Baudžiamoji byla Nr. 2K-180-628/2021
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28251-2020-5
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.22.9.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2021 m. spalio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Sigitos Jokimaitės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutarties.
Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendžiu J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 258 straipsnio 2 dalį areštu 45 paroms. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, bausmę sumažinus vienu trečdaliu, galutinė bausmė paskirta areštas 30 parų.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 14 d. nutartimi nuteistojo J. B. apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. J. B. nuteistas už tai, kad 2020 m. balandžio mėn., tiksli diena nenustatyta, savo namo ūkiniame pastate (duomenys neskelbtini) neteisėtai laikė iš nenustatyto asmens neteisėtai įgytus nešaunamuosius ginklus: pneumatinį pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B3-3“ modelio šautuvą Nr. 2319220146050457D, priskiriamą C kategorijos nešaunamiesiems ginklams, ir pneumatinį pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro PM-X modelio pistoletą, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams, kol 2020 m. birželio 18 d. policijos pareigūnai ginklus rado ir paėmė.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu nuteistasis prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba panaikinti Tauragės apylinkės teismo 2020 m. spalio 21 d. nuosprendį, Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis). Kasatorius nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, šie pažeidimai sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, kartu tai lėmė netinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą. Šios instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo bylos įrodymus, dalimi jų nesivadovavo, vertino įrodymus atskirai, o ne kaip visumą, nevertino svarbių bylai aplinkybių, taip pat motyvuotai nepaneigė įrodymų, kurie yra pagrindas jį išteisinti arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, be to, neišnagrinėjo skundo argumentų dėl įrodymų vertinimo.
2.2. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra teisėtą ginklų įgijimą patvirtinančių duomenų. Teismui užteko fakto, kad jis prisipažino neteisėtai įgijęs ginklus. Taip jam buvo perkelta įrodinėjimo našta, pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Jo prisipažinimas išgautas įtikinant, kad jis pasielgė neteisėtai, t. y. pareigūnai įtikino jį, kad ginklai įgyti neteisėtai, nes pirkti ne ginklų parduotuvėje, o iš fizinio asmens. Tačiau tuo metu, kai pirko ginklus, jis taip nemanė, nes pirko paprastus orinius nešaunamuosius D kategorijos ginklus pagal viešą skelbimą, ginklai buvo nauji, supakuoti, su dokumentais. Be to, jis žinojo, kad nešaunamiesiems ginklams, kurių galia neviršija 7,5 džaulio (J), leidimas nereikalingas, todėl buvo tikras, kad tokio tipo ginklus gali įgyti pagal skelbimą (jo įgytų ginklų charakteristikose ir buvo nurodyta, kad jų galia neviršija 7,5 J). Tokie ginklai (pneumatiniai) parduodami ne tik ginklų parduotuvėse, bet ir turguose, siunčiami ir išperkamuoju paštu. Asmeniui, pardavinėjančiam D kategorijos nešaunamuosius ginklus, užtenka turėti licenciją. Perkantis ginklus asmuo niekur neregistruojamas. Todėl jam nebuvo pagrindo manyti, kad nešaunamuosius ginklus galima pirkti tik ginklų parduotuvėse. Jo veiksmuose nėra tyčios, jis nesuvokė, kad jo veiksmai yra neteisėti ir pavojingi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzEyLTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-312-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-312-788/2018">2K-312-788/2018</a>). Nešaunamaisiais ginklais leidžiama prekiauti tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims (Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 24 straipsnis). Byloje nenustatyta, ar asmuo, pardavęs jam ginklus, turėjo licenciją prekiauti ginklais, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad ginklai įgyti neteisėtai. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai neišsiaiškino ginklus pardavusio asmens tapatybės, net nebandė to padaryti, o teismai nesiaiškino, ar ginklus internetu galėjo parduoti juridinis asmuo (parduotuvė) ir pristatyti juos į sutartą vietą. Teismai neįsigilino į įrodymų visumą, abejones vertino jo nenaudai, todėl neteisingai nustatė bylos aplinkybes.
2.3. Ginklų dokumentai yra labai svarbus įrodymas, patvirtinantis, kad jis įsigijo 7,5 J galios ginklus ir nė neįtarė įgijęs C kategorijos nešaunamąjį ginklą (tai sužinojo tik atlikus ekspertizę). Ginklus kartu su dokumentais jis savanoriškai pateikė pareigūnams, tačiau byloje jų nėra. Ši svarbi aplinkybė neįvertinta, nors jis į bylą pridėjo garso įrašą, kuriame pareigūnė pripažįsta dokumentų į bylą neperdavusi. Apeliacinės instancijos teismas jo keliamus klausimus ir teikiamus įrodymus vertino itin šališkai – kaip gynybinę poziciją ir siekį pateisinti neteisėtus veiksmus. Tačiau faktų dėstymas negali būti laikomas gynybine pozicija. Teismas šališkai vertino pateiktus ginklų dokumentus (charakteristikas), taip pat įrodymus, patvirtinančius galimą pareigūnų suinteresuotumą ir kerštavimą jam, t. y. pareigūnai galimai bandė nuslėpti jo pateiktus ginklų dokumentus ir jų nepridėjo į bylą, nes juose nurodytas ginklų galingumas tik įrodo, kad jis nežinojo įsigijęs C kategorijos nešaunamąjį ginklą, be to, jis nebuvo informuotas apie galimybę turėti gynėją, neišaiškinta teisė neduoti parodymų prieš save (rašydamas pasiaiškinimą jis faktiškai davė parodymus prieš save).
2.4. Be to, jam neteisingai suformuluotas kaltinimas ir jo ribos, t. y. jis buvo kaltinamas ne tik įgijęs, bet ir laikęs nešaunamuosius ginklus, nors BK 258 straipsnio 2 dalyje atsakomybė už laikymą nenustatyta. Šiuo atveju visiškai nesvarbu, ar teismas dėl to jį nuteisė. Svarbu tai, kad jis buvo neteisėtai kaltinamas, pažeista jo teisė į kaltinimo aiškumą. Tai, kad jis visiškai sutiko su kaltinimu, dar kartą įrodo, kad jis neturėjo tyčios pažeisti įstatymą, ginklų neslėpė, savanoriškai juos parodė.
2.5. Taip pat teismas negalėjo nuspręsti sunaikinti 500 vnt. kulkų ir 425 vnt. šratų, kurie pagal specialisto išvadą nėra šaudmenys. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas reglamentuoja tik šaudmenų prekybą (24 straipsnis). Tuo tarpu ne šaudmenimis gali būti laisvai disponuojama civilinėje apyvartoje, jais prekiauti licencija nereikalinga. Be to, jam nebuvo pareikštas kaltinimas dėl kulkų ir šratų. Vadinasi, kulkos ir šratai turėjo būti jam grąžinti. To nepadarius iš jo neteisėtai, ne pagal įstatymą buvo atimta nuosavybė ir ją sunaikinus padaryta žala. Įstatymas nenustato jokios atsakomybės už ne šaudmenų įgijimą ir turėjimą. Pagal BK 258 straipsnio 2 dalį baudžiamoji atsakomybė dėl ne šaudmenų šaudymo iš nešaunamųjų ginklų nekyla, net jei ginklai įgyti neteisėtai, o ne šaudmenys tinka tiems ginklams. Ne šaudmenimis nedarant nusikaltimo, negali atsirasti atsakomybė.
2.6. Teismas nusprendė konfiskuoti šautuvą ir pistoletą ir perduoti šiuos ginklus Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, tačiau tokios institucijos nėra, perduoti ginklus kitai institucijai teisiškai negalima. Tai yra procesinis pažeidimas, kuris trukdo įvykdyti teismo sprendimą.
2.7. BK 258 straipsnio 2 dalis ir Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 11 straipsnio 4 dalis galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už baudžiamąjį nusižengimą. Pagal Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymą, D kategorijos ginklams priskiriami pneumatiniai ginklai, kurių sviedinio kinetinė energija yra nuo 2,5 J iki 7,5 J, taip pat visiškai netinkami naudoti ginklai ar prietaisai arba daiktai, sukonstruoti kaip svoriniai-gabaritiniai ginklų maketai (iš esmės muliažai). Toks įstatymo reguliavimas reiškia, kad D kategorijos ginklai iš esmės nėra vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui. Akivaizdu, kad tokie daiktai yra nepavojingi, jiems įsigyti leidimas nereikalingas, tiek patys daiktai, tiek jų įsigijimas neregistruojami. Todėl neįmanoma atsekti, ar asmuo D kategorijos nešaunamąjį ginklą pirko iš licenciją turinčio asmens. Nelogiška kriminalizuoti įsigijimą daiktų, kuriems nereikalingi leidimai. Todėl reikalavimas D kategorijos nešaunamuosius ginklus pirkti tik iš ginklų parduotuvės pažeidžia Konstituciją. Tokio veiksmo kriminalizavimas yra neprotingas, neatitinka baudžiamojo nusižengimo sąvokos, tam visiškai pakanka administracinės teisenos. Formalus nepavojingas įstatymo pažeidimas negali būti kriminalizuojamas, nes tai nesuderinama su konstituciniu teisinės valstybės, teisingumo, teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, saugumo ir proporcingumo principais. Baudžiamosios atsakomybės taikymas už reikalavimą pirkti tik ginklų parduotuvėje D kategorijos nešaunamąjį ginklą taip pat prieštarauja minėtiems konstituciniams principams. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde nurodyto prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Buvo laikoma, kad šis reikalavimas nepalaikomas, nes gynėjas šiuo klausimu nepasisakė. Tačiau jis (J. B.) šio reikalavimo neatsisakė, o su valstybės paskirto gynėjo pozicija nebuvo supažindintas, apskritai apie gynėją nieko nežinojo, byla apeliacine tvarka išnagrinėta jam (J. B.) nedalyvaujant (jis nesutiko dalyvauti bylos nagrinėjime dėl paskelbto šalyje karantino).
2.8. Jis nubaustas griežčiausia sankcijoje nustatyta bausme (pagal savo prigimtį areštas yra tas pats laisvės atėmimas), neapsvarsčius galimybės skirti baudą. Nuo 2019 m. areštas atliekamas pataisos namuose, kuriuose neužtikrinamas kalinčių asmenų saugumas. Bausmės atlikimas pažeidžia jo teisę į teisingą teismą, sukelia pernelyg neproporcingus ir didelius išgyvenimus. Todėl ir dėl šių priežasčių bausmės tikslai galėtų būti pasiekti realiai neatliekant arešto bausmės. Sunkesnį nusikaltimą padarę asmenys dažnai išvengia realaus laisvės atėmimo, nes jiems yra galimybė atidėti bausmės vykdymą, o lengvesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiems asmenims skiriama reali laisvės atėmimo bausmė. Taip yra pažeidžiama teisė į teisingą teismą, taip pat proporcingumo ir lygiateisiškumo principas. Galimybės atidėti areštą nebuvimas yra diskriminacinis. Jam, kaip jauno amžiaus asmeniui, galėjo būti skiriama bauda arba areštas, prižiūrint elektroninio stebėjimo priemonėmis.
2.9. Padaryta veika pripažintina mažareikšme (BK 37 straipsnis) dėl šių aplinkybių: 1) dėl padarytos veikos neigiamų padarinių nekilo, žala nepadaryta, be to, minėta, kad D kategorijos ginklai iš esmės nėra vertinami kaip keliantys grėsmę visuomenės saugumui, tokie ginklai yra nepavojingi, jiems įsigyti nereikia leidimo, jie neregistruojami. Baudžiamoji atsakomybė yra kraštutinė priemonė ir ji negali būti formali, kai nepadaroma jokia reali žala; 2) jei paaiškėtų, kad D kategorijos nešaunamasis ginklas gali būti perkamas tik ginklų parduotuvėje, tai pilnamečio asmens tokio daikto įsigijimas ne ginklų parduotuvėje jokių pavojingų pasekmių nesukelia, ginklas vis vien nebus registruojamas jokiame registre. Nusikaltimo padarymas negali priklausyti tik nuo to, ar asmuo prisipažins neteisėtai įsigijęs ginklą, ar nurodys, kad ginklą įsigijo ginklų parduotuvėje. Pareiga saugoti tokių pirkinių įsigijimo dokumentus nenustatyta, o patikrinti tokios informacijos neįmanoma, nes D kategorijos nešaunamieji ginklai neregistruojami; 3) kitose Europos Sąjungos šalyse pneumatiniai ginklai nekriminalizuojami, nė vienoje valstybėje nėra reikalavimo orinį ginklą iki 7,5 J įgyti būtent iš ginklų parduotuvės, tokie ginklai be jokių licencijų parduodami sendaikčių turguose; 4) minėta, kad jis nesuvokė, jog įsigijo C kategorijos ginklą, nes pagal skelbimą internete pirko D kategorijos ginklą, dokumentuose buvo nurodyta, kad jo galia yra 7,5 J, ši galia, kaip paaiškėjo, viršyta nežymiai, to neįmanoma pastebėti; 5) ekspertizės metu nenustatyta, kad jis kaip nors būtų bandęs nešaunamojo ginklo galią padidinti; 6) Europoje nėra nė vienos valstybės, kurioje pneumatinių nešaunamųjų ginklų civilinė apyvarta būtų uždrausta. Tokie ginklai neregistruojami, jiems nereikalingas leidimas (tikėtina, kad pneumatinių šautuvų priskyrimas nešaunamiesiems ginklams prieštarauja Europos Sąjungos teisei); 7) jis pats savanoriškai pareigūnams atidavė ginklus, bendradarbiavo.
2.10. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas jo veiksmus, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir nukrypo nuo teismų praktikos. Pats veiksmas savaime yra arba mažareikšmis, arba ne. Negalima tos pačios baudžiamosios teisės aiškinti skirtingai analogiško pobūdžio bylose. BK 37 straipsnis, nustačius šiam straipsniui taikyti būtinas sąlygas, gali būti taikomas nepriklausomai nuo to, koks BK skyrius nustato baudžiamąją atsakomybę už veikos padarymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc1LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-275/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-275/2014">2K-275/2014</a>). Teismas privalėjo įvertinti galimybę atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo, kai yra pareikštas toks prašymas. Dėl to teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
3. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Arvydas Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo normų pažeidimo nepagrįsti, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nepažeistos, priimtas nuosprendis atitinka BPK 301, 305 straipsnių reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas taip pat nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, priimtoje nutartyje į esminius apelianto argumentus atsakė ir motyvuotai paaiškino, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu. J. B. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 258 straipsnio 2 dalį. Bylos aplinkybės patvirtina, kad J. B. žinojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus ir suprato, jog ginklus įsigyja neteisėtai ir laiko neteisėtai, t. y. C kategorijos ginklą įsigijo neturėdamas leidimo ir abu ginklus (C ir D kategorijos) įsigijo ne ginklų prekybos vietoje, o pagal skelbimą internete iš asmens Kaune prie degalinės. Nors D kategorijos ginklams laikyti leidimas nereikalingas, tačiau jų įsigijimui taikomas legalaus įsigijimo reikalavimas. J. B. nuteistas už neteisėtą įgijimą, o laikymas, aprašant nusikalstamą veiką, tik nurodytas siekiant išsamiai atskleisti nusikalstamus nuteistojo veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas svarstė nuteistojo prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą ir pažymėjo, kad vien ta aplinkybė, jog BK yra įtvirtinti veiksmai, kurie pagal savo pobūdį ir galimai sukeliamus padarinius yra mažiau pavojingi, savaime nesudaro pagrindo tvirtinti, kad tokios teisės normos prieštarauja Konstitucijai. Tokių veikų mažesnis pavojingumas yra įvertintas, atskiriant jas nuo nusikaltimų ir skiriant už jų padarymą švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Skirdamas J. B. bausmę, teismas vadovavosi BK 41, 54 straipsnių nuostatomis ir, įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, J. B. apibūdinančius duomenis, padarė išvadą, kad bausmės tikslams pasiekti ir teisingumo principo įgyvendinimui užtikrinti skirtina arešto bausmė, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai. Paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Apeliacinės instancijos teismas svarstė ir nerado pagrindo skirti J. B. baudą, taip pat išdėstė motyvus, kodėl J. B. padaryta nusikalstama veika negali būti pripažinta mažareikšme (BK 37 straipsnis).
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo J. B. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų laikymosi apeliacinės instancijos teisme ir BK 258 straipsnio 2 dalies taikymo
5. Kasatorius skunde teigia, kad netinkamas BPK 20 straipsnio 5 dalies taikymas sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą, be to, šis teismas motyvuotai nepaneigė įrodymų, kurie yra pagrindas jį išteisinti, taip pat neišnagrinėjo visų skundo argumentų.
6. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-393-489/2017, 2K-237-689/2018). Pažymėtina ir tai, kad, pagal kasacinio teismo praktiką, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>). Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad, nagrinėdamas kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
7. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi teismų sprendimų turinį, juose nurodytus motyvus ir byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje atliktas įrodymų vertinimas tokių trūkumų, kuriuos nurodo kasatorius, neturi, o kasaciniame skunde keliamos abejonės dėl netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, prieštarauja bylos medžiagai ir teismų sprendimų turiniui.
8. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visus byloje surinktus duomenis (J. B. teisme duotus parodymus, 2020 m. birželio 18 d. tarnybinį pranešimą dėl rastų ir paimtų ginklų, 2020 m. birželio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolą, ginklų paieškos nacionalinėje ir Šengeno sistemoje išrašą, 2020 m. liepos 7 d. specialisto išvadą), taip pat vadovaudamasis Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo nuostatomis, padarė išvadą, kad J. B. du nešaunamuosius ginklus įgijo neteisėtai, t. y. neturėjo leidimo įsigyti C kategorijos ginklą ir abu ginklus (C ir D kategorijos) įsigijo ne ginklų prekybos vietoje, o pagal skelbimą internete iš nenustatyto asmens, Kaune prie degalinės. J. B. žinojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo reikalavimus, be to, jau buvo teistas už analogišką veiką, taigi suprato, jog ginklus įsigyja neteisėtai.
9. Apeliacinės instancijos teismas nuteistojo J. B. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Šios instancijos teismas pateikė išsamius motyvus, kodėl pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl J. B. veikos kvalifikavimo pagal BK 258 straipsnio 2 dalį, priimtoje nutartyje atsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus.
10. Pažymėtina, kad J. B. pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino ir neginčijo, jog nešaunamuosius ginklus įsigijo neteisėtai, paaiškino visas ginklų įsigijimo aplinkybes, o apie tai, kad galėjo nežinoti, jog ginklus įsigyja neteisėtai, nurodė tik apeliaciniame skunde. 2020 m. birželio 18 d. J. B. paaiškinimu teismai nesivadovavo. Išnagrinėjęs nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentus dėl 2020 m. birželio 18 d. paaiškinimo, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad šiame paaiškinime J. B. nenurodė jokių save kaltinančių duomenų, tik paaiškino, kaip įsigijo nešaunamuosius ginklus. 2020 m. birželio 18 d. J. B. nebuvo nei sulaikytas, nei apklaustas, minėtą dieną jis nebuvo pripažintas įtariamuoju. Teisė turėti gynėją J. B. buvo išaiškinta 2020 m. rugsėjo 18 d., kai jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis buvo apklaustas kaip įtariamasis. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl J. B. kaltės, vadovavosi ne jo 2020 m. birželio 18 d. rašytiniu paaiškinimu, o apklausa ikiteisminio tyrimo metu ir parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu.
11. Kaip nepagrįsti ir deklaratyvūs vertinami kasatoriaus teiginiai dėl galimo, jo manymu, pareigūnų suinteresuotumo ir kerštavimo šioje byloje. Tokius argumentus, kurie buvo nurodyti ir nuteistojo apeliaciniame skunde, motyvuotai paneigė apeliacinės instancijos teismas. Išnagrinėjęs ir įvertinęs nuteistojo nurodomus argumentus dėl galimai nuslėptų ir nepridėtų prie bylos ginklų dokumentų, teismas padarė išvadą, kad tai, ką į bylą pateikė nuteistasis, yra ne ginklų dokumentai, o naudojimosi jais instrukcijos (specifikacijos). Tokie dokumentai nėra priskirti konkrečiam ginklui, o yra skirti visiems tokio modelio ginklams. Pateikti dokumentai konkrečiai neapibūdina ir neidentifikuoja J. B. įsigytų ginklų. Atsižvelgiant į tai, padaryta išvada, kad šių dokumentų turėjimas niekaip negalėjo sudaryti pagrindo nuteistajam manyti, jog aptariamus ginklus jis įsigijo teisėtai. Vien ta aplinkybė, kad internetiniame skelbime buvo nurodyta, jog nešaunamiesiems ginklams įsigyti leidimas nereikalingas, nešalina J. B. atsakomybės perkant konkrečius ginklus ne ginklų prekybos vietoje. Šioms teismų išvadoms pritartina.
12. Nors kasatorius teigia, kad jis pirko paprastus orinius nešaunamuosius D kategorijos ginklus ir nežinojo įsigijęs C kategorijos nešaunamąjį ginklą, tai sužinojo tik atlikus ekspertizę (2020 m. liepos 7 d. specialisto išvada), tokie jo teiginiai, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, buvo įvertinti kritiškai. Darydamas tokias išvadas apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad J. B. kartą jau buvo nuteistas už analogišką nusikalstamą veiką, yra aktyviai besidomintis įvairiais ginklais asmuo.
13. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pripažintos įrodyta J. B. nusikalstamos veikos aprašymo, J. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad savo namo ūkiniame pastate neteisėtai laikė iš nenustatyto asmens neteisėtai įgytus nešaunamuosius ginklus: pneumatinį pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro „B3-3“ modelio šautuvą, priskiriamą C kategorijos nešaunamiesiems ginklams, ir pneumatinį pramoninės gamybos 4,5 mm kalibro PM-X modelio pistoletą, priskiriamą D kategorijos nešaunamiesiems ginklams. Pažymėtina, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Taigi, anot kasatoriaus, kaltinimo dalis dėl neteisėto nešaunamųjų ginklų laikymo akivaizdžiai neatitinka BK 258 straipsnio 2 dalyje apibrėžto baudžiamojo nusižengimo požymių.
14. Sutiktina su kasatoriaus argumentais, jog BK 258 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai įgijo ar nešiojo nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą daiktą. Nors toks veikos aprašymas kaltinant J. B. pagal BK 258 straipsnio 2 dalį buvo ir ikiteisminio tyrimo metu (pranešimas apie įtarimą, kaltinamasis aktas), ir aprašant jo veiką apkaltinamajame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, darytina išvada, kad J. B. buvo nuteistas būtent už neteisėtą nešaunamųjų ginklų įgijimą, o išsamiai atskleidžiant jo padarytą nusikalstamą veiką, buvo nurodytos ir šių ginklų laikymo bei suradimo aplinkybės. Pažymėtina, kad, siekiant išsamiai atskleisti neteisėto disponavimo (įgijimo ir (ar) nešiojimo) nešaunamaisiais ginklais požymius, nusikalstamos veikos aprašyme gali būti nurodomas ir neteisėtas tokių ginklų laikymas, nors už jį baudžiamoji atsakomybė įstatyme nenustatyta. Tačiau pagrindo teigti, kad tokiu būdu buvo pažeista J. B. teisė į gynybą, nėra. Iš abiejų instancijų teismų sprendimų turinio matyti, kad teismai aptarė ir vertino ginklų įgijimo aplinkybes patvirtinančius įrodymus, nuteisė J. B. būtent už neteisėtą nešaunamųjų ginklų įgijimą, tačiau, išsamiau aprašydami nusikalstamos veikos požymius, nurodė ir aplinkybes, kur nuteistasis laikė neteisėtai įgytus ginklus, kuriuos vėliau rado ir paėmė policijos pareigūnai.
15. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas nuteistojo J. B. apeliacinio skundo argumentus dėl jo kaltės, konstatavo, jog vien ta aplinkybė, kad įsigydamas ginklus nuteistasis J. B. klausė pardavėjo, ar ginklai yra legalūs, parodo, kad jam buvo žinoma, jog tiek patiems nešaunamiesiems ginklams, tiek jų įsigijimui įstatymu yra nustatyti atitinkami reikalavimai, kurių nesilaikant tokie veiksmai laikomi neteisėtais. Šią išvadą, kaip nusprendė apeliacinės instancijos teismas, dar labiau patvirtino aplinkybė, jog J. B. 2018 m. rugsėjo 6 d. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų baudžiamuoju įsakymu jau buvo nuteistas už nusikalstamos veikos, nustatytos BK 258 straipsnio 2 dalyje, padarymą, t. y. nuteistajam buvo žinomi įstatymo nešaunamųjų ginklų įsigijimui keliami reikalavimai.
16. Pritardama teismų išvadoms dėl tyčios buvimo J. B. veikoje, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tikslina, kad BK 258 straipsnio 2 dalyje nustatytas baudžiamasis nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltininkas supranta, kad neteisėtai įgyja ar nešioja nešaunamąjį ginklą ar kitokį žmonėms žaloti pritaikytą įtaisą, ir to nori. Šio baudžiamojo nusižengimo sudėtis yra formalioji. Jis yra baigtas nuo nusikalstamų veikų padarymo. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl J. B. kaltės, t. y. kad jis šią nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis), yra neteisinga, tačiau patikslinant šią apeliacinės instancijos tesimo nutarties dalį, o būtent konstatuojant veikos padarymą tiesiogine tyčia, kasatoriaus padėtis nėra pasunkinama, veikos kvalifikavimas, jos požymių aprašymas nesikeičia.
Dėl paskirtos bausmės, BK 37 straipsnio nuostatų taikymo ir prašymo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą
17. Nuteistojo J. B. manymu, teismas paskyrė jam per griežtą bausmę. Kaip matyti iš apeliacinės instancijos teismo nutarties, apeliacinės instancijos teismas svarstė švelnesnės bausmės (sankcijoje nustatytos baudos) skyrimo galimybę ir, dar kartą įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad J. B. paskirta teisinga, bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis) atitinkanti bausmė, taip pat kad švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti bausmės tikslai, be to, įvertinta ir tai, kad J. B. nedirba, todėl abejotina, ar jis turėtų lėšų baudai sumokėti. Jokių išskirtinių aplinkybių, apibūdinančių J. B. padarytą nusikalstamą veiką, kurios sudarytų pagrindą švelninti jam paskirtą bausmę, nenustatyta. Kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti arba sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Nagrinėjamoje byloje netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo skiriant bausmę nenustatyta.
18. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Taigi BK 37 straipsnis gali būti taikomas tik nusikaltimą padariusiam asmeniui. Tuo tarpu, kaip nustatyta nagrinėjamoje byloje, J. B. padarė BK 258 straipsnio 2 dalyje nurodytą baudžiamąjį nusižengimą, o įstatymas nenustato galimybės baudžiamąjį nusižengimą pripažinti mažareikšmiu. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl šio skundo argumento, teisingai pažymėjo, kad J. B. veiksmai savaime nesudaro pagrindo juos pripažinti mažareikšmiais ir dėl to atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o pačios nusikalstamos veikos mažesnis pavojingumas jau yra įvertintas įstatymų leidėjo ir įtvirtintas pačiame įstatyme, nustatant, kad ji laikoma baudžiamuoju nusižengimu, ir nustatant už jos padarymą švelnesnę baudžiamąją atsakomybę.
19. Apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodo kasatorius, nutartyje taip pat pasisakė dėl J. B. apeliaciniame skunde pateikto prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą, siekiant išsiaiškinti, ar BK 258 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta norma neprieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konstituciniams principams. Vien ta aplinkybė, kad Baudžiamajame kodekse kaip nusikalstamos veikos yra įtvirtinti veiksmai, kurie pagal savo pobūdį ir galimai sukeliamus padarinius yra mažiau pavojingi, savaime nėra pagrindas tvirtinti, kad tokios teisės normos prieštarauja Konstitucijai. Tokių veikų mažesnis pavojingumas yra įvertinamas, atskiriant jas nuo nusikaltimų ir skiriant už jų padarymą švelnesnes bausmes, nesusijusias su laisvės atėmimu. Be to, prerogatyva nustatyti ir keisti teisinį reguliavimą priklauso įstatymų leidžiamajai valdžiai. Tai, kad ateityje tam tikra nusikalstama veika gali būti dekriminalizuota, savaime nerodo normos, kurioje nustatyta atsakomybė už tokią nusikalstamą veiką, prieštaravimo Konstitucijai ir joje įtvirtintiems pamatiniams teisės principams.
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų
20. Kasatoriaus kasacinio skundo argumentai dėl to, kad teismas nepagrįstai nusprendė sunaikinti 500 vnt. „Diabojo Boxer“ 4,5 mm kalibro kulkų ir 425 vnt. „Razor Gun“ 4,46 mm kalibro šratų, atmetami kaip nepagrįsti. Iš tiesų, kaip nurodo kasatorius, specialisto išvadoje konstatuota, kad kulkos ir šratai nėra šaudmenys. Tačiau specialisto išvadoje taip pat nurodyta, kad tokios kulkos ir šratai skirti būtent C ir D kategorijų nešaunamiesiems ginklams. Iš byloje esančio savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad J. B. pateikė ūkiniame pastate laikytus pneumatinį pistoletą ir pneumatinį šautuvą bei dėžutę su 500 vnt. 4,5 mm kalibro kulkų ir buteliuką su 425 vnt. šratų. Iš nuteistojo parodymų nustatyta, kad kulkas ir šratus jis įsigijo turguje, juos naudojo šaudyti būtent neteisėtai įsigytais ginklais. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas konfiskuoti kulkas ir šratus pagrįstas. Šie konkretūs daiktai – kulkos ir šratai buvo skirti būtent konkretiems nelegaliai įgytiems ginklams panaudoti, tokiu būdu jie, kaip pagrįstai įvertino apeliacinės instancijos teismas, laikytini padarytos nusikalstamos veikos objektyviosios pusės dalyko dalimi. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atsakė į argumentus dėl Lietuvos Respublikos ginklų fondo prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kuris nuo 2020 m. liepos 1 d. veiklos nebevykdo, tačiau jo veiklą tęsia Turto valdymo ir ūkio departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ginklų skyrius. Ši bylos aplinkybė nuteistojo procesinių teisių nepažeidžia.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Olegas Fedosiukas
Artūras Pažarskis
Sigita Jokimaitė
