Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-19-511/2021
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-01414-2020-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. balandžio 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo advokato Jono Zaronskio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. G. M. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Karinos Kazakovos 2020 m. liepos 7 d. nutarimu Nr. 20-ANR_N-13194-2020 buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams dėl to, kad 2020 m. birželio 6 d. 13.20 val. Kauno r., Garliavos apyl. sen., Ražiškių k., Rokų pl.–Karkazų g. vairuodamas automobilį „BMW X3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) lenkė kelyje, kuriame pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, ruože, pažymėtame kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 140.1 punktą, 1 priedo 325 punktą, 3 priedo 1.1 punktą.
2. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimu pareiškėjo G. M. atstovės advokato padėjėjos Justinos Žemaitytės skundas tenkintas. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Karinos Kazakovos 2020 m. liepos 7 d. nutarimas Nr. 20-ANR_N-13194-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20116514447 panaikintas ir administracinio nusižengimo teisena G. M. nutraukta. Prašymas priteisti proceso išlaidas atmestas.
3. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartimi tenkintas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininko Viginto Lukošiaus apeliacinis skundas. Panaikintas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimas ir paliktas galioti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Karinos Kazakovos 2020 m. liepos 7 d. priimtas nutarimas Nr. 20-ANR_N-13194-2020.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2020 m. gruodžio 15 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo advokato J. Zaronskio prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti arba panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 1 d. nutarimą, arba pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį, perkvalifikuojant G. M. padarytą administracinį nusižengimą iš ANK 420 straipsnio 1 dalies į ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas padarė ANK 2 straipsnio, 5 straipsnio 1 dalies, 567 straipsnio 1 ir 3 dalių, 569 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo, in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principo pažeidimus, kurie yra esminiai, nes turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti. Apygardos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus, nepasinaudojo savo teise ir pareiga savarankiškai rinkti reikšmingus bylai įrodymus, neįpareigojo policijos pašalinti iškilusias abejones, įrodinėjimo pareigą perkėlė išimtinai pareiškėjui. Apygardos teismo teiginys, kad yra duomenų, paneigiančių G. M. paaiškinimą, jog, siekdamas išvengti susidūrimo su prieš jį ir už jo važiuojančiais automobiliais, jis apvažiavo staiga kliūtį sudariusį automobilį, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, grindžiamas policijos pateiktu vaizdo įrašu iš pareiškėją sustabdžiusių pareigūnų automobilio. Pažymėtina, kad pareigūnų automobilis važiavo kolonoje kartu su G. M. automobiliu trečias už posūkio manevrą atlikusio automobilio, kuris ir sukėlė tokią situaciją, kad G. M. privalėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą siekdamas išvengti susidūrimo. Minėtame vaizdo įraše prieš G. M. automobilį važiuojančio automobilio posūkio manevras užfiksuotas šiam jau įvažiavus į šalutinį kelią, vis dėlto akivaizdžiai matyti, kad šis automobilis, atlikdamas posūkio į dešinę manevrą, nerodė posūkio signalo. Todėl iš pateikto vaizdo įrašo nėra galimybės nustatyti, ar prieš pareiškėją važiuojantis automobilis ne staiga ir netikėtai stabdė, ar važiavo didesniu nei 30 km/h greičiu, ar rodė posūkio signalą prieš atlikdamas manevrą ir taip įspėdamas kitus vairuotojus, o ne sukeldamas pavojingą situaciją. Taigi darytina išvada, kad vaizdo stebėjimo kameros ne tik neužfiksavo, bet ir negalėjo užfiksuoti momento, kuris patvirtintų faktą, kad prieš pareiškėją važiuojantis automobilis manevrą atliko ne staiga. Vaizdo įrašas, kitaip nei teigia apygardos teismas, nei paneigia, nei patvirtina šio teismo nutartyje nurodytų argumentų dėl G. M. kaltės.
5.2. Prašyme keliami teisės taikymo klausimai aktualūs ir tuo aspektu, kad nėra suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, kuri leistų žemesniųjų instancijų teismams tinkamai taikyti teisės normas, kai administracinis nusižengimas padaromas galiojant ne vienam kelio ženklui ir nėra aišku, kuriam kelio ženklui yra teikiama pirmenybė, kadangi Kelių eismo taisyklės to nenustato. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad G. M. lenkė kelio ruože, pažymėtame kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą. Pažymėtina, kad kelio ženklas „Lenkti draudžiama“ yra draudžiamasis, bet su išimtimi, kad lenkti galima pavienes, važiuojančias mažesniu nei 30 km/h greičiu transporto priemones. Kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“ yra įspėjamasis, nedarantis jokių išimčių lenkimui. Kelių eismo taisyklėse (toliau – ir KET) nurodyta, kad įspėjamieji kelio ženklai įspėja vairuotoją apie būsimą pavojingą kelio ruožą, o draudžiamieji kelio ženklai ką nors draudžia arba tuos draudimus naikina. Todėl kyla pagrįstas klausimas, kuriam kelio ženklui taikoma pirmenybė – ar tam, kuris draudžia, bet nustato išimtis, ar tam, kuris tik įspėja vairuotoją apie pavojingą kelio ruožą, kaip teismai turėtų įvertinti šiuos kelio ženklus skirdami asmenims administracines nuobaudas. Šiuo atveju neaišku, už kurio kelio ženklo – „Lenkti draudžiama“ ar „Sankryža su šalutiniu keliu“ – nesilaikymą, ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą ar išvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą yra nubaustas G. M.
5.3. G. M. nuosekliai nurodė, kad prieš jo vairuojamą automobilį važiuojanti transporto priemonė važiavo galbūt mažesniu nei 30 km/h greičiu, nerodė dešinio posūkio signalo ir atliko netikėtą posūkio manevrą į dešinę pusę, dėl to, kad išvengtų avarinės situacijos ir staigiai stabdydamas nesukeltų pavojaus už jo važiuojantiems automobiliams, G. M. minėtą automobilį apvažiavo. Aplinkybės, kad prieš G. M. važiuojantis automobilis važiavo didesniu nei 30 km/h greičiu, policija neįrodė, nors tokią pareigą turėjo. Kelio ruože, kuriame užfiksuotas pažeidimas, leistinas greitis yra 70 km/h, bet vaizdo įrašas patvirtina, kad tuo metu judėjo daugiau nei penkių automobilių kolona, kurios greitis, akivaizdu, turėjo būti mažesnis nei 70 km/h. Iš vaizdo įrašo negalima nustatyti policijos automobilio greičio, todėl nėra galimybių preliminariai nustatyti ir posūkio manevrą atlikusio automobilio greičio. Apygardos teismas nesiėmė jokių priemonių, kurios pašalintų iškilusias abejones, o vadovavosi nekokybišku vaizdo įrašu, iš kurio nėra galimybės nustatyti nei kolonoje važiavusių automobilių greičio, nei ar posūkio manevrą atlikęs automobilis rodė posūkio signalą, taip pat koks atstumas buvo tarp kolonoje judančių mašinų, o šias abejones aiškino išimtinai ne G. M. naudai, vertindamas, kad tokių įrodymų pakanka jam nubausti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį.
5.4. Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn iš esmės pagal savo pavojingumą labai skirtingose situacijose. Parenkant nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo padarymą, būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes. Siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų savo paskirtį ir administracinės atsakomybės taikymo principus, nuobauda turi būti individualizuojama. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad bausmė turi atitikti teisingumo principą. Kadangi administracinių nusižengimų teisė pagal savo paskirtį labai artima baudžiamajai teisei, dėl to jai keliami iš esmės tie patys reikalavimai ir tikslai. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda pagal savo griežtumą ir dydį atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pavojingumą.
5.5. Apygardos teismas nutartyje nurodė, kad G. M. pažeidė KET 3.9, 9, 126 punktus, 140.1 punkto 1 priedą, 3 priedo 1.1 punktą ir taip padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažeidimą. Apygardos teismas netinkamai kvalifikavo G. M. veiksmus, nes jie nesukėlė pavojingos situacijos, nurodytos ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje atsakomybę už pavojingą ir chuliganišką vairavimą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją (privertė kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti). Nors G. M. pripažįsta užvažiavęs ant siauros ištisinės linijos ir dėl to gailisi, taip pasielgė ne iš chuliganiškų paskatų. Todėl jeigu būtų pripažinta, kad jis padarė ANK pažeidimą, jo veika turėtų būti kvalifikuojama kaip ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimas („Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar Kelių eismo taisyklių pažeidimas“). ANK 417 straipsnio 3 dalies pažeidimo padarymas užtraukia baudą nuo 60 iki 90 Eur ir gali būti skiriamas (bet neprivaloma) teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo vieno iki trijų mėnesių. Šiuo atveju administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. veiksmai ne tik netinkamai kvalifikuoti, bet ir paskirta per griežta 170 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.
5.6. Kaip matyti iš vaizdo įrašo, už G. M. automobilio važiuojantys automobiliai dėl jo veiksmų neturėjo keisti važiavimo krypties, todėl jiems nebuvo sukelta pavojinga situacija kelyje, be to, pareigūnai automobiliu taip pat važiavo itin arti kito automobilio ir atliko lenkimo manevrą, norėdami sustabdyti G. M., kirsdami ištisinę kelio ženklinimo liniją. Pažymėtina, jog išimtys, kai policijos pareigūnai gali nepaisyti KET, galioja tik tuo atveju, jei specialiųjų tarnybų automobilis važiuoja su įjungtais švyturėliais ir garso signalais. Tačiau vaizdo įraše ant priešais pareigūnų automobilį važiuojančio automobilio nesimato atspindžio, kuris patvirtintų, kad policijos pareigūnai lenkė priešais važiuojantį automobilį ir kirto ištisinę ženklinimo liniją įjungę automobilio švyturėlius. Tai suponuoja išvadą, kad pareigūnai vis dėlto įvertino situacijos (ne)pavojingumą, todėl, atsižvelgiant ir į pačių pareigūnų veiksmus, pagrįsta teigti, kad G. M. atliktas kliūties apvažiavimo manevras nesukėlė pavojaus eismo saugumui. Šiuo atveju apygardos teismas, pripažinęs, kad G. M. veiksmai sukėlė KET pažeidimus ir užtraukia administracinę atsakomybę, turėjo spręsti dėl veikos perkvalifikavimo pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį ir taikytinų sankcijų pagrįstumo arba atleidimo nuo atsakomybės.
6. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos viršininkas Vigintas Lukošius atsiliepimu į administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo advokato J. Zaronskio prašymą prašo pareiškėjo prašymo netenkinti. Pareigūnas atsiliepime į prašymą nurodo:
6.1. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos pareigūnas priėmė 2020 m. liepos 7 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje, šiuo nutarimu G. M. paskirta 170 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams už tai, kad vairuodamas transporto priemonę „BMW X3“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiuodamas Rokų pl., ties sankryža su Karkazų g., lenkė kelyje, kuriame pagal Kelių eismo taisykles lenkti draudžiama, lenkė ruože, pažymėtame kelio ženklu „Lenkti draudžiama“, sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, kirto siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją, išvažiuodamas į priešingos krypties eismo juostą. G. M. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina ir 2020 m. birželio 6 d. pareigūno tarnybiniame pranešime nurodytos aplinkybės, registratoriumi nufilmuotas vaizdo įrašas.
6.2. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. paaiškinimas, kad, siekdamas išvengti susidūrimo su priešais ir už jo važiuojančiais automobiliais, apvažiavo staiga kliūtį sudariusį automobilį, dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, vertintinas kaip gynybinė versija, nes KET nustatyta, kad vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma, taip pat palikti tokį tarpą iš šono, kad eismas būtų saugus.
6.3. Padarytas nusižengimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai, todėl nutarimo panaikinimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Institucija administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjo laikydamasi ANK 5 straipsnyje, 567 straipsnio 2 dalyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 32, 33 ir 34 straipsniuose nustatytų reikalavimų, įvertinus padaryto nusižengimo pavojingumą.
6.4. Apylinkės teismas netinkamai įvertino pažeidėjo elgesį, neatsižvelgdamas į tai, kad šis tokiu vairavimu kėlė pavojų, tik per atsitiktinumą aplinkui nebuvo pašalinių asmenų ir nekilo sunkių padarinių, nepagrįstai nutarė nutraukti administracinio nusižengimo bylos teiseną, t. y. visapusiškai neįvertino surinktų įrodymų.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto G. M. atstovo advokato J. Zaronskio prašymas atmestinas.
Dėl ANK 420 straipsnio 1 dalies taikymo
8. ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už kelias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingą situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas.
9. G. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas už lenkimą vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti.
10. Vietos, kuriose lenkti draudžiama, nustatytos KET 140.1–140.5 punktuose, t. y.: 1) sankryžos šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose (140.1 punktas); 2) geležinkelio pervažose ir likus 100 m atstumui iki jų (140.2 punktas); kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias (140.3 punktas); pėsčiųjų perėjose (140.4 punktas); vietose, kur važiavimo kryptimi yra daugiau kaip viena eismo juosta (140.5 punktas).
11. Pagal byloje nustatytas aplinkybes G. M., automobiliu kirsdamas siaurą ištisinę kelio ženklinimo liniją ir išvažiuodamas į priešpriešinę kelio eismo juostą, lenkė kitą automobilį kelio ruožo, pažymėto kelio ženklu „Lenkti draudžiama“ sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš dešinės“, taigi, lenkimo manevrą atliko tokioje kelio vietoje, kurioje lenkimas uždraustas pagal KET 140.1 punkto nuostatas.
12. Pareiškėjas teigia, kad lenkiama transporto priemonė važiavo galbūt mažesniu nei 30 km/val. greičiu, tai, pareiškėjo nuomone, nebuvo tinkamai ir neginčytinai nustatyta, tačiau šis argumentas sprendžiant dėl G. M. atsakomybės pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nėra svarbus. Kelio ženklo „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje draudžiama lenkti transporto priemones, išskyrus pavienes (pavienius transporto priemonių junginius), važiuojančias mažesniu kaip 30 km/val. greičiu, tačiau KET 140.1–140.5 punktuose išvardytais atvejais tokia pat išlyga nėra nustatyta ir negalioja. Taigi, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad nagrinėjamu atveju lenkimas KET 140.1 nurodytoje sankryžoje nebuvo leidžiamas, net jei priekyje važiuojanti transporto priemonė judėjo mažesniu nei 30 km/val. greičiu.
13. Pareiškėjas teigia, kad apygardos teismas netinkamai kvalifikavo G. M. veiksmus, nes administracinė atsakomybė pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį už įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant KET taikoma tik tuo atveju, jeigu tai sukėlė atitinkamus padarinius – pavojingą situaciją; G. M. pripažįsta užvažiavęs ant siauros ištisinės linijos, todėl jeigu būtų pripažinta, kad jis padarė ANK pažeidimą, jo veika turėtų būti kvalifikuojama pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Šie pareiškėjo argumentai nepagrįsti.
14. Pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį asmuo traukiamas atsakomybėn už šias alternatyvias veikas: 1) reikalavimo duoti kelią pradedant važiuoti, įvažiuojant į kelią, persirikiuojant ir kitaip keičiant važiavimo kryptį nevykdymą; 2) įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus; 3) apsisukimą geležinkelio pervažose, vietose, kur kelio matomumas bent viena kryptimi mažesnis kaip 100 metrų; 4) draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą. Šioje byloje G. M. padaryto administracinio nusižengimo esmę sudaro ne įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą ar kurio nors kito KET reikalavimų pažeidimo, nurodyto ANK 417 straipsnio 3 dalyje, padarymas, bet, kaip jau pirmiau minėta, lenkimas vietoje, kurioje lenkti pagal KET nuostatas draudžiama. Už tokią veiką atsakomybė nustatyta ANK 420 straipsnio 1 dalyje ir šiuo atveju nėra svarbu, ar taip lenkiant buvo sukelta pavojinga eismui situacija, ar ne.
15. Pareiškėjas teigia, kad G. M. privalėjo išvažiuoti į priešingą eismo juostą siekdamas išvengti susidūrimo. Dėl šio argumento pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, nagrinėdamas atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Faktines bylos aplinkybes galutinai nustato apeliacinės instancijos teismas. Iš bylos matyti, kad apylinkės teismas nusprendė, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių tokį pareiškėjo paaiškinimą, t. y. kad, siekdamas išvengti susidūrimo su priešais ir už jo važiuojančiais automobiliais, jis apvažiavo staiga kliūtį sudariusį automobilį ir dėl to išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs nagrinėjamą eismo situaciją, konstatavo, kad šios apylinkės teismo išvados niekuo nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismas teisingai atkreipė dėmesį ir į tai, kad KET 126 punkte nustatyta, jog vairuotojas, atsižvelgdamas į greitį, privalo laikytis tokio atstumo, kad neatsitrenktų į priekyje važiuojančią transporto priemonę, jeigu ji būtų stabdoma. Šios nuostatos laikymasis ypač svarbus ties sankryžomis, nes priekyje važiuojantis eismo dalyvis, sankryžoje pasukdamas į kitą kelią, gali pristabdyti ar net sustoti; tokios vietos, kaip ir nagrinėjamu atveju, paprastai pažymimos atitinkamais iš anksto apie kelių sankryžą įspėjančiais ženklais, į tai eismo dalyvis turi atkreipti dėmesį ir, be kita ko, laikytis saugaus atstumo tarp transporto priemonių. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad vaizdo įraše užfiksuotas priekyje važiavusio automobilio manevravimas jokiu būdu neišprovokavo G. M. pažeisti KET reikalavimus; užuot laikęsis saugaus atstumo nuo priekyje judančios transporto priemonės ir sulėtinęs greitį bei sulaukęs, kada priekyje važiavusi transporto priemonė pasuks į dešinę, G. M., pažeisdamas KET reikalavimus, draudžiamoje vietoje – sankryžoje – aplenkė priekyje važiuojančią transporto priemonę. Taigi, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamą situaciją vertino atsižvelgdamas tiek į vaizdo įrašo duomenis, tiek ir į konkrečioje situacijoje KET nustatytų eismo dalyviams keliamų reikalavimų kontekstą. Nesutikti su apeliacinės instancijos teismo motyvuotomis išvadomis nėra pagrindo. Pareiškėjo argumentai šių apeliacinės instancijos teismo išvadų nepaneigia.
16. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog G. M. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį nubaustas pagrįstai, todėl pareiškėjo prašymas negali būti tenkinamas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiosios specialistės Karinos Kazakovos 2020 m. liepos 7 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartį nepakeistus.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Tomas Šeškauskas
Eligijus Gladutis
