Dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už netinkamai organizuotą ir per ilgai trukusį baudžiamąjį procesą, aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-106-1120/2025

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-16185-2023-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.10.5.2.6 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. birželio 4 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Agnės Tikniūtės (pranešėja) ir Egidijos Tamošiūnienės,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo L. T. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybės atsakomybę už netinkamai organizuotą ir per ilgai trukusį baudžiamąjį procesą, aiškinimo ir taikymo.

2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 36 961,57 Eur negautų pajamų – neišmokėto darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu dėl baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje, 0,07 proc. dydžio kasmėnesinius delspinigius nuo neišmokėto ieškovui nušalinimo baudžiamojoje byloje nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokesčio iki teismo sprendimo šioje byloje galutinio įvykdymo, 2735 Eur išlaidų, susijusių su bylinėjimusi nurodytos baudžiamosios bylos procese, atlyginimo (išlaidos už dokumentų kopijavimo paslaugas, samdant advokatus, kelionės išlaidos), 50 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. palūkanų nuo prašomos priteisti bendros sumos nuo ieškinio padavimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

3. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) Kauno valdyboje 2019 m. vasario 13 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą padarius nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnio 2 dalį. Ikiteisminis tyrimas truko ilgai ir galiausiai prokuroras surašė kaltinamąjį aktą. Tačiau šis kaltinimas buvo grindžiamas nepagrįstomis prielaidomis.

4. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 350 MGL (17 500 Eur) bauda, baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės tarnyboje ir viešuosiuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams, iš ieškovo konfiskuoti 2660 Eur. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendį, priėmė naują nuosprendį ieškovą išteisinti, konstatavęs, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors išteisinamasis nuosprendis buvo išsamiai motyvuotas ir pagrįstas, prokuroras nuosprendį kasacine tvarka apskundė Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, šis kasacinį skundą atmetė.

5. Ieškovas teigė, kad jis buvo išteisintas net neatnaujinus baudžiamosios bylos proceso dėl kokių nors naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tiesiog baudžiamosios bylos procese, vykusiame apeliaciniame teisme, todėl pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) Protokolo Nr. 7 nuostatas ieškovas turi teisę į žalos, padarytos baudžiamuoju procesu, atlyginimą. Be to, baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo užvilkintas, dėl to ieškovui padaryta didelė neturtinė žala. Baudžiamojoje byloje buvo tiriamas ir nagrinėjamas vienas įtarimo (kaltinimo) epizodas. Ieškovas nuosekliai ginčijo įtarimą ir kaltinimą, nepagrįstą pirmosios instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos ištyrimas ir išnagrinėjimas užtruko labai ilgai – įtarimas ieškovui pareikštas 2019 m. vasario 13 d., o kasacinio teismo nutartis priimta 2023 m. gegužės 3 d.

6. Dėl baudžiamojo proceso ieškovas neteko darbo pajamų, todėl iš atsakovės priteistina 36 961,57 Eur negautų pajamų ir 0,07 procento dydžio delspinigiai Lietuvos Respublikos darbo kodekso 147 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. A1-40 pagrindu.

7. Ieškovui taip pat priteistina bylinėjimosi išlaidų, kurios susidarė ieškovui samdant advokatus teisinei pagalbai, kopijavimo išlaidos baudžiamojoje byloje, kelionės išlaidos į teismo posėdžius, atlyginimas. Išlaidas patvirtinančių dokumentų ieškovas neturi, todėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo klausimas spręstinas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

8. Ieškovas teigė, kad dėl nepagrįsto patraukimo baudžiamojon atsakomybėn jis patyrė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje nurodytus neigiamus padarinius. Ieškovo atžvilgiu buvo atlikta nemažai ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos ir kt.), jis ilgą laiką buvo nušalintas nuo pareigų. Ieškovas patyrė neigiamo pobūdžio dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinį sukrėtimą, kurį laiką sirgo depresija, jis patyrė pažeminimą, nepelnytai pablogėjo jo reputacija, bendravimo galimybės. Ieškovas ilgą laiką buvo nežinioje. Prokuroras nepagrįstai naudojosi savo procesine teise ir apeliaciniu skundu, vėliau kasaciniu skundu siekė pabloginti ieškovo teisinę padėtį. Ieškovo byla daug kartų buvo minima visuomenės informavimo priemonių publikacijose, publikuotos ir ieškovo fotografijos, ieškovas įvardytas kaip „korupcionierius“, jis, iki tol ėjęs atsakingas pareigas, buvo nepelnytai visuomenės pažemintas, sumažėjo jo bendravimo galimybės. Baudžiamojo proceso metu ieškovas su tuometine sugyventine laukėsi kūdikio, tačiau dėl sugyventinės išgyvenimų 2020 m. jo neteko. Ieškovas daug metų nepriekaištingai dirbo valstybės tarnyboje, buvo teigiamai charakterizuojamas. Dėl baudžiamojo proceso ieškovui teko ilgą laiką verstis privačia veikla. Pernelyg ilga proceso trukmė reikšminga sprendžiant žalos atlyginimo klausimą. Ieškovas savo patirtą neturtinę žalą įvertino 50 000 Eur.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

9. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 12 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – priteisė ieškovui iš atsakovės 2605 Eur už teisinę gynybą baudžiamojoje byloje. Kitą ieškinio dalį teismas atmetė.

10. Teismas nurodė, kad STT Kauno valdyboje buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 03-7-0002-19 dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje, 227 straipsnio 2 dalyje. Ikiteisminio tyrimo metu 2019 m. vasario 13 d. ieškovui įteiktas pranešimas apie įtarimą dėl BK 225 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. kad ieškovas, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. savo ir kito asmens (L. P.) naudai susitarė su UAB „EDS projektai“ darbuotoju, šios bendrovės vieninteliu akcininku, iš jo priimti kyšį – automatinius kiemo vartus, įrengiant juos asmeninės nuosavybės teise L. P. priklausančio gyvenamojo namo žemės sklype, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už UAB „EDS projektai“ Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje (pastatas įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą) atliekamų remonto darbų (žinant, kad kultūros vertybė remontuojama neturint parengto ir suderinto projekto) nestabdymą.

11. STT Kauno valdybos 2019 m. vasario 15 d. nutarimu ieškovui paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 15 d. nutartimi ieškovas laikinai nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2019 m. gegužės 15 d. buvo nušalintas nuo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausio valstybinio inspektoriaus pareigų. Teismo nutartimis nušalinimas nuo pareigų buvo tęsiamas nuo 2019 m. gegužės 15 d. iki 2019 m. rugpjūčio 15 d., ieškovo skundai dėl nušalinimo nepagrįstumo nebuvo tenkinami.

12. Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorui 2019 m. liepos 12 d. surašius kaltinamąjį aktą, baudžiamoji byla ieškovo atžvilgiu buvo perduota teismui ir Kauno apygardos teismo 2019 m. rugpjūčio 9 d., 2019 m. lapkričio 18 d., 2020 m. vasario 17 d., 2019 m. gegužės 15 d., 2020 m. rugpjūčio 4 d. nutartimis nušalinimo nuo pareigų terminas buvo tęsiamas. Ieškovo skundai dėl nušalinimo nuo pareigų nebuvo patenkinti.

13. Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendžiu ieškovas buvo pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 225 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta 350 MGL dydžio (17 500 Eur) bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens darbą valstybės tarnyboje bei viešuosiuose juridiniuose asmenyse atėmimas trejiems metams, iš ieškovo konfiskuota 2660 Eur, iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta procesinė prievartos priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – palikta nepakeista. Ieškovas pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė nuosprendį jo atžvilgiu panaikinti ir bylą perduoti prokurorui arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba priimti ieškovui išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 17 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMjEtMTA3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-21-1076/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-21-1076/2022">1A-21-1076/2022</a> atnaujino įrodymų tyrimą, nes buvo būtina atlikti papildomus įrodymų tyrimo veiksmus. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu panaikino Kauno apygardos teismo 2020 m. spalio 28 d. nuosprendį ir priėmė naują nuosprendį – L. T. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikino sprendimą konfiskuoti iš ieškovo 2660 Eur, taip pat jam paskirtą procesinės prievartos priemonę – laikiną nušalinimą nuo pareigų ir kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIxLTUxMS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-121-511/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-121-511/2023">2K-121-511/2023</a> pagal prokuroro kasacinį skundą, 2023 m. gegužės 3 d. nutartimi jį atmetė.

14. Nagrinėjamoje byloje teismas nustatė, kad apkaltinamasis nuosprendis ieškovui panaikintas vadovaujantis in dubio pro reo principu (abejonės vertinamos kaltinamojo naudai), ieškovas išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. išteisinamajame nuosprendyje ieškovo atžvilgiu nėra konstatuota jokių esminių pirmosios instancijos teisme padarytų baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų, o išteisinamasis nuosprendis ieškovo atžvilgiu priimtas atsižvelgiant į tai, kad byloje ištirtų ir įvertintų duomenų visuma vienareikšmiškai nepatvirtina kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, kad ieškovas, parengdamas reikalavimą pašalinti pažeidimus, tačiau nesustabdydamas darbų, elgėsi neteisėtai ir kad vartų sumontavimas buvo atlygis už šį neteisėtą jo veikimą, todėl nebuvo pagrindo teismui padaryti neabejotiną išvadą dėl ieškovo inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutartis).

16. Skirtingos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvados baudžiamojoje byloje yra susijusios su skirtingu kaltinamojo veiksmų atlikimo įrodymų vertinimu. Apeliacinės instancijos teismas laikė, kad byloje yra duomenų, jog ieškovas savo elgesiu galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes, kaip matyti iš Kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose užfiksuotų pokalbių, nuo tos pačios dienos, kai apsilankė gimnazijoje, ieškovas aktyviai bendravo ir derino veiksmus su D. B. ir kitais asmenimis, neformaliai susitikinėjo su D. B., pats rodė didelį interesą kuo greičiau sutvarkyti visą projektinę dokumentaciją, o tai iš esmės peržengė įprastines valstybės institucijos bendravimo ir konsultavimo ribas santykiuose su piliečiais ar privačiomis įmonėmis. Tačiau šie duomenys savaime dar nepagrindžia kaltinamajame akte nurodytų aplinkybių, kad vartų pastatymas buvo atlygis būtent už neteisėtą ieškovo neveikimą toleruojant darbus, kuriems buvo reikalingas oficialus paveldosaugos leidimas, dėl to teisėjų kolegija, vadovaudamasi in dubio pro reo principu, nusprendė, kad ieškovas nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taigi ieškovo išteisinimo pagrindas – nenustatytas neabejotinas ir vienareikšmiškas ieškovo neteisėtas neveikimas, neaiškus tyčios turinys (esant duomenų, kad atliktiems paprastojo remonto darbams oficialus leidimas nebuvo reikalingas) – nepaneigė, jog faktiškai ieškovas buvo atlikęs veiksmus. Apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo nei pirmosios instancijos teismas, nenustatyta pirmosios instancijos teismo, nagrinėjusio baudžiamąją bylą, padarytų esminių klaidų, lėmusių nepagrįsto nuosprendžio priėmimą, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, neteisėtų veiksmų neatliko, t. y. nepažeidė pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai.

17. Ieškovas taip pat nurodė, kad ir ikiteisminiu tyrimu jam buvo padaryta žala, nes ieškovas dėl nušalinimo negavo daug pajamų, turėjo kitų išlaidų. Ieškovas nedetalizavo, kokių ikiteisminio tyrimo metu įstatymų nustatytų priemonių nesiimta ar nepagrįstai imtasi, ką ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai ir (ar) prokuroras vykdė netinkamai, kokios padarytos klaidos ikiteisminio tyrimo metu, kad jis buvo nepagrįstai įtartas ar apkaltintas.

18. Atlikus kriminalinės žvalgybos tyrimą, buvo nustatyti galimi padarytų nusikalstamų veikų, nustatytų BK 225 straipsnio 2 dalyje ir 227 straipsnio 2 dalyje, požymiai, asmenys, galimai padarę nusikalstamas veikas, – ieškovas ir D. B.. STT Kauno valdyba 2019 m. vasario 11 d. pranešimu informavo prokurorą apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 03-7-00002-19 dėl ieškovo veiksmų, įtariant, kad ieškovas, būdamas valstybės tarnautojas, dirbdamas Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiuoju valstybiniu inspektoriumi, vykdydamas jam pavestas funkcijas, susijusias su nekilnojamojo kultūros paveldo objektų vertybių apsaugos užtikrinimu, nuo 2018 m. rugpjūčio 9 d. iki 2018 m. rugsėjo 11 d. savo ir L. P. naudai tiesiogiai susitarė su UAB „EDS projektai“ darbuotoju, šios bendrovės vieninteliu akcininku D. B. iš jo priimti kyšį – automatinius kiemo vartus, įrengiant juos asmeninės nuosavybės teise priklausančio L. P. gyvenamojo namo žemės sklype, už neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už UAB „EDS projektai“ Kauno Jono Jablonskio gimnazijoje, kurios pastatas yra įrašytas į Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registrą, atliekamų remonto darbų (žinant, kad kultūros vertybė remontuojama neturint parengto ir suderinto projekto) nesustabdymą. Teismas nusprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareigūnai neturėjo pakankamai duomenų tam, kad ikiteisminis tyrimas dėl ieškovo galėtų būti pradėtas.

19. Kauno apygardos prokuratūra 2019 m. vasario 11 d. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą, prašydama leisti atlikti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę, jos fiksavimą ir kaupimą ieškovo atžvilgiu, šį jos prašymą Kauno apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. nutartimi patenkino. Taigi, kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinkti duomenys sudarė pagrindą išvadai, kad daroma nusikalstama veika, o siekis patvirtinti arba paneigti iškilusias abejones buvo pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą.

20. Ikiteisminio tyrimo metu ieškovui buvo taikomos kardomosios priemonės, procesinės prievartos priemonės, jų skyrimą patikrinus instancine tvarka, jos buvo paliktos galioti. Lietuvos apeliacinis teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, taip pat nelaikė, kad nurodytos priemonės buvo taikytos neteisėtai, o visi duomenys, gauti byloje, surinkti pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) reikalavimus ir negalėjo būti laikomi įrodymais byloje. Taigi, nors Lietuvos apeliacinis teismas priėmė išteisinamąjį nuosprendį ieškovo atžvilgiu, tačiau, sprendžiant dėl valstybės civilinės atsakomybės pagal ieškovo ieškinį, nėra pagrindo spręsti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, tarp jų – ir procesinės priemonės, buvo neteisėti.

21. Be to, yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ir pats ieškovas savo elgesiu sukūrė pagrįstas prielaidas įtarti, jog gali būti daroma nusikalstama veika. Lietuvos apeliacinis teismas, baudžiamojoje byloje priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad ieškovas savo elgesiu galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad pranešimas apie įtarimą ieškovui buvo įteiktas 2019 m. vasario 13 d., parodymus jis duoti atsisakė. Taigi, paties ieškovo veiksmai sudarė pagrįstas prielaidas ne tik pradėti baudžiamąjį procesą, bet ir jį tęsti.

22. Teismas nurodė, kad ikiteisminiame tyrime ieškovas nebuvo vienintelis įtariamasis, be to, jis buvo įtariamas sunkiu nusikaltimo padarymu; pakankamai intensyviai buvo atliekama daugybė procesinių veiksmų ir pan. Šiuo atveju nenustatyta, ir ieškovas nenurodo laikotarpio, kurio metu nebūtų buvę atliekami jokie procesiniai veiksmai ar kokie nors veiksmai būtų atliekami per ilgai. Ieškinyje ieškovas apsiribojo tik nekonkrečiais teiginiais, kad proceso trukmė pernelyg ilga. Be to, asmuo, kuriam yra pranešta apie įtarimus, kad jis padarė nusikalstamą veiką, bet kurioje baudžiamojo proceso stadijoje gali prašyti apginti jo teisę į įmanomai trumpesnį bylos nagrinėjimą, jeigu jis mano, kad yra nepateisinamo delsimo požymių (BPK 215 straipsnio 1 dalis). Ieškovas tokia savo procesine teise nepasinaudojo.

23. Teismas konstatavo, kad pareigūnų veiksmų, nurodytų ieškinyje, neteisėtumas ieškovo neįrodytas ir nėra pagrindo išvadai, jog egzistuoja viena iš valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėti veiksmai. Dėl to teismas nusprendė nepasisakyti dėl kitų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio – įrodinėjimo pagrįstumo.

24. Teismas, atsižvelgdamas į BPK 106 straipsnio 3 dalies nuostatą, pagal kurią tokių išlaidų atlyginimas nesiejamas su pareigūnų neteisėtų veiksmų nustatymu, konstatavo, kad, siekiant koncentruotai ir racionaliai išspręsti šalių ginčus, yra pagrindas priteisti ieškovui jo turėtų išlaidų advokato pagalbai baudžiamojoje byloje atlyginimą. Teismas nustatė, kad ieškovas iš viso patyrė 2605 Eur už gynybą ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos bei kasaciniame teismuose (už teismo nuosprendžio apskundimą). Ieškovo 2605 Eur išlaidos yra realios, teisinės paslaugos suteiktos baudžiamojo proceso metu, honoraro dydis atitinka suteiktų paslaugų kiekį, trukmę, pobūdį, todėl ieškovui šių išlaidų atlyginimas priteistinas iš valstybės. Ieškovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis faktiškai turėjo 130 Eur išlaidų kopijavimo paslaugoms ir kelionėms apmokėti, teismas nusprendė, jog ieškovo teiginiai, kad jis šias išlaidas patyrė, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti valstybės prievolę jas apmokėti ieškovui.

25. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmesti ieškovo reikalavimai dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir dėl šių ieškinio reikalavimų priėmė naują sprendimą – tenkino ieškinio dalį ir priteisė ieškovui iš atsakovės 22 736,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą (29 736,34 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. lapkričio 7 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1573 Eur išlaidų advokato pagalbai pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose apmokėti atlyginimo. Kitą ieškinio dalį kolegija atmetė.

26. Kolegija nurodė, kad nors ikiteisminis tyrimas ieškovo atžvilgiu buvo pradėtas pagrįstai, tačiau baudžiamoji teisena buvo tęsiama ir byla perduota teismui nepagrįstai. Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendyje konstatuoti prejudiciniai faktai pagrindžia, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami bylą ir perduodami ją nagrinėti teismui, taip pat pirmosios instancijos teismas, pripažindamas L. T. kaltu ir nuteisdamas jį pagal BK 25 straipsnio 2 dalį, pažeidė rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, todėl yra pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmus vertinti kaip neteisėtus. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeisti baudžiamojo proceso nekaltumo prezumpcijos, rungimosi, proporcingumo, panaudojant procesines prievartos priemones, proceso išsamumo principai (BPK 7, 11 straipsniai).

27. Baudžiamasis procesas dėl ieškovo (nuo įtarimų pareiškimo ieškovui 2019 m. vasario 13 d. iki galutinės Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria apeliacinės instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis paliktas galioti, priėmimo) vyko ilgiau nei ketverius metus ir du mėnesius. Per šį laiką atliktas ikiteisminis tyrimas ir baudžiamoji byla išnagrinėta trijų instancijų teismuose. Baudžiamojoje byloje buvo du kaltinamieji, iš esmės buvo nagrinėjami du epizodai – kyšininkavimas ir papirkimas, baudžiamasis procesas neturėjo sudėtingų elementų (byla nesusijusi su organizuotu nusikalstamumu, nėra tarptautinio elemento, nebuvo skirta ekspertizių, kt.), bylos medžiagos, įrodymų apimtis nėra išskirtinai didelė (iš viso 15 tomų, teismų procesinių sprendimų apimtis tesiekia 11–21 lapą), todėl nėra pagrindo baudžiamosios bylos vertinti kaip sudėtingos ir pateisinančios daug ilgesnę proceso trukmę.

28. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas nenurodė jokių nepagrįsto delsimo laikotarpių, per kuriuos nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, ar nepateikė įrodymų, jog veiksmai būtų buvę atliekami per ilgai, neatitinka bylos aplinkybių ir yra padaryta nesilaikant teismų praktikos reikalavimų dėl valstybės institucijų elgesio procese vertinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>). Ieškovas keletą kartų skundė nutarimus dėl termino nušalinti jį nuo pareigų pratęsimo, bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose truko 17 mėnesių, prokuroras pateikė kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio, skundas buvo atmestas, kt. Tačiau pirmosios instancijos teismas pripažino ieškovo nurodomus procesą pailginusius veiksmus leistinais ir tikslingais baudžiamojo proceso požiūriu, apsiribodamas tik deklaratyviais motyvais dėl bylos sudėtingumo, ieškovo nepasinaudojimo teise skųsti ikiteisminio tyrimo, prokuroro veiksmus dėl proceso vilkinimo, nesusiedamas ieškovo nurodytų aplinkybių su faktine proceso trukme, atsakovei neteikus įrodymų, kad visi veiksmai procese buvo atliekami rūpestingai ir kvalifikuotai ir negalėjo būti atlikti greičiau.

29. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta (tuo nesirėmė ir atsakovė), kad ieškovas (slapstydamasis, naudodamas delsimo taktiką, kitaip trukdydamas tyrimui) būtų iš esmės prisidėjęs prie proceso trukmės pailginimo, todėl nėra pagrindo išvadai, kad baudžiamasis procesas ieškovui pailgėjo dėl jo paties neproporcingo naudojimosi procesinėmis teisėmis.

30. Advokato pagalbos renkant įrodymus, kopijuojant dokumentus, būtinus ieškovui apsiginti nuo baudžiamojo persekiojimo, kelionės išlaidos laikytinos pagrįstomis išlaidomis, patirtomis konkretaus baudžiamojo proceso metu, tačiau ieškovas nėra pateikęs jokių šias išlaidas pagrindžiančių įrodymų. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimo priteisti iš valstybės 130 Eur dokumentų kopijavimo ir kelionės išlaidų atlyginimo.

31. Ieškovas nurodė, jog dėl nušalinimo nuo pareigų jis patyrė 36 961,57 Eur turtinę žalą (negautos pajamos – darbo užmokestis), kurią įrodinėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2022 m. liepos 15 d. pažyma Nr. (4.34)2-1532 apie negautą darbo užmokestį laikotarpiu nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2022 m. liepos 6 d. ir 2022 m. liepos 14 d. pažyma Nr. 43-8 „Dėl L. T. darbo užmokesčio priskaitymo ir išmokėjimo“. Kolegija iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2024 m. kovo 14 d. pažymos apie asmens valstybinį socialinį draudimą Nr. (11.4E) KA-PZIE-5423 duomenų nustatė, kad ieškovas nušalinimo nuo darbo laikotarpiu gavo 16 830,21 Eur pajamų (atėmus mokesčius), todėl konstatavo, kad dėl nušalinimo nuo pareigų ieškovas prarado darbo užmokestį, tačiau jo pateikti apskaičiavimai tik iš dalies pagrįsti. Kolegija nusprendė, kad nušalinimo laikotarpiu ieškovo negautos pajamos galėjo sudaryti 20 131,54 Eur (36 961,75 – 16 830,21) ir ši suma priteistina ieškovui iš atsakovės (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).

32. Darbo užmokestis darbuotojui (ieškovui) nebuvo mokamas ne dėl darbdavio kaltės, o dėl pritaikytos baudžiamojo poveikio priemonės – nušalinimo nuo pareigų, todėl kolegija konstatavo, kad nėra pagrindo priteisti ieškovui iš atsakovės Darbo kodekso 147 straipsnyje nustatytų delspinigių už vėlavimą sumokėti darbo užmokestį.

33. Ieškovas pateikė dokumentus (VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų stacionaro epikrizę, medicinos dokumentų išrašą, santuokos liudijimą), patvirtinančius, kad 2020 m. vasario mėn. dabartinė ieškovo sutuoktinė dėl nėštumo metu patirto streso patyrė persileidimą. Šis įvykis galėjo turėti įtakos ieškovo psichinei būsenai, tačiau duomenų apie tai, jog baudžiamojo persekiojimo laikotarpiu ieškovas dėl pablogėjusios savijautos kreipėsi į gydymo įstaigas ir buvo gydomas, byloje nepateikta.

34. Kolegija konstatavo, kad dėl nuolat skelbiamų publikacijų su nuotraukomis galėjo pablogėti ieškovo reputacija, emocinė būklė, sumažėti bendravimo galimybės. Kolegija, nustatydama ieškovui priteistiną žalos atlyginimo dydį, atsižvelgė į ieškovo nurodytas aplinkybes, taip pat teismų praktikoje suformuotus kriterijus: bendrą proceso trukmę (daugiau nei ketveri metai), tai, kad proceso trukmei neturėjo įtakos bylos sudėtingumas, kad ilgą laiką ieškovui buvo taikoma baudžiamojo poveikio priemonė – nušalinimas nuo pareigų, teismų praktikoje panašiose bylose priteisiamo žalos atlyginimo dydžius, ir konstatavo, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai, pareiškimas dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo argumentų

35. Kasaciniu skundu atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškinį atmesti. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

35.1. Dėl netinkamo įrodymų vertinimo nustatant neteisėtus valstybės pareigūnų veiksmus. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, įvertinę visus ikiteisminio tyrimo metu gautus duomenis, turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad ieškovas galėjo paimti kyšį, ir tuo pagrindu įteikti pranešimą apie įtarimą, o jo kaltės ir nuteisimo ar išteisinimo klausimą perduoti spręsti teismui, nes tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, o apeliacinės – išteisinamąjį, taip pat patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys negalėjo būti vertinami kaip vienareikšmiškai aiškūs, nedviprasmiški, nekeliantys abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto buvimo ar nebuvimo bei ją galimai padariusio asmens ir jo kaltės. Vien pats in dubio pro reo principo taikymas, sprendžiant ieškovo kaltės šioje baudžiamojoje byloje klausimą, akcentuotas išteisinamuoju nuosprendžiu, lemia, kad duomenų, leidusių pagrįstai įtarti tiek galimą nusikalstamos veikos buvimą, tiek galimai ją padariusį asmenį, ikiteisminio tyrimo medžiagoje iš tiesų būta, išsiskyrė tik teismų konstatuotų faktinių aplinkybių vertinimas, požiūris į jų pakankamumą pripažinti asmenį kaltu nusikalstamos veikos padarymu. Tai tik patvirtina prokuroro veikimo teisėtumą. Išteisinamajame nuosprendyje teismas nurodė, kad iš dalies pritaria kaltinimo argumentams, jog nepaaiškinta, kokiu tikslu buvo rengiamas papildomas tvarkybos darbų projektas ir gautas atitinkamas leidimas. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad baudžiamojoje byloje nustatyta, jog ieškovas savo elgesiu galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, nes nuo tos dienos, kai apsilankė gimnazijoje, aktyviai bendravo ir derino veiksmus su D. B. ir kitais asmenimis, neformaliai susitikinėjo su D. B., pats rodė didelį interesą kuo greičiau sutvarkyti visą projektinę dokumentaciją, o tai iš esmės peržengė įprastines valstybės institucijos bendravimo ir konsultavimo ribas santykiuose su piliečiais ar privačiomis įmonėmis. Nuo teisėtai pradėto ikiteisminio tyrimo pradžios iki bylos su kaltinamuoju aktu perdavimo teismui visi prokuroro veiksmai turėtų būti vertinami kaip teisėti ir pagrįsti, ypač atsižvelgiant į tai, kad vėlesnėse ikiteisminio tyrimo stadijose gauti duomenys sustiprino pirminį įtarimą, kad nusikalstama veika realiai buvo padaryta, o dėl jos pagrįstai įtartas ieškovas. Baudžiamojoje byloje nustatytų faktinių aplinkybių apimtis bei įrodomoji galia objektyviai lėmė tai, kad prokuroras galėjo priimti vienintelį teisėtą sprendimą – ikiteisminio tyrimo medžiagą kartu su kaltinamuoju aktu perduoti teismui. Apeliacinės instancijos teismas to nevertino. Suabsoliutindamas baudžiamajame procese padarytas išvadas (prejudicinius faktus), nevertindamas jų civilinio proceso ir civilinės teisės aspektu, teismas nepagrįstai neįvertino paties ieškovo veiksmų (peržengtos įprastinės valstybės institucijos bendravimo ir konsultavimo ribos santykiuose su piliečiais ar privačiomis įmonėmis) reikšmės ir įrodomosios vertės.

35.2. Teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo argumenta ponderantur non numerantur (argumentai sveriami, o ne skaičiuojami) principo. Atsižvelgiant į baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų pobūdį bei svarumą, prokuroras neturėjo pagrindo nutraukti ikiteisminio tyrimo, nes toks sprendimas būtų sukėlęs pagrįstų abejonių dėl tinkamo laikymosi Konstitucijos 109 straipsnio ir BPK 6 straipsnio, pagal kuriuos teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Tai patvirtina aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, priešingu atveju teismas privalėjo įvertinti ir reaguoti į galimus kaltinamojo akto trūkumus ir ieškovą išteisinti jau pirmosios instancijos procese. Pareigūnų bendroji rūpestingumo pareiga nacionalinėje teisėje yra įtvirtinta BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje, CK 6.263 straipsnio 1 dalyje, tačiau turi būti neginčijamai įrodyta ir pripažinta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese. Ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai, prokuroras ir teismas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, nepažeidė pareigūnų bendrosios rūpestingumo pareigos (BPK 2 straipsnis), taip pat bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zNzUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-375/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-375/2011">3K-7-375/2011</a>).

35.3. Dėl teismo sprendimo motyvavimo. Apeliacinės instancijos teismas nemotyvavo, kokių konkrečiai Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų pareigų, susijusių su vadovavimu ikiteisminiam tyrimui, nevykdė (ar juos netinkamai vykdė) prokuroras.

36. Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo nurodo, kad sutinka su atsakovės kitos atstovės Generalinės prokuratūros kasacinio skundo argumentais ir prie jo prisideda.

37. Ieškovas atsiliepimu į atsakovės atstovės Generalinės prokuratūros kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovės 605 Eur išlaidų už advokato pagalbą kasaciniame teisme atlyginimo. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

37.1. Kasaciniame skunde ginčijama tik viena civilinės atsakomybės sąlyga – prokuratūros pareigūnų neteisėti veiksmai. Ieškovas byloje pareigūnų kaltę grindė būtent pirmosios instancijos teismo neveikimu (nerūpestingumu). Ieškovas buvo išteisintas net neatnaujinus baudžiamosios bylos proceso dėl kokių nors naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tiesiog baudžiamosios bylos apeliaciniame procese. Dėl to, remiantis Konvencijos Protokolo Nr. 7 3 straipsniu, ieškovas turi teisę į žalos, jam padarytos baudžiamosios bylos procesu, atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui žalos atlyginimą, konstatavęs atsakovės kaltę.

37.2. Atsakovės atstovė deklaratyviai teigia, jog tik teismas Lietuvos Respublikoje vykdo teisingumą (Konstitucijos 109 straipsnis). Nors ieškovas ir neginčija, kad apeliacinės instancijos teismo įrodymų tyrimo veiksmai turėjo būti atlikti dar ikiteisminiame tyrime (po kurių, tinkamai taikant įstatymus, būtų konstatuotas pagrindas nutraukti baudžiamosios bylos procesą ikiteisminio tyrimo stadijoje), tačiau kasaciniame skunde nutylima dėl prokuroro, kaip baudžiamojo proceso dalyvio ir ikiteisminio tyrimo bylos vadovo (vykdančio ikiteisminio tyrimo kontrolę), kompetencijos ir pareigos nutraukti ikiteisminį tyrimą, kai nustatomos BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuojamos aplinkybės.

37.3. Ieškovas šios civilinės bylos procese ir raštu, ir žodžiu rėmėsi Konvencijos 6 straipsnio 1 dalimi, BPK 1 straipsniu, 44 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> pateiktais išaiškinimais, kaip, beje, ir apeliacinės instancijos teismas – dėl pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Atsakovės atstovė kasaciniame skunde neįvertino ieškovo pateiktų šioje civilinėje byloje įrodymų, atsižvelgiant į ieškinyje nurodytą teismų praktiką (įrodymų, kuriais rėmėsi ir apeliacinės instancijos teismas), neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjkvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-169/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-169/2007">3K-3-169/2007</a>; 2008 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTkvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-319/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-319/2008">3K-3-319/2008</a>). Iš išteisinamojo nuosprendžio matomas ne iki galo atliktas bylos ištyrimas ikiteisminio tyrimo stadijoje ir įrodymų surinkimas bei išnagrinėjimas pirmosios instancijos teisme, tai patvirtina valstybės tarnautojų ir pareigūnų baudžiamojoje byloje pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimą. Iš ieškovo pateiktų įrodymų (be kita ko, iš teismų procesinių dokumentų baudžiamojoje byloje) įžvelgiamos aplinkybės, jog buvo abejotinas pagrindas pradėti baudžiamąjį procesą, pareikšti ieškovui įtarimą ir kaltinimą, nes ikiteisminis tyrimas buvo neišsamus, o to padariniai – baudžiamojoje byloje priimtas išteisinamasis nuosprendis, kai tik apeliacinės instancijos teismas galiausiai atliko papildomus įrodymų tyrimo veiksmus ir paaiškėjo, jog nebuvo nusikalstamos veikos.

37.4. Išteisinamajame nuosprendyje nekonstatuotas ieškovo viešųjų ir privačių interesų supainiojimas, o pateiktas apibūdinimas „galimai supainiojo“. Be to, viešųjų ir privačių interesų supainiojimą, atsakomybę už tai reglamentuoja gana daug specialiųjų įstatymų ir poįstatyminių aktų, pagal kuriuos tas supainiojimas konstatuojamas specialiųjų kompetentingų subjektų, remiantis konkrečiais aktais, tačiau šioje byloje tai nenustatyta. Įprastinių valstybės institucijos bendravimo su piliečiais ar privačiomis įmonėmis ir jų konsultavimo ribų peržengimas nebuvo ieškovui konstatuotas kompetentingų institucijų ar pareigūnų, jis niekada už tokio pobūdžio tarnybinės veiklos neatitikimą niekaip nebuvo baustas ir pan. Toks peržengimas yra valstybės tarnautojo drausminės atsakomybės klausimas, kurį spręsti gali tarnautojo darbdavys.

37.5. Nors išteisinamajame nuosprendyje nurodyta, jog pritariama kaltinimo argumentams, kad nepaaiškinama, kokiu tikslu buvo rengiamas papildomas tvarkybos darbų projektas ir gautas atitinkamas leidimas, tačiau šie teismo motyvai pertekliniai, jais atsakovės atstovė nepaneigia pareigūnų nerūpestingumo baudžiamosios bylos procese, nes ikiteisminiame tyrime, pirmosios instancijos teisme galėjo būti atlikti įrodymų rinkimo, tyrimo, vertinimo veiksmai, kuriuos, praėjus ne vieneriems metams, jau baigiantis baudžiamosios bylos procesui, atliko apeliacinės instancijos teismas baudžiamojoje byloje ir paneigė tariamas nusikalstamas veikas.

37.6. Ieškovo ieškinys ir apeliacinis skundas buvo grindžiami ir pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukme baudžiamojoje byloje. Kasaciniu skundu prašoma ieškinį atmesti, tačiau kasacine tvarka neskundžiama atitinkama apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis (juolab kad nėra ir kasacijos pagrindo).

37.7. Nors teismo išteisinamasis nuosprendis buvo išsamiai motyvuotas, pagrįstas teisės normomis, prokuroras nuosprendį vis dėlto apskundė kasacine tvarka. Tokie prokuratūros pareigūno veiksmai dar labiau užtęsė baudžiamosios bylos procesą.

38. Kasaciniu skundu atsakovė, atstovaujama Teisingumo ministerijos, prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti civilinę bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

38.1. Dėl įrodymų vertinimo ir pareigos motyvuoti teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles bei pareigą motyvuoti ir pagrįsti sprendimą. Situacija, kai teismo sprendimas (nutartis) yra be motyvų ar sutrumpintų motyvų, pripažįstama absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kuriuos faktus iš baudžiamosios bylos laiko prejudiciniais, sprendime nėra jokių argumentų, įrodymų, kuo remdamasis teismas padarė išvadą dėl nekaltumo prezumpcijos, rungimosi, proporcingumo panaudojant procesines prievartos priemones, proceso išsamumo principų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas priešingą nei pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo iš naujo įvertinti ir pasisakyti tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės atstovių argumentų. Be to, ieškovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – neteisingu aplinkybių vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo iš naujo tirti ir vertinti visus byloje esančius įrodymus bei analizuoti visas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEtNzgxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-21-781/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-21-781/2025">e3K-3-21-781/2025</a>). Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai perrašė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. išteisinamojo nuosprendžio motyvus, nors pagal kasacinio teismo praktiką turėjo vertinti visą baudžiamosios bylos medžiagą. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad ieškovas keletą kartų skundė nutarimus dėl termino nušalinti jį nuo pareigų pratęsimo, tačiau dėl to baudžiamajame procese priimtų procesinių sprendimų nevertino, teisinių išvadų dėl jų nepadarė. Tai reiškia, kad teismas nepakankamai tyrė ir vertino valstybės civilinei atsakomybei atsirasti būtiną sąlygą – neteisėtus veiksmus. Be to, teismas nepasisakė dėl atsakovės atstovių procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų bei pirmosios instancijos teismo posėdyje išdėstytų paaiškinimų, nevertino baudžiamojo proceso metu priimtų procesinių sprendimų, kuriais ieškovui buvo taikoma (tęsiama) kardomoji priemonė – laikinas nušalinimas nuo pareigų – ir kurių teisėtumas buvo vertinamas BPK nustatyta tvarka. Nenustatęs ir nenurodęs sprendime teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių, teismas padarė nepagrįstas išvadas dėl valstybės neproporcingų veiksmų, taikant procesines prievartos priemones, dėl neteisėto ieškovo nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 2 dalį. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalyje, 177 straipsnio 1 dalyje, 185 straipsnyje, 331 straipsnio 4 dalies 1–3 punktuose įtvirtintas teisės normas.

38.2. Dėl ieškovo veiksmų vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 6.272 ir 6.282 straipsnių nuostatas, kadangi, nustatydamas valstybės institucijų neteisėtus veiksmus, kaip valstybės civilinės atsakomybės, įtvirtintos CK 6.272 straipsnyje, sąlygą, neatliko išsamaus ieškovo veiksmų vertinimo pagal civilinio proceso taisykles CK 6.282 straipsnio aspektu. Atsakovės atstovės argumentai dėl paties ieškovo veiksmų, turėjusių tiesioginę reikšmę nustatant atlygintinos žalos dydį, procesiniuose dokumentuose buvo nurodomi nuo pat proceso pradžios, t. y. kad ieškovas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, ir tai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendyje. Apeliacinės instancijos teismas šių ieškovo veiksmų ir su tuo susijusių įrodymų netyrė ir nevertino, nenurodė, kodėl nesutinka su pirmosios instancijos teismo motyvais, kurie buvo grindžiami faktinėmis aplinkybėmis. Asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. lapkričio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjE1LTQyMS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-215-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-215-421/2024">e3K-3-215-421/2024</a>; kt.). Dėl to sprendžiant dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo jo veiksmai turi būti vertinami pagal civilinio proceso ir civilinių įstatymų reikalavimus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai byloje netaikė CK 6.282 straipsnio, CPK 182 straipsnio 3 dalies, pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus.

38.3. Dėl nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos dėl kompleksiško įrodymų, nustatant neteisėtus veiksmus, vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šios kategorijos bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjUzLTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-253-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-253-684/2024">e3K-3-253-684/2024</a>; kt.). Pagal kasacinio teismo praktiką, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus, turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-210-695/2020; 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-684/2024">e3K-3-153-684/2024</a>). Tačiau vien ta aplinkybė, kad asmuo buvo išteisintas, nenustačius jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų subjektyviosios pusės požymio, t. y. reikalaujamos kaltės formos, teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nelaikoma esmine klaida ir nesudaro pagrindo spręsti, jog pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMtMzEzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153-313/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153-313/2023">3K-3-153-313/2023</a>). Išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pripažįstamas pagrindu preziumuoti, kad baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-1120/2024">e3K-3-200-1120/2024</a>). Sprendžiant dėl žalos atlyginimo taip pat įvertinama, ar tyrimą vykdę pareigūnai tinkamai teisiškai kvalifikavo asmenų faktiškai atliktus veiksmus, ar šie veiksmai sudarė teisinį pagrindą pareikšti asmeniui įtarimus dėl nusikalstamos veikos. Ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokurorų ar teismo klaidą gali rodyti tai, kad asmeniui buvo pareikšti įtarimai, jis perduotas teisti ar buvęs pripažintas kaltu dėl jo nustatytų ir įrodytų veiksmų, kurie galutiniu baudžiamojo teismo sprendimu pripažinti kaip nesudarantys baudžiamojo nusikaltimo ar nusižengimo. Klaidą šiuo atveju sudaro netinkamas teisinis faktinių aplinkybių, kurios nebuvo nusikalstamos, įvertinimas kaip nusikaltimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-684/2024">e3K-3-153-684/2024</a>; kt.).

38.4. Dėl baudžiamojoje byloje nustatytų aplinkybių vertinimo. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi vien Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo ieškovas buvo pripažintas kaltu, teisėtumo ir neatliko savarankiško ir kompleksinio baudžiamojoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių vertinimo tiek baudžiamojo, tiek civilinio proceso aspektais. Baudžiamojoje byloje ieškovas buvo išteisintas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, konstatavus, kad nenustatyta tiesioginė tyčia, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis dėl ieškovo kaltės paremtas prielaidomis. Tačiau šios aplinkybės savaime nereiškia, jog ieškovo atžvilgiu taikomos procesinio poveikio priemonės, teisminis bylos nagrinėjimas, jo nuteisimas dėl kitaip vertintų įrodymų buvo neteisėti pareigūnų ir teismo veiksmai ir pažeidė rūpestingumo bei atidumo reikalavimus. Siekiant konstatuoti valstybės neteisėtus veiksmus CK 6.272 straipsnio prasme, turėjo būti nustatyti konkretūs pažeidimai, pareigūnų nerūpestingumas, piktnaudžiavimas ir pan., tačiau tokių pažeidimų baudžiamojoje byloje nenustatyta. Ieškovo išteisinimas susijęs su teismų atliktu kitokiu ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų vertinimu, jų įrodomąja reikšme, bylą nagrinėjant teismine tvarka. Tai, kad prokuroras ir apeliacinės instancijos teismas kitaip įvertino byloje esančius įrodymus nei pirmosios instancijos teismas, nėra pagrindas pripažinti, jog buvo pažeisti rūpestingumo ar atidumo reikalavimai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog CK 6.272 straipsnio prasme esmine klaida negali būti laikoma ir toks atvejis, kai veika neteisingai kvalifikuota kaip nusikalstama, bet galėtų būti kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas, ir tai lemia tik vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių netinkamas nustatymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUzLTY4NC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-153-684/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-153-684/2024">e3K-3-153-684/2024</a>; kt.).

38.5. Dėl baudžiamojo proceso trukmės ir nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog baudžiamasis procesas truko per ilgai, nenustatęs, ar procesas užsitęsė dėl valstybės institucijų elgesio. Teismas, spręsdamas dėl proceso trukmės, rėmėsi tik Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. išteisinamuoju nuosprendžiu, neatlikdamas savarankiško aplinkybių, pagrindžiančių ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ir (ar) teismo veiksmų neteisėtumą, valstybės civilinę atsakomybę CK 6.272 straipsnio pagrindu, tyrimo. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos praktikos dėl teisės į kuo trumpiausią baudžiamąjį procesą pažeidimo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-1120/2024">e3K-3-200-1120/2024</a>; 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17-403/2025">3K-3-17-403/2025</a>). Proceso delsimu gali būti pripažintas toks laikotarpis, kuriuo neatliekami jokie procesiniai veiksmai arba tam tikrų veiksmų atlikimo trukmė laikytina per ilga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOTQtNDIxLzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-94-421/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-94-421/2024">e3K-3-94-421/2024</a>; kt.). Apeliacinės instancijos teismas sprendime nenurodė jokių motyvų, kurie pagrįstų, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo nepateisinami ilga bei neproporcinga. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ir nepasisakė, kokia faktinė procesinių veiksmų bei sprendimų trukmė konkrečiu atveju turėjo būti, kiek faktiškai procesas truko ilgiau ir kiek jis užsitęsė dėl valstybės institucijų elgesio arba kitų asmenų veiksmų, taigi, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-1120/2024">e3K-3-200-1120/2024</a>; 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17-403/2025">3K-3-17-403/2025</a>; kt.). Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nustatė tik faktinį baudžiamojo proceso trukmės terminą ir pripažino, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų prisidėjęs prie proceso trukmės pailginimo, skundžiamame sprendime proceso trukmės vertinimą atliko nukrypdamas nuo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-1120/2024">e3K-3-200-1120/2024</a>; 2025 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNy00MDMvMjAyNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-17-403/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-17-403/2025">3K-3-17-403/2025</a>).

39. Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovės atstovė Generalinė prokuratūra nurodo, kad sutinka su atsakovės kitos atstovės Teisingumo ministerijos kasacinio skundo argumentais, tačiau, panaikinus apeliacinės instancijos teismo sprendimą, prašo ne grąžinti bylą nagrinėti apeliacinės instancijos teismui iš naujo, o priimti naują sprendimą.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl neteisėtų valstybės veiksmų CK 6.272 straipsnio 1 dalies prasme

40. CK 6.272 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl neteisėto nuteisimo, neteisėto suėmimo kardomosios priemonės taikymo tvarka, neteisėto sulaikymo, neteisėto procesinės prievartos priemonių pritaikymo, neteisėto administracinės nuobaudos – arešto – paskyrimo, atlygina valstybė visiškai, nepaisant ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuratūros pareigūnų ir teismo kaltės. Šiam civilinės atsakomybės teisiniam santykiui atsirasti pakanka trijų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos fakto ir priežastinio neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos ryšio (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 34 punktą). Valstybės civilinės atsakomybės sąlygos turi būti įrodytos ieškovo, pareiškusio reikalavimą priteisti žalos atlyginimą CK 6.272 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTMtMzEzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-153-313/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-153-313/2023">3K-3-153-313/2023</a>, 37 punktas).

41. Pagal kasacinio teismo praktiką, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnai organizuoja ir vykdo ikiteisminį tyrimą, siekdami greitai, išsamiai ir visapusiškai atskleisti nusikalstamas veikas ir nustatyti jas padariusius asmenis, kartu užtikrinant, kad nė vienas nekaltas asmuo nebūtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Šios minėtų pareigūnų funkcijos ir pareigos yra itin reikšmingos, nes būtent jų tinkamas vykdymas užtikrina žmogaus teises ir interesus ir visos visuomenės interesą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Teisėsaugos pareigūnams būtent dėl jų atliekamų pareigų specifikos ir svarbos ir yra keliami aukštesni rūpestingumo ir atidumo reikalavimai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMtMTA3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283-1075/2019">3K-3-283-1075/2019</a> 54 punktą).

42. Kasacinio teismo išaiškinta, kad valstybės civilinė atsakomybė CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu gali atsirasti ir tuo atveju, kai pareigūnai nevykdė bendrosios pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai – laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Tokiais atvejais taikytinos tiek bendrosios CK įtvirtintos ir kasacinėje jurisprudencijoje suformuluotos deliktinės atsakomybės taikymo sąlygos, tiek specifinis tokioms byloms būdingas kriterijus – pareigūnų klaidos esminė reikšmė asmens teisių pažeidimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 34 punktas).

43. Bylą nagrinėję teismai nekonstatavo ikiteisminio tyrimo pareigūnų veiksmų pradedant ikiteisminį tyrimą neteisėtumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, nusprendė, kad baudžiamoji teisena buvo tęsiama ir byla perduota teismui nepagrįstai. Teismas, remdamasis Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis, konstatavo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tirdami bylą ir perduodami ją nagrinėti teismui, taip pat baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas, pripažindamas ieškovą kaltu ir nuteisdamas jį pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, pažeidė rūpestingumo ir atidumo reikalavimus, be to, baudžiamasis procesas truko nepagrįstai ilgai, todėl yra pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmus vertinti kaip neteisėtus.

44. Kasaciniais skundais atsakovė teigia, jog apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus (neigia, jog baudžiamoji teisena tęsta nepagrįstai ir kad baudžiamasis procesas truko per ilgai).

Dėl baudžiamosios teisenos (ne)pagrįsto tęsimo ir bylos perdavimo teismui (ne)teisėtumo

45. Kasaciniuose skunduose atsakovės atstovės nurodo, jog ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai turėjo pakankamą pagrindą įtarti, kad ieškovas galėjo paimti kyšį, ir tuo pagrindu įteikti pranešimą jam apie įtarimą, o jo kaltės, nuteisimo ar išteisinimo klausimą perduoti spręsti teismui. Nors baudžiamojoje byloje išteisinamąjį nuosprendį priėmusiam teismui kilusios abejonės dėl kaltės įvertintos kaltinamojo naudai, tai savaime nepaneigia išvados, kad duomenų, leidusių pagrįstai įtarti buvus nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo medžiagoje būta. Su šiuo atsakovės argumentu sutiktina.

46. Pažymėtina, kad valstybė turi pareigą užtikrinti nusikalstamų veikų ištyrimą ir sankcijų už jas taikymą, todėl atsakomybė už šios pareigos vykdymą gali kilti tik tais atvejais, kai pareiga vykdoma netinkamai. Tačiau vien tai, kad asmuo, įtartas padaręs nusikaltimą, galiausiai išteisinamas, nėra valstybės pareigos tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą pažeidimą įrodanti aplinkybė. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje išaiškinta, kad tai, jog asmuo galiausiai išteisintas, savaime nereiškia, kad jo baudžiamasis persekiojimas buvo neteisėtas. Siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo kaltės pašalinimas – skiriasi nuo įrodinėjimo standarto, taikomo siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą. Taigi gali būti atvejų, kai, išnagrinėjus pagrįstą įtarimą teisme, asmuo nėra nuteisiamas nepašalinus pagrįstų abejonių dėl jo kaltės, tačiau ir tokiais atvejais egzistuoja teisėtas valstybės interesas tinkamai vykdyti baudžiamąjį procesą, kuriame turi būti įvertintas pagrįstai įtariamo asmens kaltumas ar nekaltumas, ir užtikrinti sklandžią šio proceso eigą (pvz., EŽTT 2013 m. birželio 20 d. sprendimas Lavrechov prieš Čekiją, peticijos Nr. 57404/08).

47. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad išteisinamojo nuosprendžio priėmimas savaime nėra pagrindas pripažinti, jog visi su baudžiamuoju persekiojimu susiję procesiniai veiksmai buvo neteisėti ab initio (nuo pradžių). Išteisinamasis nuosprendis reiškia asmens visišką reabilitavimą baudžiamojo persekiojimo prasme, bet savaime jis nėra pagrindas civilinėje byloje konstatuoti, jog baudžiamosios bylos iškėlimas ir visi su tam tikru kaltinimu susiję procesiniai veiksmai, taip pat taikytos procesinės prievartos priemonės buvo neteisėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yODMtMTA3NS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-283-1075/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-283-1075/2019">3K-3-283-1075/2019</a>, 40 punktas). Kaip minėta, siekiant konstatuoti neteisėtus veiksmus turi būti įrodyta ir pripažinta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai, prokurorai ar teismas padarė klaidą, turėjusią esminę ir lemiamą reikšmę ieškovo teisių pažeidimui baudžiamajame procese (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTQvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-414/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-414/2012">3K-3-414/2012</a>; 2014 m. vasario 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-4/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-4/2014">3K-3-4/2014</a>; kt.).

48. Taigi vien išteisinimo dėl nepakankamų įrodymų faktas, jeigu teismas padarė kitokias išvadas dėl įrodymų ir jų pakankamumo, nei bylą tyrę pareigūnai, nenustačius ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų padarytų pažeidimų ar klaidų, nesudaro pagrindo išvadai, kad ikiteisminio tyrimo ar prokuratūros pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 49 punktas).

49. Ieškovas savo atsiliepime į kasacinį skundą nurodo, kad jis buvo išteisintas ne atnaujinus baudžiamosios bylos procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, o tiesiog baudžiamosios bylos procese apeliacinės instancijos teisme, vien dėl to pagal Konvencijos Protokolo Nr. 7 3 straipsnį jis turi teisę į žalos, padarytos baudžiamuoju procesu, atlyginimą.

50. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovas netinkamai aiškina Konvencijos Protokolo Nr. 7 3 straipsnio turinį ir taikymo praktiką. Šiame straipsnyje nustatyta teisė į žalos atlyginimą ne dėl bet kokio vėliau panaikinto apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo, o tik dėl tokio nuteisimo, kuris tapo galutinis, o vėliau buvo panaikintas dėl aiškios teismo padarytos klaidos. Konvencijos Protokolo Nr. 7 aiškinamajame rašte dėl šio straipsnio nurodoma, kad galutinis nuosprendis – tai toks teismo sprendimas, kuris įgijo res judicata (teismo galutinai išspręstas klausimas) ir yra neatšaukiamas, t. y. dėl jo nėra jokių įprastų (ordinarinių) teisinės gynybos priemonių arba šios priemonės jau panaudotos ar pasibaigė jų panaudojimo terminai. Teismo padaryta klaida aptariamo straipsnio prasme – tam tikras rimtas teismo proceso trūkumas, susijęs su didele žala nuteistam asmeniui. Tačiau Konvencijos Protokolo Nr. 7 3 straipsnio tikslas nėra suteikti teisę į kompensaciją tais atvejais, kai aukštesnės instancijos teismas panaikina apkaltinamąjį nuosprendį atskleidęs tam tikrą aplinkybę, kuri sukelia pagrįstą abejonę dėl kaltinamojo kaltumo ir į kurią pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė (pvz., EŽTT 2008 m. liepos 3 d. sprendimas byloje Matveyev prieš Rusiją, peticijos Nr. 26601/02). Taigi, Konvencijos Protokolo Nr. 7 3 straipsnis netaikomas bylose, kurios buvo nutrauktos ar kaltinamasis išteisintas pirmosios ar aukštesnės instancijos teismo, išnagrinėjusio jo skundą.

51. Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant dėl tyrimo vykdymo pagrįstumo svarbu, ar buvo aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas būtų negalimas. Jeigu tokių aplinkybių nebuvo, tai tyrimo atlikimas gali būti pripažintas kaip teisėtai pradėtas ir atliktas, kadangi tik jį vykdant buvo galima patikrinti pirminius nurodytus faktus BPK nustatytomis priemonėmis. Galutinis įvertinimas priklauso ir nuo to, kokiu pagrindu asmuo buvo išteisintas, t. y. ar nustačius, kad nebuvo nusikaltimo įvykio, ar nenustačius visų nusikaltimo sudėties elementų, ar esant nepakankamai įrodymų, ar kitais pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 38 punktas).

52. Iš aptartos ginčui aktualios teismų praktikos darytina išvada, kad išteisinamuoju nuosprendžiu pasibaigęs baudžiamasis procesas gali būti pripažintas nepagrįstai vykdytu (ikiteisminėje ir (ar) teisminėje stadijoje) tik tuo atveju, jei bylos aplinkybės suponuoja, kad procesas (ikiteisminėje ir (ar) teisminėje stadijoje) vyko nesant pagrįsto įtarimo dėl baudžiamosios veikos padarymo arba esant aplinkybėms, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas.

53. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nusprendė, kad įtarimas, jog asmuo padarė nusikalstamą veiką, buvo pagrįstas, todėl baudžiamoji byla pradėta pagrįstai, tačiau apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad nebebuvo pagrindo perduoti šios bylos teismui, nors nenurodė konkrečių Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. išteisinamajame nuosprendyje konstatuotų faktų dėl baudžiamojo persekiojimo trūkumų ir (ar) ikiteisminio tyrimo pareigūnų ar teismo klaidų, dėl kurių baudžiamoji byla nebegalėjo būti perduota teismui. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia teismo išvada stokoja pagrįstumo ir yra prieštaringa, nes pripažinus, kad baudžiamasis procesas pradėtas esant pagrįstam įtarimui dėl nusikaltimo padarymo, tačiau nenustačius aplinkybių, kad šis pagrįstas įtarimas pašalintas ikiteisminėje stadijoje ar aplinkybių, dėl kurių baudžiamasis procesas yra negalimas, nebuvo pagrindo ir išvadai, jog byla teismui perduota nepagrįstai.

54. Atkreiptinas dėmesys, kad baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, nors ir priimdami skirtingus nuosprendžius, ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų esminių pažeidimų atliekant ikiteisminį tyrimą nenustatė, t. y. esminių įrodinėjimo klaidų ar kitų įstatymo pažeidimų, padarytų ikiteisminio tyrimo ir prokuratūros pareigūnų renkant įrodymus, juos preliminariai vertinant, reiškiant ieškovui įtarimus, kaltinimus ir perduodant bylą nagrinėti teismui.

55. Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovo išteisinimo pagrindas – neįrodyta jo tiesioginė tyčia ir veiksmai, užtraukiantys baudžiamąją atsakomybę, – nepaneigė, jog buvo pagrįstas įtarimas pradėti baudžiamąjį persekiojimą, atlikti tyrimą ir perduoti bylą nagrinėti teismui.

56. Kaip minėta, siekiant nuteisti asmenį taikomas įrodinėjimo standartas – bet kokių pagrįstų abejonių dėl jo nekaltumo pašalinimas – yra aukštesnis nei įrodinėjimo standartas, taikomas siekiant pradėti asmens baudžiamąjį persekiojimą, pagal kurį pakanka pagrįsto įtarimo, kad asmuo padarė nusikaltimą, vien todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo padarytos išvados dėl nusikaltimo padarymo gali būti priešingos, bet tai nesuponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnų klaidos perduodant bylą teismui, todėl visais atvejais svarbu įvertinti išteisinimo pagrindus. Šiuo atveju ieškovas buvo išteisintas apeliacinės instancijos teismui padarius kitokias išvadas dėl įrodymų pakankamumo, nei bylą tyrusių pareigūnų ir pirmosios instancijos teismo. Todėl, nesant papildomai nustatytų teisėsaugos institucijų pareigūnų padarytų klaidų, yra pagrindas teigti, kad baudžiamasis persekiojimas vykdytas pagrįstai.

57. Remdamasi nurodytais argumentais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė, jog ieškovas neįrodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai ar (ir) teismas neteisėtai vykdė baudžiamąjį persekiojimą.

Dėl ieškovo baudžiamojo proceso trukmės

58. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašomą atlyginti žalą sieja ir su savo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką baudžiamajame procese pažeidimu. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su ieškovu ir nusprendė, kad baudžiamojo proceso trukmė buvo nepagrįstai ilga. Kasaciniuose skunduose atsakovė nesutinka su šia teismo išvada.

59. BPK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamo asmens teisė, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką. Ši įstatymo nuostata yra ir valstybės pozityviosios pareigos pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį įgyvendinimas nacionalinėje teisėje.

60. EŽTT pabrėžia, kad siekis apsaugoti asmenį nuo pernelyg ilgai besitęsiančios netikrumo būsenos ypač svarbus baudžiamajame procese, kai sprendžiamas asmeniui pareikšto baudžiamojo kaltinimo klausimas (pvz., EŽTT 1969 m. lapkričio 10 d. sprendimas byloje Stögmüller prieš Austriją, peticijos Nr. 1602/62). Proceso trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į bylos aplinkybes remiantis šiais kriterijais: bylos sudėtingumo, pareiškėjo ir institucijų elgesio ir proceso poveikio pareiškėjui (kaip naujesnį šaltinį žr., pvz., EŽTT 2021 m. kovo 9 d. sprendimo byloje Arewa prieš Lietuvą, peticijos Nr. 16031/18, 51 punktą).

61. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad baudžiamasis procesas vertinamas kaip jo stadijų visuma, todėl reikalavimas baudžiamąjį procesą atlikti per įmanomai trumpesnį laiką įsigalioja nuo oficialaus kompetentingos institucijos pranešimo asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką, ir trunka iki galutinio sprendimo dėl pareikšto kaltinimo priėmimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 81–83 punktus ir juose nurodytą EŽTT bei kasacinio teismo praktiką).

62. Teismas, vertindamas proceso trukmę teisėtumo požiūriu, turi įvertinti, ar proceso trukmė buvo ilga, dėl kieno veiksmų procesas buvo ilgos trukmės. Ilga proceso trukmė pati savaime nesuponuoja valstybės veiksmų neteisėtumo. Proceso trukmė vertinama kaip per ilga, jei procesas užtruko ne dėl kaltinamojo veiksmų, o dėl valstybės pareigūnų ar teismo nepagrįstų veiksmų ar neveikimo.

63. Kasacinis teismas, spręsdamas, ar buvo pažeista asmens teisė į kuo trumpiausią (įmanomai trumpiausią) procesą, vadovaujasi tais pačiais kriterijais, kurie taikomi EŽTT praktikoje, t. y.: konkrečios bylos sudėtingumas; asmens, kurio baudžiamasis persekiojimas vykdytas, elgesys; valstybės institucijų elgesys organizuojant bylos procesą; baudžiamajame procese sprendžiamų klausimų reikšmė pareiškėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-428/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-428/2009">3K-3-428/2009</a>; taip pat žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 10 d. sprendimo byloje Grauslys prieš Lietuvą, peticijos Nr. 36743/97, par. 60; 2009 m. sausio 20 d. sprendimą byloje Norkūnas prieš Lietuvą, peticijos Nr. 302/05). Kiekvienu atveju visi nurodyti kriterijai taikomi konkrečios bylos aplinkybėms ir lemia teismo išvadą dėl konkretaus proceso trukmės pagrįstumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-7/2007; 2019 m. lapkričio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUzLTMxMy8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-353-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-353-313/2019">e3K-3-353-313/2019</a>, 46 punktas ir jame nurodyta EŽTT bei kasacinio teismo praktika; 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-1120/2024">e3K-3-200-1120/2024</a>, 39–53 punktai).

64. Kaip minėta, vien ilga baudžiamojo proceso trukmė nepagrindžia atsakovės veiksmų neteisėtumo, nes baudžiamasis procesas gali tęstis ilgai vien dėl bylos sudėtingumo. Dėl bylos sudėtingumo kriterijaus kasacinis teismas yra pasisakęs, kad sudėtingumas gali būti susijęs tiek su faktinėmis, tiek su teisinėmis bylos aplinkybėmis. Tai gali būti aplinkybės, susijusios su inkriminuojama veika (pvz., epizodų skaičius, persekiotų baudžiamojo proceso tvarka asmenų skaičius ir pan.), tyrimo ypatybėmis (pvz., daug ar sudėtingų tyrimo veiksmų (apklausos, akistatos, parodymų patikrinimai vietoje, ekspertizės, įrodymų rinkimas užsienio valstybėse ir pan.), kitais konkrečios bylos aspektais (pvz., proceso eigai įtakos turėjo kelių bylų procesų tarpusavio ryšys, bylų sujungimas, įtariamųjų, kaltinamųjų veiksmai (slapstėsi, dažnai keitė parodymus), tokių asmenų ekstradicija ar perdavimas iš užsienio valstybės ir pan.). Dėl teisinių bylos aspektų reikšmingi gali būti teisės aktų pakeitimai, turintys reikšmės vertinamam procesui, iškilę sudėtingi teisės klausimai, lėmę pareigūnų darbo byloje apimtį (pvz., teismui kilo taikytinų teisės normų atitikties Konstitucijai, Europos Sąjungos teisės klausimų, teko taikyti užsienio teisę ir pan.), kt. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 77 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

65. EŽTT praktikoje pažymėta ir tai, kad nors bylos sudėtingumas gali pateisinti ilgesnę nei vidutinė proceso trukmę, jis negali pateisinti ilgų valdžios institucijų neveiklumo laikotarpių (pvz., EŽTT 2021 m. liepos 13 d. sprendimas byloje Gančo prieš Lietuvą, peticijos Nr. 42168/19, 30 punktas).

66. Ieškovo baudžiamosios bylos procesas kartu su ikiteisminiu tyrimu truko ketverius metus ir daugiau kaip du mėnesius. Teismų praktikoje panašios trukmės laikotarpiai iš esmės pripažįstami ilgais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a>, 70 punktas; EŽTT 2010 m. sausio 12 d. sprendimas byloje Suuripää prieš Suomiją, peticijos Nr. 43151/02). Todėl sutiktina su apeliacinės instancijos teismo padaryta išvada, kad baudžiamasis procesas ieškovo atžvilgiu buvo ilgas ir tokios proceso trukmės nesuponuoja bylos sudėtingumas (byloje buvo tik du kaltinamieji, buvo nagrinėjami du epizodai – kyšininkavimas ir papirkimas, baudžiamasis procesas neturėjo sudėtingų elementų (byla nesusijusi su organizuotu nusikalstamumu; nėra tarptautinio elemento; nebuvo skirta ekspertizių, kt.), bylos medžiagos, įrodymų apimtis nebuvo didelė (iš viso 15 tomų, teismų procesinių sprendimų apimtis tesiekia 11–21 lapą).

67. Teisėjų kolegija pažymi, kad, šioje byloje ieškovui pagrindus, jog byla nebuvo sudėtinga ir truko ilgai, teismas turėjo pareigą vertinti, kieno veiksmai ar (ir) neveikimas lėmė tokią proceso trukmę ir ar šios priežastys kvalifikuotinos kaip atsakovės neteisėti veiksmai. Tuo tikslu turėjo būti išsamiai įvertinti ieškovo nurodyti baudžiamojo proceso epizodai, kurie, jo požiūriu, užtruko nepagrįstai ilgai. Siekiant nustatyti, ar ilgo proceso priežastys kvalifikuotinos kaip atsakovės neteisėti veiksmai, turėjo būti įvertinta, kiek laiko faktiškai užtruko ir kiek turėtų užtrukti tokio pobūdžio procesinių veiksmų atlikimas; jei procesas faktiškai truko ilgiau, nei turėtų, kiek jis užsitęsė dėl valstybės institucijų elgesio (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzEtNjk1LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-231-695/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-231-695/2019">3K-3-231-695/2019</a> 87 punktą). Tačiau toks vertinimas bylą nagrinėjusių teismų nebuvo atliktas.

Dėl nukentėjusiojo kaltės

68. Atsakovės atstovė kasaciniu skundu teigia ir tai, kad teismas, vertindamas proceso trukmę, turėjo atsižvelgti į ieškovo kaltę dėl jam kilusios žalos. Ieškovo kalte atsakovė laiko aplinkybę, jog ieškovas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kaip tai nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendyje. Nurodo, kad teismas turėjo pripažinti buvus nukentėjusio asmens didelį neatsargumą ir taikyti CK 6.282 straipsnį, nustatantį teismo teisę sumažinti žalos atlyginimą, arba, jei dėl žalos kaltas išimtinai nukentėjusysis, atmesti žalos atlyginimo reikalavimą.

69. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė teisingai teigia, jog nukentėjusiojo veiksmai gali lemti ilgą proceso trukmę, už kurią atsakovei netaikytina civilinė atsakomybė, tačiau nepagrįstai nurodo, kad šiuo atveju nukentėjusiojo kaltę sudaro aplinkybė, nesusijusi su proceso trukme, – faktas, jog ieškovas atliko veiksmus, dėl kurių teisėsaugos institucijos turėjo pagrindo įtarti ieškovą padarius nusikaltimą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad aplinkybė, jog ieškovas supainiojo viešuosius ir privačius interesus, jau buvo tinkamai įvertinta atsakovės naudai nustatant, kad atsakovė pagrįstai pradėjo ir vykdė baudžiamąjį persekiojimą, tačiau nėra teisiškai reikšminga sprendžiant dėl paties ieškovo veiksmų, kaip proceso trukmę lėmusio kriterijaus, todėl teismas pagrįstai šios aplinkybės nevertino spręsdamas dėl proceso trukmės.

70. CK 6.282 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės, – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas. Todėl pagal šios bylos nagrinėjimo dalyką (per ilga baudžiamojo proceso trukmė) dideliu nukentėjusiojo neatsargumu, mažinančiu ar šalinančiu atsakovės atsakomybę CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu, galėtų būti pripažinti tik ieškovo tyčiniai arba labai nerūpestingi veiksmai (piktnaudžiavimas procesu), dėl kurių ginčo procesas nepagrįstai pailgėjo (pavyzdžiui, kaltinamasis itin dažnai keitė gynėjus, nuolat teikė prašymus teismo posėdžių metu ir dėl to turėjo būti atidedamas bylos nagrinėjimas, pan.).

71. Tačiau teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad atsakovės atsakomybės dydžiui įtakos gali turėti ir teisėti ieškovo veiksmai, dėl kurių procesas pailgėjo, nes deliktinės atsakomybės pagrindu žalą padaręs asmuo atsako tik už tuos veiksmus, kurie yra susiję su dėl jo veiksmų kilusia žala priežastiniu ryšiu. Todėl valstybės atsakomybę už per ilgą teismo procesą gali mažinti ne tik nukentėjusiojo kaltė (didelis neatsargumas ar tyčia ilgai trukusiame procese baudžiamajame procese), bet ir nustatyta aplinkybė, kad atsakovės veiksmai nėra susiję priežastiniu ryšiu su ilga proceso trukme arba yra susiję tik iš dalies (CK 6.247 straipsnis), jei būtų pripažinta, jog proceso trukmė ilgėjo dėl paties ieškovo procesinių teisių įgyvendinimo baudžiamajame procese.

72. Apibendrinus pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovės civilinės atsakomybės netaikymo ar sumažinimo pagrindas gali būti ne tik ieškovo piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, bet ir aplinkybė, jog būtent ieškovo teisėti veiksmai baudžiamajame procese buvo ilgo proceso priežastis (liga, kaltinamojo gynėjo daug ir ilgai trukusių procesinių veiksmų, stabdžiusių procesą, atlikimas ir pan.). Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai nustatė, jog atsakovė nepagrindė ieškovo kaltės dėl proceso trukmės (slapstymosi, delsimo taktikos naudojimo, kitokio trukdymo tyrimui) pailginimo, tačiau neįvertino, ar visa proceso trukmė yra susijusi priežastiniu ryšiu tik su atsakovės neteisėtais veiksmais.

Dėl įrodymų vertinimo ir pareigos motyvuoti teismo sprendimą

73. Atsakovės atstovė Teisingumo ministerija kasaciniame skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas priešingą nei pirmosios instancijos teismo sprendimą, turėjo iš naujo įvertinti ir pasisakyti tiek dėl ieškovo, tiek dėl atsakovės atstovių argumentų. Be to, ieškovo apeliacinis skundas buvo grindžiamas ir pirmosios instancijos teismo padaryta fakto klaida – neteisingu aplinkybių vertinimu, todėl apeliacinės instancijos teismas turėjo iš naujo tirti ir vertinti visus byloje esančius įrodymus bei analizuoti visas faktines bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. sausio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjEtNzgxLzIwMjU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-21-781/2025')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-21-781/2025">e3K-3-21-781/2025</a>).

74. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra neatskiriamas nuo tinkamo įrodinėjimo naštos paskirstymo. Rungtyniško proceso esmė yra ta, kad įrodinėja ta šalis, kuri teigia. Ši principinė nuostata yra įtvirtinta tiek CPK 12 straipsnyje, kuris reglamentuoja rungimosi principą, tiek CPK 178 straipsnyje, kuris apibrėžia įrodinėjimo pareigą. Rungimosi principas, be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigą) šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-28-701/2020, 59 punktas).

75. Minėta, kad bendroji deliktinės atsakomybės be kaltės sąlygų įrodinėjimo taisyklė yra ta, kad ieškovas turi įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, jam kilusias neigiamas pasekmes (žalą) ir priežastinį ryšį tarp žalos ir neteisėtų veiksmų, tačiau bylose, kuriose sprendžiama dėl ieškovo teisės į kuo trumpiausią procesą pažeidimo, ieškovo įrodinėjimo pareiga turi savo specifiką ir apima pareigą pateikti duomenis apie proceso trukmę ir jo organizavimo trūkumus, ikiteisminio tyrimo, prokuratūros pareigūnų ir teismo klaidas ir delsimus, nulėmusius atitinkamai ilgą proceso trukmę, o atsakovei (valstybei, jai atstovaujančioms institucijoms) tenka pareiga įrodyti aplinkybes, galinčias pateisinti tokią proceso trukmę, ir pagrįsti, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą vis dėlto buvo užtikrinta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjAwLTExMjAvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-200-1120/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-200-1120/2024">e3K-3-200-1120/2024</a>, 55 punktas).

76. Kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo bylose dėl per ilgo proceso atkreiptas dėmesys į tai, kad tais atvejais, kai ieškovas teigia, jog valstybė pažeidė BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kaltinamo asmens teisę, kad jo byla būtų išnagrinėta per kuo trumpiausią laiką, aplinkybė, jog procesas objektyviai negalėjo būti trumpesnis, gali būti konstatuojama tik išsamiai nustačius proceso eigą ir chronologiją, konkrečius proceso trukmę lėmusius veiksnius ir įvertinus, ar, esant konkrečių bylos aplinkybių visumai, šie veiksniai iš tiesų leidžia pagrįsti konkrečią proceso trukmę ir padaryti išvadą, kad atitinkamo asmens teisė į įmanomai trumpiausią procesą buvo užtikrinta (nepažeista) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDI1LTIxOS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-425-219/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-425-219/2018">e3K-3-425-219/2018</a>, 41 punktas).

77. Nagrinėjamoje byloje ieškovas ieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindė per ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Dublike nurodė, kad jo veikos aplinkybės buvo tinkamai išsiaiškintos tik apeliacinės instancijos teismui atlikus papildomus įrodymų tyrimo veiksmus, juos atlikus buvo konstatuota, jog nebuvo net pačios nusikalstamos veikos įvykio. Baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose truko 17 mėnesių, prokuroras teikė kasacinį skundą dėl išteisinamojo nuosprendžio, šis skundas buvo atmestas, ir kt. Ieškovo nuomone, baudžiamosios bylos procese nepagrįstai nebuvo atlikti įrodymų rinkimo, tyrimo, vertinimo veiksmai, t. y. ikiteisminio tyrimo stadijoje arba bent pirmosios instancijos teisme, todėl byla nebuvo nutraukta dar ikiteisminio tyrimo stadijoje ir ieškovas nebuvo išteisintas pirmosios instancijos teismo.

78. Taigi, šioje byloje ieškovui teigiant, kad byla nebuvo sudėtinga ir truko ilgai, nurodžius epizodus, kuriuos jis priskiria neteisėtam atsakovės veikimui, atsakovė turėjo teikti įrodymus ir argumentus, paneigiančius aplinkybę, kad procesas truko per ilgai dėl jos veiksmų.

79. Teismo išvados dėl teisės į įmanomai trumpiausią baudžiamosios bylos procesą turi būti tinkamai motyvuotos, laikantis bendrų reikalavimų teismo pareigai motyvuoti savo sprendimą (CPK 263, 270 straipsniai, 331 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzg4LTI0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-388-248/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-388-248/2018">e3K-3-388-248/2018</a>, 36 punktas; 2020 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My02ODQvMjAyMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43-684/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43-684/2020">3K-3-43-684/2020</a>, 39 punktas; kt.). Sutiktina su atsakove, kad teismai šioje byloje tinkamai nemotyvavo savo procesinių sprendimų.

80. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl, ieškovo teigimu, per ilgai užtrukusio proceso, nusprendė, kad atsakovė neatliko neteisėtų veiksmų, ir nepagrįstai nurodė, kad ieškovas neįrodė neteisėtų atsakovės veiksmų, ieškinyje apsiribodamas tik nekonkrečiais teiginiais, kad proceso trukmė pernelyg ilga. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas, kad neteisėti veiksmai proceso trukmės aspektu buvo, formaliai perrašė Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. išteisinamojo nuosprendžio motyvus, nors turėjo vertinti baudžiamosios bylos medžiagą būtent ieškovo nurodytų per ilgos proceso trukmės epizodų aspektu. Apeliacinės instancijos teismas, pagrįstai kritikuodamas pirmosios instancijos teismo motyvų deklaratyvumą, nurodęs atskiras procesą apibūdinančias aplinkybes, iš esmės nepateikė konkrečių motyvų savo išvadai dėl pernelyg ilgos proceso trukmės pagrįsti, aiškiai nenurodė, kokias ieškovo nurodytas aplinkybes traktuoja kaip neleistinai užtęsusias procesą ir dėl kokių priežasčių.

81. Ieškovo veiksmų, kurie galimai lėmė baudžiamojo proceso pailgėjimą, teismas taip pat tinkamai neįvertino. Iš ieškovo procesinių dokumentų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas keletą kartų skundė nutarimus dėl termino nušalinti jį nuo pareigų pratęsimo, tačiau nepasisakė, kokią įtaką šie veiksmai turėjo proceso trukmei.

82. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tinkamai neįvertino ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo veiksmų proceso trukmės aspektu, taip pat ir paties ieškovo veiksmų įtakos proceso trukmei, todėl liko neatskleista bylos esmė. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nustatytas pagrindas grąžinti bylos dalį dėl ieškovo baudžiamojo proceso trukmės vertinimo apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, todėl ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikintina (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 3 dalis).

Dėl ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas ir delspinigius

83. Nagrinėjamoje byloje ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės 36 961,57 Eur negautų pajamų – neišmokėto darbo užmokesčio nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu dėl baudžiamojo persekiojimo baudžiamojoje byloje, 0,07 proc. dydžio kasmėnesinius delspinigius nuo neišmokėto ieškovui nušalinimo baudžiamojoje byloje nuo pareigų laikotarpiu darbo užmokesčio iki teismo sprendimo šioje byloje galutinio įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas, nusprendęs, kad atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, ieškovo reikalavimų priteisti iš atsakovės turtinės žalos atlyginimą ir delspinigius netenkino. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovo reikalavimas priteisti negautų pajamų atlyginimą iš atsakovės, ir dėl šio ieškinio reikalavimo priėmė priešingą sprendimą – priteisė ieškovui iš atsakovės 22 736,34 Eur turtinės žalos atlyginimo, o reikalavimą priteisti delspinigius atmetė.

84. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas, iki buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ėjo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Kauno skyriaus vyriausiojo valstybinio inspektoriaus pareigas. Baudžiamojo proceso metu teismo nutartimis ieškovas buvo nušalintas nuo šių pareigų nuo 2019 m. vasario 15 d. iki 2022 m. liepos 7 d. (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio įsiteisėjimas).

85. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2024 m. sausio 1 d.) 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybės tarnautojas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai valstybės tarnautojas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras. Delspinigiai nemokami, jeigu valstybės tarnautojui žala atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka. Panaši nuostata yra įtvirtinta ir nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojusioje Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 8 dalyje, papildomai nustatyta, kad jeigu valstybės tarnautojas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas valstybės tarnautojo pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų.

86. Kai ieškovas buvo išteisintas Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. liepos 7 d. nuosprendžiu, Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalies pagrindu jis darbdavio turėjo būti grąžintas į eitas iki nušalinimo pareigas ir jam turėjo būti išmokėtas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat sprendžiama dėl delspinigių mokėjimo dar iki jo kreipimosi į teismą su ieškiniu šioje byloje dienos (2023 m. lapkričio 7 d.). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie tai, ar ieškovas yra darbdavio grąžintas į eitas pareigas ir atitinkamai ar jam yra išmokėtos nurodytos išmokos, teismai šių aplinkybių nesiaiškino, nors jos yra teisiškai reikšmingos vertinant, ar ieškovas patyrė žalą negautų pajamų forma.

87. Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą iš naujo nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas, jei pripažins, kad atsakovė atliko neteisėtus veiksmus ieškovo atžvilgiu, spręsdama dėl turtinės žalos atlyginimo, turėtų nustatyti ieškovo negautų pajamų reikalavimo pagrįstumui įvertinti reikšmingas aplinkybes ir spręsti, ar ieškovas realiai patyrė žalą negautų pajamų forma.

88. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinių skundų argumentų, kurie neturi teisinės reikšmės priimamam procesiniam sprendimui.

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų

89. Apibendrindama šioje nutartyje nurodytus motyvus teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias valstybės atsakomybę CK 6.272 straipsnio 1 dalies pagrindu, nepagrįstai nustatė, kad atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė nepagrįstu baudžiamosios bylos perdavimu teismui, bei tinkamai nenustatė, ar atsakovė baudžiamąjį procesą vykdė per ilgai. Dėl nurodytų pažeidimų galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Tai teikia pagrindą panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, turinčiam teisę spręsti tiek fakto, tiek teisės klausimus, ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytas klaidas ir pažeidimus (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Iš naujo bylą nagrinėsiantis apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar atsakovei kyla deliktinė atsakomybė už per ilgą baudžiamojo proceso trukmę ir už kokį laikotarpį, turėtų nustatyti ir įvertinti: pirma, ieškovo nurodytus per ilgos proceso trukmės epizodus, antra, valstybės institucijų elgesio įtaką organizuojant šiuos epizodus, trečia, ieškovo elgesio procese įtaką baudžiamojo proceso trukmei.

90. Teisėjų kolegijai nusprendus, kad byla grąžintina apeliacinės instancijos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui. Pažymėtina, kad šioje byloje kasaciniame teisme išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, nepatirta.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 3 d. sprendimą panaikinti ir grąžinti bylą Kauno apygardos teismui apeliacine tvarka nagrinėti iš naujo.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Andžej Maciejevski

Agnė Tikniūtė

Egidija Tamošiūnienė