R. Ž. pagal BK 222 str., 227 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-181-788/2021

Teisminio proceso Nr. 1-03-7-00012-2017-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.6; 1.1.9.1; 1.1.9.7

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. spalio 21 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Jokimaitės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Valentinui Aleknai,

atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą E. Č., jo gynėjui advokatui Aidui Mažeikai,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Rimvydo Valentukevičiaus kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio.

Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendžiu E. Č. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 184 straipsnio 1 dalį 5000 Eur (100 MGL) dydžio bauda; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 10 000 Eur (200 MGL) dydžio bauda; pagal BK 227 straipsnio 1 dalį 25 500 Eur (510 MGL) dydžio bauda; pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 5000 Eur (100 MGL) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta bausmė – 25 500 Eur (510 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 17 000 Eur (340 MGL) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 15 d. 9.30 val. iki 2018 m. sausio 17 d. 9 val. (dvi dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 16 800 Eur (336 MGL) dydžio bauda. E. Č. įpareigotas baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendis pakeistas. Nuosprendžio dalis, kuria E. Č. nuteistas pagal BK 227 straipsnio 1 dalį, 184 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį subendrinta 25 500 Eur (510 MGL) dydžio bauda, panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis.

E. Č., padaręs nusikalstamas veikas, nustatytas BK 227 straipsnio 1 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas A. M. atsakomybėn be užstato. E. Č. baudžiamoji byla nutraukta. Nustatytas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminas.

Nagrinėjamoje byloje taip pat pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nuteistas R. Ž. ir jam paskirta subendrinta bausmė – 690 MGL (34 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, R. Ž. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 460 MGL (23 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, BPK 140 straipsnio 9 dalimi, į bausmę įskaitytas sulaikymo laikas nuo 2018 m. sausio 15 d., 12.25 val. iki 2018 m. sausio 17 d., 9.45 val. (2 dienos), vieną suėmimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir nustatyta, kad neatlikta bausmės dalis yra 456 MGL dydžio bauda, t. y. 22 800 Eur.

Dėl nuteistojo R. Ž. kasacinis skundas nėra paduotas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Nagrinėjamoje byloje E. Č. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą padarius BK 227 straipsnio 1 dalyje, BK 184 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Šios nusikalstamos veikos padarytos šiomis aplinkybėmis (detalesnis padarytų nusikalstamų veikų aprašymas pateiktas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiuose):

1.1. E. Č., būdamas UAB „I“ savininkas ir generalinis direktorius, siekdamas valstybės tarnautojui prilyginto asmens – UAB „D“ direktoriaus R. Ž. teisėto veikimo vykdant įgaliojimus, t. y. pastarojo palankumo vykdant ir kontroliuojant tarp UAB „D“ ir UAB „I“ 2017 m. sausio 6 d. sudarytą buitinių nuotekų siurblinės ir nuotekų spaudimo linijos rekonstravimo (duomenys neskelbtini), projektavimo ir statybos sutartį Nr. PIRK-11-17 (vertė 95 590,00 Eur), taip pat siekdamas R. Ž. teisėtų įgaliojimų, susijusių su 2017 m. vasario 9 d. vandentiekio ir nuotekų skirstomųjų tinklų rekonstravimo darbų bei jų defektų ištaisymo Alytaus mieste rangos sutarties Nr. PIRK-22-17 (vertė 924 816,31 Eur) vykdymu ir jos kontrole, taip pat siekdamas bendro R. Ž., kaip UAB „D“ administracijos vadovo, palankumo palaikant glaudžius ir naudingus UAB „I“ ir UAB „D“ tarpusavio sutartinius darbų rangos santykius ateityje, laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės mėn. pradžios iki 2017 m. gruodžio 15 d. telefoninių pokalbių ir tiesioginių susitikimų metu Alytuje tęstiniais tyčiniais veiksmais tiesiogiai pažadėjo ir susitarė su R. Ž. duoti jam (R. Ž.) kyšį – turtinę naudą, išvengiant išlaidų už savo ir trečiųjų asmenų V. Ž. ir O. Č. reikmėms įgyjamus gaminius bei paslaugas, ir šiuo tikslu aptarė užmaskuotą kyšio davimo būdą. Tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, E. Č. per du kartus tyčiniais tęstiniais veiksmais davė R. Ž. bendros 5635,33 Eur vertės kyšį jam (E. Č.) patikėtu ir savo žinioje esančiu UAB „I“ turtu, šios bendrovės lėšomis sumokėdamas: 2017 m. birželio 12 d. banko pavedimu 1500 Eur ir 2017 m. rugsėjo 6 d. banko pavedimu 3089,89 Eur (iš viso 4589,89 Eur) UAB „A“ už R. Ž. asmeninėms reikmėms užsakytas, pagamintas ir asmeniškai naudoti perduotas lauko duris, langus, vidaus duris bei jų sudėtines komplektuojamąsias detales; 2017 m. gruodžio 15 d. banko pavedimu 1045,44 Eur UAB „G“ už R. Ž. asmeninėms reikmėms ir naudai atliktus kalvės grindų betonavimo darbus.

1.2. Minėtais veiksmais E. Č. taip pat tyčia iššvaistė UAB „I“ 5635,33 Eur vertės turtą, o šių lėšų panaudojimo tikruosius tikslus ir paskirtį užmaskavo netikromis ūkinėmis operacijomis, suklastodamas ir UAB „I“ ūkinėje veikloje bei apskaitoje panaudodamas jam žinomai suklastotus tikrus dokumentus, tariamai pagrindžiančius darbų ir medžiagų įsigijimą ir panaudojimą UAB „I“ ūkinėje komercinėje veikloje. Dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo buvo negalima iš dalies nustatyti UAB „I“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros, buvusių laikotarpiu nuo 2017 m. gegužės 1 d. iki 2018 m. sausio 31 d.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų nebuvimo ir tuo pagrindu BK 40 straipsnio nuostatų netaikymo E. Č., netinkamai įvertino bylos aplinkybes ir dėl to neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistasis, pripažindamas savo kaltę ir visiškai atskleisdamas padarytų nusikalstamų veikų faktines aplinkybes, nurodė, jog dėl jų nuoširdžiai gailisi, todėl byloje pagrįstai nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nurodyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Pažymėta, kad nuteistasis E. Č. anksčiau nebuvo teistas, duomenų apie administracinius teisės nusižengimus nėra, jis visiškai atlygino bendrovei padarytą žalą, nusikalstamos veikos yra padarytos idealiąja sutaptimi, o nusikaltimų iniciatorius buvo kitas nuteistasis R. Ž.. Tai sudaro prielaidas, esant kitoms sąlygoms, taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą institutą. Teisėjų kolegija padarė išvadą, kad byloje nustatytos E. Č. nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, jo parodymai, nuoširdi atgaila, kritiškas savo veiksmų vertinimas, požiūris į juos, siekis ateityje nedaryti nusikalstamų veikų patvirtino, kad nusikalstami veiksmai nebuvo dėsningai nulemti jo susiformavusios įstatymams prieštaraujančių vertybių sistemos, o daugiau buvo atsitiktiniai. Konstatuota ir tai, kad teismo pasitikėjimo vertas ir E. Č. autoritetą turintis asmuo gali keisti jo vertybines nuostatas, daryti jam teigiamą įtaką, kad jis nedarytų nusikalstamų veikų ateityje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apkaltinamasis teismo nuosprendis E. Č. panaikintas ir jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Kasaciniu skundu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojas R. Valentukevičius prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžius: pašalinti E. Č. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi; panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 15 d. nuosprendžio dalį, kuria E. Č. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduotas A. M. atsakomybėn be užstato ir baudžiamoji byla jam nutraukta, ir dėl šios dalies be pakeitimų palikti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendį, kuriuo E. Č. už nusikalstamas veikas paskirtos ir subendrintos bausmės bei pripažinta, kad neatlikta bausmės dalis yra 336 MGL (16 800 Eur) dydžio bauda; kitas nuosprendžių dalis palikti nepakeistas. Kasatorius skunde nurodo:

3.1. Teismų išvados dėl E. Č. veiksmuose pripažintos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra nepagrįstos. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. Č. prisipažinimas ir aktyvi atgaila atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkto sąlygą, neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir BPK 20 straipsnio, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų.

3.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta būtinoji laidavimo instituto taikymo sąlyga pagal savo turinį nėra identiškos. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad E. Č. parodymai dėl kaltės nebuvo nuoseklūs, vienodi, kad jis savo kaltę pripažino tik dėl byloje surinktų nenuginčijamų jo kaltės įrodymų, ėmėsi priemonių nepagrįstam apmokėjimui susigrąžinti iš bendrovės UAB „G“ ir padarytam nusikaltimui nuslėpti. Apeliacinės instancijos teismo priešinga išvada, kad E. Č. baudžiamojo proceso metu nesiekė klaidinti ar apsunkinti ikiteisminio tyrimo ir savanoriškai pripažino kaltę, neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

3.3. Pirmą kartą (2018 m. sausio 15 d.) apklaustas E. Č. neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką, sąmoningai tyrėjus klaidino, kad už įtarime nurodytas duris ir langus bei betonavimo darbus R. Ž. niekada jo neprašęs sumokėti. Jo duoti parodymai buvo gerai apgalvoti, akivaizdžiai pritaikyti tikslui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Po pranešimo apie įtarimą įteikimo ir nutarties atlikti kratas turinio paskelbimo, jau žinodamas jam gresiančios baudžiamosios atsakomybės ribas, E. Č. 2018 m. vasario 1 d. UAB „I“ vardu surašė raštą UAB „G“, kuriuo prašė grąžinti UAB „G“ lėšas, nes neva per klaidą sumokėjo ne už UAB „I“ statomą objektą. Tokiais veiksmais E. Č. siekė sukurti planą išvengti bent dalies įtarimų ateityje. E. Č., kai 2019 m. balandžio 26 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, nurodė neįvardysiantis savo pozicijos dėl kaltės ir parodymus duoti atsisakė. Tik 2019 m. gegužės 15 d., t. y. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios praėjus daugiau nei metams ir keturiems mėnesiams, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnai atliko UAB „I“, UAB „A“, UAB „G“ ūkinius finansinius tyrimus, apie bylai reikšmingas aplinkybes apklausė UAB „G“, UAB „A“, UAB „I“ dirbančius ir ūkines operacijas įforminusius asmenis, E. Č. nurodė visiškai prisipažįstantis.

3.4. 2019 m. gegužės 16 d. E. Č. gynėjas pateikė prašymą atleisti E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. E. Č. kaltės pripažinimas 2019 m. gegužės 15 d. ir vėlesnėse proceso stadijose yra nulemtas išskaičiavimo, kad jo kaltė yra aiškiai pagrįsta bylos duomenimis. Nors apeliacinės instancijos teismas teisingai nustatė, kad iki 2019 m. gegužės 15 d. E. Č. parodymų gynybai nebuvo leista susipažinti su visa ikiteisminio tyrimo medžiaga, tačiau ši aplinkybė nėra pakankama spręsti, kad E. Č. dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų prisipažino savarankiškai, o ne verčiamas įrodymų. E. Č. gynybai iš įtarimo turinio nebuvo sunku numatyti, kad yra gautos įtarimus patvirtinančios specialisto išvados, kurios teikiamos įvertinus ir liudytojų parodymus. E. Č. turėjo ir galėjo žinoti visų jo apklaustų įmonės darbuotojų pozicijas, taip pat ir UAB „G“ bei UAB „A“ vadovų parodymų esmę. E. Č. savo poziciją dėl prisipažinimo išreiškė praėjus beveik mėnesiui po 2019 m. balandžio 26 d. pranešimo apie įtarimą įteikimo momento, taigi reikalingai informacijai surinkti turėjo pakankamai laiko. Net ir deklaratyviai prisipažindamas, E. Č. teisme davė iš esmės savo kaltę menkinančius parodymus. E. Č. formaliai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, vengė visiško prisipažinimo dėl dalies jam inkriminuojamų esminių aplinkybių. Dėl kaltinimo dalies, kurioje inkriminuota, kad davė kyšį, švelnindamas savo kaltę E. Č. nurodė tik tai, kad kyšį R. Ž. davė nenorėdamas sugadinti žmogiškų santykių, norėjo palaikyti gerus santykius su užsakovu, su kuriuo tuo metu turėjo dvi sutartis dėl statybos darbų atlikimo. Bet šios E. Č. nurodytos aplinkybės tik iš dalies atitinka kaltinimo turinį. Iš E. Č. parodymų matyti, kad dėl kaltinime inkriminuotų aplinkybių dėl grafiko nesilaikymo ir nuobaudų netaikymo, grafiko pratęsimo ir siekio ateityje palaikyti įmonių tarpusavio naudingus santykius jis kaltu neprisipažino, o esminių inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybių neigimas eliminuoja galimybę konstatuoti visišką savo kaltės pripažinimą. E. Č. prisipažinimas padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas neprisidėjo prie teisingo byloje nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių nustatymo. E. Č. viso proceso metu, kai buvo realiai nustatomos nusikalstamų veikų aplinkybės, teikė ikiteisminiam tyrimui klaidinančius paaiškinimus ir aktyviais veiksmais siekė trukdyti ikiteisminiam tyrimui. E. Č. neteikė jokių parodymų ar duomenų, galėjusių palengvinti ar sumažinti ikiteisminio tyrimo institucijos darbo apimtis ir proceso trukmę. Tai, kad jis 2019 m. gegužės 15 d. pritarė 2019 m. balandžio 26 d. pranešime apie įtarimą jam inkriminuotoms nusikalstamų veikų aplinkybėms, nesuteikia pagrindo tai pripažinti padėjimu ar bendradarbiavimu su tyrimą atliekančiais tyrėjais. Vertinant procesą kaip visumą, teisme pakartotas E. Č. prisipažinimas nepaneigia jo atkaklaus kaltės neigimo ilgesniuoju laikotarpiu, t. y. iš esmės viso ikiteisminio tyrimo metu.

3.5. Pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti BK 40 straipsnio, nors išsamiai nemotyvuotas, yra pagrįstas, o apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nors ir motyvuotas, yra nepagrįstas, nes bylos aplinkybės, kuriomis jis pagrįstas, teismo buvo įvertintos netinkamai, nevisapusiškai, nukrypstant nuo kasacinio teismo praktikos.

3.6. E. Č. padarytos tęstinės nusikalstamos veikos truko ilgą laiko tarpą, t. y. nuo 2017 m. gegužės mėnesio pradžios iki 2018 m. sausio 31d.; padaryti du apysunkiai nusikaltimai ir du nesunkūs nusikaltimai; visi inkriminuoti nusikaltimai padaryti turint bendrą sumanymą. Nusikalstamais veiksmais žala padaryta net keturioms skirtingoms įstatymo saugomoms vertybėms – valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams, finansų sistemai, nuosavybei, valdymo tvarkai. E. Č. pasirinko būdą, kuriuo buvo duodamas kyšis, t. y. sąmoningai pasirinko pavojingesnį nusikalstamos veikos įgyvendinimo mechanizmą, klastodamas dokumentus, apgaulingai tvarkydamas UAB „I“ apskaitą, naudodamas šios bendrovės turtą ne pagal paskirtį. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad E. Č. nusikalstami veiksmai buvo daugiau atsitiktiniai, susiklosčius atitinkamai situacijai, vertintina kaip nepagrįsta. Teismas sutelkė dėmesį vien į formalią išvadą dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo kaip padarytų idealiąja sutaptimi, tačiau ignoravo šių nusikalstamų veikų nuodugnesnio, individualizuoto įvertinimo svarbą.

3.7. Nepagrįsta ir apeliacinės instancijos teismo išvada, kad A. M. teigiama įtaka E. Č. elgesiui gali būti pakankamai svari. Ši išvada padaryta nepakankamai įsigilinus į A. M. paaiškinimus, kuriuose jis nurodė, kad jį su E. Č. sieja kelionės, būna savaičių ir mėnesių, kai su E. Č. nebendrauja, negalėjo tiksliai išdėstyti, kuo tiksliai kaltinamas E. Č.. Laiduotojas ir kaltininkas nėra saistomi tvirtais asmeniniais ryšiais, susitinka retai, bendrauja nereguliariai, jų nesieja glaudūs santykiai. A. M. ir kaltininko profesinės veiklos sritys nesutampa, t. y. A. M. veikla medicinoje visiškai nesusijusi su statyba ir darbu su kitais juridiniais asmenimis. Laiduotojas kaltininko veiką vertina kaip nelemtą atsitiktinumą, jo požiūris į kaltininko elgesį stokoja kritiškumo. Akivaizdu, kad pats laiduotojas nėra pakankamai įsigilinęs, koks yra E. Č. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumas ir priešingumas teisei, nes tik po to, kai perskaitė jam pateiktą kaltinamąjį aktą, pradėjo gilintis į tai, koks tai yra visuomenei pavojingas dalykas. Be to, E. Č. yra brandaus amžiaus, įvairiose srityse aktyviai dalyvauja socialinėje veikloje („Rotary“ klubo narys), turi ilgametę darbo patirtį statybų srityje, kur reikia nuolat vadovauti ir priimti sprendimus, susijusius ne tik su gausia pavaldinių grupe, bet ir su įvairiais užsakovais, kitais juridiniais asmenimis. E. Č. profesinėje veikloje ėjo pačias aukščiausias – pakankamai didelio juridinio asmens generalinio direktoriaus ir kartu stambesniojo savininko pareigas. Būtent E. Č. turi nemažą įtaką kitų žmonių elgesiui, dėl to į nusikalstamą veiką buvo įtraukti ir jo įmonės darbuotojai, t. y. asmenys, kurie dėl nežinojimo suklastojo ir UAB „I“ panaudojo suklastotus dokumentus. Vertintina, kad E. Č. yra brandi asmenybė, kurios gyvenimiškų vertybių sistema, sugebėjimas kontroliuoti savo veiksmus, susilaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo jau yra susiformavę. Laiduotojas E. Č. kaip brandžiai asmenybei neturi galimybės užtikrinti tinkamo ir pakankamo auklėjamojo poveikio, taigi įstatyme nurodyti tikslai gali būti pasiekti tik skyrus E. Č. bausmę.

3.8. Net ir pripažinus, kad asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nurodytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, šio straipsnio netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam yra apskritai nepaskiriamos jokios baudžiamojo poveikio priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-895/2018">2K-164-895/2018</a>). E. Č. baudžiamojo poveikio priemonės taikytos nebuvo. Apeliacinės instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą svarstyti dėl baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis) paskyrimo ir ją skirti.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo R. Valentukevičiaus kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos aplinkybės ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos sąlygos

5. Kasacinio skundo argumentai dėl nepagrįstai konstatuotos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nurodytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte (kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nurodytą veiką ir nuoširdžiai gailisi), ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos, nurodytos BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte (visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką), atmestini.

6. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką konstatuojamas tuomet, kai jis savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į savo padarytą nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-479/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017, 2K-211-1073/2019). Atitinkamai BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta sąlyga, t. y. visiškas kaltės pripažinimas, teismų praktikoje paprastai konstatuojama, kai asmuo apie padarytą veiką duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta teismo nustatytus esminius faktus. Tačiau ši sąlyga nereiškia kokių nors asmens priedermių pačiam duoti teisinį savo veikos vertinimą, visiškai sutikti su ikiteisminio tyrimo ar bylos procesiniuose dokumentuose pateikiama padarytos veikos kvalifikacija, teisiniu atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių fiksavimu ir kt.

7. Teismų praktikoje pripažįstama, kad asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyviais atsiprašymais. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems, dėti pastangas atlyginti žalą, jeigu tokia yra padaryta, padeda justicijos institucijoms aiškintis ikiteisminiam tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-84/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-685/2012, 2K-137/2015 ir kt.).

8. Konstatuotina, kad sisteminė baudžiamųjų įstatymų normų analizė neleidžia įžvelgti principinių skirtumų tarp BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos ir BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Taigi ydingais laikytini atvejai, kai teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, t. y. kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, tačiau, vadovaudamasis tomis pačiomis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atsisako pripažinti analogišką atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygą. Todėl apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė šį pirmosios instancijos teismo išvadų motyvavimo trūkumą ir jį ištaisė.

9. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos aplinkybės nustatymo, nors ir pripažino, kad E. Č. pozicija ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nuosekli, tačiau įvertino tokios pozicijos kaitos priežastis: 2018 m. sausio 15 d. apklausos metu, t. y. sulaikymo dieną, E. Č. neprisipažino dėl patirto šoko; 2019 m. balandžio 26 d. apklausos metu savo pozicijos dėl kaltės neįvardijo dėl didelės apimties, sudėtingo ir neaiškaus pranešimo apie įtarimą, o 2019 m. gegužės 15 d. apklausoje, būdamas gerai susipažinęs su įtarimu, kaltę pripažino visiškai ir davė detalius parodymus dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir tai, kad nėra duomenų, bylojančių apie tai, jog E. Č. kaltę prisipažino jau žinodamas apie byloje surinktus duomenis. Prokuroro kasaciniame skunde daroma priešinga išvada pagrįsta prielaidomis. Be to, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės neprisipažinimas ikiteisminio tyrimo metu neeliminuoja teisės tai padaryti bylos nagrinėjimo teisme metu, tačiau tokiu atveju reikšminga tai, kad prisipažinimas būtų kaltinamojo asmeninės valios aktas, o ne išskaičiavimas, kai kaltė yra aiškiai įrodyta kitais bylos duomenimis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTE2LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-516-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-516-697/2015">2K-516-697/2015</a>). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad E. Č. dar ikiteisminio tyrimo metu pripažino kaltę nelaukdamas ikiteisminio tyrimo pabaigos. Prokuroro kasacinio skundo argumentas, kad šis prisipažinimas nulemtas išimtinai išskaičiavimo ir nėra nuoširdus, vėlgi pagrįstas prielaidomis ir neleidžia paneigti priešingos apeliacinės instancijos teismo išvados. Nėra pagrindo paneigti ir apeliacinės instancijos teismo išvados, kad E. Č. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo detalūs ne tik dėl jam pačiam inkriminuotų nusikalstamų veikų, bet ir dėl jam žinomų kito kaltinamojo veiksmų ir kad tai sudarė prielaidas baudžiamojoje byloje atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Iš to matyti, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į E. Č. indėlį į tinkamą ir spartesnį baudžiamosios bylos išnagrinėjimą. Dar kartą įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo. Prokuroro pabrėžiamas faktas, kad E. Č., paaiškėjus nusikaltimų padarymui, ėmėsi priemonių nepagrįstam apmokėjimui (UAB „G“) susigrąžinti, šios instancijos teismo buvo įvertintas, tačiau šis faktas nepripažintas tokiu svarbiu, kad galėtų paneigti prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, kurį išreiškė nuteistasis, aplinkybes. Logiška, kad, nustačius E. Č. prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi aplinkybę, atitinkamai buvo nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga.

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad visi kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais grindžiama išvada dėl E. Č. nenuoširdaus gailėjimosi ir dėl išskaičiavimo nulemto prisipažinimo, apeliacinės instancijos teismo buvo išsamiai įvertinti. Taigi minėtais kasacinio skundo argumentais iš esmės siekiama pakartotinio faktinių aplinkybių vertinimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-33/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-33/2010">2K-33/2010</a>, 2K-33/2014, 2K-525-648/2015, 2K-7-8-788/2018 ir kt.). Kasatorių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus. Vien tai, kad kasatorius nesutinka su bylą nagrinėjusio teismo pateiktu įrodymų vertinimu, nenustačius esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus.

11. Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta sąlyga konstatuotos įvertinus joms nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nuosekliai pašalinti pirmosios instancijos teismo sprendime nustatyti prieštaravimai. Teismo sprendimas surašytas laikantis BPK 331 straipsnio reikalavimų, jame pateiktos išvados yra motyvuotos, aiškios, atitinkančios suformuotą teismų praktiką. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo kitaip vertinti bylos duomenis ir daryti priešingas išvadas.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

12. Kasaciniame skunde argumentuojama, kad E. Č. padarytų nusikalstamų veikų skaičius, pavojingumo laipsnis ir pobūdis, jo elgesys atskleidus nusikalstamas veikas, bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės nesuderinami su galimybe taikyti baudžiamosios atsakomybės atleidimo pagal laidavimą institutą. Šie argumentai atmestini.

13. Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis). Taigi tam, kad asmenį būtų galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, byloje turi būti nustatytos visos BK 40 straipsnio 1, 2 dalyse nurodytos sąlygos. Kita vertus, net ir nustačius visas BK 40 straipsnyje nurodytas formalias sąlygas, teismui paliekama diskrecija motyvuotai apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017). Be kita ko, teismai, spręsdami dėl laidavimo, kiekvienu atveju taip pat turi vertinti konkrečios veikos pavojingumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY0LTg5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-164-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-164-895/2018">2K-164-895/2018</a>).

14. Teisėjų kolegija nenustatė pagrindo paneigti BK 40 straipsnyje nurodytas ir apeliacinės instancijos teismo nustatytas sąlygas taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą. Skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad E. Č. padarė kelias tyčines, baigtas nusikalstamas veikas, iš kurių du nusikaltimai yra apysunkiai. Konstatuota visų nusikalstamų veikų idealioji sutaptis. Kasaciniame skunde nepateikta argumentų, leidžiančių abejoti tokiu vertinimu. Konstatavimas, kad kelios nusikalstamos veikos sudaro idealiąją sutaptį, reiškia, kad asmuo iš esmės padarė vieną veiką, kuri tik dėl teisinio reguliavimo specifikos kvalifikuojama pagal kelis BK straipsnius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-196-788/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad įstatymas nedraudžia atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas padaro idealiąją sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-145-895/2018). Taigi byloje pagrįstai konstatuota, kad E. Č. nusikalto pirmą kartą (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas) ir kad jo padarytos nusikalstamos veikos atitinka BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą. Taip pat nustatyta, kad E. Č. visiškai pripažino savo kaltę ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, atlygino padarytą žalą (BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3 punktai). Pagrindą manyti, kad E. Č. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas), apeliacinės instancijos teismas nustatė atsižvelgdamas į nuoširdžią nusikaltusio asmens atgailą, išsakytą kritišką savo veiksmų vertinimą, atsitiktinį nusikalstamų veiksmų pobūdį ir tai, kad nusikaltimų iniciatorius buvo kitas nuteistasis, išprovokavęs kyšio davimą ir su tuo susijusius kitus nusikalstamus veiksmus.

15. Prokuroro pateikiami argumentai, kuriais ginčijamas minėtos sąlygos buvimas, yra vertinamojo pobūdžio ir nepagrindžia išvados, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė formalių įstatymo reikalavimų ar neteisingai vertintų bylos duomenis. Pažymėtina ir tai, kad E. Č. pripažintas kaltu dėl nesmurtinio pobūdžio nusikaltimų, dėl šių nusikalstamų veikų neatsirado itin sunkių turtinio ar kitokio pobūdžio padarinių – turtinė žala padaryta privačiam juridiniam asmeniui ir ji yra santykinai nedidelė (5635,33 Eur).

16. Nepagrįsti yra ir kasacinio skundo argumentai dėl netinkamai parinkto laiduotojo ir jo teigiamos įtakos E. Č. elgesiui nebuvimo. Remiantis BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalimis, nusikaltęs asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Tokią išvadą teismas gali daryti įvertinęs laiduotoją apibūdinančių savybių visumą: jo asmenines savybes, veiklos pobūdį, tai, ar nenustatyta ankstesnių laiduotojo nuteisimo ar patraukimo administracinėn atsakomybėn atvejų, taip pat realias galimybes daryti teigiamą įtaką nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui, kad šis ateityje laikytųsi įstatymų ir nedarytų naujų nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-239/2008, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04Mi8yMDEw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-82/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-82/2010">2K-P-82/2010</a>, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-312/2011). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas, nenukrypdamas nuo teismų praktikoje suformuotų reikalavimų, atsižvelgė į pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje įvykusią laiduotojo A. M. apklausą ir nuosprendyje pateikė įtikinamus motyvus, kodėl sprendžia, kad šis asmuo yra vertas teismo pasitikėjimo ir turės teigiamos įtakos E. Č.. Teismas įvertino laiduotojo charakteristiką, išsilavinimą, jo asmenines savybes, socialinę padėtį, gyvenimišką patirtį ir bendravimo su E. Č. pobūdį. Konstatuota, kad A. M. artimai bendrauja su E. Č., turi daug bendrų interesų, yra vyresnis už jį, yra susiformavusi asmenybė, yra profesinėje srityje gana aukštas pareigas einantis asmuo. Laiduotojas patvirtino, kad palaiko glaudžius ryšius su E. Č. ir nori jam daryti teigiamą įtaką. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo daryti išvadą, kad laiduotojas A. M. neatitinka baudžiamajame įstatyme nurodytų laiduotojui keliamų reikalavimų.

17. Nepritartina kasaciniame skunde pateiktiems argumentams, kad laiduotojo profesinės veiklos sritis nesutampa su E. Č. veiklos sritimi, kad laiduotojas pernelyg vėlai pradėjo gilintis į nusikalstamų veikų pavojingumą ir priešingumą teisei. Tokie reikalavimai laiduotojui yra pertekliniai. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad E. Č. profesinėje veikloje ėjo aukštas pareigas ir yra brandi asmenybė, todėl laiduotojas negali daryti jam teigiamos įtakos, taip pat nėra pakankami konstatuoti, kad atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas pritaikytas nesilaikant įstatymo reikalavimų. Spręsdami BK 40 straipsnio taikymo klausimą, teismai neabejotinai turi įvertinti tiek laiduotojo, tiek nusikaltusio asmens amžių, brandą, socialinę padėtį ir visas kitas byloje esančias jų asmenybę apibūdinančias aplinkybes, tačiau šiuo požiūriu įstatymas jokių išimčių nenustato. Iš esmės tai yra teismo, nagrinėjančio bylą, diskrecijos dalykas. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas nesuabejojo, kad E. Č., nepaisant jo aukštų pareigų verslo srityje ir susiformavusios asmenybės, teigiamas išorinis draugiškas poveikis padės nekartoti praeities klaidų. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti priešingą išvadą.

Dėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą taikymo

18. Kasatorius, argumentuodamas netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą byloje, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas BK 40 straipsnio nuostatas, nepagrįstai netaikė baudžiamojo poveikio priemonės – įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Šie argumentai pagrįsti.

19. BK

20. Tai, kad asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, savaime nereiškia, jog išnyksta pagrindas taikyti baudžiamojo poveikio priemones. Teisingumo ir teisinės valstybės principai reikalauja visapusiškos įstatymais ginamų vertybių apsaugos, taip pat teisingo atsako į daromus teisės pažeidimus. Atitinkamai kasaciniame skunde pagrįstai pažymėta, kad net ir pripažinus, jog asmeniui iš esmės gali būti taikomas BK 40 straipsnyje nustatytas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, baudžiamojo įstatymo netinkamą taikymą gali lemti ir tai, jog, kaltininką atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, yra apskritai neskiriamos baudžiamojo poveikio priemonės ar skiriamos tokios, kurios neatitinka padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, pavojingumo ir todėl yra neteisingos.

21. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo turi būti atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį. Nagrinėjamoje byloje tai nebuvo padaryta – apeliacinės instancijos teismas nesvarstė baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo būtinumo, taigi galutinai neįvertino asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą atitikties teisingumo, protingumo, proporcingumo reikalavimams. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad E. Č. idealiąja sutaptimi yra padaręs keturias tyčines nusikalstamas veikas, iš kurių du apysunkiai nusikaltimai, veikomis buvo padaryta žala keturioms skirtingoms įstatymo saugomoms vertybėms, t. y. teisinės valstybės siekį atitinkančiai įmonių veiklai, buhalterinės apskaitos vedimo tvarkai, nuosavybei, dokumentų teisinės apyvartos funkcionalumui ir patikimumui, bei atleisdamas E. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato ir paskirdamas vienerių metų šešių mėnesių laidavimo terminą, pritaikė pakankamai švelnius apribojimus vertinant BK 40 straipsnio instituto taikymo kontekste. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į paties E. Č. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu išreikštą poziciją ir sutikimą, kad jam būtų paskirta įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (12 t., b. l. 134–135; 15 t., b. l. 69–70). Taigi, apeliacinės instancijos teismo sprendimas E. Č. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, neskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonės, neatitinka padarytų nusikalstamų veikų pobūdžio, jų pavojingumo ir šia apimtimi yra neteisingas. Tai pripažintina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, kuriuo buvo pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis, keistinas – E. Č. BK 40 straipsnio pagrindu atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 71 straipsnis).

Dėl taikytino MGL (BBND) dydžio

22. Aprašant E. Č. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios ir apeliacinės instancijos nuosprendžiuose, klaidingai nurodyta 1045,44 Eur bankinio pavedimo data apmokant UAB „G“ už R. Ž. asmeninėms reikmėms ir naudai atliktus darbus, t. y. 2018 m. gruodžio 15 d. Iš tikrųjų šio bankinio pavedimo (kyšio davimo) data yra 2017 m. gruodžio 15 d. (6 t., b. l. 54). Klaidingai nurodytas ir apgaulingo apskaitos tvarkymo laikotarpis – iki 2018 m. rugsėjo mėn. pabaigos. Iš bylos medžiagos matyti, kad visi E. Č. inkriminuoti nusikalstami veiksmai padaryti 2017 metais, be to, 2018 m. sausio 15 d. jis nagrinėjamoje byloje buvo sulaikytas. Todėl įmokos į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą dydis nustatytinas taikant nusikalstamų veikų padarymo metu ir iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusį vieno MGL (BBND) dydį – 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897, TAR, 2014-09-11, Nr. 12127).

23. Nors dėl nuteistojo R. Ž. kasacinis skundas nepaduotas, tačiau BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nustatęs, jog netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėdama bylą, teisėjų kolegija nustatė, kad šioje byloje savo apeliaciniuose skunduose tiek prokuroras, tiek nuteistasis R. Ž. buvo nurodę, kad piniginė baudos išraiška buvo apskaičiuota neteisingai, t. y. taikant vieno MGL (BBND) dydį (50 Eur), kuris įsigaliojo tik nuo 2018 m. sausio 1 d., nors visi šiam nuteistajam inkriminuoti nusikalstami veiksmai padaryti 2017 metais. Tačiau apeliacinės instancijos teismas minėtą teiginį atmetė nurodydamas, kad R. Ž. nusikalstamas veikas padarė laikotarpiu iki 2018 m. gruodžio 15 d. Taigi apeliacinės instancijos teismas nepastebėjo jau minėtos kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos nuosprendyje klaidingai nurodytos 1045,44 Eur bankinio pavedimo datos, t. y. 2018 m. gruodžio 15 d., kai neva buvo apmokėti UAB „G“ R. Ž. naudai atlikti darbai. Iš tikrųjų šio bankinio pavedimo (kyšio davimo ir priėmimo) data yra 2017 m. gruodžio 15 d. (6 t., b. l. 54). Apeliacinės instancijos teismas klaidingai nurodė ir tai, kad R. Ž. padarytas nusikaltimas, nurodytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, baigtas 2018 m. rugsėjo 15 d. Pažymėtina, kad 2018 m. sausio 15 d. R. Ž. nagrinėjamoje byloje buvo sulaikytas, todėl nuorodos į 2018 m. rugsėjo ir gruodžio mėnesiais atliktus nusikalstamus veiksmus, yra akivaizdžiai klaidingos. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad R. Ž. padarytas nusikaltimas, nurodytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, baigtas 2018 m. sausio 8 d., o nusikaltimai, nurodyti BK 222 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, baigti 2018 m. sausio 31 d., tačiau argumentų tokiam vertinimui nepateikta. Šiame kontekste pažymėtina, kad tiek kaltinamajame akte, tiek teismų nuosprendžiuose yra nemažai techninio pobūdžio klaidų nurodant padarytų nusikalstamų veikų laikotarpius. Kita vertus, iš kaltinamojo akto (14 t., b. l. 3–95) turinio matyti, kad vėliausio R. Ž. inkriminuoto nusikalstamo veikimo realus laikotarpis nurodytas „iki 2018 m. sausio mėn.“.

24. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo R. Ž. apeliacinio skundo teiginiai dėl jo padarytų nusikalstamų veikų laiko ir taikytino MGL (BBND) dydžio buvo atmesti darant nuorodas į klaidingas atskirų veiksmų datas ir laikotarpius, o įtikinamų argumentų, iš kurių būtų galima spręsti apie pagrindą taikyti MGL (BBND) dydį, įsigaliojusį nuo 2018 m. sausio 1 d., nepateikta, ši aplinkybė vertintina nuteistojo naudai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad R. Ž. paskirtos baudos dydis turi būti perskaičiuotas taikant nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusį vieno MGL (BBND) dydį, t. y. 37,66 Eur (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimas Nr. 897, TAR, 2014-09-11, Nr. 12127).

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo 2020 m. balandžio 9 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. sausio 15 d. nuosprendį.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 40 straipsnį E. Č. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 80 MGL (3 012,80 Eur) dydžio įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją paskirti sumokėti per tris mėnesius nuo šios nutarties paskelbimo dienos.

Nustatyti, kad nuteistajam R. Ž. paskirtos galutinės 460 MGL dydžio baudos piniginė išraiška yra 17 323,60 Eur, o neatliktos 456 MGL dydžio baudos bausmės dalies piniginė išraiška yra 17 172,96 Eur.

Kitą nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Sigita Jokimaitė

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas