Civilinė byla Nr. e3K-3-15-701/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-16500-2017-2
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.4.4; 3.2.4.9.6.1; 3.2.4.11
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 7 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės Nacionalinio ortopedijos centro kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. birželio 18 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei Nacionaliniam ortopedijos centrui dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl įrodinėjimo procesą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 3330,78 Eur ir 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
3. Ieškovė nurodė, kad šalių sutarties pagrindu apmokėdavo atsakovei apdraustiesiems pagamintų ir išduotų ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidas. Ieškovei atlikus patikrinimą paaiškėjo, kad atsakovė, išduodama serijinius, o ne individualiai pagamintus gaminius, pažeidė sutartį ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. kovo 31 d. įsakymu Nr. V-234 patvirtinto Valstybės paramos ortopedijos techninėms priemonėms įsigyti organizavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 3.3 papunktį, 5 ir 19 punktus. Atsakovė neteisėtai įgijo Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšas, nes į Ortopedijos informacinę sistemą pateikė informaciją apie gaminius, kuriuos neva pagamino individualiai, todėl visų serijinės gamybos gaminių užsakymų suma yra žala PSDF biudžetui.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno miesto apylinkės teismas 2018 m. sausio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino.
5. Teismas nustatė, kad šalys 2015 m. sausio 28 d. sudarė sutartį dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis, kurios 1.2 punkte nustatyta, kad kompensuojamos pagal užsakymą gaminamos ortopedijos techninės priemonės; 3.6.1 punkte nustatyta atsakovės pareiga į Ortopedijos informacinę sistemą perduoti užsakymų duomenis tik tų priemonių, kurios atitinka ortopedijos techninių priemonių skyrimą ir kompensavimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas; 3.14 punkte nustatyta atsakovės pareiga pagaminti ir išduoti apdraustiesiems tik Ortopedijos informacinės sistemos ar Valstybinės ligonių kasos patvirtintas ir kokybiškas priemones, Aprašo nustatyta tvarka; sutarties priede yra pateiktas ortopedijos techninių priemonių sąrašas, kuriame nurodytas ir gaminio funkcijos techninis aprašymas.
6. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punktą iš PSDF biudžeto apmokama valstybės parama ortopedijos technikos priemonėms įsigyti Sveikatos apsaugos ministerijos nustatyta tvarka. Aprašo (redakcija, galiojusi ginčo sutarties sudarymo metu) 8 punkte buvo nustatyta, kad ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos kompensuojamos per ortopedijos įmones, sudariusias sutartis su Valstybine ligonių kasa, arba tiesiogiai apdraustiesiems, įsigijusiems ortopedijos technines priemones savo lėšomis Aprašo nustatyta tvarka; 19 punkte buvo nustatyta, kad kompensuojamos tik pagal užsakymą pagamintų ortopedijos techninių priemonių įsigijimo išlaidos.
7. Teismas pripažino, kad tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaita, 2015 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės pažyma laikytinos rašytiniais įrodymais, patvirtinančiais, jog visa tirta avalynė pagaminta serijiniu būdu. Kadangi atsakovė turėjo teisę gauti lėšas iš PSDF tik už individualiai pagamintą avalynę, tokiu būdu ji pažeidė sudarytos sutarties ir minėtų teisės aktų nuostatas.
8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė turėjo pateikti duomenis, jog lėšos buvo gautos už individualiai pagamintą avalynę. Šiuo atveju byloje teismo ekspertizės skirti neprašė nė viena iš šalių. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad avalynė buvo pagaminta pagal individualius užsakymus, nesutiko su eksperčių kvalifikacija, teigė, kad šie asmenys šališki, tačiau nepateikė jokių rašytinių duomenų, kad paneigtų šių asmenų išvadas. Pažymėtina, kad ieškovė turėjo pateikti teismui duomenis tik tuo aspektu, ar avalynė buvo gaminama serijiniu būdu ar pagal individualius užsakymus, t. y. šioje byloje avalynė nebuvo tiriama kaip medicininė priemonė.
9. Byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės rašytinius duomenis, kad serijiniu būdu pagaminta avalynė buvo kompensuojama iš PSDF kaip užsakyta individualiai, taip buvo pažeisti sutartiniai ir teisės aktų reikalavimai, todėl pripažintina, kad ieškovė įrodė atsakovės veiksmų neteisėtumą kaip būtiną sąlygą civilinei atsakomybei kilti (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.246 straipsnis).
10. Ginčo dėl žalos ar jos dydžio tarp šalių nebuvo. Kadangi atsakovė nepagrįstai pagal sudarytos sutarties 3.6.1 punktą į Ortopedijos informacinę sistemą perdavė užsakymų duomenis priemonių, kurios neatitinka ortopedijos techninių priemonių skyrimo ir kompensavimo, tai gautas lėšas privalo grąžinti.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. birželio 18 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.
12. Kolegija atmetė atsakovės argumentus dėl 2015 m. rugpjūčio 12 d. ekspertizės pažymos, mokslininkių K. Ž. ir V. J. parengtos tikrintų ortopedijos priemonių vertinimo ataskaitos ir Kauno technologijos universiteto (KTU) rašto „Dėl ortopedinės avalynės vertinimo išvadų“ vertinimo kaip neįrodančių neteisėtų atsakovės veiksmų dėl to, kad ekspertės bei KTU nėra Lietuvos Respublikos atitikties įvertinimo įstatymo 5 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. V-18 patvirtintoje Lietuvos medicinos normoje MN 4:2009 „Medicinos prietaisų saugos techninis reglamentas“ (toliau – Lietuvos medicinos norma MN 4:2009) nurodyti subjektai. Kolegija pažymėjo, kad Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 VII skyrius reglamentuoja atitikties ženklui CE įvertinimo tvarką, kuri netaikoma medicinos prietaisams, pagamintiems pagal užsakymą (Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 20, 38 punktai). Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2014 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1K-10 patvirtinto Asmens sveikatos priežiūros įstaigų, vaistinių ir kitų įstaigų bei įmonių, sudariusių sutartis su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos ar teritorinėmis ligonių kasomis, veiklos priežiūros tvarkos aprašo (toliau – Veiklos priežiūros tvarkos aprašas) 22–24, 39 punktuose nustatyta kontrolės procedūra taip pat paneigia atsakovės argumentą, kad pagal užsakymą pagamintos ortopedinės avalynės atitikties tokio gaminio reikalavimams patikrą gali atlikti tik Atitikties įvertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai.
13. Kolegija pripažino, kad atsakovės teiginiai, jog ekspertė K. Ž. yra šališka dėl sąsajų su konkuruojančia AB „Ortopedijos technika“, nėra pagrįsti jokiais konkrečiais duomenimis apie galimą neobjektyvumą (atsakovė remiasi tik neobjektyvumo prielaida, ne faktu). Ekspertizės pažymą atsakovė ginčijo teisme. Konkurencijos taryba įvertino ieškovės atlikto atsakovės įmonės neplaninio patikrinimo inicijavimo aplinkybes ir nenustatė jokių Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pažeidimų (Vilniaus apygardos administracinio teismo byla Nr. I-10892-484/2015, 1 t., b. l. 195–196; Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 179 straipsnio 3 dalis). Eksperčių kompetenciją ir kvalifikaciją patvirtina oficialūs įrodymai (CPK 197 straipsnio 2 dalis).
14. Išvados išsamumą įrodo jos turinys: ekspertės įvertino 14 suaugusiųjų pacientų įsigytų 20 ortopedinės avalynės porų ir padarė išvadą, kad apie 73 proc. vertintos suaugusiųjų ortopedinės avalynės (lietinio padų tvirtinimo) pagaminta serijiniu būdu; likusi klijuotinio padų tvirtinimo avalynė (27 proc.) taip pat galėjo būti pagaminta serijiniu būdu (tikslesnei išvadai padaryti reikėtų vertinti kurpalius, ant kurių buvo užtraukta ši avalynė) (pastaroji avalynės dalis prie pagamintos serijiniu būdu buvo priskirta pagal kitus išvadoje nurodytus požymius); įvertino 17 porų vaikiškos ortopedinės avalynės ir padarė išvadą, kad vaikiška ortopedinė avalynė pagaminta su neišimamais įdėklais, kurie yra neindividualūs, analogiškos konstrukcijos; visa avalynė turi jos dydį nurodantį ženklą; negalima teigti, kad vertinta vaikiška avalynė pagaminta pagal individualų užsakymą.
15. Ekspertizės pažymos 10.1 punkte nurodyta, kad ortopedijos įmonė pateikė 181 asmens ambulatorinės sveikatos istorijas ir atsakovės ortopedijos techninių priemonių užsakymų lapus, pacientų pareiškimus dėl pagaminto pagal užsakymą medicinos prietaiso su plantogramomis, kuriems atsakovė pagamino ir išdavė 394 vienetus pagal užsakymą pagamintos ortopedinės avalynės. Tiek šioje pažymoje, tiek ekspertizės pažymoje yra pateikti duomenys, kad buvo tikrinti pacientų užsakymo lapai, kuriuose nurodyti pacientų antropometriniai duomenys, ir vertinta, ar užsakymo lapuose yra būtini pacientų ar jų atstovų parašai (pvz., pažymos 10.5 papunktis). Neatsižvelgiant į tai, kokie matmenys buvo nurodyti kiekvieno paciento užsakymo lapuose, iš vienodos serijinės avalynės akivaizdu, kad jokio individualus pritaikymo pacientui nebuvo. Jeigu atsakovė būtų išdavusi individualiai pacientams pagamintą avalynę, ši būtų buvusi skirtingų matmenų. Atsakovės kaip nauji įrodymai apeliacinės instancijos teismui pateikti ortopedijos techninių priemonių užsakymo lapai ieškovės atliktos kontrolės procedūrų dokumentuose minimi kaip vieni iš vertintų dokumentų, kuriais vadovaujantis surašyta ekspertizės pažyma.
16. Kolegijos vertinimu, tai, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – VASPVT) 2015 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. D2-12776-(5.9) nurodytų teiginių, nesudaro pagrindo išvadai, jog sprendimas yra nepagrįstas dėl netinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos (CPK 178 straipsnis). Nurodytos tarnybos išvados yra grindžiamos ne ortopedinės avalynės, o tik atsakovės pateiktų jos gamybos technologinių aprašymų dokumentų patikrinimu ir susipažinimu su ieškovės išvadomis, pagrįstomis eksperčių vertinimo ataskaita, tarnyba patikrinimo neatliko, todėl rašte nurodyta nuomonė atsakovės nurodomų aplinkybių nei paneigia, nei patvirtina. Nors apeliacinio proceso metu atsakovė ir pateikė tirtų ortopedijos techninių priemonių užsakymo lapus, neprašė paskirti ekspertizės ir eksperčių išvados lygiaverčiu įrodymu neginčijo nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
17. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
17.1. Teismai, darydami išvadą, kad atsakovės ortopedinė avalynė buvo serijinės gamybos, pažeidė CPK 178 straipsnio ir 185 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pirmosios instancijos teismas ieškovės teiginius apie atsakovės neteisėtus veiksmus preziumavo esant įrodytus, o visą įrodinėjimo naštą dėl šių teiginių paneigimo perkėlė atsakovei, nors savo ieškinį įrodyti buvo ieškovės pareiga; be to, ignoravo atsakovės pateiktus įrodymus – VASPVT 2015 m. lapkričio 11 d. raštą, kuriuo atsakovė neigė savo neteisėtus veiksmus; apeliacinės instancijos teismas dėl šio įrodymo pasisakė, tačiau jį įvertino netinkamai. Vienintelė įgaliota institucija spręsti dėl medicinos prietaiso atitikties teisės aktų reikalavimams yra VASPVT, todėl jos pozicija dėl atsakovės ortopedinės avalynės turėjo turėti didesnę įrodomąją galią nei medicininio išsilavinimo neturinčių ir suinteresuotų eksperčių ataskaita bei ieškovės, kuri nėra įgaliota spręsti dėl medicinos prietaisų atitikties teisės aktų reikalavimams, surašyta ekspertizės pažyma. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai laikė, kad VASPVT neatliko jokio patikrinimo. VASPVT analizavo ortopedinės avalynės pas atsakovę gamybos procesus, technologinius procesus ir jų pagrindu padarė atitinkamas išvadas, kuriomis vienareikšmiškai yra paneigiamos eksperčių ataskaitos.
17.2. Teismai netinkamai įvertino aplinkybę, kad ataskaitą surašiusios ekspertės neturi jokio medicininio išsilavinimo ir savo išvadas dėl atsakovės ortopedinės avalynės pateikė visiškai netirdamos pacientų medicininių dokumentų (užsakymo lapų), kuriuose avalynės gamybai pateikiami konkretūs duomenys. Ekspertės, Kauno technologijos universitetas ir ieškovė nebuvo įgalioti spręsti klausimo, ar atsakovės ortopedijos avalynė atitinka teisės aktų reikalavimus, įskaitant tai, ar ji pagaminta individualiai, ar serijiniu būdu. Ieškovės kontrolės funkcijos dėl ortopedijos techninių priemonių iš esmės apsiriboja tuo, kad ji kontroliuoja, ar pagrįstai šioms priemonėms naudojamas PSDF biudžeto finansavimas, ar ortopedijos techninės priemonės pagrįstai buvo išrašytos, pagamintos ir išduotos, ar tinkamai pildomi su jų kompensavimu susiję dokumentai. Teisės aktuose nėra įtvirtinta, kad ieškovė turėtų įgaliojimus tikrinti ortopedijos techninių priemonių (ar medicinos prietaisų apskritai) atitiktį teisės aktų reikalavimams. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 10 punkte nustatyta, kad medicinos priemonių (prietaisų) valstybinę priežiūrą vykdo VASPVT. Taip pat teismai netinkamai įvertino aplinkybę, kad viena iš eksperčių – K. Ž. – santuokiniais ryšiais yra susijusi su atsakovės konkurentės AB „Ortopedijos technika“ darbuotoju. Teismai neatkreipė dėmesio į tai, kad eksperčių ataskaitoje išvados nebuvo pateiktos kategoriškai, tačiau ieškovė savo ekspertizės pažymoje jau padarė kategoriškas išvadas apie atsakovės ortopedinės avalynės serijinę gamybą.
17.3. Nepatikslindami šalių pareigos įrodinėti, bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 178, 179, 161 ir 225 straipsnių nuostatas. Šalys savo poziciją dėl atsakovės veiksmų (ne)teisėtumo grindė iš esmės pateikdamos po vieną įrodymą. Tokia situacija teismų turėjo būti vertinama kaip įrodymų, leidžiančių spręsti apie atsakovės neteisėtus veiksmus, nebuvimas arba akivaizdus jų nepakankamumas, dėl to teismai privalėjo pasiūlyti šalims pateikti papildomus atsakovės veiksmų teisėtumą ar neteisėtumą patvirtinančius įrodymus, atsižvelgdami į tai, kad pirmosios instancijos teisme nė viena iš šalių nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Pirmosios instancijos teismas formaliai vykdė savo funkcijas, užkirto kelią byloje nustatyti tiesą ir vos per pusę valandos užtrukusį teismo posėdį išnagrinėjo bylą joje akivaizdžiai esant nepakankamai įrodymų. Apeliacinės instancijos teismas suvokė byloje nesant pakankamai įrodymų, tačiau juos pateikti pasiūlė tik ieškovei, taip pažeidė šalių lygiateisiškumo principą. Teismai pažeidė CPK 179 straipsnio 1 dalies ir 212 straipsnio nuostatas, nes neužsiminė apie teismo ekspertizės poreikį ir nesiūlė svarstyti šio klausimo, kurio šalys, neturėdamos profesionalių atstovų, net ir nesvarstė. Jeigu ir po įrodinėjimo pareigos patikslinimo šalys nebūtų pateikusios jokių reikšmingų įrodymų nurodytai aplinkybei pagrįsti ar paneigti, nebūtų prašiusios skirti teismo ekspertizės, tai tik tada teismai būtų turėję vertinti esamus įrodymus, vadovaudamiesi civilinio proceso teisėje pripažįstamu tikimybių pusiausvyros principu.
18. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
18.1. Teismai visapusiškai ir tinkamai išanalizavo šalių pateiktus įrodymus ir nustatė, kad atsakovė pažeidė sutarties ir ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų, reglamentuojančių ortopedijos techninių priemonių kompensavimą, reikalavimus ir gamino serijinę avalynę. Ieškovė įrodė ieškinio pagrįstumą ir įrodymus į bylą pateikė, todėl teiginys, kad įrodinėjimo pareiga buvo perkelta atsakovei, yra klaidinantis. Apeliacinės instancijos teismas įvertino pateiktą įrodymą, pralaimėjusiai ginčo šaliai šis vertinimas netinkamas, bet tai nereiškia, kad teismas pažeidė CPK normas. Atsakovė kasaciniame skunde nepagrindė, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai vertino įrodymus.
18.2. Atsakovė netinkamai ir neteisingai traktuoja ir aiškina ieškovės atliktas kontrolės procedūras. Ieškovė kaip sutarties šalis ir viešojo administravimo subjektas turi teisės aktų suteiktą teisę tikrinti, ar tinkamai vykdoma su atsakove sudaryta sutartis.
18.3. Nepagrįstas atsakovės teiginys, kad avalynę vertinusios ekspertės turėtų turėti medicininį išsilavinimą, ekspertės vertino avalynės gamybos būdą, jų kompetencija nėra paneigta ar nuginčyta.
18.4. Neaišku, kodėl atsakovė teigia, kad pirmosios instancijos teisme nė viena šalis nebuvo atstovaujama profesionalaus teisininko. Šalių procesinės teisės šalims pateikiamos teismo šaukime ar pranešime ir atsakovė tikrai turėjo galimybę pasirinkti atstovą ir su juo dalyvauti teisme, tačiau dėl neaiškių priežasčių dalyvauti procese atsisakė. Atsakovė kasaciniame skunde nepateikė pagrįstų argumentų, kodėl teismui turėjo kilti abejonių, kad ji nesugeba sau atstovauti, ir kodėl teismui reikėjo pasiūlyti pasirūpinti atstovavimu. Atsakovė neįrodė, kaip pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 161 straipsnio nuostatas.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl įrodinėjimo pareigos vykdymo ir teismo vaidmens įrodinėjimo procese
19. Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas bylos įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, bylos šalims tenkančios įrodinėjimo pareigos vykdymas yra orientuotas į bylą nagrinėjančio teismo įtikinimą, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiami reikalavimai ir atsikirtimai. Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės buvimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2012">3K-3-187/2012</a> ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Įrodymų rinkimas ir teikimas, kaip sudėtinės įrodinėjimo proceso dalys, – šalių pareigos dalykas (CPK 179 straipsnio 1 dalis). Teismas neturi teisės savo iniciatyva rinkti įrodymus, nebent įstatymas atskirais (specialiais) atvejais suteikia teismui tokią teisę (CPK 178 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis, 414 straipsnio 1 dalis ir pan.). Kita vertus, tokios teisės bendrais procesiniais atvejais neturėjimas nereiškia, kad teismui įrodinėjimo procese tenka pasyvaus proceso stebėtojo vaidmuo. Vis dėlto teismas ex officio (pagal pareigas) yra atsakingas už tinkamą įrodinėjimo proceso organizavimą ir kartu jis turi užtikrinti, jog įrodinėjimo procesas vyktų taip, kad būtų tinkamai išspręsti CPK 265 straipsnyje įvardyti klausimai: įvertinti įrodymai, konstatuota, kurios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai, yra nustatytos ir kurios nenustatytos, koks įstatymas turi būti taikomas ir ar ieškinys yra tenkintinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNTMxLTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-531-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-531-248/2018">e3K-3-531-248/2018</a>, 24 punktas). Taigi tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga.
21. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ta aplinkybė, jog atsakovas neįrodo savo atsikirtimų pagrindo, savaime negali lemti išvados, jog ieškinys yra pagrįstas, jei ieškovo pateikti įrodymai nėra pakankami tokiai išvadai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-165-686/2017 36 punktą).
22. Taip pat pažymėtina, kad nors įrodinėjimo pareiga, remiantis dispozityvumo ir rungimosi principais, tenka šalims, vis dėlto teismas, jeigu egzistuoja toks procesinis poreikis, turi ją patikslinti arba paskirstyti (CPK 225 straipsnio 1 punktas). CPK 8 straipsnyje nustatyta, kad teismas, bendradarbiaudamas su dalyvaujančiais byloje asmenimis, imasi priemonių, jog byla būtų tinkamai išnagrinėta; taigi teismas, likdamas nešališkas ir neutralus, nepažeisdamas dispozityvumo, rungimosi, šalių lygiateisiškumo ir kitų proceso principų, vadovauja procesui, vykdo CPK nustatytus procesinius veiksmus. Kaip minėta, teismas bendrais procesiniais atvejais savo iniciatyva nerenka įrodymų, kita vertus, teismas, manydamas, kad bylai teisingai išspręsti neužtenka pateiktų įrodymų, gali pasiūlyti šalims pateikti papildomus įrodymus (CPK 179 straipsnio 1 dalis), spręsti dėl ekspertizės byloje paskyrimo CPK 212 straipsnio 1 dalies nustatyta tvarka (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2008).
23. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo procesą bei teismo vaidmenį jame: nepatikslino atsakovei jos pareigos įrodinėti (CPK 225 straipsnio 1 punktas), nepasiūlė skirti ekspertizės (CPK 212 straipsnis) ir pasirūpinti atstovavimu (CPK 161 straipsnis). Siekiant įvertinti šių kasacinio skundo argumentų pagrįstumą, byloje visų pirma pasisakytina dėl įrodinėjimo dalyko ir byloje esančių įrodymų specifikos.
24. Nagrinėjamoje byloje ieškovė savo reikalavimą atlyginti žalą kildina iš šalių 2015 m. sausio 28 d. sutarties dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis pažeidimo. Nurodyta sutartimi atsakovė įsipareigojo gaminti ir išduoti apdraustiesiems pagal užsakymą gaminamas ortopedijos technines priemones, be kita ko, ortopedinę avalynę, o ieškovė įsipareigojo atitinkama apimtimi ir tvarka iš PSDF lėšų sumokėti atsakovei už sutarties nustatyta tvarka apdraustiesiems pagamintas ir išduotas ortopedijos technines priemones. Aprašo 3.3 punkte nustatyta, kad pagal užsakymą pagamintos ortopedijos techninės priemonės – specialiai pagal gydytojo nurodytas charakteristikas ir ortopedijos techninės priemonės funkcijos techninį aprašymą konkrečiam pacientui ortopedijos įmonėje pagamintos ortopedijos techninės priemonės; pagal užsakymą pagamintos ortopedijos techninės priemonės privalo būti registruotos VASPVT ir atitikti Medicinos prietaisų saugos techninio reglamento nuostatas. Lietuvos medicinos normos MN 4:2009 7 punkte nurodyta, kad pagal užsakymą pagamintas medicinos prietaisas – medicinos prietaisas, specialiai pagamintas pagal sveikatos priežiūros ir, jei reikia, bet kurio kito specialisto, turinčio tam reikalingą profesinę kvalifikaciją, raštu išdėstytus tam tikrus šio medicinos prietaiso konstrukcijos savybių nurodymus, už kuriuos jis atsako, ir kuris yra skirtas naudoti tik konkrečiam pacientui; serijiniu būdu pagaminti medicinos prietaisai, kuriuos reikia pritaikyti pagal tam tikrus sveikatos priežiūros arba bet kurio kito specialisto nurodytus reikalavimus, nelaikomi medicinos prietaisais, pagamintais pagal užsakymą. Ieškovės teigimu, atsakovė gavo apmokėjimą iš PSDF biudžeto už ne individualiai, o serijiniu būdu 2015 m. vasario mėn. pagamintą ortopedinę avalynę. Taigi įrodinėjimo dalykas šioje byloje yra faktinės aplinkybės, susijusios su tuo, ar ginčo ortopedijos techninės priemonės – ortopedinė avalynė, už kurių pagaminimą apdraustiesiems atsakovė gavo kompensaciją iš ieškovės, traktuotinos kaip pagamintos pagal užsakymą (individualiai) ar kaip pagamintos serijiniu būdu.
25. Ieškovė savo reikalavimą grindžia Veiklos priežiūros tvarkos aprašo nustatyta tvarka atliktos kontrolės procedūros (neplaninio patikrinimo) metu surinkta medžiaga ir surašyta ekspertizės pažyma. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai įvertino ieškovės, kuri neįgaliota spręsti dėl medicinos prietaisų atitikties teisės aktų reikalavimams, surašytą ekspertizės pažymą bei jos pagrindu esančią medicininio išsilavinimo neturinčių ir suinteresuotų eksperčių ataskaitą kaip pakankamą ieškinio pagrįstumo įrodymą, nors vienintelė įgaliota institucija spręsti dėl medicinos prietaiso atitikties teisės aktų reikalavimams yra VASPVT. Atsakydama į šiuos kasacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija toliau atskirai pasisakys dėl šių valstybės institucijų kompetencijos ir byloje esančių jų sudarytų dokumentų įrodomosios galios.
Dėl Valstybinės ligonių kasos ir Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos atliktų atsakovės veiklos patikrinimų rezultatų
26. Valstybinė ligonių kasa ir Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba yra specialieji sveikatinimo veiklos valdymo ir kontrolės subjektai.
27. Pagal Sveikatos sistemos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d.) 76 straipsnį valstybinė ir teritorinės ligonių kasos pagal kompetenciją užtikrina nustatytų rūšių asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimą, kontroliuoja jų kiekį ir kokybę, atlieka privalomojo sveikatos draudimo lėšų naudojimo finansinę bei ekonominę analizę, teikia lėšas valstybės ir savivaldybių fondams, vykdo įstatymų ir ligonių kasų nuostatų nustatytas funkcijas. Taigi Valstybinė ligonių kasa įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka disponuoja PSDF lėšomis ir įgyvendina jų naudojimo kontrolę (Sveikatos draudimo įstatymo 31 straipsnio 1dalies 1, 8 punktai (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. balandžio 18 d. iki 2016 m. sausio 1 d.)). Šias funkcijas ji atlieka, inter alia (be kita ko), sudarydama ir vykdydama sutartis su ortopedijos technines priemones gaminančiomis įmonėmis dėl apdraustųjų aprūpinimo šiomis priemonėmis.
28. Taigi nors šalių santykiai kyla iš sutarties dėl apdraustųjų aprūpinimo ortopedijos techninėmis priemonėmis ir ieškinio reikalavimas priteisti žalą siejamas su atsakovės netinkamu sutartinių įsipareigojimų vykdymu, tačiau svarbu pažymėti, jog šalis sieja ir imperatyvaus pobūdžio viešosios teisės aktų nuostatomis detaliai reguliuojami santykiai.
29. Ortopedijos techninių priemonių, kurių įsigijimo išlaidos apmokamos PSDF biudžeto lėšomis, išrašymo, išdavimo (pardavimo) ir kitos su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą reglamentuoja Veiklos priežiūros tvarkos aprašas, jo 3 punkte nustatyta, kad įstaigų ir įmonių veiklos priežiūrą vykdo Valstybinė ligonių kasa ir teritorinės ligonių kasos. Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 4.5 punkte pateiktas kontrolės procedūros apibrėžimas: įstaigos ar įmonės teikiamų kompensuojamųjų paslaugų atitikties nustatytiems reikalavimams, šių paslaugų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis ir su tuo susijusios veiklos, taip pat kompensuojamųjų vaistų, medicinos pagalbos priemonių ir ortopedijos techninių priemonių išrašymo, išdavimo ir su tuo susijusios įstaigų ir įmonių veiklos patikrinimas atliekamas šios veiklos priežiūrą vykdančios institucijos. Kontrolės procedūra atliekama dviem etapais: pirmiausia atliekamas patikrinimas, po to – ekspertizė (Veiklos priežiūros tvarkos aprašo 22 punktas).
30. Sveikatos sistemos įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2015 m. gegužės 26 d.) 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu VASPVT suteikti įgaliojimai teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos valdymo funkcijas medicinos prietaisų atitikties įvertinimo srityje, 8 punktu – registruoti teikiamus rinkai medicinos prietaisus, išduoti asmenims teikimus atlikti medicinos prietaisų klinikinius tyrimus, pažymėjimus, suteikiančius asmenims teisę atlikti medicinos prietaisų techninės būklės tikrinimą, taip pat medicinos prietaisų laisvos prekybos pažymėjimus. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos medicinos normos MN 4:2009, kuri nustato medicinos prietaisų teikimo rinkai ir pradėjimo naudoti sąlygas, reikalavimus medicinos prietaisams, jų klasifikavimą, atitikties įvertinimo tvarką ir kt., reikalavimai iš esmės yra nukreipti užtikrinti medicininių priemonių nekenksmingumą vartotojų arba kitų asmenų saugai ir sveikatai.
31. VASPVT kompetencija reglamentuojama Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 patvirtintuose Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatuose (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. gruodžio 29 d. iki 2017 m. kovo 2 d.). Šios tarnybos paskirtis yra organizuoti ir koordinuoti fizinių ir juridinių asmenų vykdomos sveikatos priežiūros veiklos, naudojamų sveikatos priežiūros technologijų vertinimą, medicinos prietaisų atitikties būtiniesiems reikalavimams vertinimo valdymą, naudojamų medicinos prietaisų našumą ir efektyvumą, siekiant užtikrinti saugių, efektyvių ir tinkamų sveikatos priežiūros paslaugų teikimo sąlygas (Nuostatų 2 punktas). VASPVT, be kita ko, tikrina gamybos, platinimo, naudojimo vietose esančius medicinos prietaisus (Nuostatų 10.31.1 punktas), turi teisę atlikti medicinos prietaisų gamintojų tikrinimus (Nuostatų 11.5 punktas).
32. Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad abi nurodytos institucijos pagal kompetenciją atliko atsakovės veiklos patikrinimus ir į bylą pateikti šių patikrinimų rezultatai.
33. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kaip savo reikalavimą priteisti žalos atlyginimą pagrindžiančius įrodymus pateikė jos atlikto neplaninio atsakovės patikrinimo medžiagą, be kita ko, tikrintų ortopedinių priemonių vertinimo ataskaitą, parengtą KTU avalynės eksperčių V. J. ir K. Ž., KTU Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto raštą, ekspertizės pažymą, kuriuose konstatuota, kad visa patikrinta ortopedinė avalynė pagaminta serijiniu būdu. Ši išvada padaryta įvertinus pado tvirtinimo metodus, įdėklų konstrukciją ir simetriškumą bei ženklinimą. Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su kasacinio skundo argumentais, kad eksperčių vertinimo ataskaitoje išvados dėl dalies tikrintos avalynės nebuvo pateiktos kategoriškai, nors ekspertizės pažymoje išvados apie atsakovės ortopedinės avalynės serijinę gamybą jau yra kategoriškos, tačiau bylą nagrinėję teismai neatkreipė dėmesio į šį nenuoseklumą.
34. Atsakovė savo atsikirtimams pagrįsti pateikė VASPVT 2015 m. lapkričio 11 d. raštą, surašytą atsakant į ieškovės raštus, kurie į bylą nėra pateikti ir jų turinys nežinomas. Iš nurodyto VASPVT rašto matyti, kad ši atliko atsakovės dokumentų patikrinimą, įvertino, be kita ko, ir ieškovės atlikto patikrinimo medžiagą bei pažymėjo, kad esminis (nepriklausomai nuo gamybos technologijos) pagal užsakymą gaminamos ortopedinės avalynės požymis yra tas, kad ji turi būti pagaminta pagal individualius paciento, kuriam ji skirta, antropometrinius duomenis, tačiau ieškovės atlikto patikrinimo medžiagoje nėra duomenų apie šio požymio vertinimą, todėl trūksta duomenų teigti, jog tikrintos ortopedinės avalynės gamybos tipas yra serijinis.
35. VASPVT, remdamasi tais pačiais dokumentais ir eksperčių vertinimo ataskaita, kaip ir ieškovė, nepriėjo prie kategoriškos išvados dėl tikrintos ortopedinės avalynės gamybos tipo, tačiau pateikė motyvuotus ir išsamius nesutikimo su ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas, argumentus. Nors aptariamu VASPVT raštu nėra pagrindžiama, kad avalynė pagaminta individualiai, tačiau sukeliama pagrįstų abejonių dėl ieškovės pateiktų įrodymų patikimumo ir jų pakankamumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta yra apeliacinės instancijos teismo išvada, kad nurodytu VASPVT raštu vadovautis negalima. Byloje esant prieštaringiems įrodymams dėl bylai esminę reikšmę turinčios aplinkybės – avalynės gamybos tipo, teismas turėjo imtis priemonių jiems pašalinti. Spręstina, kad avalynės gamybos tipo (individuali ar serijinė) nustatymas yra specialių žinių reikalaujantis klausimas, taigi, tokiu, kaip nagrinėjamoje byloje, atveju, kai šalių pateikti įrodymai yra prieštaringi, teismas turėjo arba pareikalauti iš šalių pateikti papildomus įrodymus, arba svarstyti klausimą dėl ekspertizės paskyrimo. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytus prieštaravimus, turėjo imtis pirmiau įvardytų procesinių veiksmų tinkamam įrodinėjimo procesui užtikrinti ir tik tada spręsti dėl aplinkybių, sudarančių faktinį ieškinio pagrindą, egzistavimo ar neegzistavimo.
36. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, t. y. nepatikslino šalių pareigos įrodinėti ir nepasiūlė joms pateikti papildomų faktinių duomenų (įrodymų) aplinkybėms, sudarančioms faktinį ieškinio pagrindą, pagrįsti (CPK 178, 212, 225 straipsniai). Pirmosios instancijos teismui neužtikrinus tinkamo įrodinėjimo proceso, nebuvo atskleista bylos esmė, kitaip tariant, nebuvo išsiaiškintos bylai išspręsti reikšmingos faktinės aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas šių proceso pirmosios instancijos teisme pažeidimų neištaisė.
37. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatyti proceso pirmosios instancijos teisme pažeidimai negali būti pašalinti nei kasaciniame teisme, nei apeliacinės instancijos teisme, todėl byloje priimti teismų procesiniai sprendimai naikintini ir byla perduodama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas ir 3 dalis, 360 straipsnis).
38. Pirmosios instancijos teismas, iš naujo nagrinėsiantis bylą, privalo imtis pirmiau įvardytų procesinių veiksmų nustatytiems įrodinėjimo proceso pažeidimams pašalinti (CPK 362 straipsnio 2 dalis), taip pat svarstyti klausimą dėl VASPVT įtraukimo į bylą.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
39. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė CPK 161 straipsnyje nustatytą pareigą, nepasiūlydami atsakovei pasirūpinti atstovavimu. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad pagal įstatymą teismas neprivalo rūpintis, kad šalis turėtų atstovą, kvalifikuotą teisininko pagalbą byloje; tik matydamas, kad šalių gebėjimai dalyvauti nagrinėjant bylą yra aiškiai nelygūs, kad dėl sveikatos ar kitos svarbios priežasties šalis be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, teismo posėdžio pirmininkas gali pasiūlyti šalims pasirūpinti jų atstovavimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2006). Gebėjimas veiksmingai įgyvendinti procesines teises iš esmės priklauso nuo dalyvaujančio byloje asmens gebėjimo sekti procesą ir visapusiškai jame dalyvauti, kurį gali menkinti amžius, nepakankama branda ar negalia. Ar šalis dėl tam tikrų priežasčių be atstovo pagalbos negali tinkamai ginti savo teisių, vertinama konkrečioje byloje vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnio 4 dalis). Įvertinusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija sprendžia, kad bylos duomenys nekelia abejonių dėl atsakovės gebėjimo įgyvendinti savo procesines teises, taigi kasacinio skundo argumentai dėl CPK 161 straipsnio pažeidimo atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
40. Bylą perdavus nagrinėti iš naujo, kasaciniame teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliekamas spręsti iš naujo bylą nagrinėsiančiam teismui.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360 straipsniu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 18 d. nutartį bei Kauno miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 2 d. sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Antanas Simniškis
Donatas Šernas
