Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-222/2020
Teisminio proceso Nr. 1-02-4-00032-2019-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.9.8; 1.2.17.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 2 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Armano Abramavičiaus ir Dalios Bajerčiūtės (pranešėja),
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Ruslanui Boiko (Ruslan Boiko),
ribotos atsakomybės bendrovės „A.“ atstovui K. N. (K. N.),
vertėjai Joanai Rudzianec,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. (A. P.) nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalį 200 MGL (10 000 Eur) dydžio bauda, kurią nustatyta sumokėti per vienerius metus, mokant ne vėliau kaip kas tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir ne mažiau kaip po 2500 Eur iki visiško paskirtos baudos sumokėjimo.
Daiktus – 28 000 Eur, saugomus Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos depozitinėje sąskaitoje, nuosprendžiui įsiteisėjus nuspręsta grąžinti jų teisėtai savininkei ribotos atsakomybės bendrovei „A.“.
Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartis, kuria atmestas Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, ribotos atsakomybės bendrovės „A.“ atstovo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad gabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną privalomus pateikti muitinei daiktus, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, ir nepateikė jų muitinės kontrolei, t. y., pažeisdamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 2005 m. spalio 26 d. „Dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės“ (toliau – Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalį (bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai) ir Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos 1997 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. VIII-275 21 straipsnio 1 dalies 1 punktą (kai asmuo per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą iš trečiųjų šalių įveža ar iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką išveža į trečiąsias šalis, kaip jos reglamentuotos Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme, grynųjų pinigų vienkartinę sumą, kurios vertė yra ne mažesnė kaip nurodytoji Reglamento (EB) Nr. 1889/2005 3 straipsnio 1 dalyje, privalo jas deklaruoti raštu, pateikdamas muitinei grynųjų pinigų deklaraciją), 2019 m. vasario 22 d. apie 18 val. vykdamas iš Baltarusijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją vilkiku „Volvo FH“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus teritorinės muitinės Medininkų kelio postą, Pasieniečių g. 26, Medininkų k., Medininkų sen., Vilniaus r., nepateikdamas muitinės kontrolei, rankinėje tarp asmeninių daiktų vilkiko kabinoje ant gulto neteisėtai gabeno privalomus pateikti muitinei daiktus – 28 000 Eur grynaisiais pinigais, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.
II. Kasacinio skundo argumentai
2. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras R. Boiko prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
2.1. Abiejų instancijų teismai netinkamai taikė BK 72 straipsnį. Kontrabandos dalykas, nors ir nenurodytas BK 72 straipsnyje kaip savarankiška konfiskuotino turto rūšis, teismų praktikoje pripažįstamas konfiskuotinu turtu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-304-976/2016, 2K-262-489/2017, 2K-359-648/2018). Taikant BK 72 straipsnį būtina vadovautis ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio nuostatomis bei Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencija, kurioje pateikiami kriterijai, svarbūs sprendžiant, ar per valstybės sieną gabentų ir nedeklaruotų teisėtos kilmės pinigų konfiskavimas yra proporcingas. Tokie kriterijai yra: nusikalstamos veikos pobūdis, pavojingumo laipsnis; konfiskuojamo turto (pinigų) kilmė ir paskirties teisėtumas; nuteisto asmens, iš kurio konfiskuojamas turtas, asmenybė ir elgesys, konfiskuojamo turto reikšmė pareiškėjui; dėl nusikalstamos veikos padaryta arba potenciali galima turtinė žala valstybei; greta turto konfiskavimo paskirtos bausmės griežtumas ir pakankamumas nubaudimo tikslams įgyvendinti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>).
2.2. Nagrinėjamoje byloje teismai atsižvelgė į tai, kad: nėra duomenų apie nuteistojo A. P. gabentų pinigų neteisėtą kilmę ar paskirtį, gabenant pinigai nebuvo slepiami, nuteistasis ir joks kitas subjektas negavo turtinės naudos, Lietuvos Respublika nepatyrė ir negalėjo patirti jokios turtinės žalos, taip pat atsižvelgė į nuteistąjį charakterizuojančius duomenis. Tačiau dalis svarbių faktų, sprendžiant BK 72 straipsnio taikymo klausimą, liko nepagrįstai neįvertinti. Tai yra nepaneigtas padaryto nusikaltimo – kontrabandos –pavojingumas; nors padariniai ir nėra būtini, tačiau neteisėtas daiktų per Lietuvos Respublikos valstybės sieną gabenimas yra kriminalizuotas, dėl šios veikos valstybė praranda galimybę žinoti apie į jos teritoriją įvežtus ar per jos teritoriją gabenamus pinigus bei kontroliuoti informaciją apie jų panaudojimą. Reikalavimas deklaruoti gabenamas grynųjų pinigų sumas, viršijančias 10 000 Eur, įtvirtintas ir Europos Sąjungos teisės aktuose ir toks reglamentavimas rodo, kad gabenamų grynųjų pinigų didelių sumų išviešinimas yra svarbus visai Bendrijai bei jos interesams. Taigi nuteistasis A. P. padarė ne formalų teisės pažeidimą, o baigtą sunkų nusikaltimą. Kita svarbi aplinkybė – nuteistojo gabentų grynųjų pinigų vertė beveik tris kartus viršija sumą, kurią privaloma deklaruoti vykstant per Lietuvos valstybės sieną, ir yra daugiau kaip du kartus didesnė nei 250 MGL dydžio suma – minimali riba, kurią viršijus veika kvalifikuojama pagal BK 199 straipsnio 3 dalį. Šiuo atveju nusikalstamos veikos pavojingumas yra didesnis nei rūšinis tokių veikų pavojingumas.
2.3. Nuteistajam paskirta švelniausia iš BK 199 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytų bausmės rūšių – bauda, jos dydis (200 MGL) yra artimas minimaliam BK 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytam šios rūšies bausmės dydžiui (150 MGL). Teismų praktikoje paskirtos bausmės rūšis ir dydis yra viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama vertinant turto konfiskavimo ar konfiskuotino turto vertės išieškojimo proporcingumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTE5LTk3Ni8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-119-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-119-976/2018">2K-119-976/2018</a>).
2.4. Nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo A. P. padaryta nusikalstama veika buvo suplanuota: jis krovinių vežimu užsiima nuo 1992 m., žinojo, kad per Lietuvos valstybės sieną gabena privalomus deklaruoti grynuosius pinigus, deklaravo kurą ir spidometro duomenis; muitinės pareigūnui tikrinant dokumentus bei prieš pradedant vilkiko apžiūrą paklausus, ar neveža daiktų, kurie viršytų normas, bei kiek veža grynųjų pinigų, A. P. atsakė, kad pinigų veža nedaug. Tai patvirtina nuteistojo tyčią ir aktyvius veiksmus (iki transporto priemonėje buvo rastas vokas su grynaisiais pinigais) bei muitinės pareigūnų klaidinimą dėl vežamos grynųjų pinigų sumos, apsunkinant jų radimą.
2.5. Teismų sprendimuose padaryta išvada, kad nėra nė vieno BK 72 straipsnio 4 dalyje nustatyto pagrindo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančias nuteistojo kontrabanda gabentas lėšas, todėl spręstas klausimas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo iš paties nuteistojo A. P.. Teismai šiuo atveju neįvertino aplinkybės, kad ribotos atsakomybės bendrovės „A.“ vadovas, perduodamas grynuosius pinigus (28 000 Eur) A. P., žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, jog šiuos pinigus nuteistasis per Lietuvos sieną gabens kontrabandos būdu, t. y. jų nedeklaruos (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis tvirtino, kad minėtos bendrovės vadovas, perduodamas jam šiuos pinigus, perspėjo juos deklaruoti, antra vertus, nuteistasis nurodė, kad nežinojo, jog pinigus būtina deklaruoti. Tokie prieštaringi parodymai dėl pinigų nedeklaravimo priežasties yra nesuprantami. Taip pat neaišku, kodėl bendrovės vadovas už trijų puspriekabių įgijimą bendrovės nuosavybėn pasirinko atsiskaitymo grynaisiais pinigais būdą, nes tokiu atveju dokumentuose jų pirkėju būtų nurodytas A. P.. Nors minėtos bendrovės vadovas išdavė 2019 m. vasario 12 d. kasos išlaidų orderį, kuriame nurodyta, kad B. Z. (B. Z.) gavo 28 000 Eur, o šis paaiškino, kad orderį kartu su grynaisiais pinigais A. P. turėjo atvežti jam pasirašyti, tačiau nenustatyta, dėl kokių priežasčių pastarasis gabeno grynuosius pinigus, bet ne kasos išlaidų orderį. Nuteistasis A. P. paaiškino, kad bendrovė „A.“ Vilniuje turi atstovą ir reikiami pasirašyti dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, tačiau byloje nėra jokių duomenų, kad tai būtų padaryta. Teismai, nepagrįstai neįvertinę minėtų aplinkybių, netinkamai taikė BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju negali būti taikomos (įstatyme tokia galimybė nenurodyta, teismų praktikoje netaikyta).
2.6. Kontrabandos dalykas, priešingai nei nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, yra objektyvusis nusikalstamos veikos sudėties požymis. Kaltininkui nesant turto savininku ir nesant duomenų, kad jis turtą įgijo neteisėtai, turtas konfiskuojamas net nenustačius jo savininko. Lietuvos Respublikos bei Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytas reikalavimas deklaruoti į Bendriją įvežamą ar išvežamą grynųjų pinigų sumą, viršijančią 10 000 Eur, o turto konfiskavimo priemonė taikoma už pareigos deklaruoti nevykdymą. Tokia priemonė yra bendros kontrolės sistemos, sukurtos kovoti su nusikalstamomis veikomis, dalis ir atitinka bendrąjį visuomenės interesą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>). Turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą nusikalstamais tikslais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Taigi, kaltininkui per Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai gabenus grynuosius pinigus, turi būti sprendžiamas būtent šių lėšų, o ne jų vertę atitinkančios sumos konfiskavimo klausimas.
2.7. Apibendrindamas kasatorius teigia, kad, nagrinėjamoje byloje atsižvelgus į nuteistajam A. P. paskirtos bausmės rūšį ir dydį, jo neteisėtai per Lietuvos valstybės sieną gabentų lėšų sumą ir padaryto nusikaltimo sunkumą, nėra pagrindo daryti išvadą, jog gabentų pinigų konfiskavimas (visiškas ar dalinis) neatitiktų teisingumo ir proporcingumo principų.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
3. Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro R. Boiko kasacinis skundas atmestinas.
Dėl
4. Nagrinėjamoje byloje A. P. nuteistas pagal BK 199 straipsnio 3 dalį už tai, kad, vykdamas per Lietuvos Respublikos valstybė sieną (iš Baltarusijos į Lietuvos teritoriją), nepateikė muitinės kontrolei gabenamų privalomų pateikti muitinei grynųjų pinigų – 28 000 Eur, priklausančių ribotos atsakomybės bendrovei „A.“. Abiejų instancijų teismai nusprendė, kad šie pinigai grąžintini teisėtam jų savininkui, t. y. minėtai bendrovei, nes nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, leidžiančių taikyti šio turto konfiskavimą. Kasatorius, nesutikdamas su tokiais teismų sprendimais ir prašydamas panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį bei perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, teigia, kad kontrabandos dalykas, esant BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punkte nurodytoms aplinkybėms (priešingai nei nurodė teismai), turėjo būti konfiskuotas. Kasatoriaus manymu, teismai neįvertino nuteistojo padarytos tyčinės nusikalstamos veikos pavojingumo, jo gabentų pinigų kiekio ir taip pat netinkamai aiškino BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, kurios nagrinėjamu atveju negali būti taikomos.
5. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto – BK uždraustos veikos įrankio, priemonės ar rezultato – konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonė, turinti padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Šios priemonės tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią toliau naudoti šį turtą nusikalstamais tikslais. Turto konfiskavimas reglamentuotas BK 72 straipsnyje, kurio 4 dalyje nustatyta, kad kitam (t. y. ne kaltininkui) fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
6. Pažymėtina, kad, kaip teisingai nurodoma kasaciniame skunde, kontrabanda per valstybės sieną gabenami pinigai, t. y. kontrabandos dalykas, teismų praktikoje pripažįstami konfiskuotinu turtu. Pareiga konfiskuoti nusikalstamos veikos priemones bei iš nusikalstamos veikos gautas pajamas įtvirtinta daugelyje Europos Sąjungos teisės aktų ir Lietuvos Respublikos ratifikuotų tarptautinių sutarčių, pvz., 2000 m. Jungtinių Tautų konvencijoje prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą, Europos Sąjungos Tarybos 2005 m. vasario 24 d. pamatiniame sprendime 2005/212/TVR dėl nusikalstamu būdu įgytų lėšų, nusikaltimo priemonių ir turto konfiskavimo. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje iš esmės nekvestionuojama, kad turto, susijusio su nusikalstama veika, konfiskavimas yra būtina ir veiksminga kovos su nusikalstamumu priemonė. Kita vertus, konfiskuojant asmens turtą radikaliai apribojama asmens teisė į nuosavybę, kurios apsauga įtvirtinta tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnyje, tiek Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) protokolo Nr. 1 1 straipsnyje. EŽTT praktikoje svarstant dėl tokios priemonės taikymo teisingos pusiausvyros tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų yra pasisakyta apie būtinumą laikytis proporcingumo principo. Antai EŽTT byloje Ismayilov prieš Rusiją (2008 m. lapkričio 6 d. sprendimas, peticijos Nr. 30352/03) nustatė Konvencijos protokolo Nr. 1 1 straipsnio pažeidimą dėl to, kad pagal bylos aplinkybes (deklaracijos nepateikimas muitinės pareigūnams, teisėta konfiskuotų pinigų kilmė, nesant duomenų apie kokias nors kitas pareiškėjo nusikalstamas veikas ir kt.) muitinės deklaracijoje nenurodytos pinigų sumos konfiskavimas iš pareiškėjo, nuteisto už pinigų kontrabandą, buvo neproporcingas, pareiškėjui užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. Iš esmės tokių nuostatų, suponuojančių proporcingumo principo įgyvendinimą taikant BK 72 straipsnį, laikomasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMzAtNjk5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-130-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-130-699/2015">2K-7-130-699/2015</a>, 2K-233-895/2019).
7. Nagrinėjamu atveju A. P. nusikalstama veika pasireiškė tik per valstybės sieną gabentų pinigų nedeklaravimu. Pažymėtina tai, kad pinigų suma, kuri gali būti gabenama per Lietuvos Respublikos sieną, nėra ribojama, o gabenimas tampa neteisėtas, jei suma, viršijanti 10 000 Eur, nedeklaruojama. Be to, pinigai, gabenami per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, neapmokestinami, todėl nėra pagrindo teigti, kad dėl nuteistojo nusikalstamos veikos valstybei buvo padaryta ar galėjo būti padaryta reali žala. Esminė aplinkybė sprendžiant neteisėtai gabentos pinigų sumos konfiskavimo klausimą yra tai, kad šie pinigai priklausė ne nuteistajam A. P., o kitam asmeniui, t. y. juridiniam asmeniui ribotos atsakomybės bendrovei „A.“. Tai reiškia, kad šiuo atveju pinigai, kaip kontrabandos dalykas, iš teisėto savininko gali būti konfiskuoti tik esant BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytoms sąlygoms, o tokios sąlygos nagrinėjamoje byloje nėra nustatytos ir apie tai apeliacinės instancijos teismo nutartyje yra išsamiai pasisakyta. Teisėjų kolegija, nekartodama visų šio teismo nutartyje išdėstytų išvadų bei jas pagrindžiančių bylos duomenų, pažymi, kad, be kita ko, nustatytos šios faktinės aplinkybės: pinigų savininkas – minėtos bendrovės vadovas, perduodamas savo darbuotojui (vairuotojui) A. P. 28 000 Eur, jį įspėjo, jog pinigai turi būti deklaruojami; perduoti ir į Lietuvą gabenti pinigai buvo skirti puspriekabėms pirkti, apie šį sandorį iš anksto sutarus su Lietuvoje veikusia įmone (UAB „Z.“). Šių aplinkybių nustatymą apeliacinės instancijos teismas grindė įrodymais (nuteistojo, liudytojų parodymais, rašytiniais dokumentais – bendradarbiavimo sutartimi, kasos išlaidų orderiais ir kt.), kuriuos išsamiai ir nešališkai įvertino. Teismo išvada, kad, perleisdamas pinigus kaltininkui, jų teisėtas savininkas nežinojo, neturėjo ir negalėjo žinoti apie jų panaudojimą neteisėtiems tikslams ar baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas), yra paremta bylos duomenimis ir jų pagrindu nustatytais faktais, todėl kasacinio skundo argumentai, grindžiami ne teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o tų faktinių aplinkybių neigimu, atmestini kaip nepagrįsti. Be to, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas turto konfiskavimo klausimą (BK 72 straipsnio 4 dalis), pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nenustatyta aplinkybių, jog A. P. gabentų pinigų savininkė bendrovė „A.“ būtų kaltinama ar įtariama vykdžiusi neteisėtą verslą, siekusi nuslėpti įvežtus pinigus, kad jų kilmė būtų neteisėta ir pan. Nagrinėjamu atveju nuteistasis A. P. elgėsi savavališkai nedeklaruodamas pinigų, nors apie tokią pareigą žinojo (juolab, kaip nurodyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje, bendrovės vadovas anksčiau kartu vykstant į Lietuvą savo pavyzdžiu tai parodė).
8. Atsakant į kasacinio skundo argumentus atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nusikalstamos veikos pavojingumas, veikos subjektyvusis požymis (pvz., tyčia), savaime nesudaro besąlygiško pagrindo taikyti turto konfiskavimą. Kaip minėta, turto konfiskavimo pagrindus bei sąlygas apibrėžia BK 72 straipsnio nuostatos. Be to, tai, kad apeliacinės instancijos teismas aptarė ir BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, nereiškia jokios teisinės klaidos. Iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad teismas pasisakė dėl visų apeliacine tvarka apskųsto pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadų, susijusių su turto konfiskavimo klausimais, kaip to ir reikalauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalis.
9. Taigi, iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, pagal prokuroro apeliacinį skundą patikrinęs bylą ir konstatavęs pirmiau nurodytų, teisingam sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių buvimą, padarė argumentuotas išvadas, kad taikyti BK 72 straipsnį ir konfiskuoti bendrovei „A.“ priklausančius pinigus, kurie buvo paimti iš juos gabenusio ir nepateikusio muitinės kontrolei nuteistojo A. P., nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas teisingai aiškino ir tinkamai taikė BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas, taip pat vadovavosi proporcingumo principu bei teismų praktika (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzktNDk1LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-39-495/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-39-495/2020">2K-39-495/2020</a>). Kasaciniame skunde nurodytos kasacinės nutartys bei jose pateikti išaiškinimai BK 72 straipsnio taikymo klausimais nepaneigia šioje byloje padarytų teismų išvadų pagrįstumo.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, pirmosios instancijos teismo nuosprendis ir apeliacinės instancijos teismo nutartis pripažintini teisėtais.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Ruslano Boiko kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Armanas Abramavičius
Dalia Bajerčiūtė
