Nr. DOK-2731
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07116-2019-6(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. gegužės 29 d. gautu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,
n u s t a t ė :
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, kuriuo ieškovei V. L. P. pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, įpareigojant atsakovę tęsti privatizavimo procedūras perleidžiant gyvenamąsias patalpas ieškovei Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Nr. DOK-2731
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07116-2019-6(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
NUTARTIS
2020 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė) ir Donato Šerno,
susipažinusi su 2020 m. gegužės 29 d. gautu atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo ir prašymu atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą,
n u s t a t ė :
Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. kovo 31 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi paliktas nepakeistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. sprendimas, kuriuo ieškovei V. L. P. pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, įpareigojant atsakovę tęsti privatizavimo procedūras perleidžiant gyvenamąsias patalpas ieškovei Butų privatizavimo įstatymo nustatytomis sąlygomis.
Kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, numatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės paduotame kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai aiškino ir taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas (1964 m. CK 84 straipsnio 1 dalį, 2000 m. CK 1.125 straipsnio 1 dalį, 1.127 straipsnio 1 dalį, 1.130 straipsnio 2 dalį), pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, dėl to padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino. Atsakovės nuomone, apeliacinės instancijos teismas neteisingai nustatė ieškinio senaties termino pradžią nuo 2011 m. sausio 19 d., kai ieškovė gavo atsakymą iš Naujamiesčio seniūnijos apie tai, kad buto privatizavimo procesas nėra vykdomas. Atsakovės nuomone, ieškinio senaties terminas turėjo būti skaičiuojamas nuo 2003 m. liepos mėnesio, kai ieškovė kreipėsi į atsakovę su klausimu dėl buto privatizavimo eigos. Nesulaukusi iš atsakovės atsakymo, ieškovė privalėjo suvokti, kad jos teisės privatizuoti butą yra pažeistos ir kreiptis į teismą, tačiau ieškinį ji pareiškė tik 2019 m. kovo mėnesį, t. y. praleidusi ieškinio senaties terminą. Teismai nesivadovavo bylos aplinkybėmis, kad ieškovė iki ieškinio senaties termino pabaigos turėjo realias galimybes pateikti ieškinį teismui ar kitais aktyviais veiksmais ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau jomis nepasinaudojo. Teismai nepagrįstai atsisakė taikyti ieškinio senatį ieškiniui, pareikštam daugiau kaip po 20 metų nuo teisės privatizuoti butą.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, skundžiamų teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtiems teismų procesiniams sprendimams priimti.
Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Atsisakius priimti kasacinį skundą, nenagrinėtinas atsakovės prašymas atidėti žyminio mokesčio sumokėjimą.
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Janina Januškienė
Donatas Šernas