Dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, negaliojimo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-11-684/2019

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-28149-2014-0

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.6; 2.6.7 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Birutės Janavičiūtės ir Virgilijaus Grabinsko (pranešėjas ir kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M., atstovaujamos V. J., ir atsakovo A. M. kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės D. M., atstovaujamos V. J., ieškinį atsakovui A. M. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo akcinė bendrovė „Luminor“ bankas.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, negaliojimo teisinius padarinius, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė D. M., atstovaujama globėjos V. J., prašė pripažinti negaliojančia 2004 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį, pagal kurią ji padovanojo sūnui – atsakovui A. M. dalį žemės sklypo, (duomenys neskelbtini), ir butą Nr. 1, (duomenys neskelbtini), ir taikyti restituciją.

3. 2004 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė D. M. padovanojo savo sūnui atsakovui A. M. dalį žemės sklypo ir butą, (duomenys neskelbtini) (toliau – Dovanojimo sutartis). 2007 m. lapkričio 30 d. A. M. ir D. M. sudarė dovanojimo sutartį, kuria atsakovas A. M. padovanojo savo motinai D. M. butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir 341/630 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Vilniaus apygardos teismas 2010 m. sausio 25 d. sprendimu, tenkindamas actio Pauliana (Pauliano ieškinys), šalių sudarytą 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restituciją, įpareigojo sandorio šalis grąžinti viena kitai tai, ką jos buvo gavusios pagal ginčo sandorį. 2011 m. kovo 1 d. teismo sprendimu ieškovė pripažinta neveiksnia. Ieškovė nurodo, kad Dovanojimo sutarties sudarymo metu ji sirgo Hantingtono chorėja, kuri yra paveldima progresuojanti neurodegeneracinė liga, pasireiškianti judesių, pažintiniais bei emociniais sutrikimais.

4. Atsakovas su ieškiniu sutiko ir nurodė, kad dėl Hantingtono chorėjos ieškovė nesuvokė savo veiksmų ir padarinių sudarydama Dovanojimo sutartį. Nors ieškovė yra pripažinta neveiksnia nuo 2011 m., tačiau jai buvo nuolatos nustatoma pagrindinė neįgalumo diagnozė – Hantingtono chorėja.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gegužės 12 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento 2004 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartį, taikė restituciją ir įpareigojo atsakovą ieškovei sumokėti 10 447,75 Eur turto piniginį ekvivalentą, dovanotą butą ir dalį žemės sklypo paliko kaip atsakovo nuosavybę.

6. Teismas nustatė, jog 2004 m. sandorio sudarymo metu ieškovė jau sirgo Hantingtono chorėja, kuri yra paveldima, progresuojanti neurodegeneracinė liga, pasireiškianti judesių, pažintiniais bei emociniais sutrikimais. Papildoma teismo psichiatrijos ekspertizė Nr. TPE-156/2016 nustatė, kad jau 2001 m. D. M. buvo įtariama Hantingtono chorėja, prieš 5 metus pastebėti nevalingi judesiai, pablogėjo atmintis, 2001 m. gydytojo genetiko konsultacijos metu patvirtinta Hantingtono chorėja, rekomenduota nukreipti į gydytojų konsultacinę komisiją dėl negalios grupės suteikimo, neurologinio psichiatrinio stebėjimo bei gydymo. Išvadoje ekspertas konstatavo, kad ieškovė sandorio sudarymo metu dėl demensijos, sirgdama Hantingtono liga, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti. Dėl šios ligos ieškovei buvo nustatomas darbinis neįgalumas pagal Valstybinės medicininės socialinės ekspertizės komisijos 2001 m. liepos 3 d., 2002 m. liepos 16 d. bei 2004 m. liepos 20 d. aktus ir darbingumo lygio vertinimo aktus. Šių įrodymų visuma teismui leido daryti vienareikšmišką išvadą, kad ieškovė sandorio sudarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti, todėl yra pagrindas pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.89 straipsnio nuostatas tenkinti ieškovės ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.

7. Teismas sutiko su trečiojo asmens pateiktais argumentais, kad byloje negalima taikyti restitucijos natūra, nes įsiteisėjusiu teismo sprendimu ginčo turtas yra perduotinas atsakovui. Ieškovė nurodė, kad buto vidutinė rinkos vertė dovanojimo metu buvo 28 300 Lt (8196,25 Eur), o žemės sklypo dovanotos indeksuotos 341/630 dalies – 7774,80 Lt (2251,74 Eur), todėl teismas sprendė, kad atsakovas privalo ieškovei grąžinti 10 447,75 Eur (36074 Lt) turto ekvivalentą pinigais.

8. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės D. M. ir atsakovo A. M. apeliacinius skundus, 2018 m. birželio 26 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą paliko nepakeistą.

9. Kadangi tiek ieškovės, tiek atsakovo apeliaciniai skundai buvo paremti atsakovo mokumo vertinimu, tai kolegija nurodė, kad atsakovas turi finansinių įsipareigojimų, kurie siekia 574 828 Eur; dėl viso atsakovo turimo turto byloje nebuvo aiškinamasi, iš bylos duomenų spręstina tik tiek, jog atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi dalį žemės sklypo ir butą Nr. 1, esantį (duomenys neskelbtini), taigi turi turto, iš kurio gali visiškai ar iš dalies vykdyti turimus įsipareigojimus kreditoriams. Kolegija nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra sprendžiamas klausimas dėl nustatyto restitucijos būdo pagrįstumo, todėl konstatuoti, jog atsakovas yra nemokus, nagrinėjamoje byloje nėra galimybės ir nėra būtina.

10. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog restitucijos taikymas natūra nagrinėjamu atveju prieštarautų trečiojo asmens teisėms ir pareigoms, todėl nėra galimas. Šalių grąžinimas į padėtį „lyg sutarties nebūtų buvę“, kai nėra galimybės byloje taikyti restituciją natūra, reiškia, jog šaliai turi būti atlyginama pinigais turto vertė, buvusi sandorio sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog šiuo metu ginčo turto rinkos kaina gali būti pasikeitusi nuo to momento, kai ieškovė dovanojo turtą atsakovui, tačiau tuo metu, kaip nurodė pati atsakovė, turto rinkos kaina buvo tokia, kokią priteisė pirmosios instancijos teismas, todėl, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo manyti, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė turto rinkos kainą 2004 m. rugpjūčio 25 d.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

11. Kasaciniu skundu atsakovas A. M. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

11.1. Teismas, pakeisdamas restitucijos būdą ir taikydamas restituciją sumokant ekvivalentą pinigais, privalo įsitikinti, kad tokia restitucija, priteisiant ekvivalentą pinigais, yra įmanoma ir toks restitucijos būdas nesukels daugiau nepatogumų proceso šalims nei restitucija natūra, o teismo sprendimas bus realiai įvykdomas. Teismai neįvertino trečiojo asmens pateiktų įrodymų pirmosios instancijos teisme, kad atsakovas yra de facto (faktiškai) nemokus asmuo, neturintis jokio turto, kuriuo galėtų padengti skolas bankui ir kitiems kreditoriams (antstolio rašytiniai dokumentai, Registrų centro duomenys, bankų sąskaitų išrašai, skolų dydis). Teismai, nurodę, kad negalima taikyti restitucijos natūra, neįvertino galimybės taikyti pakeistą restituciją sumokant ekvivalentą pinigais ir priteisė neveiksniam asmeniui iš beviltiško skolininko pinigus, kurių išieškojimas neįmanomas. Apeliacinės instancijos teismo aiškinimas, kad nėra svarbus atsakovo nemokumo klausimas, kai yra taikoma restitucija pinigais ir iš jo priteisiami pinigai neveiksniam asmeniui, yra nesuderinamas tiek su sąžiningumo, tiek su teisingumo principais. Teismai be pagrindo gynė trečiojo asmens AB „Luminor“ banko interesus. Teismai, pakeisdami restitucijos būdą, pamynė Neįgaliųjų teisių konvencijos ginamą ieškovės teisę į teisingumą (13 straipsnio 1 dalis ir 28 straipsnio 1 dalis). AB „Luminor“ bankas, atsižvelgiant į šių trijų šalių socialinę padėtį, ekonominius pajėgumas, tampa nepagrįstai išlošusia ieškovės sąskaita šalimi, nes įgyja turtą, kuris ieškovės buvo prarastas dėl jos neįgalumo, negebėjimo suprasti savo veiksmų reikšmės ir neveiksnumo.

11.2. CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 6.146 straipsnyje ir 6.147 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad restitucijos būdas gali būti keičiamas iš esmės esant dviem esminėms sąlygoms – jeigu grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas. Šioje byloje ginčo sutartimi perleistas turtas nebuvo perleistas trečiajam asmeniui, tuo labiau sunaikintas. Byloje esantys duomenys rodo priešingai, kad ginčo turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė iki šiol. Ginčo turtas netapo trečiojo asmens nuosavybe, jis realiai nebuvo perleistas, o tuo labiau sunaikintas. Taikant actio Pauliana institutą (naikinant 2007 m. dovanojimo sutartį) tik buvo sudaryta galimybė trečiajam asmeniui išieškoti skolą, bet nesuteikta nuosavybės teisė į ginčo turtą.

12. Kasaciniu skundu ieškovė D. M., atstovaujama V. J., prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Restitucijos būdas gali būti keičiamas iš esmės esant dviem esminėms sąlygoms – jeigu grąžintinas turtas sunaikintas arba perleistas. Grąžintinas turtas teisminio proceso metu buvo ir yra D. M. asmeninė nuosavybė, jis nėra sunaikintas ar perleistas, todėl teismai, atsižvelgdami į byloje nustatytas faktines aplinkybes, privalėjo taikyti restituciją natūra. Tai, kad bankas tėra tik išieškotojas dar nuo 2014 m. vasario 28 d., kai Lietuvos apeliacinis teismas priėmė galutinį sprendimą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-56/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-56/2014">2A-56/2014</a>, savaime nereiškia, kad jis yra grąžintino turto sąžiningas įgijėjas, nes teismų sprendimais nustatyta, jog ginčo turtas turėtų būti atsakovo A. M. asmeninė nuosavybė. Teismai nevertino šios civilinės bylos šalių interesų pusiausvyros principo, neatsižvelgė į ieškovės materialinę padėtį, jos realias galimybes atgauti turtą iš visiškai nemokaus atsakovo.

12.2. Pirminio dovanojimo sandorio (2004 m. rugpjūčio 26 d. dovanojimo sutartis) pripažinimas negaliojančiu ab initio (nuo pradžių) lemia ir paskesnio sandorio, t. y. 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutarties, kuri teismine tvarka nuginčyta, niekinį pobūdį. Šių faktinių aplinkybių ir jų tarpusavio santykio skundžiamus sprendimus priėmę teismai neanalizavo, nors tai turėjo esminę reikšmę restitucijos būdo parinkimui vadovaujantis sąžiningumo principu. Dėl teismų taikyto restitucijos būdo buvo ne tik pažeista ieškovės D. M. teisė atgauti turtą natūra ir naudotis juo pagal paskirtį padedant globėjai, bet ir pati ieškovė atsidūrė nelygioje padėtyje iš esmės stipriąja šalimi laikomo trečiojo asmens atžvilgiu.

12.3. Apeliacinės instancijos teismas kai kurių apeliacinio skundo argumentų iš viso nenagrinėjo ir į juos neatsakė. Nutartyje neatsakyta į ieškovės apeliacinio skundo motyvus, susijusius su faktinėmis aplinkybėmis, kokio dydžio kreditą 2006 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartimi trečiasis asmuo bankas išdavė atsakovui, kada ši sutartis buvo nutraukta, kokiu pagrindu, kokia buvo įkeisto turto likvidacinė vertė bei įkeisto turto rinkos vertė. Tai turėjo būti daroma sprendžiant, kokį restitucijos būdą taikyti siekiant išlaikyti pusiausvyrą tarp ieškovės D. M. teisėto intereso atgauti natūra dovanotą turtą ir trečiojo asmens. Nepasisakyta dėl argumentų apie tai, kad ieškovė, sudarydama 2004 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sandorį, veikė savo ir kitų nenaudai, elgėsi neapdairiai ir nesuvokė tokio sandorio pasekmių, t. y. ji realiai atėmė visas finansines galimybes, kad užsitikrintų senatvėje gerovę ir orias gyvenimo sąlygas, taip pat apsunkino savo dukters (globėjos V. J.) galimybes tinkamai rūpintis globojamos motinos gerove senatvėje.

13. Prisidėjimu prie kasacinio skundo ieškovė D. M., atstovaujama V. J., ir atsakovas A. M. sutinka su kitos šalies kasacinio skundo argumentais ir prašo juos tenkinti.

14. Trečiasis asmuo AB „Luminor“ bankas atsiliepimu į kasacinius skundus prašo ieškovės ir atsakovo kasacinius skundus atmesti ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

14.1. Ginčo turtas nepriklauso ieškovei, kadangi įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu (civilinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xOTMtNjYxLzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-193-661/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-193-661/2010">2-193-661/2010</a>) buvo panaikinta ieškovės ir atsakovo A. M. 2007 m. lapkričio 30 d. sudaryta dovanojimo sutartis, kurios pagrindu ieškovė buvo įgijusi nuosavybėn ginčo turtą, o jis natūra grąžintas pradinio savininko atsakovo A. M. nuosavybėn. Ta aplinkybė, kad ieškovė ir atsakovas A. M. viešame registre neperregistravo savo nuosavybės pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą, nesukuria jai nuosavybės teisės ar kito teisėto pagrindo į ginčo turtą. Faktas, kad nagrinėjamoje byloje buvo pripažinta negaliojančia ieškovės ginčyta dovanojimo sutartis, nepanaikina ir negali paneigti tų teisinių pasekmių, kurias sukėlė įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo tenkintas banko actio Pauliana ir ginčo turtas grąžintas atsakovo A. M. nuosavybėn, nukreipiant į jį banko naudai priteistos skolos išieškojimą. Bankas nėra ginčo turto savininkas, tačiau tai nepaneigia fakto, kad jis yra sąžiningas reikalavimo teisių į turtą įgijėjas, ir šių teisių bylos šalys nagrinėjamoje byloje negali kvestionuoti, kadangi bankas jas įgijo įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo, kuris turi res judicata (galutinis teismo sprendimas) galią šalims, pagrindu.

14.2. Kasaciniame skunde keliami klausimai, susiję su A. M. kreditavimu, nėra nagrinėjamos bylos dalykas, nagrinėjamoje byloje bankui nebuvo pareikšta jokių reikalavimų. Atsakovas A. M. tuos pačius argumentus dėl neva nepagrįsto jo kreditavimo kėlė kitoje minėtoje civilinėje byloje, kurioje buvo tenkintas banko actio Pauliana su reikalavimu dėl skolos pagal neįvykdytą kreditavimo sandorį priteisimo, ir jie buvo atmesti kaip nepagrįsti. Įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2010 m. sausio 25 d. sprendimu dėl banko actio Pauliana tenkinimo atsakovas A. M. buvo pripažinti nesąžiningais banko atžvilgiu, o šalių tarpusavyje sudaryta 2007 m. dovanojimo sutartis pripažinta negaliojančia ir pažeidžiančia A. M. kreditoriaus banko teises.

14.3. Ginčo turtas ieškovės nuosavybėn natūra negali būti grąžintas, nes kitoje išnagrinėtoje civilinėje byloje pagal banko actio Pauliana tas pats ginčo turtas jau yra grąžintas iš ieškovės atsakovo A. M. nuosavybėn, siekiant atkurti jo mokumą ir šio turto sąskaita padengti atsakovo skolą bankui. Teismo sprendimas nagrinėjamoje byloje negali pakeisti ir nustatyti kitokių teisinių pasekmių, negu išnagrinėtoje actio Pauliana byloje taikė teismas. Tuo atveju, jei būtų taikoma restitucija natūra, banko kaip išieškotojo padėtis nepagrįstai pablogėtų, tai sukeltų neigiamas pasekmes bankui, kadangi jis nebegalėtų nukreipti A. M. skolos išieškojimo į ne jam priklausantį turtą, t. y. ginčo turtas priklausytų ieškovei, kas iš esmės pakeistų ir faktiškai padarytų neįgyvendinamą actio Pauliana byloje priimtą teismo procesinį sprendimą – paneigtų šiuo teismo sprendimu taikytas teisines pasekmes.

14.4. Argumentai, kad atsakovas A. M. de facto yra nemokus ir neturi pinigų sumokėti jai ekvivalento pinigais, nes yra skolingas bankui didelę skolą, yra susiję su teismo sprendimo vykdymu ir byloje nepaneigia restitucijos, sumokant ekvivalentą pinigais, kaip tai nustato CK 6.146 straipsnis, pagrįsto taikymo. Pabrėžtina, kad atsakovas A. M. nėra bankrutavęs įstatymų nustatyta tvarka.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl atsakovo prašymo perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai

15. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 357 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ar teisėjų kolegija nutartimi bylą gali perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, jeigu kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas.

16. Atsakovas pateikė prašymą perduoti bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai, motyvuodamas tuo, kad šioje byloje nusprendus restituciją įvykdyti sumokant ekvivalentą pinigais yra pažeidžiamos ieškovės, neįgaliojo asmens, teisės, nes atsakovas yra nemokus ir niekada negalės grąžinti pinigų.

17. Bylos perdavimas nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai galimas konstatavus CPK 357 straipsnio 1 dalyje nustatytą pagrindą – kasacinėje byloje yra iškilęs sudėtingas teisės aiškinimo ar taikymo klausimas. Kiekvienos bylos kontekste tai yra vertinamojo pobūdžio pagrindas. Paprastai byla perduodama nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai, jei yra būtinybė apibendrinti ir suvienodinti teisminę praktiką aktualiais teisės aiškinimo ir taikymo klausimais arba pakeisti ankstesnę kasacinio teismo praktiką dėl tam tikrų teisės normų taikymo ir aiškinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy04My8yMDEz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-83/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-83/2013">3K-7-83/2013</a>).

18. Nagrinėjamoje byloje visų pirma aktualus teisės normų, reglamentuojančių savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio negaliojimo teisinių padarinių, restitucijos būdo pakeitimo tinkamo aiškinimo ir taikymo klausimai. Pagrindas koreguoti esamą praktiką perduodant bylą nagrinėti išplėstinei teisėjų kolegijai atsirastų, jei praktika būtų prieštaringa ar kiltų aplinkybės, dėl kurių būtų neišvengiama ir objektyviai būtina nukrypti nuo formuojamos praktikos. Šioje byloje nenustatyta pagrindo taikyti precedentų keitimo taisyklių. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia netenkinti atsakovo prašymo bylą perduoti nagrinėti išplėstinei septynių teisėjų kolegijai arba Civilinių bylų skyriaus plenarinei sesijai (CPK 357 straipsnio 1 dalis).

Dėl sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, negaliojimo teisinių padarinių

19. Nagrinėjamoje byloje teismai, nustatę CK 1.89 straipsnyje nurodytą sandorio negaliojimo pagrindą, konstatavo, kad ieškovės D. M. 2004 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutartis, kuria ji padovanojo savo sūnui – atsakovui dalį žemės sklypo ir butą Nr. 1, (duomenys neskelbtini), pripažintina negaliojančia, ir taikė restituciją – įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovei jos turto vertę pinigais, turtą paliekant atsakovui. Ieškovė ir atsakovas teigia, kad teismai netinkamai taikė restituciją reglamentuojančias teisės normas ir nesant pagrindo pakeitė restitucijos būdą, nepagrįstai taikė restituciją sumokant ekvivalentą pinigais.

20. Teismas, sandorį pripažinęs negaliojančiu, privalo išspręsti jo negaliojimo padarinių klausimą. Savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens sudaryto sandorio negaliojimą įtvirtinančio CK 1.89 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu sandoris pripažįstamas negaliojančiu šiuo pagrindu, taikomi CK 1.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti padariniai – viena negaliojančio sandorio šalis privalo grąžinti kitai šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenustato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Restitucijos taisykles nustato CK šeštosios knygos normos (CK 1.80 straipsnio 3 dalis).

21. Restitucija yra civilinių teisių gynybos būdas, kai šalys grąžinamos į padėtį, buvusią iki pažeidimo, t. y. viena jos šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal šį sandorį (CK 1.138 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 6.145 straipsnio 1 dalis). CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. CK 6.146 straipsnyje nustatyta, kad restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims; tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais.

22. Kasacinis teismas, aiškindamas restituciją reglamentuojančias teisės normas, yra nurodęs, kad restitucijos taikymas kiekvienu atveju priklauso nuo konkrečios bylos aplinkybių. Ji taikoma ne mechaniškai, o atsižvelgiant į įstatyme nustatytas restitucijos taikymo sąlygas ir jų taikymui reikšmingas konkrečios bylos aplinkybes. Teismas, spręsdamas restitucijos taikymo klausimą, visų pirma turi nustatyti, ar restitucija apskritai taikytina (CK 6.145 straipsnio 2 dalis, 6.241 straipsnis). Nustatęs, kad restitucija taikytina, teismas turi nustatyti restitucijos būdą (CK 6.146 straipsnis), taip pat įvertinti, ar nėra pagrindo pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy05MC8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-90/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-90/2009">3K-7-90/2009</a>; 2016 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-422-687/2016, 30 punktas).

23. Taigi kiekvienu konkrečiu atveju restitucija turi būti atliekama ne mechaniškai, o įsigilinus į individualią situaciją ir atidžiai pasvėrus šalių bei trečiųjų asmenų interesus. Pažymėtina ir tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, gali priešintis materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki teismo sprendimo dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTgvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-398/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-398/2014">3K-3-398/2014</a>; 2015 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2015; 2016 m. spalio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjItNjg3LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-422-687/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-422-687/2016">3K-3-422-687/2016</a>, 31punktą). Dėl to nesutiktina su kasacinių skundų argumentais, kad restitucijos būdo pakeitimas, t. y. restitucija įgyvendinama sumokant ekvivalentą pinigais, galimas tik jeigu turtas yra sunaikintas arba perleistas.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismų pasirinkto restitucijos būdo teisėtumas, remiantis pirmiau nurodytomis CK normomis, turi būti vertinamas byloje nustatytų aplinkybių kontekste. Šioje byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės, kad 2004 m. rugpjūčio 25 d. ieškovė padovanojo savo sūnui atsakovui A. M. ginčo turtą, o 2007 m. lapkričio 30 d. šį ginčo turtą atsakovas A. M. padovanojo savo motinai D. M. Taigi šie sandoriai buvo sudaryti tarp artimųjų giminaičių. Kadangi atsakovas A. M. ir D. K. 2006 m. gruodžio 20 d. buvo sudarę kreditavimo sutartį su AB DNB banku (dabartinis pavadinimas AB „Luminor“ bankas), tai šį 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sandorį kreditorius civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkEtNTYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2A-56/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2A-56/2014">2A-56/2014</a> ginčijo actio Pauliana pagrindu.

25. Actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stUC0zMTEvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-P-311/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-P-311/2012">3K-P-311/2012</a>; kt.).

26. Teismai actio Pauliana byloje sprendė, kad kreditorius (dabartinis AB „Luminor“ bankas) įrodė, jog atsakovas A. M. neprivalėjo sudaryti 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sandorio, juo buvo pažeistos kreditoriaus teisės, o atsakovas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Šioje actio Pauliana byloje Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. vasario 28 d. nutartyje, inter alia (be kita ko), sprendė, kad atsakovas, 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sandoriu perleisdamas nekilnojamąjį turtą motinai, siekė išvengti kreditoriaus reikalavimų patenkinimo iš jam priklausančio turto, todėl 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sutartį pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikė restituciją natūra, įpareigojo D. M. grąžinti A. M. ginčo turtą.

27. Taigi kreditoriui teisminio proceso būdu nuginčijus 2007 m. lapkričio 30 d. sandorį ginčo turtas teismo sprendimu natūra grąžintas atsakovo nuosavybėn, todėl nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad ginčo turtas yra ieškovės asmeninė nuosavybė. Byloje nėra ginčo, kad atsakovas iki šiol turi neįvykdytų įsipareigojimų pagal 2006 m. gruodžio 20 d. kreditavimo sutartį trečiajam asmeniui.

28. 2014 m. rugpjūčio 21 d. buvo pateiktas ieškinys dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutarties panaikinimo ir restitucijos natūra taikymo. Tiek ieškovė, tiek atsakovas sutiko, kad yra CK 1.89 straipsnyje nurodytas sandorio negaliojimo pagrindas, t. y. D. M., padovanodama ginčo turtą savo sūnui, negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės, ir turi būti taikoma restitucija, grąžinant ieškovei ginčo turtą natūra. Ieškovė dar 2011 m. kovo 1 d. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo sprendimu buvo pripažinta neveiksnia, o 2011 m. balandžio 4 d. nutartimi jos globėja ir turto administratore paskirta V. J. Šiose bylose dalyvavo tiek V. J., tiek atsakovas A. M., todėl šalims buvo žinoma apie sudarytą ginčijamą sandorį bei jų motinos neveiksnumo nustatymą. Byloje pateikti duomenys, kad ieškovė turi kito nekilnojamojo turto, taip pat ir butą (duomenys neskelbtini), kuriame yra nurodoma jos gyvenamoji vieta.

29. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nutarties 21–23 punktuose pateiktus teisės aiškinimus, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju bylą nagrinėję teismai pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai taikė restitucijos būdą reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Teismai atsižvelgė į tai, kad neatlygintini, dovanojimo, sandoriai buvo sudaryti tarp artimųjų giminaičių – motinos ir sūnaus, atsakovui turint finansinių įsipareigojimų trečiajam asmeniui. Pastarasis teisminiu būdu actio Pauliana pagrindu nuginčijo 2007 m. lapkričio 30 d. dovanojimo sandorį, taip siekdamas patenkinti savo likusius finansinius reikalavimus iš ginčo turto. Siekiant išvengti šių trečiojo asmens interesų patenkinimo inicijuotas teisminis procesas dėl 2004 m. rugpjūčio 25 d. dovanojimo sutarties panaikinimo CK 1.89 straipsnio pagrindu, ginčo turtą grąžinant natūra ieškovei. Nenustatyta, kad atsakovas, kuris, be kita ko, pagal įstatymą turi pareigą rūpintis ieškove, savo neveiksnia pripažinta motina, pareigą, būtų nemokus, taip pat neteigiama, kad ginčo turtas yra tinkamas gyventi ir reikalingas ieškovės nuolatinės gyvenamosios vietos poreikiui užtikrinti. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas pakeisti restitucijos būdą (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Kasaciniuose skunduose neginčijama bylą nagrinėjusių teismų nustatyta ginčo turto kaina, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

30. Kasaciniuose skunduose nurodoma, kad restitucija turi būti įvykdoma natūra, nes ieškovė, priteisus ginčo turto ekvivalentą pinigais jai iš atsakovo, niekada negalės šios sumos išsiieškoti. Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje nebuvo aiškinamasi dėl atsakovo viso turimo turto, tačiau, šiuo atveju pritaikius restituciją, ginčo nekilnojamasis turtas yra paliekamas kaip atsakovo nuosavybė. Nors trečiasis asmuo yra taip pat atsakovo kreditorius, tačiau nustatyta, jog ginčo turtas jam nėra niekaip įkeistas. Dėl to nepagrįstais laikytini kasacinio skundo argumentai, kad nepabaigus išieškojimo proceso yra akivaizdu, jog ieškovė neatgaus iš atsakovo jokių pinigų. Pažymėtina, kad pritaikius restituciją tiek ieškovė, tiek trečiasis asmuo yra atsakovo kreditoriai, tačiau trečiojo asmens reikalavimai per se (savaime) nėra pirmesnės eilės reikalavimai lyginant su ieškovės (CPK 753, 754 straipsniai).

31. Kasaciniame skunde atsakovas argumentuoja, kad teismai, pakeisdami restitucijos būdą, pažeidė 2006 m. gruodžio 13 d. Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo 13 ir 28 straipsnius, t. y. teisę į teisingumą ir pakankamą gyvenimo lygį bei socialinę apsaugą. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ta aplinkybė, jog asmuo negalėjo suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra reikšminga sprendžiant dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu CK 1.89 straipsnio 1 dalies pagrindu, tačiau nedaro įtakos šiuo pagrindu pripažinto negaliojančiu sandorio padariniams, kurie, remiantis CK 1.89 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendrąja taisykle, yra restitucijos taikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-284-219/2016, 31 punktas). Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju buvo užtikrinti šalių procesinio lygiateisiškumo, rungimosi ir dispozityvumo principai, ieškovei, atstovaujamai jos atstovės pagal įstatymą, kaip bylos šaliai suteiktos visos CPK įtvirtintos teisės lygiai su kitomis šalimis dalyvauti teisminiame nagrinėjime, restitucija teismų buvo taikyta remiantis CK nuostatomis, ieškovė turi kitą gyvenamąją vietą, todėl šiuo atveju ginčo turtas nebūtų vienintelis ieškovės nekilnojamasis turtas, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti kasaciniame skunde nurodyto Neįgaliųjų teisių konvencijos pažeidimo.

32. Kiti kasacinio skundo argumentai vertintini kaip neturintys įtakos apskųsto apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

33. Remdamasi šioje nutartyje išdėstytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai, tinkamai įvertinę byloje esančius įrodymus, kuriais šalys grindė savo argumentus dėl restitucijos būdo, tinkamai taikydami sandorio, sudaryto savo veiksmų reikšmės negalėjusio suprasti fizinio asmens, negaliojimo teisinius padarinius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, padarė pagrįstas išvadas dėl restitucijos būdo pagrįstumo. Kasaciniuose skunduose išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamus procesinius teismų sprendimus, todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

34. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis). Kadangi nagrinėjamu atveju tiek ieškovės, tiek atsakovo kasaciniai skundai yra netenkinami, tai jų turėtos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme neatlyginamos.

35. Trečiasis asmuo AB „Luminor“ bankas, prašydamas priteisti iš ieškovės ir atsakovo bylinėjimosi išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į kasacinius skundus, atlyginimą, pateikė dokumentus, patvirtinančius, kad už advokato pagalbą sumokėjo 1815 Eur. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į procesinę bylos baigtį, šalių teisinį statusą, vadovaudamasi CPK 93 ir 98 straipsniais bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, sprendžia, kad trečiojo asmens prašymas pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš atsakovo trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

36. Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 10,91 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių bylinėjimosi išlaidų atlyginimas priteistinas valstybės naudai iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti AB „Luminor bankas“ (j. a. k. 112029270) iš A. M. (duomenys neskelbtini) 1815 (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika) Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo.

Priteisti valstybei iš A. M. (duomenys neskelbtini) 10,91 Eur (dešimt Eur 91 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo. Ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugsėjo 26 d. nutartimi Nr. 3P-21/2018, kuria areštuotas A. M. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas: 341/630 dalis 0,0630 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ir butas Nr. l (vienas) (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).

Informaciją apie priimtą teismo nutartį perduoti VĮ Registrų centrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Birutė Janavičiūtė

Virgilijus Grabinskas