14 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Eligijus Gladutis
Audronė Kartanienė
