Dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomojamos valstybinės žemės sklypo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-7-915/2019

Teisminio proceso Nr. 2-10-3-01017-2017-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.2; 2.6.16.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 7 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vlasava“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dalyvaujant trečiajam asmeniui akcinei bendrovei „Swedbank“, dėl vienašalio žemės nuomos sutarties dalies nutraukimo pripažinimo neteisėtu.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių nuomojamos valstybinės žemės sklypo dydžio pakeitimą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovė prašė pripažinti neteisėtu vienašalį žemės nuomos sutarties dalies nutraukimą ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.), kuriuo nutraukta 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), dalis dėl 0,62 ha nenaudojamo žemės sklypo.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė, nutraukdama valstybinės žemės nuomos sutartį, privalėjo apie tai pranešti prieš du mėnesius (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564, 6.218 straipsniai). Pasiūlymą pakeisti nuomos sutartį atsakovė pateikė 2017 m. rugpjūčio 10 d., o skundžiamą įsakymą priėmė 2017 m. rugsėjo 28 d. Žemės nuomos sutartis vienašališkai prieš terminą gali būti nutraukta tik dėl esminių sutarties pažeidimų ar esant įstatyme nustatytiems specialiems nutraukimo pagrindams (CK 6.217 straipsnio 4 dalis, 6.564 straipsnio 1 dalis). Atsakovės 2017 m. rugpjūčio 10 d. pranešime nurodyti argumentai nesudaro pagrindo vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

4. Plungės apylinkės teismas 2018 m. sausio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nustatė, kad 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N25/2003-1 ieškovei išnuomotas 3,0376 ha ploto valstybinės žemės sklypas (toliau – ir Žemės sklypas), 99 metų laikotarpiui, nurodant, kad Žemės sklypo pagrindinė tikslinė paskirtis – kitos paskirties žemė: pramonės teritorija (kodas 410). Šios sutarties 16 punkte nustatyta, kad sutartis gali būti nutraukta CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais. NŽT Palangos skyrius 2016 m. vasario 1 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad Žemės sklypas naudojamas pagal paskirtį, nepažeidžiant nuomos sutarties sąlygų. 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu pakeista 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/2003-1. Šiame susitarime, be kita ko, nustatyta, kad Žemės sklype galima statyti naujus statinius, jeigu tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumentu nustatytam teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimui, taip pat nustatyta, kad sutartis prieš terminą nutraukiama nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje nurodytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) naudojimo būdą arba keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, išskyrus atvejus, kai sutartyje nustatytas žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimas, taip pat gali būti nutraukiama kitais CK ir kitų įstatymų nustatytais atvejais (susitarimo 4.1, 16 punktai). Teismas nustatė, kad Žemės sklype yra ieškovei priklausantys statiniai: pastatas – sandėlis su administracinėmis patalpomis ir pastatas – sandėlis.

6. 2016 m. rugpjūčio 9 d. pretendentai atkurti nuosavybės teises pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai ir atsakovei NŽT prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę natūra, taip pat prašė peržiūrėti, ar pagrįstai UAB „Vlasava“ suformuotas tokio dydžio sklypas. 2016 m. spalio 28 d. NŽT Palangos skyrius atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą ir konstatavo, kad nuomininkė UAB „Vlasava“ Žemės sklypą naudoja nepažeisdama valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodytų sąlygų.

7. NŽT, išnagrinėjusi pretendentų atkurti nuosavybės teises 2016 m. gruodžio 22 d. skundą, 2017 m. sausio 25 d. rašte pažymėjo, kad, įvertinus Žemės sklypo Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje esančius duomenis bei Žemės sklypo plano M 1:1000 sprendinius, manytina, jog išnuomotas 3,0376 ha ploto žemės sklypas esamiems statiniams (administraciniam pastatui, garažui ir gamybiniam pastatui) eksploatuoti yra per didelio ploto. NŽT direktorius 2017 m. sausio 31 d. pavedimu pavedė Palangos skyriaus vedėjui spręsti klausimą dėl 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2003-1 patikslinimo, sumažinant nuomojamą Žemės sklypo plotą, reikalingą tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti (esant poreikiui atlikti patikrinimą vietoje). Vykdant šį pavedimą, buvo atliktas faktinių duomenų patikrinimas vietovėje ir 2017 m. vasario 22 d. surašytas aktas, kad Žemės sklypo šiaurinėje dalyje vykdomi statybos darbai; šiaurės rytų pusėje teritorija šiuo metu nenaudojama, bet, pasak naudotojų, teritorijoje planuojama vykdyti statybos darbus. 2017 m. vasario 27 d. raštu NŽT Palangos skyrius išsiuntė ieškovei UAB „Vlasava“ susitarimo projektą, kuriuo buvo keičiama 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N25/2003-1, pagal kurią išnuomojama 1,7822 ha Žemės sklypo dalis. Ieškovė UAB „Vlasava“ 2017 m. kovo 8 d. raštu informavo, kad nesutinka su pateiktu pasiūlymu.

8. NŽT Kretingos skyriaus specialistai pagal NŽT direktoriaus 2017 m. gegužės 26 d. pavedimą 2017 m. birželio 21 d. atliko Žemės sklypo naudojimo patikrinimą vietoje. 2017 m. birželio 23 d. Žemės naudojimo patikrinimo akte nurodyta, kad dalis išnuomoto 3,0376 ha Žemės sklypo nenaudojama, kad nenaudojamas (pagal pridedamą schemą) apie 0,52 ha plotas. 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu ieškovei UAB „Vlasava“ buvo išsiųstas susitarimo projektas, kuriuo keičiama 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartis Nr. N 25/2003-1, pagal kurią UAB „Vlasava“ išnuomoto 3,0376 ha Žemės sklypo dalis esamiems statiniams eksploatuoti sudaro 2,4176 ha. Šiuo raštu ieškovė taip pat buvo informuota, kad atsisakius suderinti minėtą susitarimo projektą, NŽT Kretingos skyrius nutrauks 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį ir 2016 m. gegužės 3 d. susitarimą dėl 0,62 ha dalies. UAB „Vlasava“ 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu informavo NŽT Palangos skyrių, kad nesutinka su pasiūlymu.

9. NŽT Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.), vadovaujantis CK 6.217 straipsnio 1 dalimi, 6.218 straipsniu, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ 2.12 papunkčiu, atsižvelgiant į 2017 m. birželio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktą, nutraukta 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), sudarytos su UAB „Vlasava“, dalis dėl 0,62 ha nenaudojamo Žemės sklypo pagal pridedamą schemą, įvertinus reikalingą naudojamą plotą tik Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems statiniams eksploatuoti.

10. Teismas konstatavo, kad ginčo sutarties dėl 0,62 ha žemės sklypo dalies nutraukimo pagrindai yra CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalis. Dalis sutarties nutraukta ne dėl to, kad ieškovė naudoja žemės sklypą ne pagal paskirtį (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o dėl to, kad ieškovei 0,62 ha dalis žemės sklypo ploto yra nereikalinga statiniams eksploatuoti, be to, yra atkuriamos nuosavybės teisės į dalį šio žemės sklypo. Teismas sprendė, kad nors nuosavybės teisės pretendentams į ginčo žemės sklypo dalį dar neatkurtos, tačiau atsakovė turėjo ir galėjo vadovautis Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje įtvirtintu pagrindu nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės. Atsakovė atliko išsamų Žemės sklypo patikrinimą ir 2017 m. birželio 23 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad ieškovei iš 3,0376 ha išnuomoto Žemės sklypo nėra reikalinga 0,62 ha ploto dalis, į kurią būtų galima atkurti nuosavybės teises pretendentams.

11. Teismas pripažino, kad ieškovei apie sutarties nutraukimą turėjo būti pranešta ne vėliau kaip prieš du mėnesius iki nuomos sutarties nutraukimo (CK 6.564 straipsnio 2 dalis) ir šis reikalavimas buvo pažeistas. Teismas nevertino nurodytų pažeidimų kaip esminių, darančių įtaką ginčijamo įsakymo teisėtumui.

12. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2018 m. gegužės 30 d. sprendimu panaikino Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – tenkino ieškinį, pripažino neteisėtu vienašalį sutarties dalies nutraukimą ir panaikino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Palangos skyriaus vedėjo 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymą Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.) dėl valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutarties Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), dalies nuraukimo.

13. Kolegija nurodė, kad ieškovei išnuomotas valstybinės žemės sklypas suformuotas Palangos miesto valdybos 2001 m. spalio 18 d. sprendimu Nr. 206, kuriuo patvirtintas sklypo dydis, ribos ir apribojimai. Sklypas suformuotas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimo Nr. 260 (originali redakcija) 16 punktu. Valstybinės žemės sklypas suformuotas siekiant išnuomoti jį ieškovei sklype esantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti.

14. Kolegija nurodė, kad NŽT inicijavo valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimą, t. y. nuomojamo sklypo ploto mažinimą, tačiau, ieškovei nesutikus, priėmė ginčijamą įsakymą, kuriuo nutraukė nuomos sutartį dėl dalies sklypo. Kolegija sprendė, kad nors ginčijamas įsakymas įvardytas kaip dalies nuomos sutarties nutraukimas, juo iš tikrųjų buvo padarytas vienašalis nuomos sutarties pakeitimas. Kai viena iš šalių atsisako susitarimu pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu. CK 6.550 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties turinys, vienas iš turinio elementų yra žemės nuomos objekto duomenys, įrašyti žemės kadastre bei viešame registre, tarp jų ir plotas (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl, ieškovei nesutinkant pakeisti sutartį, NŽT turėjo teisę inicijuoti teisminį procesą dėl sutarties pakeitimo, bet ne priimti ginčijamą administracinį aktą.

15. Kolegija pažymėjo, kad ginčijamo įsakymo teisiniu pagrindu nurodyta CK 6.217 straipsnio 1 dalis, 6.218 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.12 punktas, o faktinis pagrindas – 2017 m. birželio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo aktas ir prie jo pridėta schema. 2017 m. birželio 23 d. žemės naudojimo patikrinimo akte fiksuota, kad žemės sklypo plane M1:1000 pažymėtuose taškuose Nr. 1 ir Nr. 2 neišlikę sklypo ribas žymintys riboženkliai, o dalis sklypo šiaurės rytiniame kampe nenaudojama pagal paskirtį, nes pastatytas šiltnamis, komposto dėžė, medinis statinys (ant medinių palečių sudėti aviliai). Prie patikrinimo akto ir ginčijamo įsakymo pridėtoje schemoje nurodyta, jog apie 0,52 ha sklypo ploto naudojama ne pagal paskirtį.

16. Kolegija, remdamasi nurodytais įsakymu ir patikrinimo aktu, sprendė, kad nepagrįstai sutapatintas sklypo naudojimas ne pagal paskirtį ir sklypo nereikalingumas jame esantiems pastatams eksploatuoti, nes nors dalies sklypo nuomos sutarties nutraukimo teisiniu ir faktiniu pagrindu būtent nurodytas pažeidimas – žemės naudojimas ne pagal sutartyje nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, tačiau tame pačiame įsakyme nurodyta, jog dalis sutarties nutraukta dėl to, jog sklypo 0,62 ha plotas nereikalingas ieškovei priklausantiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre nurodytą paskirtį.

17. Kolegija nurodė, kad tais atvejais, kai kyla ginčas dėl žemės sklypo dydžio, būtinas patikrinimas, kokio dydžio žemės sklypas pastatams naudoti reikalingas realiai. Nagrinėjamu atveju NŽT ir pirmosios instancijos teismui konstatavus, jog dalis sklypo ieškovei nėra reikalinga, toks patikrinimas nebuvo atliktas. NŽT 2017 m. sausio 25 d. rašte tik padaryta prielaida dėl viso sklypo ploto nereikalingumo ieškovei priklausantiems pastatams eksploatuoti. Tai, kad nebuvo nustatoma, kokio dydžio žemės sklypas ieškovei realiai yra reikalingas, patvirtina ir nurodyti žemės nuomos sutarties pakeitimo projektai, kuriuose nurodytas skirtingas ieškovei nuomotino sklypo dydis. Kolegija pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nurodyti, jog nuomos sutarties dalies nutraukimo pagrindai yra CK 6.564 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalis, nes nuosavybės teisės pretendentams dar nėra atkurtos. Kolegija konstatavo, kad nebuvo pagrindo vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutarties dalį.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

18. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą ir palikti galioti Plungės apylinkės teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Spręsdama nuosavybės teisių atkūrimo į žemę klausimus, NŽT vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių atkūrimą piliečiams į iki 1940 m. nacionalizavimo valdytą žemę. Žemės įstatymo 9 straipsnio 11 dalyje įtvirtinta, kad be aukciono išnuomotos valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, kai į šią žemę atkuriamos nuosavybės teisės, išskyrus įstatymų, reglamentuojančių piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nustatytus atvejus.

18.2. Pagal CK 6.551 straipsnio 2 dalį, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“, 3 ir 31 punktus prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai išnuomojami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Žemės įstatymo ir Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Pagal nurodytas teisės normas nustatyta galimybė be aukciono išsinuomoti žemės sklypą po esamais savarankiškai funkcionuojančiais statiniais ar įrenginiais, o ne planuojamais statyti ar statomais. Ne aukciono būdu, t. y. lengvatine tvarka, valstybinė žemė išnuomojama su ta esmine sąlyga, kad ji reikalinga užtikrinti joje esančių eksploatuojamų statinių tinkamą naudojimą ir tik tokio ploto, koks yra būtinas šiai eksploatacijai, kitu atveju būtų pažeistos Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto imperatyviosios nuostatos.

18.3. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sutarties galiojimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Valstybinės žemės nuomos teisės ne aukciono būdu įgyvendinti būtina sąlyga yra tai, kad valstybinės žemės sklypas yra reikalingas esamam statiniui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Dėl to būtinas teisinis vertinimas, ar žemės sklype buvo vykdoma veikla, susijusi su statinio naudojimu, ar buvo numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą. Nuo to priklauso, ar asmuo turėjo teisę nuomoti žemės sklypą ne aukciono tvarka. Valstybinė žemė gali būti išnuomojama tik vadovaujantis imperatyviųjų teisės normų nuostatomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2011">3K-3-344/2011</a>). Kasacinio teismo praktikoje taip pat konstatuota, kad valstybinės žemės nuomos sandoriai, sudaryti pažeidus imperatyviųjų teisės normų nuostatas, yra niekiniai visa apimtimi arba ta dalimi, kuria buvo pažeistos imperatyviųjų teisės normų nuostatos, jeigu galima padaryti išvadą, kad sandoris būtų buvęs sudarytas ir neįtraukiant negaliojančios dalies. Analogiški reikalavimai bei teisiniai padariniai taikytini ir administraciniams aktams dėl valstybinės žemės nuomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).

18.4. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno iš jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai buvo ar jų nebuvo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-18/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-18/2008">3K-3-18/2008</a>; 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MDUvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-405/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-405/2009">3K-3-405/2009</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis), nes išvadas padarė nevertindamas visų į bylą pateiktų įrodymų.

19. Ieškovė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

19.1. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad, ieškovei nesutinkant pakeisti sutartį, NŽT turėjo teisę inicijuoti teisminį procesą dėl sutarties pakeitimo, bet ne priimti ginčijamą administracinį aktą, atitinka kasacinio teismo praktiką. Pagal kasacinio teismo praktiką valstybinės žemės nuomos santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose nenurodyta, kad galiojanti nuomos sutartis vienašališkai gali būti keičiama administraciniu aktu. Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-378/2018">e3K-3-153-378/2018</a>).

19.2. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad valstybinės žemės sklypas suformuotas siekiant išnuomoti jį ieškovei būtent sklype esantiems statiniams ir pastatams eksploatuoti ir būtent tokio dydžio, koks yra reikalingas šiems pastatams ir statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Kasacinio skundo argumentai šios išvados nepaneigia. Žemės sklype vykdomos teisėtos statybos ir Žemės sklypas yra valstybės išperkama žemė pagal Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuomojamo valstybinės žemės sklypo dydžio keitimo

20. Teisiniams santykiams dėl valstybinės žemės būdingas teisinis apibrėžtumas ir jų reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu – sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais – ir yra imperatyvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2014; 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76-684/2018, 25 punktas).

21. Žemės santykiai turi būti tvarkomi atsižvelgiant į įstatymuose įtvirtintus žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo teisių apsaugos, būtinybės žemę naudoti pagal pagrindinę tikslinę paskirtį ir kitus principus. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-219/2018">3K-3-133-219/2018</a> 16–17 punktus).

22. CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Ši CK nuostata detalizuojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kuriame nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Žemės sklypai, užstatyti fizinių ar juridinių asmenų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, išnuomojami tik šių statinių ar įrenginių nuomos terminui. Žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Analogiška nuostata įtvirtinta Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28.1 punkte.

23. Teisės normos, nustatančios statinių savininko teisę nuomoti statiniams eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypą lengvatine – ne aukciono – tvarka, šio asmens naudai suvaržo žemės savininko, t. y. valstybės, teisę disponuoti žeme kitais, efektyvesniais, būdais, teikiančiais valstybei didžiausią naudą. Dėl to ši teisė suteikiama tik esant įstatyme nustatytoms sąlygoms. Atitinkamai šių sąlygų nelikus, teisinis pagrindas valstybinę žemę nuomoti lengvatine tvarka išnyksta (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. birželio 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-281-695/2017 44 punktą).

24. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu, yra išaiškinęs, kad valstybinė žemė ne aukciono būdu išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims, jeigu žemės sklypas yra užstatytas jiems nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais. Valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis instituto paskirtis – sudaryti sąlygas pastatų savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploataciją (Žemės įstatymo 9 straipsnis, CK 6.551 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškindamas šias teisės normas kasacinis teismas yra konstatavęs, kad statinių ar įrenginių buvimas atitinkamame valstybinės žemės sklype ir žemės sklypo naudojimas jiems eksploatuoti yra būtina tokios valstybinės žemės nuomos sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-570/2008; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-491-684/2015).

25. Taip pat kasacinio teismo jurisprudencijoje yra pasisakyta dėl statiniams eksploatuoti būtino valstybinės žemės sklypo naudojimo pobūdžio, t. y. asmens teisė nuomoti ar pirkti valstybinės žemės sklypą grindžiama jos realiu faktiniu naudojimu atitinkamam tikslui – turimiems nuolatiniams statiniams ar įrenginiams eksploatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2007; 2015 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-640/2015). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, o tik tas, kurio statinys turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o jo eksploatacijai reikia turėti žemės sklypo nuomos teisę. Taigi savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013; 2014 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzIvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-232/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-232/2014">3K-3-232/2014</a>).

26. Imperatyviųjų teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos santykius, nesilaikymas sudaro prielaidas privatiems asmenims neteisėtai nuomotis valstybinę žemę lengvatinėmis sąlygomis ir išvengti realios (aukciono būdu nustatytos) kainos mokėjimo už nuomojamą valstybinę žemę, tokiu būdu nepagrįstai praturtėti visuomenės sąskaita, o tai aiškiai pažeidžia viešąjį interesą. Būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, kitaip būtų paneigta lengvatinio nuomos mokesčio paskirtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzMtMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-133-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-133-219/2018">3K-3-133-219/2018</a> 24–25 punktus).

27. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę modifikuoti sutartinius valstybinės žemės nuomos teisinius santykius – pakeisti jų turinį ar juos nutraukti – tik remdamasi bendrosiomis CK sutarčių teisės bei specialiosiomis žemės nuomos teisinius santykius reguliuojančiomis normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTM3OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-378/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-378/2018">e3K-3-153-378/2018</a>, 30 punktas).

28. Žemės nuomos sutarties nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu reglamentuoja CK 6.654 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės nuomos sutartis prieš terminą nuomotojo reikalavimu gali būti nutraukta: 1) jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį; 2) jeigu žemės nuomininkas ilgiau kaip tris mėnesius nuo žemės nuomos sutartyje nustatyto nuomos mokesčio mokėjimo termino šio mokesčio nesumoka; 3) kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pagal kasacinio teismo praktiką CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai pripažįstami specialiosios teisės normomis CK 6.217 straipsnio atžvilgiu, t. y. juose įtvirtinti pagrindai laikomi žemės nuomos sutarties esminiais pažeidimais, leidžiančiais vienašališkai nutraukti žemės nuomos sutartį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01NjUtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-565-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-565-219/2015">3K-3-565-219/2015</a>; 2018 m. balandžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjctMjE5LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-167-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-167-219/2018">3K-3-167-219/2018</a> 42 punktą).

29. Sutarties, be kita ko, ir žemės nuomos sutarties, pakeitimą reglamentuoja CK 6.223 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. CK 6.223 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, jeigu: 1) kita sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; 2) kitais sutarties ar įstatymų nustatytais atvejais. Pagal CK 6.223 straipsnio 3 dalį ieškinį dėl sutarties pakeitimo galima pareikšti tik po to, kai kita šalis atsisako pakeisti sutartį ar per trisdešimt dienų iš jos negautas atsakymas į pasiūlymą pakeisti sutartį, jeigu sutartis ar įstatymai nenustato kitokios sutarties pakeitimo tvarkos.

30. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad yra vienašališkai nuomotojo nutraukiami ir baigiasi, taikomas CK 6.564 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties nutraukimo institutas, o tais atvejais, kai žemės nuomos santykiai modifikuojami tokiu būdu, kad žemės nuomos santykiai, nors ir pasikeitę, bet ir toliau tarp šalių tęsiasi, taikomas CK 6.223 straipsnyje įtvirtintas žemės nuomos sutarties pakeitimo institutas. Pažymėtina, kad CK 6.564 straipsnyje nėra įtvirtinta galimybė vienašališkai nutraukti tik dalį žemės nuomos sutarties. Taikant CK 6.564 straipsnį yra nutraukiama visa žemės nuomos sutartis ir žemės nuomos santykiai tarp šalių baigiasi. Dalies žemės nuomos sutarties nutraukimas, sumažinant nuomojamo žemės sklypo dydį, savo esme yra žemės nuomos sutarties dalyko (CK 6.546 straipsnis) pakeitimas, todėl kvalifikuotinas ne kaip sutarties dalies nutraukimas, o kaip jos pakeitimas.

31. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tais atvejais, kai pasikeičia žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (dėl to, kad pasikeitė statinių skaičius ar dydis, ar paaiškėjus, kad sudarant žemės nuomos sutartį jis buvo netinkamai nustatytas, ar dėl kitų priežasčių), atsižvelgiant į imperatyvius reikalavimus, įtvirtintus Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, kad žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, atsižvelgiant į tai, kad būtinųjų valstybinės žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygų turi būti laikomasi ir nuomos sutarties galiojimo metu, būtina nustatyti naują žemės sklypo dydį, reikalingą statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Nustačius naują žemės sklypo dydį, pasikeitę duomenys apie žemės sklypą turi būti nurodyti žemės nuomos sutartyje (CK 6.550 straipsnio 1 dalies 3 punktas), taikant žemės nuomos sutarties pakeitimo, o ne žemės nuomos sutarties nutraukimo institutą.

32. Pažymėtina, kad nors valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), tačiau tai nereiškia, kad, pasikeitus sąlygoms ir nebelikus įstatymo įtvirtintos prielaidos toliau nuomoti pirminio dydžio valstybinės žemės sklypą (arba nustačius, kad jau sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį nebuvo tokios prielaidos), negali būti pakeistas nuomojamo žemės sklypo dydis. Žemės nuomos sutarties dalykas yra valstybinės žemės arba privačios žemės sklypas (jo dalis), suformuotas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (CK 6.546 straipsnis). Kriterijai, pagal kuriuos nustatoma, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas (jo dalis) būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, turi būti objektyvūs ir aiškūs.

33. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad tuo atveju, kai keičiasi žemės sklypo dydis, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, Nacionalinė žemės tarnyba turėtų siūlyti nuomininkui pakeisti žemės nuomos sutartį, o šiam nesutikus kreiptis į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo (CK 6.223 straipsnio 2 dalies 2 punktas), pateikdama objektyviais duomenimis ir aiškiais kriterijais paremtus įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas nuomininko statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Siūlant ar teismo tvarka reikalaujant pakeisti žemės nuomos sutartį, prie žemės nuomos sutarties pakeitimo projekto, kai žemės sklypas išnuomojamas trejiems ar daugiau metų, turėtų būti pridėtas žemės sklypo planas (CK 6.547 straipsnio 3 dalis), iš kurio būtų aiškios pakeistos žemės sklypo ribos (pvz., jos pažymėtos riboženklių koordinatėmis arba nurodant konkretų atstumą nuo riboženklio koordinačių).

34. Teisinis pagrindas keisti valstybinės žemės nuomos sutartį taikant CK 6.223 straipsnio 2 dalį yra specialusis valstybinės žemės nuomos teisinis reguliavimas (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), remiantis kuriuo žemės sklypo (jo dalies) nereikalingumas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį sudaro pagrindą modifikuoti valstybinės žemės nuomos santykius tokiu būdu, kad jie atitiktų valstybinės žemės nuomos be aukciono tikslą.

35. Nagrinėjamoje byloje Nacionalinė žemės tarnyba, nustačiusi, kad ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį reikalingas ne visas valstybinės žemės nuomos 2003 m. sausio 7 d. sutartimi Nr. N25/2003-1, pakeistos 2016 m. gegužės 3 d. susitarimu Nr. 16SŽN-38-(14.16.55), ieškovei išnuomotas 3,0376 ha Žemės sklypo plotas, 2017 m. rugpjūčio 10 d. raštu ieškovei siūlė būtent pakeisti 2003 m. sausio 7 d. valstybinės žemės nuomos sutartį, pakeičiant Žemės sklypo plotą ir sumažinant jį iki 2,4176 ha. Ieškovė su šiuo pasiūlymu nesutiko. Nacionalinė žemės tarnyba ne kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl žemės nuomos sutarties pakeitimo pagal CK 6.223 straipsnį, pateikdama įrodymus, koks žemės sklypo dydis būtinas ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, bet, pažeisdama nurodytas teisės normas, vienašališkai nutraukė dalį žemės nuomos sutarties 2017 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. 16VĮ-282-(14.16.2.).

36. Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju turėjo būti taikytas sutarties pakeitimo institutas ir kad Nacionalinė žemės tarnyba neteisėtai vienašališkai nutraukė dalį valstybinės žemės nuomos sutarties, todėl apeliacinės instancijos teismo sprendimas ieškinį tenkinti ir pripažinti neteisėtu vienašalį valstybinės žemės nuomos sutarties dalies nutraukimą paliktinas galioti. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad klausimas, kokio dydžio valstybinės žemės sklypas reikalingas ieškovės statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį, nelaikytinas šios bylos nagrinėjimo dalyku.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

37. Netenkinus atsakovės kasacinio skundo, ieškovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos kasaciniame teisme už advokato pagalbą rengiant atsiliepimą į kasacinį skundą (CPK 98 straipsnis). Ieškovė patyrė 1000 Eur išlaidų už advokato pagalbą. Vadovaujantis CPK 98 straipsniu, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 7 ir 8.14 punktais, ieškovei iš atsakovės priteistinas 1000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vlasava“ (j. a. k. 152633168) iš atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (j. a. k. 188704927) 1000 (vieną tūkstantį) Eur bylinėjimosi išlaidų kasaciniame teisme atlyginimo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Rimvydas Norkus