Dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, kuria buvo išduotas Europos vykdomasis raštas

Civilinė byla Nr. 3K-3-127/2014 (S)

Teisminio proceso Nr. nesuteiktas

Procesinio sprendimo kategorija 129.14

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Dangutės Ambrasienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Vinco Versecko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų A. D. ir L. D. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams A. D. ir L. D. dėl paskolos ir palūkanų priteisimo, kuria buvo išduotas Europos vykdomasis raštas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Šiaulių apygardos teismas, dokumentinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams, 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu, įsiteisėjusiu 2008 m. gruodžio 12 d., priteisė solidariai iš atsakovų ieškovo naudai 350 000 Lt paskolos, 7000 Lt palūkanų, 5 proc. procesinių palūkanų, 3785 Lt žyminio mokesčio ir 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi04MDEtNDQvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-801-44/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-801-44/2008">2-801-44/2008</a>).

Ieškovas 2012 m. rugsėjo 28 d. pateikė prašymą pripažinti Europos vykdomuoju raštu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą ir išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, nurodydamas, kad skolininkai (atsakovai) šiuo metu gyvena Jungtinėje Karalystėje ir nėra įvykdę teismo sprendimo.

Šiaulių apygardos teismas 2012 m. spalio 8 d. nutartimi netenkino išieškotojo (ieškovo) prašymo išduoti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. vasario 14 d. nutartimi išnagrinėjęs ieškovo atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismo 2012 m. spalio 8 d. nutartį panaikino ir klausimą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo perdavė tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė išduoti apeliantui vykdomąjį raštą, neišnagrinėjęs prašymo esmės.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą tenkino. Teismas, vykdydamas pirmiau nurodytą apeliacinės instancijos teismo nutartį, išnagrinėjo prašymą ir nustatė, kad jo reikalavimo teisė į solidariųjų skolininkų A. D. ir L. D. skolą nustatyta įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu, kuris privalomas ir turi būti vykdomas. Byloje nenustatyta, kad būtų suėjęs tokio vykdomojo dokumento pateikimo vykdyti senaties terminas (CPK 18 straipsnis, 646 straipsnio 1, 6 dalys, 606 straipsnio 2 dalis), todėl teismas ieškovo prašymą tenkino ir išdavė Europos vykdomąjį raštą dėl 350 000 Lt paskolos, 7000 Lt palūkanų, 5 proc. metinių procesinių palūkanų, 3785 Lt žyminio mokesčio ir 2400 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, išieškojimo iš solidariųjų skolininkų.

Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartimi atmetė atsakovų atskirąjį skundą ir Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nurodė, kad vykdomųjų dokumentų išdavimas nesiejamas su ĮBĮ procedūromis. Vykdomojo dokumento išdavimas nereiškia, kad prasidėjo sprendimo vykdymo procesas. Kadangi bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimų tenkinimo procesas vyksta pagal ĮBĮ nuostatas, o bankroto procedūroms pasibaigus, neribotos civilinės atsakomybės privačiųjų juridinių asmenų skolos gali būti išieškomos CPK nustatyta tvarka, tai kaip nepagrįstus teismas atmetė atskirojo skundo argumentus, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ĮBĮ nuostatas, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos šios kategorijos bylose. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo atsisakyti išduoti teisės aktuose nustatytą vykdomąjį dokumentą. Kiti atskirojo skundo argumentai, teismo nuomone, neturėjo įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisakė.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartį ir Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atmesti prašymą išduoti Europos vykdomąjį raštą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Kasatoriai nurodo, kad Europos vykdomasis raštas kreditoriui gali būti išduodamas ne visais atvejais – jo negalima gauti bylose dėl bankroto, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo procesų, teisminių priemonių, kompromisinių susitarimų ir panašių procesų (Reglamento 2 straipsnio 2 dalis). Taigi, teismai, spręsdami, kad nagrinėjamu atveju Europos vykdomojo rašto pažymėjimas turi būti išduotas, pažeidė Reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkte nustatytą taisyklę.

2. Dėl CPK ir ĮBĮ nuostatų taikymo santykio. Kasatorius pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Įmonių bankroto įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kitos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įmonių veiklą, kreditoriaus teisę į reikalavimų patenkinimą, teisę imtis priemonių skolos išieškoti, bankroto procese taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio įstatymo nuostatoms. Teismo sprendimai vykdomi pagal CPK VI skyriuje nustatytas taisykles, taigi, įsiteisėjus vykdytinam sprendimui, išieškotojo prašymu teismas išduoda vykdomąjį raštą (CPK 646 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad CPK reglamentuotas vykdymo procesas yra savarankiškas nuo bankroto proceso, o ĮBĮ nustatyta išbaigta, funkcionuojanti savarankiškai nuo CPK reglamentuoto vykdymo proceso, bankrutuojančios ir bankrutavusios įmonės turto pardavimo ir kreditorių reikalavimų tenkinimo sistema, kurioje šio įstatymo priskiriamas funkcijas atlieka įmonės administratorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-372/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0yNTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-259/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-259/2009">3K-7-259/2009</a>). ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatyta, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Visi reikalavimai bankrutuojančiai įmonei tenkinami ĮBĮ nustatyta tvarka – pagal ĮBĮ 35 straipsnyje įtvirtintą kreditorių eilę, o sprendimo vykdymas pagal CPK taisykles šiuo atveju nėra galimas. Bankroto procesas pirmiausia skirtas visų kreditorių reikalavimų proporcingam patenkinimui užtikrinti. Nė vienas kreditorius neturi teisės gauti reikalavimų patenkinimo kitokia, nei nustatyta ĮBĮ, reikalavimų tenkinimo tvarka, todėl ieškovo reikalavimas kasatoriams turi būti vykdomas ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, nes, išdavus vykdomąjį raštą, būtų pabloginta kitų šios įmonės kreditorių padėtis, t. y. pažeistas kreditorių lygiateisiškumo principas.

3. Dėl individualios įmonės turto kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Kasatoriai nurodo, kad jie yra A. D. firmos,,Alda“ bendraturčiai. Pagal bendrąją taisyklę įstatyme nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 straipsnio 1 dalis, 3.88 straipsnio 2 dalis). CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta prezumpcija, pagal kurią visas sutuoktinių turtas, taip pat ir individuali įmonė, įgytas santuokos metu, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Septynios mylios“ v. E. Š. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MC8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-50/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-50/2011">3K-3-50/2011</a>). Kasatorius A. D. įmonėje ėjo vadovo, o kasatorė L. D. – direktorės pareigas, jie šeimos verslui naudojo ne tik bendrą sutuoktinių turtą, bet ir savo fizinį bei intelektinį darbą. Atsižvelgiant į tai, kad abu sutuoktiniai aktyviai dalyvavo įmonės veikloje visą įmonės egzistavimo laikotarpį, kasatoriai neabejotinai laikytini A. D. firmos „Alda“ bendraturčiai.

Atsiliepime į kasacinį skundą ieškovas prašo atsakovų kasacinį skundą atmesti, o skundžiamas teismų nutartis palikti nepakeistas. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo. Bankroto procedūros taikomos juridiniams asmenims, vykdomųjų dokumentų išdavimas taip pat neturėtų būti siejamas su bankroto procedūromis. Šiuo atveju skola įsiteisėjusiu teismo sprendimu priteista solidariai iš fizinių asmenų, todėl jo išdavimas neturėtų būti siejamas su bankroto procedūromis. Ieškovo manymu, svarbu atkreipti dėmesį į Reglamento 10 straipsnio 4 dalį, pagal kurią Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas yra neskundžiamas.

2. Dėl CPK ir ĮBĮ nuostatų taikymo santykio. Ieškovas nurodo, kad Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog teismo sprendimai, teismo patvirtintos taikos sutartys, autentiški dokumentai, dėl kurių išduotas Europos vykdomasis raštas, yra vykdytini dokumentai, kurie vykdomi pagal CPK nustatytas taisykles tiek, kiek šiame įstatyme ir 2004 m. balandžio 21 d. Reglamente nenustatyta kitaip. Pagal CPK 646 straipsnio 1 dalį įsiteisėjus vykdytinam sprendimui, išieškotojui pagal rašytinį pareiškimą pirmosios instancijos teismas išduoda vykdomąjį raštą. Ieškovas pažymi, kad CPK 646 straipsnio 6 dalyje nustatyta tik viena sąlyga vykdomajam raštui neišduoti – jei yra pasibaigęs CPK 606 straipsnyje nustatytas senaties terminas vykdomajam raštui pateikti. Kitų vykdomojo rašto neišdavimo priežasčių CPK nenustatyta. Dėl to nepagrįstu laikytinas kasatoriaus teiginys, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino teisės normas ir be pagrindo išdavė Europos vykdomąjį raštą. Ieškovas pažymi ir tai, kad bankrutuojančio asmens kreditorių interesai tenkinami ĮBĮ nustatyta tarka, o vykdymas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą atliekamas pagal CPK nustatytą tvarką. Vykdomojo rašto išdavimas nepažeidžia kreditorių interesų, nes CPK vykdymo procesas savarankiškas nuo bankroto proceso, taip pat vykdomojo dokumento išdavimas nereiškia vykdymo proceso pradžios.

3. Dėl individualios įmonės turto kaip sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės. Ieškovas nurodo, kad kasatorė L. D. įrašyta bendraatsakove jos sutuoktinio IĮ A. D. firmos „Alda“ savininko bankroto byloje, todėl ši aplinkybė nekliudo išduoti vykdomąjį raštą pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, kuriuo solidariai iš jos priteista skola.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Europos vykdomojo rašto pripažinimo ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo tvarkos aiškinimo ir taikymo

Byloje kilęs teisės aiškinimo klausimas dėl teismo sprendimo pripažinimo Europos vykdomuoju raštu ir Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo procedūrų taikymo.

Europos vykdomojo rašto pripažinimo tvarka reglamentuota 2004 m. balandžio 21 d. priimtame Europos Parlamento ir Tarybos reglamente, sukuriančiame neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (EB) Nr. 805/2004 (toliau – Reglamentas arba Reglamentas (EB) Nr. 805/2004). Pagrindinis šio ES teisės akto tikslas buvo sukurti Europos vykdomąjį raštą neginčytiniems reikalavimams, kad, nustačius minimalius reikalavimus, teismo sprendimai, susitarimai ir autentiški dokumentai galėtų laisvai judėti visose valstybėse narėse, iki pripažinimo ir sprendimo vykdymo neatliekant tarpinių procedūrų valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas sprendimas (Reglamento 1 straipsnis). Taigi šiuo reglamentavimu siekiama panaikinti exequatur procedūrą Europos Sąjungos valstybėms narėms tarpusavyje vykdant teismų sprendimus (Reglamento 5 straipsnis). Valstybių narių abipusis pasitikėjimas vykdant teisingumą valstybėse narėse patvirtina vienos valstybės narės teismo įvertinimą, kad visos sąlygos Europos vykdomajam raštui pripažinti yra įvykdytos ir visose kitose valstybėse narėse suteikia galimybę vykdyti teismo sprendimą, neatliekant teisinės minimalių procedūrinių reikalavimų tinkamo taikymo peržiūros valstybėje narėje, kurioje turi būti vykdomas teismo sprendimas (Preambulės 18 punktas).

Reglamento 3 ir 6 straipsnių nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, kad Europos vykdomuoju raštu pripažįstamas pats teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo, jeigu jis atitinka kitas nustatytas sąlygas. Reikalavimai, kuriuos turi atitikti teismo sprendimas tam, kad jis būtų pripažintas Europos vykdomuoju raštu, nurodyti Reglamento 6 straipsnio 1 dalyje ir juos turi patikrinti klausimą dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo sprendžiantis teismas. Taigi teismo sprendimas dėl neginčytino reikalavimo pripažįstamas Europos vykdomuoju raštu tik nustačius, kad: teismo sprendimas yra vykdytinas kilmės valstybėje narėje; neprieštarauja jurisdikcijos taisyklėms, kaip nustatyta Reglamento (EB) Nr. 44/2001 II skyriaus 3 ir 6 skirsniuose; kilmės valstybės narės teismo procedūros atitiko Reglamento (EB) Nr. 805/2004 III skyriuje nustatytus reikalavimus, kai reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; priimtas valstybėje narėje, kurioje yra skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta (kaip ji apibrėžiama Tarybos Reglamento (EB) Nr. 44/2001 59 straipsnyje), tais atvejais, kai: reikalavimas yra neginčytinas, kaip apibrėžta Reglamento dėl Europos vykdomojo rašto sukūrimo 3 straipsnio 1 dalies b ar c punktuose; jis susijęs su sutartimi, kurią sudarė asmuo, vartotojas, turėdamas tikslą, kuris gali būti laikomas nesusijusiu su jo amatu ar profesija ir skolininkas yra vartotojas. Pripažinus teismo sprendimą Europos vykdomuoju raštu užpildant atitinkamą blanką jo pagrindu yra išduodamas standartinės formos Europos vykdomojo rašto pažymėjimas, t. y. dokumentas, kurio pagrindu vykdomas teismo sprendimas (Reglamento 9 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje išieškotojas kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti Europos vykdomuoju raštu įsiteisėjusį Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminarų sprendimą ir išduoti šio Europos vykdomojo rašto pažymėjimą. Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino išieškotojo prašymą ir išdavė jam Europos vykdomąjį raštą. Nutarties rezoliucinėje dalyje teismas nurodė, kad nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, todėl kasatoriai šią teismo nutartį skundė atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pažymėtina, kad Europos vykdomojo rašto ir jo pagrindu išduodamo pažymėjimo pripažinimo ir išdavimo, ištaisymo, panaikinimo ar vykdymo procedūros nustatytos Reglamente, todėl pirmiausia būtent jo nuostatomis turi būti vadovaujamasi vertinant atitinkamos apskundimo procedūros galimumą ir tvarką. Reglamento 10 straipsnyje nustatyta, kad: kilmės teismui pateikus prašymą, Europos vykdomojo rašto pažymėjimas: a) ištaisomas, kai dėl esminės klaidos teismo sprendime ir pažymėjime yra neatitikimų; b) panaikinamas, kai jis, atsižvelgiant į šiame reglamente nustatytus reikalavimus, buvo aiškiai neteisėtai išduotas (straipsnio 1 dalis); Europos vykdomojo rašto pažymėjimui ištaisyti ar panaikinti taikomi kilmės valstybės narės teisės aktai (straipsnio 2 dalis); prašymas Europos vykdomojo rašto pažymėjimui ištaisyti arba panaikinti gali būti pateikiamas užpildant VI priede pateiktą standartizuotą blanką (straipsnio 3 dalis); Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimas neskundžiamas (straipsnio 4 dalis). Taigi, Reglamente, viena vertus, nustatyta, kad teismo procesinis sprendimas (procesinis veiksmas) dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo išdavimo negali būti skundžiamas ir peržiūrimas teismų instancine tvarka, kita vertus, jame įtvirtinta, kad suinteresuotas asmuo savo teises ir teisėtus interesus turi teisę ginti pasinaudodamas Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymo ar panaikinimo procedūra. Materialiuosius pagrindus, kai Europos vykdomojo rašto pažymėjimas gali būti ištaisomas ar panaikinamas, nustato Reglamentas, o procedūrinės ištaisymo ir panaikinimo taisyklės pagal lex fori principą paliktos kiekvienos valstybės narės proceso teisei. Lietuvos teismo išduoto Europos vykdomojo rašto pažymėjimo ištaisymo ir panaikinimo tvarka nustatyta 2008 m. lapkričio 13 d. Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo (toliau – Įgyvendinimo įstatymas) 16 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kai dėl rašybos ar kitokios klaidos Europos vykdomasis raštas neatitinka teismo sprendimo, ištaisant Europos vykdomąjį raštą, mutatis mutandis taikomos CPK 648 straipsnio 6 dalies nuostatos. Taigi Lietuvos teismo išduotą Europos vykdomojo rašto pažymėjimą suinteresuoto asmens pareiškimu ištaiso jį išdavęs teismas. Remiantis Įgyvendinimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi teismas, išdavęs Europos vykdomojo rašto pažymėjimą, Reglamento (EB) Nr. 805/2004 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju nutartimi jį panaikina arba atsisako panaikinti. Prašymas ištaisyti ir panaikinti Europos vykdomojo rašto pažymėjimą taip pat yra standartizuotas, todėl suinteresuotam asmeniui reikia tik užpildyti atitinkamos formos prašymą ir, teismui nustačius, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimas buvo aiškiai neteisėtai išduotas, jis yra panaikinamas. Vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu šios bylos kontekste darytinos išvados, kad Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutartis negali būti skundžiama atskiruoju skundu ir peržiūrima apeliacinės instancijos teisme, ji nėra apskundimo atskiruoju skundu objektas; pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai nurodė dėl jos apskundimo atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui galimybės; procesas dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo apeliacinės instancijos teisme vyko ir kasaciniu skundu apskųsta Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartis priimta nesant tam teisėto pagrindo, netinkamai taikant teisės normas. Atsakovai A. D. ir L. D., nesutikdami su Šiaulių apygardos teismas 2013 m. balandžio 8 d. nutartimi ir manydami, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimas buvo aiškiai neteisėtai išduotas, turi teisę Reglamente ir įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į Šiaulių apygardos teismą dėl Europos vykdomojo rašto pažymėjimo panaikinimo.

Kasaciniame skunde teigiama, kad Europos vykdomojo rašto pažymėjimo negalima išduoti bylose dėl bankroto, nemokių bendrovių arba kitų juridinių asmenų likvidavimo, todėl šiuo atveju, vykstant A. D. firmos „Alda“ bankroto procesui, šis ginčijamas dokumentas negalėjo būti išduotas. Teisėjų kolegija nurodo, kad Reglamentas yra taikomas civilinėse ir komercinėse bylose neatsižvelgiant į teismo pobūdį. Tačiau į šio teisės akto reguliavimo sritį nepatenka bylos dėl bankroto, nemokių bendrovių ar kitų juridinių asmenų likvidavimo ir kt. (Reglamento 2 straipsnio 2 dalis). Sprendimų dėl nemokumo pripažinimą bei vykdymą reguliuoja Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų. Atsižvelgiant į šių Reglamentų tikslus ir nuostatas darytina išvada, kad Reglamentas, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, negali būti taikomas tais atvejais, kai bankroto procesas yra pradėtas pačiam skolininkui, atitinkamas teismo sprendimas priimtas bankroto byloje. Įsiteisėjusiu Šiaulių apygardos teismo 2008 m. lapkričio 10 d. preliminariu sprendimu solidariaisiais skolininkais pripažinti A. D. ir L. D., šis sprendimas priimtas ne bankroto byloje. Byloje nustatyta, kad bankroto procesas yra pradėtas A. D. firmai,,Alda“, tačiau dėl A. D. ir (ar) L. D. bankroto procedūros nėra pradėtos. Taigi nagrinėjamu atveju skolos priteisimas civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Šiaulių dujotiekio statyba“ ieškinį atsakovams A. D. ir L. D. nėra bankroto atvejis Reglamento 2 straipsnio 2 dalies b punkto prasme, kuriam Reglamentas netaikomas ir kuriam esant negalėtų būti išduodamas Europos vykdomojo rašto pažymėjimas.

Nustatytas netinkamas teisės taikymas yra pagrindas panaikinti apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi apskųsta pirmosios instancijos teismo nutartis nėra apskundimo atskiruoju skundu ir peržiūrėjimo teismų instancine sistema objektas, o apeliacinis procesas dėl jos peržiūrėjimo buvo neteisėtas, tai kasacinis procesas dėl jos peržiūrėjimo nutrauktinas (CPK 3 straipsnio 6, 7 dalys, 293 straipsnio 1 punktas, 340 straipsnio 5 dalis, 341 straipsnis).

Kiti kasacinio skundo argumentai teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųsto teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinės instancijos teisme patirta 24,06 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 10 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Byla kasaciniame teisme baigiama nepriimant procesinio sprendimo dėl ginčo esmės, todėl paskirstant bylinėjimosi išlaidas vadovaujamasi CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatomis. Įvertinusi priežastis, dėl kurių susidarė nurodytos bylinėjimosi išlaidos (pirmosios ir apeliacinės instancijų teismams tinkamai taikius teisės normas bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme nebūtų patirtos), taip pat kasatorių ir ieškovo procesinį elgesį, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasaciniame teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš šalių valstybės naudai nepriteistinos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 3 straipsnio 6, 7 dalimis, 293 straipsnio 1 punktu, 340 straipsnio 5 dalimi, 341 straipsniu, 359 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. liepos 4 d. nutartį panaikinti.

Nutraukti kasacinį procesą dėl Šiaulių apygardos teismo 2013 m. balandžio 8 d. nutarties peržiūrėjimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Dangutė Ambrasienė

Antanas Simniškis

Vincas Verseckas