Baudžiamoji byla Nr. 2K-151-495/2023
Teisminio proceso Nr. 1-04-6-00060-2019-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.17.12.2; 2.2.4.3; 2.1.15.3.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2023 m. gegužės 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Tomo Šeškausko ir Daivos Pranytės-Zalieckienės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams. Pritaikius BK 75 straipsnio 2 dalį, bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams, įpareigojant M. K. įsidarbinti, tęsti darbą, o jį praradus, per vieną mėnesį registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Iš M. K. turtinei žalai atlyginti priteista 29 628,93 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai, 148 717,58 Eur UAB RATO kredito unijai. Be to, iš M. K. turtinei žalai atlyginti priteista UAB „Saurida“ 1567,56 Eur, UAB „Bio valiuta“ 4111,81 Eur, UAB „JRS Wood“ 40 013,72 Eur, šių bendrovių naudai priteisiant penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo.
Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 7 d. nutartis, kuria pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendžio dalis dėl UAB RATO kredito unijai priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio ir iš M. K. UAB RATO kredito unijai priteista turtinė žala sumažinta iki 72 859,6 Eur.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. M. K. nuteistas už tai, kad, būdamas UAB „Modestra“, įmonės kodas 304279618, registruotos adresu: Girulių g. 10, Vilnius, vienintelis akcininkas ir direktorius, einamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus, būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje esančias įmonės lėšas bei pagal 2000 m. liepos 13 d. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, žinodamas, kad UAB „Modestra“ nemoki, jos ekonominė padėtis sunki, nes trumpalaikis turtas 2019 m. balandžio 15 d. buvo 1,195 karto mažesnis už trumpalaikius įsipareigojimus, skolintomis lėšomis finansuota 101 proc. viso UAB „Modestra“ turto, dirbo nuostolingai (apskaitos registre „Didžioji knyga“ 2019 m. balandžio 15 d. užregistruotas iš viso 4460,64 Eur nuostolis), UAB „Modestra“ pradelsti įsipareigojimai – 198 660,67 Eur viršijo pusę įmonės turto vertės – 138 086,72 Eur, laiku nemokėjo už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžino kreditų bei laiku nemokėjo priteistų sumų pagal antstolių vykdomąsias bylas, žinodamas, kad atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė galimybių neturi ir dėl šių priežasčių UAB „Modestra“ akivaizdžiai gresia bankrotas, nesilaikydamas Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies nuostatos, kad visuotinis akcininkų susirinkimas negali priimti sprendimo skirti ir išmokėti dividendus, jei tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) bendrovė turi neįvykdytų prievolių, kurių terminai yra suėję iki sprendimo priėmimo, tiksliai tyrimo nenustatytu laiku ir vietoje iš bendrovės kasos pagal 2019 m. balandžio 15 d. kasos išlaidų orderį išmokėjo sau 101 375,25 Eur dividendų iš 2018 metų nepaskirstyto pelno. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad bendrovė turi neįvykdytų prievolių kreditoriams, tyčia pažeisdamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.134 straipsnyje nurodytą draudimą, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, nesilaikydamas CK 6.9301 (turėtų būti – 6.9301) straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti ir 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje UAB „Modestra“ vardu sudarė paskolos sutartis: 2020 m. kovo 1 d. sutartį Nr. 03, pagal kurią suteikė 12 000 Eur paskolą savo valdomai ir savo atstovaujamai UAB „TC Euro Group“; 2020 m. kovo 27 d. sutartį Nr. 04, pagal kurią suteikė 15 000 Eur paskolą M. K.; 2020 m. kovo 27 d. sutartį Nr. 04, pagal kurią suteikė 12 000 Eur paskolą I. T., bei 2020 m. kovo 30 d. sutartį Nr. 01, pagal kurią suteikė 12 000 Eur paskolą savo valdomai ir savo atstovaujamai UAB „Profekta“, jų pagrindu tiksliai tyrimo nenustatytu laiku iš UAB „Modestra“ kasos paėmė 51 000 Eur, taip sumažino bendrovės „Modestra“ lėšas, ir taip perleisdamas bendros 152 375,25 Eur vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, padarė turtinės žalos kreditoriams: 154 159,23 Eur RATO kredito unijai, 42 544,40 Eur UAB „JRS Wood“, 1957,04 Eur UAB „Saurida“, 4315,72 Eur UAB „Bio valiuta“, 1405,88 Eur UAB „AGR pakas“, 29 571,30 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs nuteistojo M. K. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl UAB RATO kredito unijai priteisto turtinės žalos atlyginimo dydžio ir jį sumažino, motyvuodamas tuo, kad UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ atlygino UAB RATO kredito unijai dalį dėl M. K. veikos UAB RATO kredito unijos patirtos žalos, o UAB RATO kredito unijos atstovas teismo posėdyje paprašė sumažinti civiliniame ieškinyje pareikštą reikalavimą iki 72 859,6 Eur.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistasis M. K. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 3 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. spalio 7 d. nutartį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Byloje surašytas kaltinamasis aktas neatitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 219 straipsnio reikalavimų, o bylą nagrinėję teismai, priimdami skundžiamus nuosprendį ir nutartį, šio kaltinimo trūkumo neištaisė, nepavedė to padaryti ir prokurorui. Dėl to buvo iš esmės suvaržytos kasatoriaus teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, ir tinkamai gintis, šios teisės yra įtvirtintos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte, BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje. Iš byloje surašyto kaltinamojo akto matyti, kad kasatorius buvo kaltinamas padaręs BK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, nes kaip bendrovės direktorius valdydamas UAB „Modestra“ turtą pažeidė CK 2.134 ir 6.9301 straipsnių reikalavimus. Pažymėtina, kad CK 2.134 straipsnio 2 dalis nustato išlygas, kada to paties straipsnio 1 dalyje nustatyti ribojimai yra netaikomi, o CK 6.9301 straipsnio 3 dalyje yra nurodyta, kad atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų nurodytais atvejais nustato kiti įstatymai. Dėl to formuluojant kaltinimą buvo būtina nurodyti ne tik pažeistus CK straipsnius, bet ir jų dalis, o to nepadarius liko neaišku, kokio konkretaus teisinio reguliavimo jis nesilaikė, kokius konkrečius įstatymus pažeidė.
3.2. Teismai, kvalifikuodami nuteistojo M. K. veiksmus pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes nukrypo nuo kraštutinės priemonės (lot. ultima ratio) principo ir kriminalizavo civilinius teisinius santykius, taikė BK 208 straipsnio 2 dalį neatsižvelgdami į tai, kad kasatoriaus veika neatitinka šios nusikalstamos veikos sudėties požymių.
3.2.1. Kasatoriaus nuomone, atskiriant pavojingas veikas, už kurias taikytinas BK 208 straipsnis, nuo nepavojingų veikų, turėtų būti vadovaujamasi teismų praktika, suformuota sukčiavimo baudžiamosiose bylose, pagal šią praktiką turtinės prievolės nevykdymas ar kitokių civilinės sutarties sąlygų pažeidimas savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Civiliniai teisiniai santykiai gali peraugti į baudžiamuosius tik tada, kai yra tam tikros papildomos sąlygos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-30-699/2016, 2K-184-697/2017 ir kt.). Be to, turi būti atsižvelgta ir į teismų praktiką taikant baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principą, joje nuosekliai pasisakoma prieš dirbtinį išimtinai kitų teisės šakų reguliuojamų teisinių santykių kriminalizavimą, siūloma sprendžiant tokio pobūdžio klausimus vadovautis bendru proporcingumo principu, atsižvelgti į bendrą įvykio kontekstą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-128-489/2021, 2K-262-489/2022 ir kt.). Šioje byloje jokių papildomų sąlygų, teikiančių pagrindą kasatoriaus veiką vertinti kaip nusikalstamą, nenustatyta. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad jis, laikydamasis CK 2.134 straipsnio 2 dalies, 6.9301 straipsnio 3 dalies taisyklių, vykdyti atsiskaitymų su UAB „Modestra“ kreditoriais negalėjo, nes keliose bylose iš bendrovės buvo vykdomas priverstinis išieškojimas pagal civilinio proceso taisykles. Visi teisiniai santykiai, kilę iš UAB „Modestra“ skolų kreditoriams, realiai buvo sprendžiami taikant kitų teisės šakų (civilinės teisės, civilinio proceso teisės, bankroto (nemokumo) teisės ir kt.) normas, o tai rodo, kad kasatoriaus patraukimas baudžiamojon atsakomybėn prieštarauja baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principui. Kasatorius pažymi, kad baudžiamosios teisės kaip kraštutinės priemonės principas turėjo būti taikomas ne tik sprendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą, bet ir sprendžiant dėl jo, kaip nuteisto fizinio asmens, subsidiariosios atsakomybės už realiai teisiniuose santykiuose dalyvavusio juridinio asmens prievoles, tačiau tai nebuvo padaryta.
3.2.2. Kasatorius nurodo, kad jo veika neatitinka objektyviųjų ir subjektyviųjų BK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių. Pagal teismų praktiką iki to momento, kai skolininkui iškeliama bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, ir dėl to skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas, net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015). Bylą nagrinėję teismai į tai, vertindami M. K. veiką, neatsižvelgė. Be to, teismai nesigilino į UAB „Modestra“ bankroto pradžios momentą, bankroto bylos eigą, jo elgesio motyvus ir tikslus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad jo veika atitinka subjektyviuosius BK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymius.
3.3. Darydami išvadas dėl iš kasatoriaus priteistinų civilinių ieškinių ir jų dydžio, teismai iš esmės pažeidė BPK 115 straipsnio 2 ar 3 dalį, padarė kitų klaidų spręsdami civilinius ieškinius. Kasatorius nurodo, kad šioje baudžiamojoje byloje iš jo civiliniams ieškovams priteistos pinigų sumos jau buvo priteistos iš UAB „Modestra“ ir bent jau dalis šių sumų buvo išieškota civilinių ieškovų naudai. Dėl to teismai, vadovaudamiesi BPK 115 straipsnio 2 arba 3 dalimi, turėjo byloje pareikštus civilinius ieškinius atmesti kaip pareikštus pakartotinai arba palikti juos nenagrinėtus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal teismų praktiką tada, kai nustatoma, kad už nusikalstama veika padarytą žalą materialiai atsako kaltinamasis ir už jo veiką materialiai atsakingi asmenys arba tik materialiai atsakingas asmuo, turi būti sprendžiamas klausimas dėl tokio asmens įtraukimo į procesą kaip civilinio atsakovo. Materialiai atsakingi asmenys civilinio atsakovo statusą įgyja ta pačia tvarka kaip ir civilinis ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 21 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalga). Dėl to teismai, ypač darydami išvadą, kad kasatoriaus civilinė atsakomybė yra subsidiarioji, turėjo įtraukti UAB „Modestra“ į bylą kaip civilinę atsakovę ir tada spręsti klausimą, ar pareikšti civiliniai ieškiniai nėra pakartotiniai, svarstyti, ar yra pagrindas tenkinti tokius civilinius ieškinius (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020). Darydami išvadą, kad UAB RATO kredito unijoje esantis UAB „Modestra“ pajus negali būti įskaitytas į atlygintą žalą, ir priteisdami šią sumą iš kasatoriaus, teismai taip pat padarė teisės taikymo klaidų. Kasatorius pažymi, kad UAB „Modestra“ pajus yra ne jo ar UAB „Modestra“ žinioje, o UAB RATO kredito unijos kaip civilinės ieškovės žinioje. Be to, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 3 dalimi, nes jis jokių pareigų bankrutuojančioje UAB „Modestra“ neina ir pajaus įskaitymo už skolą klausimą sprendžia ne jis, o UAB „Modestra“ bankroto administratorius bei UAB RATO kredito unija. Byloje teismai turėjo įskaityti UAB „Modestra“ pajų į padarytos žalos atlyginimą, remdamiesi Kredito unijų įstatymo 35 straipsnio 5 dalimi, UAB RATO kredito unijos įstatais bei CK 6.130 straipsnio 1 dalimi, bet to nepadarė.
4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atsisakyti patenkinti nuteistojo M. K. kasacinį skundą. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
4.1. Nepagrįstas kasacinio skundo argumentas dėl neaiškaus kaltinimo. Nors pareikštame kaltinime iš tiesų nebuvo nurodytos konkrečios CK 2.134, 6.9301 straipsnių dalys, tačiau tame pačiame kaltinime buvo iš esmės išdėstytas šių straipsnių dalių turinys. Dėl to kaltinimas negali būti laikomas iš esmės neaiškiu. Pažymėtina, kad esminiais BPK pažeidimais laikomi tik tokie, kurie suvaržo įstatymų garantuotas kaltinamojo teises ar kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Apeliacinės instancijos teismas įvertino, kad kaltinamojo akto trūkumai nesuvaržė M. K. teisės žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nepripažino tai esminiu BPK pažeidimu. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas kasatoriaus veiką, rėmėsi veikos padarymo metu negaliojusia CK suvestine redakcija, nes kaltinime nurodyti CK 2.134, 6.9301 straipsniai per veikos padarymo laiką nesikeitė ir šis apeliacinės instancijos teismo netikslumas nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad buvo nukrypta nuo teismų praktikos ar pažeistas draudimo pabloginti skundą padavusio asmens teisinę padėtį principas.
4.2. Nesutiktina su kasacinio skundo argumentu, kad teismai, kvalifikuodami M. K. veiką pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad bylos duomenų visuma rodo, jog M. K. aiškiai suvokė, kad UAB „Modestra“ gresia bankrotas, todėl esant tokiai finansinei situacijai negalėjo nei skolinti, nei išsimokėti dividendų, o tai darydamas pažeidė bendrovės kreditorių interesus. M. K. veiksmai negali būti pateisinti, nes dėl jo veiksmų buvo iš esmės pažeistos kreditorių teisės ir jiems padaryta žymi žala. Dividendų išsimokėjimas, paskolų suteikimas su M. K. kaip bendrovės direktoriumi susijusiems juridiniams asmenims, paskolos suteikimas asmeninėms reikmėms ar sveikatos problemų turinčiam pažįstamam asmeniui negali būti vertinami kaip ekonomiškai būtini ar užtikrinantys veiksmingesnę įmonės kreditorių interesų apsaugą. Taigi nėra pagrindo daryti išvados, kad M. K. veiksmus nulėmė tikslas pagerinti UAB „Modestra“ finansinę situaciją. Iš esmės nemokios bendrovės likusių pinigų išdavimas suteikiant paskolas juridiniams ir fiziniams asmenims, nesant jokio UAB „Modestra“ finansiškai naudingo pagrindo, žinant, kad šios lėšos nebus grąžintos, vertintina kaip savanaudiški UAB „Modestra“ vadovo M. K. veiksmai, kuriais buvo sukelta didelė turtinė žala bendrovės kreditoriams. M. K. tokius veiksmus atliko tyčia ir dėl to UAB „Modestra“ kreditoriams buvo padaryta didelė žala. Šios aplinkybės rodo, kad civiliniai teisiniai santykiai peraugo į baudžiamuosius.
4.3. Atmestini kasacinio skundo argumentai, kad spręsdami civilinius ieškinius teismai iš esmės pažeidė BPK 115 straipsnį ar padarė kitų procesinių klaidų. Šioje byloje iš kasatoriaus priteisti civiliniai ieškiniai nelaikytini pakartotiniais. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasmę pakartotiniais ieškiniais pripažįstami tik tokie, kurių visi trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir faktinis ieškinio pagrindas – sutampa. Šioje byloje civiliniai ieškiniai pareikšti M. K., o ne UAB „Modestra“, kaip civilinėje byloje. Taigi civilinio ieškinio šalys nesutampa ir šioje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai nelaikytini pakartotiniais. Pažymėtina ir tai, kad tos pačios sumos priteisimas iš skirtingų asmenų skirtingose bylose neturi lemti bendros išieškotinos sumos padidėjimo, nes tam tenkinant civilinius ieškinius ir nustatoma bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis (solidarioji, dalinė ar subsidiarioji). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, įtraukus į šią baudžiamąją bylą UAB „Modestra“ kaip civilinę atsakovę, civilinių ieškovų pareikšti ieškiniai irgi galėtų būti laikomi pakartotiniais UAB „Modestra“ požiūriu. Dėl to šis kasacinio skundo argumentas yra prieštaringas. Kasatoriaus teiginiai apie tai, kad bylą nagrinėję teismai, spręsdami civilinių ieškinių klausimus, nukrypo nuo teismų praktikos, yra deklaratyvūs, nes nurodoma teismų praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020) nėra susijusi su šioje byloje susiklosčiusia teisine situacija.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Nuteistojo M. K. kasacinis skundas atmestinas.
Dėl kaltinamojo akto turinio (BPK 219 straipsnis)
6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų, kadangi kaltinimas yra neaiškus, jame nenurodytos M. K. inkriminuotos konkrečios CK normos (6.9301 ir 2.134 straipsniai), todėl negalima suprasti, kokias konkrečias teisės normas jis pažeidė. Dėl to iš esmės pažeisti BPK 21 straipsnio 4 dalies, 22 straipsnio 3 dalies, 44 straipsnio 7 dalies, 219 straipsnio, 256 straipsnio 2 dalies reikalavimai, nesilaikyta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkto nuostatų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo argumentais.
7. Pagal BPK 219 straipsnio 3 punktą kaltinamajame akte, be kitų aplinkybių, nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas, iš kurio turi būti aiški padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. To paties straipsnio 5 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodytas konkretus Baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), nustatantis atsakomybę už padarytą veiką.
8. M. K. buvo kaltinamas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis, kaip UAB „Modestra“ vienintelis akcininkas ir direktorius, žinodamas, kad jo vadovaujamos įmonės ekonominė padėtis yra sunki, atsiskaityti su visais kreditoriais įmonė neturi galimybių ir dėl to jai gresia bankrotas, nesilaikydamas ir CK 2.134, 6.9301 straipsnių nuostatų, išmokėjo sau UAB „Modestra“ dividendus ir paskolino įmonės lėšas, kurios galėjo būti panaudotos skoloms kreditoriams grąžinti, ir dėl to padarė kreditoriams turtinės žalos. Kaip matyti iš kaltinamojo akto turinio, jame konkrečiai ir aiškiai išdėstyti konkretūs kaltinamojo M. K. veiksmai, veikos, kuria jis kaltinamas, padarymo būdas ir kitos teisiškai reikšmingos aplinkybės, taip pat nurodytas baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kvalifikuota jo veika, todėl, priešingai nei teigia kasatorius, byloje surašytas M. K. kaltinamasis aktas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (BPK 219 straipsnio 3, 5 punktai).
9. Kartu svarbu pažymėti, kad kaltinamajame akte, aprašant kasatoriaus nusikalstamą veiką, nurodyta, kad M. K., be kita ko, pažeidė CK 2.134 straipsnyje įtvirtintą draudimą, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra. CK 2.134 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atstovas atstovaujamojo vardu negali sudaryti sandorių nei su pačiu savimi, nei su tuo asmeniu, kurio atstovas jis tuo metu yra, taip pat su savo sutuoktiniu bei tėvais, vaikais ir kitais artimaisiais giminaičiais; tokie sandoriai gali būti pripažinti negaliojančiais atstovaujamojo reikalavimu; to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti apribojimai netaikomi, jeigu kiti įstatymai nurodo ką kita, taip pat kai atstovas veikia kaip atstovas pagal įstatymą; o straipsnio 3 dalyje – atstovas negali atstovaujamojo vardu sudaryti tokio sandorio, kurio sudaryti neturi teisės pats atstovaujamasis. Taigi, nors kasatorius skunde pagrįstai atkreipia dėmesį, kad kaltinime nenurodyta, kokią konkrečiai CK 2.134 straipsnio dalį M. K. pažeidė, tačiau iš aprašyto kaltinimo turinio palyginimo su CK 2.134 straipsnio nuostatomis aiškiai matyti, kad nusikalstamos veikos aprašymas atitinka CK 2.134 straipsnio 1 dalį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, kasatorius nepagrįstai teigia, jog dėl šios dalies jam buvo pareikštas neaiškus kaltinimas, dėl to buvo pažeista jo teisė į gynybą.
10. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta ir kasacinio skundo argumentus dėl neiškaus kaltinimo, siejamus su CK 6.9301 straipsnio nuostatų taikymu. Nors iš tiesų CK nėra 6.9301 straipsnio, tačiau iš kaltinimo turinio aiškiai matyti, kad, padarius techninio pobūdžio klaidą, buvo nurodyta, jog pažeistos CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Būtent minėto straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Kaltinamajame akte ir buvo išdėstytos būtent CK 6.9301 straipsnio 1 dalies nuostatos. Taigi, kaip minėta, nors kasatorius skunde pagrįstai atkreipia dėmesį, kad M. K. pateiktame kaltinime netiksliai nurodytas pažeistas atsiskaitymų eiliškumą nustatantis CK straipsnis, nenurodyta jo dalis, tačiau iš žodinio kaltinimo turinio palyginimo su CK 6.9301 straipsnio 1 dalies turiniu akivaizdu, kad nusikalstamos veikos aprašyme minima būtent ši CK nuostata (6.9301 straipsnio 1 dalis).
11. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme kasatorius naudojosi advokato teisine pagalba, todėl, kilus neaiškumų, turėjo realią galimybę išsiaiškinti visus jam kylančius neaiškumus dėl reiškiamo kaltinimo esmės ir pagrindo ar pasinaudoti teise apskųsti ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar prokuroro veiksmus, tačiau šia procesine teise nesinaudojo. Paminėtina ir tai, kad iš nuteistojo M. K. teisme duotų parodymų, apeliacinio skundo turinio matyti, kad kaltinimą jis suprato. Negana to, kasatorius nenurodo jokių argumentų, kad gynyba būtų buvusi kitokia, jei kasatorius būtų „teisingai“ supratęs kaltinamajame akte aprašytą jo nusikalstamą veiką. Todėl teisėjų kolegija visiškai pritaria apeliacinės instancijos teismo skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad aptarti kaltinamojo akto trūkumai nesuvaržė M. K. teisės žinoti, kuo jis yra kaltinamas, dėl to jie nelaikytini esminiais BPK pažeidimais. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, visiškai deklaratyvus kasatoriaus argumentas dėl apeliacinės instancijos teismo padaryto BPK 256 straipsnio 2 dalies pažeidimo. Iš skundžiamos nutarties turinio aiškiai matyti, kad atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus dėl neaiškaus kaltinimo, siejamo su BPK 219 straipsnio pažeidimais surašant kaltinamąjį aktą, šios instancijos teismas nustatė, jog nurodant CK nuostatas buvo padarytos techninio pobūdžio klaidos, tačiau, priešingai nei teigia kasatorius, tokia teismo išvada M. K. pateikto kaltinimo ribos nebuvo išplėstos, apelianto teisinė padėtis pasunkinta nebuvo.
12. Todėl, nenustačius BPK 219 straipsnio pažeidimų surašant kaltinamąjį aktą bei kasaciniame skunde nurodytų BPK 256 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, nėra pagrindo daryti išvadą, kad buvo pažeistos BPK 21 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnio 7 dalyje bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies a punkte įtvirtintos nuostatos, susijusios su kaltinamojo teise į gynybą.
Dėl BK 208 straipsnio 2 dalies taikymo
13. Kasaciniame skunde ginčijamas ir BK 208 straipsnio 2 dalies taikymas, motyvuojant tuo, kad kasatoriaus veiksmai nebuvo tokie pavojingi, kad už juos reikėtų taikyti baudžiamąją atsakomybę. Be to, taikydami baudžiamąjį įstatymą teismai neatsižvelgė į tai, kad iki įmonės bankroto paskelbimo įmonė, kaip skolininkė, turi teisę pati nuspręsti, kurio kreditoriaus interesą tenkinti; kartu liko neįvertinti ir nuteistojo M. K. veikos tikslai ir motyvai. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su šiais kasatoriaus argumentais.
14. BK 208 straipsnio 2 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai pardavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams.
15. BK 208 straipsnyje nurodyto nusikaltimo subjektas yra fizinis asmuo, turintis specialius požymius: individualios įmonės savininkas, įmonės (AB, UAB ir kt.) vadovas ar asmuo, pagal einamas pareigas įmonėje turintis teisę ir galimybę disponuoti įmonės, kuriai dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo akivaizdžiai gresia bankrotas, turtu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-450/2013). BK 208 straipsnio 2 dalyje nustatyto nusikaltimo objektyviuosius požymius sudaro turto, kuris galėtų būti pateiktas skolai grąžinti, paslėpimas, iššvaistymas, perleidimas tretiesiems asmenims arba pardavimas nepateisinamai pigiai. Baudžiamoji atsakomybė atsiranda tik tada, kai skolininkas vieną iš minėtų veiksmų padaro patekęs į sunkią ekonominę situaciją, esant nemokumui, akivaizdžiai gresiant bankrotui, ir dėl to padaroma turtinė žala kreditoriams (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-213/2006). Atskleidžiant turtinės žalos kreditoriams požymį BK 208 straipsnio 2 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ir į kasacinio teismo suformuotą praktiką (dėl BK 208 straipsnio 1 dalies taikymo), pagal kurią turtinė žala kreditoriams paprastai laikoma 150 MGL dydžio sumą viršijanti žala. Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų kreditorių skaičių, jų turtinę padėtį, patenkintų kreditorių reikalavimų bei bendrą įsipareigojimų kreditoriams dydį ir kitas reikšmingas aplinkybes, turtine žala BK 208 straipsnio 1 dalies prasme laikytina ir mažesnio dydžio turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).
16. Be kita ko, atribojant BK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką nuo civilinio delikto, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų šios veikos požymių, nuo kurių priklauso veikos pavojingumo laipsnis ir pobūdis, visuma. Būtent žalos dydis yra vienas kriterijų, pagal kurį skolininko nesąžiningumas kaip nusikaltimas (BK 208 straipsnio 1 dalis) gali būti atribojamas nuo civilinio delikto. Įvertinant skolininko nesąžiningumo pavojingumą, kartu ir šią veiką kaip nusikaltimą atskiriant nuo civilinio delikto, itin didelę reikšmę turi ir subjektyvieji jos požymiai, t. y. veikos padarymas tiesiogine ar netiesiogine tyčia, veikos motyvai ir tikslai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015).
17. Minėta, kad M. K. šioje byloje yra nuteistas už tai, kad išsimokėdamas dividendus ir paskolindamas UAB „Modestra“ pinigus perleido 152 375,25 Eur bendrovės turtą, kuris galėjo būti pateiktas įmonės skoloms padengti, ir taip padarė turtinės žalos kreditoriams. Akivaizdu, kad dėl nuteistojo M. K. neteisėtų veiksmų kreditoriams padaryta turtinė žala žymiai viršija 150 MGL dydžio sumą. UAB „Modestra“ kreditoriai negalėjo apginti savo pažeistų turtinių teisių bankroto byloje, nes UAB „Modestra“ neturėjo pakankamai turto, kad įvykdytų įsipareigojimus kreditoriams. Todėl jie, siekdami apginti pažeistas turtines teises, kreipėsi su civiliniais ieškiniais į teismą šioje baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad M. K. buvo UAB „Modestra“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Byloje nustatyta, kad iki 2019 m. balandžio 15 d. išmokant 101 375,5 Eur dividendų M. K. bendrovė turėjo iš viso 198 660,67 Eur įsipareigojimų (pagal antstolių vykdomąsias bylas, negrąžintų kreditų už laiku neatsiskaitytas prekes bei atliktus darbus). Be to, 2020 m. kovo mėn., kai M. K., būdamas vienintelis bendrovės akcininkas ir direktorius, sudarė sandorius (paskolos sutartys) su savimi bei savo realiai valdomomis įmonėmis, UAB „Modestra“ kasoje buvo vykdomos tik paskolų suteikimo operacijos, išmokant bendrą 51 000 Eur sumą. O jokie skolų grąžinimai iš bendrovės lėšų nebuvo vykdomi, nors jam aiškiai buvo žinoma apie turimus įsiskolinimus (nustatyta, kad iš UAB „Modestra“ išieškojimai vyko jau nuo 2018 metų). Be kita ko, iš teisme duotų nuteistojo M. K. parodymų aiškiai matyti, kad jis sąmoningai vengė padengti turimus bendrovės kreditinius įsipareigojimus, pripažino tai, kad sau išmokėjo 101 375 Eur dividendų dėl to, kad bendrovės lėšos nebūtų nukreiptos skoloms išieškoti („jei būčiau pinigus įnešęs į sąskaitą, antstoliai būtų iš karto juos nurašę“); pinigus skolinosi asmeninėms reikmėms, pažeisdamas draudimą sudaryti sandorius su pačiu savimi ar paties atstovaujamomis įmonėmis („neaišku kam valstybei mokėti didelius mokesčius“; „pasiskolintus pinigus kada nors būčiau grąžinęs“ ir pan.). Tokie byloje nustatyti nuteistojo veiksmai aiškiai rodo, kad jis suprato bendrovės sunkią ekonominę padėtį, žinojo apie nuo 2018 metų vykdomus išieškojimus, tyčia nesiėmė jokių priemonių turimoms bendrovės skoloms grąžinti, priešingai, 2019 m. išmokėjo sau 101 375,5 Eur dividendų, 2020 m. iš bendrovės lėšų skolino pinigus sau bei kitiems asmenims. Visos šios bendrovės lėšos turėjo ir galėjo būti panaudotos įsiskolinimams kreditoriams padengti, tačiau nuteistasis tokiais veiksmais sąmoningai siekė išvengti bendrovės skolų grąžinimo ir taip padarė turtinę žalą kreditoriams. Be kita ko, kaip jau minėta, svarbu tai, kad tokius veiksmus nuteistasis atliko būdamas UAB „Modestra“ vienintelis akcininkas ir direktorius. Taigi, nusikalstamos veikos padarymo situacija – sunki įmonės ekonominė padėtis, kai gresia bankrotas, apie kurią kasatoriui buvo gerai žinoma, perleisto įmonės turto mastas, perleidimo veiksmų nevienkartinis pobūdis, kasatoriaus gana ilgalaikė kaip įmonės direktoriaus darbo patirtis – leidžia teigti, kad nuteistasis M. K. veikė tiesiogine tyčia. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad kasatorius šiuos nusikalstamus veiksmus padarė dėl ekonominio būtinumo, turėdamas kitokių pozityvių motyvų ar siekdamas pozityvių tikslų, pavyzdžiui, sumažinti kreditorių turtinę žalą. Dėl to M. K. veika peržengė civilinio delikto pavojingumą ir atitinka BK 208 straipsnio 2 dalies tiek objektyviuosius, tiek ir subjektyviuosius požymius. Todėl, priešingai nei teigia kasatorius, teismai tinkamai kvalifikavo M. K. veiksmus pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
Dėl civilinio ieškinio
18. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai nepagrįstai priteisė iš kasatoriaus byloje pareikštus civilinius ieškinius, nes jie jau buvo išspręsti civilinėje byloje, kurioje atsakovė buvo UAB „Modestra“. Be to, teismai, darydami išvadą dėl UAB RATO kredito unijos pareikšto civilinio ieškinio, neatsižvelgė į tai, kad UAB „Modestra“ pajus UAB RATO kredito unijoje turėjo būti įskaitytas į padarytos žalos atlyginimą.
19. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Draudimas antrą kartą priimti ir nagrinėti tą patį civilinį ieškinį nustatytas CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkte. Pagal kasacinio teismo suformuotą teismų praktiką dėl tapataus ieškinio aiškinimo ir taikymo (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-475/2007, 3K-3-486/2007, 3K-3-284/2012, 3K-3-602/2013, 3K-3-146/2014 ir kt.), yra tokios pagrindinės taisyklės: pirma, šiuo pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; antra, ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą.
20. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai pateikė ieškinius M. K., kaip fiziniam asmeniui, kuris, būdamas juridinio asmens UAB „Modestra“ vienintelis akcininkas ir direktorius, savo nesąžiningais veiksmais perleido UAB „Modestra“ turtą, kuris galėjo būti panaudotas skoloms padengti, ir dėl to padarė kreditoriams turtinės žalos. Taigi civiliniai ieškiniai šioje byloje pareikšti skirtingiems asmenims (M. K. kaip fiziniam asmeniui – šioje baudžiamojoje byloje, civilinėje byloje – UAB „Modestra“) ir skirtingu pagrindu (dėl BK 208 straipsnio 2 dalyje nurodytais nusikalstamais veiksmais M. K. padarytos žalos kreditoriams; civilinėje byloje – UAB „Modestra“ įsipareigojimų pagal prievoles nevykdymo). Dėl to darytina išvada, kad šioje baudžiamojoje byloje civilinių ieškovų pareikšti ieškiniai nėra pakartotiniai ir teisėtai buvo nagrinėjami ir išspręsti šioje byloje priimtais procesiniais sprendimais. Teismai, spręsdami byloje pareikštus civilinius ieškinius, nepadarė teisės taikymo klaidų, BPK 115 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų nepažeidė.
21. Be kita ko, teisėjų kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad civiliniai ieškiniai šioje byloje galėjo būti sprendžiami tik įtraukus į bylą UAB „Modestra“ kaip civilinę atsakovę. Pagal BPK 111 straipsnio 1 dalį civiliniai atsakovai, be kita ko, gali būti įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios pagal įstatymus materialiai atsako už nusikalstama įtariamojo arba kaltinamojo veika padarytą žalą. Nagrinėjamoje byloje tokia bendrovės atsakomybė nenustatyta. M. K. atsako už savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą kreditoriams bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais. Dėl to UAB „Modestra“ pagrįstai nebuvo įtraukta kaip civilinė atsakovė šioje byloje. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip teisingai nurodė bylą nagrinėję teismai, pagal teismų praktiką kreditorių reikalavimų patenkinimas ir sumų priteisimas iš skirtingų asmenų (fizinio ir juridinio asmens) skirtingose bylose neturi lemti išieškotinos sumos padidėjimo, todėl net tais atvejais, kai skirtingiems asmenims ta pati skola priteisiama skirtingais procesiniais sprendimais, turi būti nustatyta bendraatsakovių civilinės atsakomybės rūšis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-76-788/2020). Bylą nagrinėję teismai, remdamiesi CK 2.50 straipsnio 3 dalimi, nustatė, kad M. K. civilinė atsakomybė pagal UAB „Modestra“ prievoles yra subsidiarioji, o nesutikti su šia išvada pagal kasaciniame skunde išdėstytus argumentus teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo.
22. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su kasacinio skundo argumentu dėl UAB „Modestra“ įmokėto pajaus UAB RATO kredito unijoje įskaitymo ir kartu šios unijos pareikšto civilinio ieškinio dydžio sumažinimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad UAB „Modestra“ pajus UAB RATO kredito unijoje yra bendrovės aktyvas, o Vilniaus apygardos teismo 2021 m. liepos 23 d. nutartimi UAB „Modestra“ iškelta bankroto byla, 2021 m. lapkričio 4 d. nutartimi patvirtinti bendrovės kreditoriai ir jų finansiniai reikalavimai, 2022 m. sausio 13 d. nutartimi pripažinta, kad bendrovė likviduota dėl bankroto (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Todėl, esant tokiai situacijai, klausimas dėl UAB „Modestra“ pajaus turi būti sprendžiamas nustatyta specialia tvarka (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymu, Civilinio proceso kodekso 589 straipsnio ar kitomis įstatymų nuostatomis), bet ne BPK X skyriuje nustatyta žalos dėl nusikalstamos veikos atlyginimo tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo M. K. kasacinį skundą.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Tomas Šeškauskas
Daiva Pranytė-Zalieckienė
