Civilinė byla Nr. e2-4203-1186/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01183-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.1.16; 2.6.8.11.1; 2.6.8.12; 2.6.10.5.2.19; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.2.3.1; 3.2.6.1.
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS teismas
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 rugsėjo 16 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Justina Stančikienė,
sekretoriaujant Kamilei Valaitienei,
dalyvaujant ieškovui V. B. (per Zoom programą) ir jo atstovui advokatui Stasiui Kasiuliui (per Zoom programą),
atsakovui A. A. (per Zoom programą) ir jo atstovui advokatui Laimiui Platūkiui (per Zoom programą),
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. B. patikslintą ieškinį atsakovui A. A. dėl netinkamos kokybės daikto pardavimo, abišalės restitucijos taikymo ir papildomų išlaidų atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Ieškovo reikalavimai ir argumentai
1. Ieškovas V. B. (toliau – ieškovas) patikslintu ieškiniu prašė teismo 1) nutraukti tarp ieškovo ir atsakovo A. A. (toliau – atsakovas) žodžiu sudarytą grėblio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui už grėblį sumokėtus 500,00 Eur, o ieškovas grąžina atsakovui grėblį (įpareigojant grėblį iš ieškovo pasiimti pačiam atsakovui); 2) priteisti iš atsakovo ieškovui 410,60 Eur ieškovo turėtas papildomas išlaidas; 3) priteisti ieškovui iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovas patikslintame ieškinyje nurodė:
2.1. (duomenys neskelbtini) pagal žodžiu sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas iš atsakovo už 500,00 Eur įsigijo grėblį (duomenys neskelbtini) (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)). Skelbimą apie parduodamą grėblį rado skelbimų portale „Skelbiu.lt“. Ieškovas išsinuomojo priekabą, nuvyko pas atsakovą. Atsakovas pademonstravo, kad grėblys sukasi ore, žodžiu patvirtino, kad su padargu buvo dirbta, viskas veikia. Ieškovas parsivežė grėblį ir 2024 m. birželio 29 d. prikabino prie traktoriaus, išvažiavo dirbti. Pradėjus darbą pasigirdo keisti garsai, grėblys žolės negrėbė. Apie susidariusią situaciją ieškovas telefonu informavo atsakovą, tačiau atsakovas nurodė, kad grėblys niekada nebuvo sugedęs. (duomenys neskelbtini) ieškovas dar kartą kreipėsi į atsakovą, reikalaudamas grąžinti pinigus už netinkamos kokybės daiktą, tačiau atsakovas į SMS žinutę neatsakė. (duomenys neskelbtini) atsakovui buvo išsiųsta dar viena SMS žinutė prašant taikiai išspręsti situaciją bei grąžinti sumokėtus pinigus, tačiau atsakovas ir vėl neatsakė, o ieškovo skambučius ėmė ignoruoti.
2.2. Ieškovas kreipėsi į uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) „Žemtiekimas“ siekiant nustatyti tikslius grėblio defektus. (duomenys neskelbtini) buvo gautas UAB „Žemtiekimas“ atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame konstatuota, jog „grėblio reduktoriaus krumpliaratis ir velenas yra stipriai sudilę, grėblys neveikia. Gedimas yra įvykęs senai bei grėblys buvo nenaudojamas ilgą laiką, nes atsiradusi korozija ant veleno krumplių bei krumpliaračio“. Galutinai įsitikinus, jog atsakovas ieškovui pardavė paslėptų defektų turintį grėblį, kurio neįmanoma naudoti pagal paskirtį, ieškovas, vis dar siekdamas išspręsti ginčą taikiai, (duomenys neskelbtini) kreipėsi į atsakovą su pretenzija. Pretenzija atsakovui įteikta 2024 m. spalio 23 d., tačiau atsakovas ieškovo reikalavimų grąžinti už grėblį sumokėtą sumą nevykdė, todėl ieškovas buvo priverstas kreiptis į teismą.
2.3. Nustatyti grėblio defektai ir trūkumai laikytini esminiu žodinės pirkimo–pardavimo sutarties pažeidimu, kadangi dėl paslėptų daikto trūkumų ieškovas neturi galimybės grėblio eksploatuoti. Dėl šios priežasties ieškovas turi teisę nutraukti žodžiu sudarytą grėblio pirkimo–pardavimo sutartį bei reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
2.4. Dėl papildomų prašomų priteisti išlaidų ieškovas nurodė, jog (duomenys neskelbtini) sudarė lengvojo automobilio priekabos nuomos sutartį su UAB „Alrodis“, pagal kurią ieškovas išsinuomojo lengvojo automobilio priekabą, kuri buvo skirta iš atsakovo parsivežti įsigytą grėblį. Už priekabos nuomos paslaugas ieškovas sumokėjo 17,00 Eur. Be to, siekiant nustatyti tikslius grėblio defektus, ieškovas kreipėsi į UAB „Žemtiekimas“, kurie atlikę išsamią grėblio patikrą, pateikė atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktą. Už grėblio patikrą/apžiūrą ieškovas sumokėjo 193,60 Eur. Teikdamas atsakovui pretenziją, ieškovas naudojosi advokato Stasio Kasiulio teisinėmis paslaugomis (parengiant bei pateikiant pretenziją atsakovui), už kurias sumokėjo 200 Eur. Šios išlaidos laikytinos pagrįstomis ir proporcingomis ieškovui siekiant išspręsti ginčą taikiai, ikiteisminėje stadijoje. Taigi iš viso ieškovas dėl atsakovo kaltės patyrė 410,60 Eur papildomų išlaidų.
3. Teismo posėdžio metu ieškovas papildomai paaiškino, kad pats nėra specialistas ir žemės ūkio technikos klausimai nėra jo sritis, ieškovas dirba su medžiu. Dėl to, kai prikabinus ir pradėjus dirbti su įsigytu grėbliu pasigirdo keisti garsai, ieškovas pasikvietė savo dėdę, kuris yra inžinierius, ir su juo vizualiai išoriškai apžiūrėjo grėblį. Paaiškino, kad į krumpliaratį buvo įkišta smilga, o ją ištraukus matėsi, kad smilga aplipo tepalu su metalo drožlėmis. Ieškovo dėdė iš karto paaiškino, kad tokio grėblio naudoti nebegalima. Ieškovas nedelsiant apie tai informavo atsakovą, kelis kartus skambino telefonu, prašė grąžinti pinigus, tačiau atsakovas tik šaukė „kai turėsi sutartį, tada atvažiuok“. Ieškovas atsakovui pretenzijas reiškė ir trumposiomis SMS žinutėmis, tačiau atsakovas ir į šias žinutes nereagavo. Ieškovas pasikvietė specialistą iš UAB „Žemtiekimas“, grėblys buvo išardytas ir nustatyta, kad jis yra sugedęs. Ieškovo nurodymu atvykęs specialistas ardė grėblį, išiminėjo ašį, kuri labai sunkiai išsiėmė, atsuko varžtus ir nustatė gedimus/defektus – krumpliai viduje buvo nulaužyti, nudilę, dantukų nelikę, viskas sutrinta. Apie šios patikros atlikimo laiką ir vietą ieškovas atsakovo neinformavo, kadangi atsakovas ieškovo skambučius ignoravo, nekėlė ragelio.
4. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas papildomai nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai, nuoseklūs ieškovo prašyto apklausti liudytojo S. S. parodymai patvirtina, kad atsakovas ieškovui pardavė neveikiantį grėblį. Atsakovo sūnaus liudytojo N. A. parodymais pasitikėti negalima, nes liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi, jis yra atsakovo šeimos narys. Akivaizdu, kad liudytojas ir atsakovas savo parodymus buvo aptarę iki bylos nagrinėjimo pradžios, kadangi tarp atsakovo ir liudytojo nurodytų aplinkybių išryškėjo neatitikimai. Ieškovo atstovas taip pat nurodė, jog teismui pateiktas garso įrašas yra tinkamas įrodymas, klausimai nebuvo provokuojantys, įrašas gautas teisėtai. Ieškovo atstovas prašė teismo patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.
II. Atsakovo atsikirtimai
5. Atsakovas teismo nustatytu terminu pateikė atsiliepimą į patikslintą ieškinį, prašė patikslintą ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime išdėstė:
1.1. 2022–2023 m. iš privataus asmens atsakovas įsigijo jau naudotą šieno grėblį (duomenys neskelbtini) kaip pakaitinį (atsarginį) žemės ūkio technikos vienetą, pagamintą Vokietijoje, nes turėjo seną naudotą šieno grėblį, dar pagamintą Rusijoje, kuris nuolat gedo, o įsigyti atsarginių detalių jam sutaisyti darėsi vis sunkiau. Kai atsakovas įsigijo vokišką grėblį, jis buvo veikiantis, tačiau intensyvaus jo veikimo rezultato pasekmių atsakovas negalėjo numatyti, nes pats savo ūkio veikloje šio įsigyto grėblio taip nė karto ir nepanaudojo. Kadangi įsigytas grėblys ilgą laiką stovėjo nenaudojamas, namų valdoje užėmė daug vietos, todėl atsakovas nutarė vokišką grėblį parduoti. Skelbimas apie minėto grėblio pardavimą buvo patalpintas (duomenys neskelbtini) portale www.skelbiu.lt. Grėblio pirkimo–pardavimo kaina 550,00 Eur. (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovo buvo sudaryta žodinė naudoto šieno grėblio pirkimo–pardavimo sutartis, pirkimo–pardavimo kaina – 100 Eur. Sutarties sudarymo dieną pirkėjui buvo suteikta galimybė apžiūrėti minėtą grėblį, jis buvo paties pirkėjo patikrintas, pirkimo–pardavimo sutarties tokią žemą kainą apsprendė būtent grėblio techninis stovis. Ieškovą tenkino tokia naudoto grėblio būsena ir kaina, kurią ir pasiūlė pats ieškovas. Iš ieškovo veiksmų, jo kalbos matėsi, kad jis turi specialių techninių žinių, nes labai nuodugniai ir ilgai apžiūrinėjo grėblį. Ieškovas taip pat pageidavo, kad grėblys būtų patikrintas, ar jis yra veikiantis. Grėblį atsakovas prikabino prie traktoriaus, pradžioje jo veikimas buvo išbandytas tuščiomis apsukomis, grėblys veikė, diskai sukosi be jokių priekaištų. Ieškovas pageidavo grėblio veikimą išbandyti ir pievoje, esant realiam žolės/šieno pasipriešinimui. Su traktoriumi ir prikabintu grėbliu ginčo šalys nuvažiavo į šalia esančią nušienautą pievą, kur grėblio veikimą išbandė realiomis sąlygomis. Pradžioje grėblys veikė nepriekaištingai, grėbliui padirbus apie 2–3 minutes pasigirdo iš grėblio reduktoriaus sklindantys garsai, todėl traktorius buvo sustabdytas ir grėblio veikimas išjungtas. Traktoriui sustojus, buvo atsuktas reduktorius, iš kurio ir sklido pašaliniai garsai. Dėl to, kad grėblys buvo senai naudotas, detalės buvo parūdijusios, sudilęs reduktoriaus krumpliaratinis velenas, krumpliaratis bei guolis; krumpliaračio dantys peršokinėjo, todėl grėblys dirbo netinkamai. Ieškovas ir atsakovas vieningai sutarė, kad nepakeitus sudilusių reduktoriaus krumpliaratinio veleno, paties krumpliaračio bei guolio, grėblys netinkamas eksploatavimui. Šie gedimai buvo aiškiai matomi ir be specialistų pagalbos, net ir neturint specialių žinių. Visi sugrįžo į atsakovo sodybos kiemą. Ieškovas pasakė, kad jis negalintis mokėti 500,00 Eur, nes grėblys nėra funkcionalus ir reikalauja papildomo remonto. Atsakovas informavo ieškovą, kad jis grėblio neremontuos, nes neturintis tam tikslui atsarginių detalių.
1.2. Šalių derybos dėl grėblio pirkimo tuo ir pasibaigė, nes ieškovas grėblį pirkti atsisakė dėl jo būklės. Ieškovas buvo beišvažiuojantis iš atsakovo sodybos kiemo, tačiau sustojo ir išlipęs grįžo atgal į kiemą bei pateikė atsakovui pasiūlymą, kad jis nupirktų grėblį tokios būklės už 100,00 Eur. Ieškovas sakė, kad turi analogiškų veikiančių grėblių ir turi jiems atsarginių detalių, o ginčo grėblys bus atsarginių detalių šaltinis arba bus suremontuotas. Atsakovas, pasitaręs su sūnumi, nusprendė, kad grėblys jiems nėra reikalingas, ilgą laiką stovi nenaudojamas, bereikalingai užima vietą kieme, jo remontas ir/arba neveikiančio transportavimas į metalo supirktuvę atsakovui kainuotų papildomas išlaidas, todėl sutiko su ieškovo pasiūlyta 100,00 Eur suma. Atsakovas su ieškovu grėblį pakrovė į tuo tikslu ieškovo atsivežtą priekabą, ieškovas grynais pinigais atsakovui sumokėjo 100,00 Eur vienoje kupiūroje, su atsakovu atsisveikino ir išvyko. Atsakovas pabrėžė, kad buvo atidaryti visi grėblio mechanizmo sukimo ir veikimo mazgai, buvo nustatyti defektai. Pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta abiejų šalių gera valia ir niekas niekam jokių pretenzijų ar pastabų dėl grėblio būklės, nei ji buvo nustatyta grėblio pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo dieną, neturėjo ir nereiškė. Grėblio patikroje dalyvavo ir atsakovo sūnus N. A., kuris nuolat gyvena kartu su atsakovu ir dirba atsakovo ūkyje.
1.3. Atsakovas neneigia (duomenys neskelbtini) gavęs iš ieškovo SMS žinutę su pretenzija dėl parduoto grėblio trūkumų, reikalavimo grąžinti ieškovui jo sumokėtus atsakovui 500,00 Eur ir pasiimti grėblį, tačiau atsakovui buvo visiškai nesuprantamas toks ieškovo elgesys ir ieškovo išreikštos pretenzijos turinys. Pretenzija buvo nepagrįsta, todėl atsakovas į ją niekaip nereagavo ir į ją neatsakė, nes ieškovo nurodyti grėblio trūkumai ieškovui buvo žinomi iki pirkimo-pardavimo sutarties su atsakovu sudarymo momento. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas niekaip nereagavo ir į ieškovo (duomenys neskelbtini) pretenziją, atsiųstą SMS žinute. Atsakovas pažymėjo, kad iš ieškovo negavo jokios žinutės ar kitokios formos pranešimo apie vyksiantį ginčo grėblio defektavimą, nors, laikantis defektų nustatymo procedūrų, ieškovas tai turėjo padaryti.
1.4. Ieškovo minimos jo turėtos 17,00 Eur išlaidos automobilio priekabos nuomai UAB „Alrodis“, 193,60 Eur išlaidos UAB „Žemtiekimas“ grėblio defektams nustatyti bei ieškovo minimos jo turėtos 200,00 Eur išlaidos advokato Stasio Kasiulio teisinėms paslaugoms apmokėti su ginčo dalyku ir atsakovo asmeniu niekaip nėra susiję, todėl atsakovas neturi pareigos šių ieškovo turėtų išlaidų apmokėti.
6. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog tą dieną, kai ieškovas paskambino atsakovui dėl grėblio pirkimo, atsakovas buvo išvykęs. Grįžęs namo paskambino ieškovui, pranešė, kad gali atvykti apžiūrėti grėblį. Ieškovas atvyko maždaug per valandą. Per tą laiką atsakovas pats prikabino grėblį prie traktoriaus, kad galėtų ieškovui parodyti, kaip grėblys veikia. Atvykus ieškovui buvo pademonstruotas grėblio veikimas ore, tada pievoje. Kadangi grėblys tinkamai neveikė pievoje, atsakovas paskambino sūnui N. A., kad šis atsineštų atsakovo turimą raktų rinkinį, parsivežtą iš Švedijos, ir atsuktų reduktorių. Atsakovo sūnus lengvai įprastu šešiakampiu raktu atsuko keturis reduktoriaus varžtus ir jį atidarė. Pasimatė, kad krumpliai yra „nutarkuoti“. Taigi ieškovo nurodomi defektai jau buvo nustatyti prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, dėl to ieškovas pats pasiūlė nupirkti tokį grėblį už 100,00 Eur. Atsakovas, pasitaręs su sūnumi, su tokia ieškovo pasiūlyta kaina sutiko, padėjo ieškovui grėblį pakrauti į atsivežtą priekabą.
7. Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu papildomai nurodė, jog ieškinys nepagrįstas, nes atsakovas pripažįsta, kad grėblys tinkamai neveikė, tas buvo aišku prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį. Nusipirkęs grėblį už 100,00 Eur ieškovas prisiėmė visas rizikas, todėl nereikia įrodinėjimo naštos perkelti atsakovui. Atsakovas pripažįsta, kad gavo 100,00 Eur už defektuotą grėblį, tačiau nepripažįsta, kad ieškovas sumokėjo 500,00 Eur. Dėl to, kad atsakovas niekaip nereagavo į ieškovo žinutes ir pretenziją, atsakovo atstovas paaiškino, kad šiuo atveju tylėjimas – konkliudentinis veiksmas, tai yra tokia atsakovo nuomonė, jis nereagavo, nes su reiškiamomis pretenzijomis nesutiko. Dėl ieškovo teismui pateikto garso įrašo atsakovo atstovas nurodė, jog toks įrodymas negali būti vertinamas, nes yra gautas naudojant neteisėtas priemones, gautas neteisėtai, ieškovas neinformavo atsakovo, kad pokalbis bus įrašomas. Taip pat ieškovas netinkamai atliko grėblio defektavimą, nes atsakovas nebuvo informuotas, kada ir kur jis bus atliekamas, o atliekant defektavimą teisė jame dalyvauti turi būti užtikrinta visoms sandorio šalims. Taip pat nurodė, kad liudytoju byloje apklaustas specialistas galimai net neturi kompetencijos išvadai pateikti. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti ir priteisti iš ieškovo atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
k o n s t a t u o j a :
ieškinys tenkintinas iš dalies.
III. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) skelbimų portale „Skelbiu.lt“ buvo patalpintas skelbimas dėl parduodamo (duomenys neskelbtini) 3 m. darbinio pločio grėblio (duomenys neskelbtini) už 550,00 Eur kainą (el. b. l. 7). Skelbime buvo nurodyta, jog „grėblys darbiniame stovyje tvarkingas Dalges bukle gera“ (el. b. l. 87). (duomenys neskelbtini) ieškovas su UAB „Alrodis“ sudarė lengvojo automobilio priekabos nuomos sutartį, kurios pagrindu ieškovas už 17,00 Eur išsinuomojo priekabą TAURIGA, nuomos terminas – nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 11–12), pagal šią nuomos sutartį ieškovui PVM sąskaita faktūra išrašyta (duomenys neskelbtini) (el. b. l. 13).
9. (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovui parašė trumpąją SMS žinutę: “Sveiki, iš jūsų pirktas grėblys tikrai blogas, patvirtino man du meistrai, reduktoriaus gedimas, šieno negrėbia. Labai apmaudu, kad taip gavosi. Pinigus grąžinkite man, prašau, į banko sąskaitą (duomenys neskelbtini) arba atvežkite grynais, kai atvažiuosite grėblio pasiimti. V. B. Labai tikiuosi, kad per savaitę pavyks jums atsiskaityti ir man neteks kreiptis į jokias instancijas“. (duomenys neskelbtini) ieškovas išsiuntė atsakovui dar vieną žinutę: „Laba diena, (duomenys neskelbtini), vakar kalbėjau su teisininku. Jis sutinka man padėti teismo keliu susigrąžinti jums sumokėtus 500 eur už grėblį, kurį pardavėte man kaip gerą, tačiau jis savo funkcijos neatlieka. Teisininko patarimu užsakysiu pažymą iš mechaniko įvertintojo dėl grėblio būklės. Rimtai esu nusiteikęs šio klausimo neapleisti, kol susigrąžinsiu iš jūsų savo pinigus. Jei nesutinkate geranoriškai susitarti, kaina jums po teismo ir ekspertų pažymų bus gerokai didesnė, nei 500 eur. Nuoširdžiai siūlau grąžinti man pinigus už grėblį dar šiandien, kol nepradėjau mokėti teisininkui už paslaugas.“ (el. b. l. 9-10).
10. (duomenys neskelbtini) UAB „Žemtiekimas“ sukurta užduotis defektacijai, nurodoma, kad klientas prašo defektuoti grėblį, kad galėtų pateikti sąskaitą draudimui. Užduotis pradėta vykdyti (duomenys neskelbtini), pabaigta – (duomenys neskelbtini), užduoties trukmė 1val. 18 min. Atliktų darbų perdavimo-priėmimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma: „Sudilę veleno bei krumpliaračio krumpliai. Grėblio reduktoriaus krumpliaratis ir velenas yra stipriai sudilę, grėblys neveikia. Gedimas yra įvykęs senai bei grėblys buvo nenaudojamas ilgą laiką, nes atsiradusi korozija ant veleno krumplių bei krumpliaračio. Reikalingas naujas reduktoriaus krumpliaratinis velenas, krumpliaratis bei guolis.“ (el. b. l. 14-15). Pagal šį aktą (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra Nr. (duomenys neskelbtini) 193,60 Eur sumai (el. b. l. 16), sąskaitą ieškovas apmokėjo 2024 m. spalio 4 d. (el. b. l. 17). (duomenys neskelbtini) ieškovas su advokatu Stasiu Kasiuliu sudarė atstovavimo sutartį, kurios pagrindu advokatui pavesta suteikti konsultaciją, parengti, surašyti, pateikti pretenziją dėl netinkamos kokybės grėblio įsigijimo bei atstovauti ikiteismine tvarka (el. b. l. 18). Už konsultaciją ir pretenzijos dėl netinkamos kokybės grėblio pardavimo parengimą (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra 200,00 Eur sumai (el. b. l. 19), ieškovas šią sąskaitą apmokėjo 2024 m. spalio 4 d. (el. b. l. 20). (duomenys neskelbtini) buvo parengta pretenzija dėl netinkamos kokybės grėblio pardavimo, adresuota A. A., kuria prašoma per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo dienos grąžinti už netinkamos kokybės grėblį sumokėtą 500,00 Eur sumą, taip pat atlyginti dėl pardavėjo nesąžiningų veiksmų patirtas išlaidas: 17,00 Eur išlaidas už priekabos nuomą, 193,60 Eur išlaidas už grėblio defektų nustatymą ir 200,00 Eur išlaidas už teisines paslaugas (el. b. l. 21–24). Pretenzija atsakovui išsiųsta registruota pašto siunta (el. b. l. 25).
11. Ieškovas į bylą pateikė garso įrašą, kuriame girdima:
„–Labas rytas, ar čia ponui (duomenys neskelbtini) paskambinau?
–Taip.
–Šitą, čia skambina V. B., kur jums siunčiau žinutę prieš savaitę laiko. Jau šiandien lygiai savaitė sueina. Ar jūs žadate už grėblį sumokėti pinigus, ar mums kreiptis kažkur?
–Kaip tai už grėblį sumokėti pinigus, ką tu čia šneki? Nepatinka, reikėjo atvežti jį, blemba, ne nesąmones šnekėt, blecha. O dabar ką tu nori, kad aš važiuočiau jį pasiimti?
–Tai gerai, aš galiu atvežt.
–Padarei...
–Nieko nedariau, niekas neliesta.
–Nieko nedarei, buvo, blemba, viskas veikiantis grėblys, ką tu man čia šneki dabar nesąmones.
–Aš kreipiuosi tada į policiją, žinokit, iš tikrųjų. Aš galiu jums grėblį atvežti. Ar aš pinigus atgausiu?
–Tai palauk. Pirmas dalykas, tai tu grėblį pasiėmei. Pasiėmei veikiantį grėblį. Aš tau prasukau, ir, prasukau ir viskas buvo gerai. Dabar jei kažkokios pretenzijos, tai prašau, kreipkis, kur tu nori.
–Jisai negreboja žolės, kad prasukot, prasukot, jis negreboja žolės.
–Tai pasiimk ir atvažiuok. Ir grėblį. Davai.
–Ką taip pasiimti? Padėjo telefoną.“.
12. Liudytoju byloje apklaustas S. S. parodė, jog dirbo UAB „Žemtiekimas“, gavo užduotį nuvykti pas ūkininką (duomenys neskelbtini) atlikti defektavimą. Atvykęs išklausė kliento nusiskundimų, klientas nurodė, kad grėblį nusipirko ir šis neveikia. Apžiūrėjo grėblį, pasukiojo rankomis, jautėsi, kad neveikia, tada pradėjo ardyti. Pirmiausia norėjo ištraukti kaištį, jis prirūdijęs buvo, todėl reikėjo kaitinti, šaldyti, kalti. Ilgai teko pavargti, kol kaištį išėmė. Tada dar atsuko keturis varžtus ir pasirodė gedimas. Paklaustas nurodė, kad tik pamatyti gedimą užtektų atsukti veleno galą, tačiau liudytojas su tokiu įrenginiu prieš tai nebuvo susidūręs, ant paties įrenginio nesimatė jokių ardymo žymių, kad kažkur būtų bandyta ardyti ar atsukti (jei būtų matęs, nuo ten ir būtų pats pradėjęs), todėl pats nusprendė pirmiausia išmušti kaištį. Varžtai ranka neatsisuko, todėl liudytojas, kad jie atsisuktų, turėjo „pakalti“ per raktą. Varžtai buvo aprūdiję, nepažeisti, matėsi, kad jie ilgą laiką neliesti, lengvai neatsisuko, o pakalus – deformuojasi, ant jų lieka žymės, kad jie sukti. Atsukus varžtus viduje matėsi senas (tamsus) tepalas, buvo daug metalo drožlių, krumpliaračiai nulūžę, tolygiai nudilęs kampinis krumpliaratis, o tai yra ilgo naudojimo pasekmė.
13. Liudytoju byloje apklaustas N. A. parodė, jog yra atsakovo sūnus. Tėvas įdėjo skelbimą dėl grėblio pardavimo, nes virš metų atsakovo ūkyje stovėjo nenaudojamas. Tą pačią dieną atvažiavo ieškovas, norėjo grėblį pirkti. Prašė parodyti, kad veikia, tai liudytojas nurodė, jog prikabino grėblį prie traktoriaus (dalyvaujant ieškovui), prasuko ore, viskas veikė. Tada ieškovas prašė parodyti, kaip dirba laukuose, todėl nuvažiavo į šalia esančią nupjautą pievą. Ten grėblys pradėjo traškėti, todėl liudytojas atsinešė įrankių rinkinį ir atsuko 4 varžtus. Varžtai buvo apdažyti antikoroziniais dažais, nebuvo aprūdiję. Jėgos reikėjo atsukti, bet papildomų įrankių atsukimui nenaudojo. Atsukus pasimatė, kad krumpliaračiai sugedę, sudilę, matėsi senas tepalas. Liudytojas nurodė užsukęs tuos varžtus atgal, smarkiai, dėl tvirtesnio užveržimo panaudojo vamzdį (užmovė ant rakto). Dėl to, kad grėblys buvo su defektais, ieškovas pasiūlė 100,00 Eur, atsakovas su sūnumi pasitarė ir nutarė parduoti ieškovui grėblį už 100,00 Eur. Pinigus ieškovas padavė tėvui, liudytojas padėjo grėblį užkelti ant ieškovo priekabos.
14. Šiuo atveju nėra ginčo, jog buvo sudaryta žodinė pirkimo-pardavimo sutartis dėl naudoto grėblio (duomenys neskelbtini) (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) – ieškovas žodinės pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu iš atsakovo įsigijo nurodytą naudotą grėblį. Taip pat šalys nesiginčija ir nurodo, kad minima pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Ginčas byloje kilo dėl kainos, kuri buvo sumokėta už nurodytą grėblį, taip pat dėl to, ar daiktas buvo parduotas su paslėptais trūkumais, ar apie defektus ieškovas žinojo prieš sudarant sutartį.
15. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatos neįtvirtina specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, todėl tokiais atvejais yra taikomos CK XXIII skyriaus taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>, 12 punktas).
16. CK 6.317 straipsnio 1 dalis nustato, kad pardavėjas privalo pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduoti daiktus pirkėjui ir patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus bei jų kokybę. Iš šios nuostatos matyti, jog parduodamo daikto kokybę garantuoja pardavėjas.
17. CK 6.333 straipsnis įtvirtina pagal pirkimo–pardavimo sutartį perduodamo daikto kokybei keliamus reikalavimus. Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus, o jeigu daiktų kokybė sutartyje neaptarta, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami (CK 6.333 straipsnio 1, 4 dalys). Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį (CK 6.333 straipsnio 6 dalis).
18. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl naudoto daikto kokybės, yra nurodęs, jog parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau tokiam parduodamam daiktui taip pat yra taikomi kokybės reikalavimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDUtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-345-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-345-248/2017">3K-3-345-248/2017</a>, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>, 19 punktas).
19. Plėtodamas nurodytą teismų praktiką, aiškinančią parduodamo naudoto daikto kokybę, kasacinis teismas yra pažymėjęs, jog, pirma, kadangi CK nenustato specialių naudoto daikto pardavimo sąlygų, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir CK atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau (CK 6.327 straipsnio 3 dalis), t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus. Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to. Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzA3LTEwNzUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-307-1075/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-307-1075/2018">e3K-3-307-1075/2018</a>, 18 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>, 20 punktas). Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDUtMjQ4LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-345-248/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-345-248/2017">3K-3-345-248/2017</a>, 23 punktas; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>, 19 punktas).
20. Pirkėjas, įsigijęs daiktą, neatitinkantį jam taikytinų įprastų ar sutartyje nustatytų kokybės reikalavimų, gali ginti savo pažeistas teises CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nustatytais (specialiaisiais) ir bendraisiais teisių gynimo būdais. Pagal CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktą pirkėjas gali pareikšti reikalavimą grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas. Nagrinėjamoje byloje ieškovas šiuo pagrindu prašė nutraukti tarp šalių sudarytą grėblio pirkimo-pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą grąžinti ieškovui 500,00 Eur ir pasiimti grėblį, taip pat priteisti papildomas 410,60 Eur išlaidas. Tuo tarpu atsakovas įrodinėjo, kad nustatyti trūkumai buvo žinomi pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu, dėl to ieškovas grėblį iš atsakovo įsigijo už 100,00 Eur.
21. Pirkėjo žinojimas apie parduodamo daikto trūkumus yra subjektyvus veiksnys, kurį būtų galima konstatuoti iš esmės tik pačiam pirkėjui tai pripažinus. Žinojimas skiriasi nuo negalėjimo nežinoti – t. y. kitos, alternatyvios aplinkybės, sudarančios savarankišką pagrindą atleisti pardavėją nuo atsakomybės. Pagrindas konstatuoti pirkėjo negalėjimą nežinoti apie parduodamo daikto trūkumus atsiranda, be kita ko, tais atvejais, jei atskleisdamas pirkėjui parduodamo daikto trūkumus pardavėjas veikė taip, kad bet kuris atidus ir rūpestingas asmuo pirkėjo vietoje tokiomis pačiomis aplinkybėmis būtų apie tokius trūkumus sužinojęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360-969/2016, 34 punktas).
22. Kilus ginčui dėl parduotų daiktų kokybės, taikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 178 straipsnyje nustatyta bendroji įrodinėjimo pareigos taisyklė – kiekviena šalis turi įrodyti tas aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Parduotų daiktų trūkumų faktą, t. y. kad daiktai neatitinka sutartyje nustatytų kokybės, kiekio ir kitų kriterijų, o jei sutartyje nurodymų nėra, – įprastų reikalavimų (CK 6.327 straipsnio 1 dalis), turi įrodyti pirkėjas. Tai išplaukia iš bendrojo įrodinėjimo naštos paskirstymo principo „įrodinėja tas, kas teigia“, įtvirtinto CPK 178 straipsnyje. Tuo tarpu aplinkybes, kad parduoto daikto trūkumai atsirado po pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo ar dėl pirkėjo kaltės, kad šie trūkumai nepriklauso nuo priežasčių, atsiradusių iki daikto pardavimo, kad pirkėjas, kaip bet kuris vidutinis ir atidus pirkėjas, turėjo žinoti apie galimus parduodamo daikto trūkumus ir pan., t. y. tas, kurios mažina pardavėjo atsakomybę už parduoto daikto kokybę, turi įrodinėti pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. lapkričio 30 d. praktikos pirkimo-pardavimo bylose apžvalga Nr. AC-57-1).
23. Kita vertus, pardavėjo atsakomybė už parduodamo daikto kokybę nėra absoliuti. Įstatymas nedraudžia parduoti netinkamos kokybės daiktų, bet daiktų trūkumai turi būti aptarti. Jeigu jie aptarti, tai laikoma, kad šalys susitarė dėl atitinkamos daikto kokybės ir ji yra pirkėjui priimtina, kad šis sudarytų sutartį. Taikant šią nuostatą svarbu nustatyti, ar daikto trūkumai buvo tokie akivaizdūs ir pastebimi normaliomis aplinkybėmis, kad rūpestingas ir atidus pirkėjas juos turėjo pastebėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MzAvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-530/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-530/2010">3K-3-530/2010</a>; 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzYwLTk2OS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-360-969/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-360-969/2016">e3K-3-360-969/2016</a>, 25 punktas; 2017 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjI2LTY5NS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-226-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-226-695/2017">e3K-3-226-695/2017</a>, 20 punktas; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzI2LTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-326-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-326-701/2020">e3K-3-326-701/2020</a>, 31 punktas; kt.). Vis dėlto pirkėjo pareiga elgtis rūpestingai negali būti prilyginta pardavėjo pareigai garantuoti perduodamo daikto tinkamumą – už parduodamo daikto kokybę yra atsakingas pardavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODIvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-182/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-182/2009">3K-3-182/2009</a>). Pardavėjas, turėdamas informaciją apie parduodamo daikto būklę ar savybes, kuri turi reikšmės sutarčiai sudaryti, ir vykdydamas pareigą dėl daikto kokybės užtikrinimo, sąžiningai veikdamas, šią informaciją privalo atskleisti pirkėjui, nepriklausomai nuo to, ar šis reikalauja tokios informacijos. Jos nepateikimas pirkėjui vertintinas kaip pardavėjo nesąžiningumas. Pardavėjui tenka pareiga suteikti pirkėjui informaciją apie tai, kad daiktas turi tam tikrų ypatybių, neįprastų savybių, kurių neturi kiti panašūs daiktai, ar kitaip pasižymi individualia kokybe (CK 6.327, 6.333 straipsniai). Jeigu pardavėjas šios pareigos neįvykdė ir tokios daikto savybės paaiškėjo po sutarties sudarymo, tai tokios daikto savybės gali būti laikomos paslėptais daikto trūkumais, jeigu bus įrodyta, kad šios savybės sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina daikto naudingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgwLTY5NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-180-695/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-180-695/2018">e3K-3-180-695/2018</a>, 28–29, 32 punktai; 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>, 18 punktas).
24. Be to, kasacinio teismo praktikoje nurodyta ir tai, kad įstatyme nustatytos pardavėjo pareigos garantuoti parduodamo daikto kokybę ir atskleisti pirkėjui informaciją apie daikto būklę nepaneigia nei maža parduodamo daikto kaina, nei paties pardavėjo nežinojimas apie daikto būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTkzLTQyMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-193-421/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-193-421/2020">e3K-3-193-421/2020</a>, 27 punktas).
25. Pažymėtina, kad bendroji įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė reiškia, kad ginčo šalys privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12, 178 straipsniai). Teismas turi vertinti įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu įrodinėjamų aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus.
26. Nagrinėjamu atveju byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, taip pat šalių paaiškinimai, liudytojų parodymai leidžia teismui manyti, kad labiau tikėtina, jog pardavimo metu atsakovas ieškovui parduodamo grėblio trūkumų neatskleidė, nenurodė, galimai jų ir pats nežinojo, dėl to ieškovas iš atsakovo įsigijo daiktą su paslėptais trūkumais, kurie trukdo daiktu naudotis pagal jo paskirtį. Tokią išvadą patvirtina toliau teismo dėstomos aplinkybės.
27. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovą po sutarties sudarymo, aiškiai ir konkrečiai įvardijo, kad parsivežus paaiškėjo, kad grėblys neatlieka savo funkcijos – negrėbia, todėl ieškovas prašo grąžinti už grėblį sumokėtus pinigus bei atitinkamai pasiimti grėblį. Tuo tarpu atsakovas elgėsi pasyviai, į ieškovo siųstas žinutes nereagavo, neginčijo ieškovo nurodytos už grėblį sumokėtos kainos (500,00 Eur), nepasidomėjo, kada ieškovas ketina nustatinėti grėblio trūkumus (SMS žinutėje buvo nurodyta, kad bus užsakoma pažyma dėl grėblio būklės), nenurodė, kad defektai jau nustatyti, ką nuolat teigė tiek atsiliepime, tiek bylos nagrinėjimo iš esmės metu. Atsakovas taip pat niekaip nereagavo ir į ieškovo atstovo jam siųstą pretenziją, kurioje taip pat buvo reikalavimas grąžinti už grėblį sumokėtus 500,00 Eur. Šiame punkte nurodytos aplinkybės paneigia atsakovo atstovo posėdžio metu nurodytus motyvus, kad apie defektavimą atsakovas nebuvo informuotas. Kaip minėta, ieškovas atsakovui SMS žinutėje nurodė, jog bus užsakoma pažyma dėl grėblio būklės, tačiau atsakovas neišreiškė noro šios būklės nustatymo procese dalyvauti. Kadangi atsakovas neparodė susidomėjimo, nepareiškė prieštaravimų, ieškovas pagrįstai savo iniciatyva pasamdė asmenį, kuris užsiima žemės ūkio technikos būklės nustatymu, defektavimu ir prašė nustatyti, ar grėblys sugedęs, jei taip – kokie jo gedimai. Jei atsakovo pasirinkta pasyvi pozicija būtų pagrindas pripažinti grėblio trūkumų nustatymo procedūrą neteisėta, tai ieškovas iš viso nebūtų turėjęs galimybės tokius trūkumus nustatyti, samdyti specialistą, kadangi atsakovas į ieškovo teikiamą informaciją ir pretenzijas nereagavo.
28. Liudytojas S. S., buvęs UAB „Žemtiekimas“ darbuotojas, nuosekliai nurodė visas jam žinomas aplinkybes, jis nėra susijęs giminystės ryšiais nei su viena iš šalių, todėl, tikėtina, neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi, dėl ko galėjo objektyviai įvertinti grėblio būklę, pateikti paaiškinimus, atsakyti į šalių atstovų klausimus, o jo atsakymai nebuvo prieštaringi. Jo turima kvalifikacija, išsilavinimas, patirtis atliekant žemės ūkio technikos apžiūras leidžia jo parodymus laikyti patikimais. Šio asmens surašytas aktas (Sprendimo 10 punktas) patvirtina, kad grėblio gedimas yra įvykęs senai bei grėblys buvo nenaudojamas ilgą laiką. Liudytojo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai, kad ant grėblio nebuvo jokių ardymo žymių, nebuvo ženklų, kad reduktoriaus varžtai buvo neseniai atsukti, taip pat varžtų užsukimo jėga, korozija, patvirtina ieškovo poziciją, kad prieš perkant grėblys buvo tik prasuktas ore, ir paneigia atsakovo argumentus, kad prieš sudarant sutartį grėblys buvo ardytas ir nustatyti jo defektai. Teismas taip pat kaip nepagrįstus atmeta atsakovo atstovo teismo posėdžio metu nurodytus argumentus, kad grėblio apžiūrą ir gedimų nustatymą atlikęs UAB „Žemtiekimas“ darbuotojas S. S. iš viso neturėjo kompetencijos atlikti defektavimą. Tokie atsakovo ir jo atstovo argumentai vertintini kaip gynybinė pozicija, kadangi jie prieštarauja paties atsakovo atsiliepime išdėstytiems argumentams, kad konkretaus ginčo grėblio defektams nustatyti nebuvo reikalinga jokių specialių žinių, atvėrus reduktorių tie gedimai plika akimi matomi bei suprantami ir specialių žinių neturinčiam asmeniui.
29. Liudytojas N. A. yra atsakovo sūnus, dirba kartu su tėvu ūkyje, todėl kyla pagrįstų abejonių, kad šis liudytojas galėtų objektyviai vertinti susidariusią situaciją. Tam tikri šio liudytojo parodymų ir atsakovo paaiškinimų neatitikimai parodo galimai suderintą poziciją, siekį suklaidinti tiek ieškovą, tiek teismą. Pavyzdžiui, atsakovas, teikdamas paaiškinimus, nurodė, jog sulaukęs ieškovo skambučio dėl grėblio, parvyko namo, paskambino ieškovui, nurodė, jog šis gali atvykti apžiūrėti grėblio; ieškovas atvyko maždaug per valandą, o per tą laiką atsakovas, manydamas, kad ieškovui reikės pademonstruoti, kaip veikia grėblys, grėblį pats vienas prikabino prie savo traktoriaus. Paklaustas ieškovo atstovo patvirtino, kad grėblio prikabinimą atliko iki atvykstant ieškovui – pats vienas. Tuo tarpu liudytojas N. A., paklaustas ieškovo atstovo, nurodė, jog grėblį prikabino prie traktoriaus ne atsakovas, o pats liudytojas N. A., tuo metu atsakovas sėdėjo traktoriuje, prikabinime dalyvavo ir ieškovas. Be kita ko, atsakovas nurodė, jog sūnus N. A. nedalyvavo nuo pradžių ieškovui apžiūrint grėblį, atsakovas sūnui paskambino ir paprašė atnešti raktų (įrankių) rinkinį, kad galima būtų grėblį išardyti. Tuo tarpu liudytojas N. A. nurodė, jog visą laiką dalyvavo ieškovui apžiūrint grėblį, o įrankių rinkinį nuėjo atnešti tada, kai grėblys buvo išbandytas pievoje ir tinkamai savo funkcijos neatliko.
30. Kad grėblio defektų pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo metu šalys netikrino patvirtina ir ieškovo į bylą pateiktas garso įrašas, kuriame girdėti, kad atsakovas nurodo, kad ieškovas pasiėmė veikiantį grėblį, jis buvo prasuktas, viskas veikė. Pažymėtina, jog atsakovo atstovas byloje ginčijo šio įrodymo – garso įrašo – teisėtumą ir jo gavimo teisėtumą. Teismas dėl to nurodo, jog pagal CPK 177 straipsnio 2 dalį įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų. Jeigu civilinės bylos šalis ginčija kitos šalies pateiktų nuotraukų, garso ar vaizdo įrašų leistinumą, motyvuodama tuo, kad jie yra padaryti pažeidžiant įstatymų ginamas asmens neturtines teises ir vertybes (neteisėtai įėjus į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtai stebint asmenį, pažeidus asmens pokalbių telefonu, susirašinėjimo ar kitos korespondencijos bei asmeninių užrašų konfidencialumą ir kitokiais neteisėtais veiksmais), teismas turi tirti ginčijamų įrašų padarymo aplinkybes ir vertinti, ar šios įrodinėjimo priemonės konkrečioje byloje gali būti pripažintos leistinomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTA2LTQyMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-106-421/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-106-421/2019">e3K-3-106-421/2019</a>; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02ODUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-685/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-685/2013">3K-3-685/2013</a>).
23.1. Pagal kasacinio teismo praktiką įrodinėjimo priemonės leistinumas suprantamas kaip informacijos, sudarančios įrodymų turinį, gavimas nepažeidžiant įstatymų nustatytos tvarkos. Vertinant garso įrašo, kaip įrodinėjimo priemonės, leistinumą, visų pirma turi būti vertinama, ar šis įrodymas buvo gautas, nepažeidžiant subjektų, užfiksuotų įraše, teisių ir interesų, jų teisės į privatų gyvenimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2004); atsižvelgiama į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2005).
23.2. Apie tai, ar garso įrašas yra leistina įrodinėjimo priemonė, turi būti sprendžiama individualiai kiekvienoje konkrečioje byloje, atsižvelgiant į įrašo padarymo aplinkybes, fiksavimo būdą, priemones ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2004; 2006 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzEvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-271/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-271/2006">3K-3-271/2006</a>; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-302/2010; kt.). Kaip pavyzdys, teismų praktikoje garso įrašas pripažintas leistina įrodinėjimo priemone tuo atveju, kai šalis siejo paskolos santykiai, skolininkas skolą yra grąžinęs, tačiau kita šalis šios aplinkybės nepripažįsta. Garso įrašo darymas to ginčo teisiškai reikšmingoms aplinkybėms teisingai nustatyti, kai pokalbyje dėl skolos grąžinimo dalyvauja abi sandorio šalys, teismų jurisprudencijoje pripažįstamas teisėtu įrodymų rinkimu, nes dviejų privačių asmenų civilinio ginčo aplinkybės nelaikytinos šių asmenų privataus gyvenimo aplinkybėmis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-412/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-412/2010">3K-3-412/2010</a>; 2017 m. lapkričio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzcyLTk2OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-372-969/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-372-969/2017">e3K-3-372-969/2017</a> 41 punktą).
23.3. Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs aukščiau nurodytą, ieškovo darytą garso įrašą pripažįsta leistinu byloje, kadangi ieškovas garso įrašą pateikė būtent tik siekdamas šioje byloje įrodyti ginčijamas aplinkybes. Byloje nėra objektyvių duomenų apie tai, kad atsakovas buvo verčiamas kalbėti ar jam buvo daromas spaudimas, ar jis buvo provokuojamas. Dėl to atsakovo atstovo argumentas, kad garso įrašas buvo neteisėtai gautas (padarytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus) ir dėl to pats kaip įrodymas yra neteisėtas, atmestinas kaip nepagrįstas.
31. Kad ginčo grėblys buvo netinkamas naudojimui patvirtina atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame, kaip minėta, nurodoma: „Sudilę veleno bei krumpliaračio krumpliai. Grėblio reduktoriaus krumpliaratis ir velenas yra stipriai sudilę, grėblys neveikia. Gedimas yra įvykęs senai bei grėblys buvo nenaudojamas ilgą laiką, nes atsiradusi korozija ant veleno krumplių bei krumpliaračio. Reikalingas naujas reduktoriaus krumpliaratinis velenas, krumpliaratis bei guolis“ (el. b. l. 14-15). Šie grėblio defektai buvo nustatyti tik grėblį išardžius. Tuo tarpu, kaip anksčiau nurodyta, prieš sudarant pirkimo–pardavimo sutartį grėblys nebuvo ardytas, labiau tikėtina, įvertinus visas nustatytas aplinkybes ir ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, atsižvelgiant į šalių teiktus paaiškinimus ir liudytoju parodymus, kad jo veikimas buvo patikrintas tik prasukus grėblį ore.
32. Apibendrinus išdėstytą, darytina išvada, kad ieškovas (pirkėjas) byloje įrodė įsigyto daikto trūkumų faktą, t. y. kad daiktas neatitinka įprastų reikalavimų, nes jo negalima naudoti pagal jo tiesioginę paskirtį (CK 6.327 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju atsakovas (pardavėjas), teismo vertinimu, byloje neįrodė jo atsakomybę už parduoto daikto kokybę mažinančių aplinkybių, t. y., kad ieškovas prieš sudarydamas pirkimo-pardavimo sutartį turėjo žinoti (žinojo) apie parduodamo daikto trūkumus.
33. Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir motyvus, darytina išvada, kad anksčiau aptarti po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo paaiškėję grėblio trūkumai yra esminiai, apie juos ieškovas sutarties sudarymo metu nebuvo tinkamai informuotas, o atsakovas neįrodė, jog šie trūkumai atsirado jau po sutarties sudarymo ar dėl paties ieškovo kaltės. Ieškovui neatskleisti grėblio trūkumai galėjo turėti lemiamos reikšmės apsisprendžiant, ar pirkti ginčo grėblį. Kadangi paaiškėję grėblio trūkumai laikytini esminiais CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punkto prasme, tai sudaro pagrindą nutraukti (duomenys neskelbtini) tarp ieškovo ir atsakovo žodžiu sudarytą grėblio pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui jo už grėblį sumokėtą sumą, o atsakovui grąžinti grėblį (duomenys neskelbtini) (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) (CK 6.334 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
34. Nagrinėjamoje situacijoje tarp šalių kilo ginčas ir dėl sumos, sumokėtos už grėblį, dydžio. Ieškovas nurodo, jog grėblį iš atsakovo įsigijo už 500,00 Eur, mokėjo grynaisiais, kiek pamena, buvo daug kupiūrų po 50,00 Eur. Tuo tarpu atsakovas nurodo, kad grėblį ieškovas iš atsakovo pirko už 100,00 Eur, ieškovas atsakovui pinigus padavė 100,00 Eur kupiūra. Tokią savo poziciją atsakovas iš esmės grindžia jau aukščiau šiame sprendime nurodytais motyvais – kadangi, pasak atsakovo, grėblys buvo išardytas ir buvo nustatyti jo defektai, buvo matyti, kad grėblys netinkamas naudojimui pagal paskirtį, todėl ieškovas pasiūlė tokios būklės grėblį iš atsakovo nupirkti už 100,00 Eur. Tokius atsakovo argumentus teismas atmeta, kadangi:
27.1. Bylos rašytinė medžiaga patvirtina, kad atsakovas patalpino skelbimą portale „skelbiu.lt“, kur nurodė, jog parduodamo grėblio kaina – 550,00 Eur (el. b. l. 7). (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovui siuntė trumpąją žinutę, kurioje nurodė, jog prašo grąžinti ieškovui pinigus į banko sąskaitą arba atvežti grynais, kai atsakovas atvažiuos pasiimti grėblio, kadangi įsigytas grėblys negrėbia. (duomenys neskelbtini) ieškovas atsakovui siuntė dar vieną trumpąją žinutę, kurioje nurodė, jog reikalauja iš atsakovo grąžinti ieškovui jo už grėblį sumokėtus 500 Eur (el. b. l. 9-10). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prieštaravęs, ginčijęs ieškovo nurodytą sumą, sumokėtą už grėblį. Kaip jau minėta šiame sprendime, atsakovas elgėsi pasyviai. Nors atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nurodė, jog toks atsakovo tylėjimas (konkliudentinis veiksmas) reiškė nepritarimą, tačiau, teismo vertinimu, toks pasyvus elgesys ir prieštaravimų neišreiškimas, atvirkščiai nei teigė atsakovo atstovas, rodo tylų pritarimą (konkliudentinis veiksmas). Be kita ko, teismui nustačius, kad prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį nebuvo atskleisti grėblio trūkumai, todėl labiau tikėtina, jog ieškovas už grėblį sumokėjo kainą, artimą atsakovo prašytai skelbime, t. y. labiau tikėtina, jog atsakovas iš ieškovo už grėblį gavo 500,00 Eur, nors buvo prašoma 550,00 Eur, o ne 100,00 Eur, kaip bylos nagrinėjimo metu nuolat teigė atsakovas. Svarbu pažymėti, kad bylos rašytinėje medžiagoje niekur nėra duomenų, kad atsakovas iš ieškovo gavo už grėblį 100,00 Eur. Tokį faktą teismui nurodė tik pats atsakovas ir jo sūnus – liudytoju byloje apklaustas N. A., dėl kurio parodymų objektyvumo teismas šiame sprendime jau pasisakė.
27.2. Papildomai pažymėtina, jog atsakovas niekaip nereagavo ir į ieškovo atstovo jam siųstą pretenziją, kurioje taip pat ne kartą buvo paminėta būtent ieškovo nurodoma grėblio įsigijimo kaina – 500,00 Eur.
27.3. Šių nurodytų aplinkybių visuma teismui leidžia konstatuoti, kad ieškovas atsakovui už grėblį sumokėjo 500,00 Eur, todėl tenkinus patikslinto ieškinio reikalavimą dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo, atsakovas įpareigojamas grąžinti ieškovui 500,00 Eur už grėblį gautą sumą, o ieškovas turi grąžinti atsakovui grėblį, kurį atsakovas turi iš ieškovo pasiimti pats.
Dėl nuostolių atlyginimo
35. Ieškovas patikslintu ieškiniu taip pat prašo priteisti iš atsakovo 410,60 Eur ieškovo turėtas papildomas išlaidas, kurias sudaro 17,00 Eur išlaidos automobilio priekabos nuomai UAB „Alrodis“, 193,60 Eur išlaidos UAB „Žemtiekimas“ grėblio defektams nustatyti bei ieškovo turėtos 200,00 Eur išlaidos advokato Stasio Kasiulio teisinėms paslaugoms apmokėti. Atsakovas nurodo, jog šios išlaidos su ginčo dalyku ir atsakovo asmeniu niekaip nėra susiję, todėl atsakovas neturi pareigos šių ieškovo turėtų išlaidų apmokėti.
36. CK 6.364¹ straipsnio 7 dalyje numatyta, kad vartotojas turi teisę į žalos, atsiradusios dėl netinkamos prekės kokybės, atlyginimą. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagrindas civilinei atsakomybei taikyti atsiranda tais atvejais, kai yra nustatomos šios būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti visų paminėtų sąlygų visumą. Byloje dėl žalos atlyginimo ieškovas turi procesinę pareigą įrodyti žalos faktą ir dydį, neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
37. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dalis ieškovo prašomų priteisti išlaidų yra susiję su grėblio techninės būklės įvertinimu ir defektų/gedimų nustatymu, t. y. ieškovas už grėblio defektų nustatymą UAB „Žemtiekimas“ sumokėjo 193,60 Eur sumą. Teismo vertinimu, tokios ieškovo turėtos išlaidos yra realiai patirtos, pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, atsiradusios dėl to, kad atsakovas nesutiko geranoriškai nutraukti sutarties dėl netinkamo naudoti grėblio pardavimo. Toks ieškovo reikalavimas priteisti išlaidas yra pagrįstas, todėl tenkinamas, ieškovui iš atsakovo priteistina 193,60 Eur nuostolių suma.
38. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 17,00 Eur išlaidas už priekabos nuomą. Dėl šios sumos teismas nurodo, jog negalima nustatyti visų civilinės atsakomybės sąlygų, o būtent: ieškovas tokią sumą sumokėjo už priekabos nuomą. Svarbu paminėti, kad priekabą ieškovas išsinuomojo prieš sudarant grėblio pirkimo-pardavimo sutartį, nuvyko su ja pas atsakovą nežinodamas, ar sandoris įvyks. Kitaip tariant, šioje situacijoje negalima nustatyti priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų (grėblio su paslėptais trūkumais pardavimo) ir žalos (17,00 Eur, sumokėtų už priekabos nuomą). Be kita ko, kaip minėta šio sprendimo 14 punkte, tarp šalių nėra ginčo, kad žodinė grėblio pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu priekabos nuomos sutartis buvo sudaryta (duomenys neskelbtini) kaip nurodyta šio sprendimo 8 punkte, priekabos nuomos laikotarpis nuo (duomenys neskelbtini) iki (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, negalima daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas šią priekabą išsinuomojęs būtent vyko įsigyti ginčo grėblio. Įvertinus išdėstytas aplinkybes, ieškovo reikalavimas priteisti 17,00 Eur išlaidas už priekabos nuomą atmestinas kaip nepagrįstas.
39. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 200,00 Eur išlaidas už advokato suteiktas paslaugas ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje.
32.1. CK 6.249 straipsnio 4 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad be tiesioginių nuostolių ir negautų pajamų, į nuostolius įskaičiuojamos ir protingos išlaidos, susijusios su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (3 punktas).
32.2. (duomenys neskelbtini) ieškovas su advokatu Stasiu Kasiuliu sudarė atstovavimo sutartį, kurios pagrindu advokatui pavesta suteikti konsultaciją, parengti, surašyti, pateikti pretenziją dėl netinkamos kokybės grėblio įsigijimo bei atstovauti ikiteismine tvarka (el. b. l. 18). Už konsultaciją ir pretenzijos dėl netinkamos kokybės grėblio pardavimo parengimą (duomenys neskelbtini) išrašyta PVM sąskaita faktūra 200,00 Eur sumai (el. b. l. 19), ieškovas šią sąskaitą apmokėjo 2024 m. spalio 4 d. (el. b. l. 20). (duomenys neskelbtini) buvo parengta pretenzija dėl netinkamos kokybės grėblio pardavimo, adresuota A. A.
32.3. Šios ieškovo nurodomos išlaidos laikytinos nuostoliais pagal CK 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punktą. Šių ieškovo išlaidų atsiradimą tiesiogiai lėmė atsakovo veiksmai, t. y. nekokybiško grėblio pardavimas, kurio nesant, atitinkamai nebūtų patirta ir aptariamų išlaidų. Teismas neturi pagrindo išvadai, kad ši dalis išlaidų būtų neprotinga ar nepagrįsta, todėl ieškovui iš atsakovo priteistina 200,00 Eur nuostolių, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
40. CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, iš antrosios šalies priteisiamos bylinėjimosi išlaidos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, ieškinį tenkinus iš dalies, ieškovui bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai tenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai.
41. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė priteisti 910,60 Eur sumą (100 proc.). Teismas ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui 893,60 Eur (910,60 Eur – 17,00 Eur), t. y., tenkino 98 proc. (893,60 Eur x 100 proc. / 910,60 Eur) reikalavimų.
42. Už teisines paslaugas ieškovas šios bylos nagrinėjimo metu sumokėjo 1 100,00 Eur sumą (el. b. l. 69–72), teismui teikdamas ieškinį sumokėjo 20,00 Eur žyminį mokestį (el. b. l. 27), todėl bendra ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 120,00 Eur. Atsakovas už jam suteiktas teisines paslaugas byloje sumokėjo 1 640,00 Eur (el. b. l. 101–108).
43. Teismui ieškinį tenkinus iš dalies, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 097,60 Eur (1 120,00 Eur x 98 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai, atsakovui iš ieškovo priteistinos 32,80 Eur (1 640,00 Eur x 2 proc.) bylinėjimosi išlaidos. Atlikus įskaitymą, ieškovui iš atsakovo priteistinos 1 064,80 Eur (1 097,60 Eur – 32,80 Eur) bylinėjimosi išlaidos.
44. Teismas šioje byloje patyrė 19,85 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu, kurios, ieškinį tenkinus iš dalies, priteistinos proporcingai ieškinio atmestų ir patenkintų reikalavimų daliai: iš atsakovo valstybei priteisiamos 19,45 Eur (19,85 Eur x 98 proc.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidos, o iš ieškovo valstybei priteistinų išlaidų suma mažesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš ieškovo valstybei nepriteistinos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3, 6 punktai, 92 straipsnis, 93 straipsnio 2 dalis, 96, 98 straipsniai, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 su vėlesniais pakeitimais).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268–270, 279 straipsniais,
n u s p r e d ž i a :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nutraukti ieškovo V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) žodžiu sudarytą grėblio (duomenys neskelbtini) (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)) pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją – įpareigoti atsakovą A. A. grąžinti ieškovui V. B. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) sumą, o ieškovą V. B. įpareigoti grąžinti atsakovui A. A. grėblį (duomenys neskelbtini) (serijos Nr. (duomenys neskelbtini)), įpareigojant grėblį iš ieškovo V. B. pasiimti pačiam atsakovui A. A.
Priteisti ieškovui V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), 893,60 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt trijų eurų 60 ct) nuostolių atlyginimą ir 1 064,80 Eur (vieno tūkstančio šešiasdešimt keturių eurų 80 ct) bylinėjimosi išlaidas.
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš atsakovo A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), valstybei 19,45 Eur (devyniolikos eurų 45 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Ši suma turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, įmokos kodas 5662.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Justina Stančikienė
