Baudžiamoji byla Nr. 2K-121-697/2018
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17715-2017-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2.6.; 2.4.2.1.; 2.8.9.5
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aldonos Rakauskienės (kolegijos pirmininkė), Olego Fedosiuko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Juozo Syko kasacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria baudžiamoji byla I. R., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį, nutraukta, nepadarius veikos, turinčios šios nusikalstamos veikos požymių, ir panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į I. R. turtą – automobilį „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartis, kuria Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Danutės Rudienės apeliacinis skundas atmestas ir nuspręsta Kretingos rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties rezoliucinėje dalyje papildomai nurodyti, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatui perduodamas spręsti klausimas dėl I. R. administracinės atsakomybės.
Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimo,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
I. R. buvo kaltinamas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį dėl to, kad vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio, t. y. 2017 m. balandžio 13 d., apie 22.28 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „BMW 320“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) apsvaigęs nuo alkoholio – alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0393 nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis – 2,55 promilės.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą, konstatavo, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, nes I. R. neblaivumo tikrinimo metu atsisakius duoti kraujo nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad „įstatymo leidėjas, kriminalizuodamas vairavimą neblaiviam, vienareikšmiškai numatė, kad baudžiamoji atsakomybė kyla, jeigu asmuo vairuoja kelių transporto priemonę arba moko praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje, o ne kitose organizmo terpėse yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio“. Nagrinėjamoje byloje nustatyta aplinkybė, kad vairuotojui (I. R.) alkoholio matuokliu buvo nustatytas 2,55 promilės neblaivumas, nėra pakankama spręsti, jog vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio. Dėl to apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad, nesant objektyvių duomenų, jog I. R. kraujyje vairavimo metu buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
III. Kasacinio skundo argumentai
Kasaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas J. Sykas prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
Abiejų instancijų teismų nutartys yra nepagrįstos ir neteisėtos.
Kasatorius aptaria BPK 423 straipsnio l dalies, 420 straipsnio l dalies 2 punkto nuostatas ir teigia, kad jei nagrinėjamos bylos (kuri teismui perduota prokuroro pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu) aplinkybės pirmosios instancijos teismui nebuvo pakankamai aiškios, šis teismas privalėjo vadovautis minėtomis baudžiamojo proceso normomis ir priimti nutartį bylą nagrinėti teisme. Kartu tai reiškia, kad, nesurengus bylos nagrinėjimo, prokurorui nebuvo suteikta galimybė kitomis priemonėmis įrodinėti, kad kaltinamojo I. R. kraujyje vairavimo metu buvo daugiau nei 1,5 promilės etilo alkoholio. Skunde nurodoma, kad alkoholio matuokliui „Alcotest 6810“, kuriuo ir buvo tikrinamas I. R., laiku buvo atlikta metrologinė patikra ir jo naudojimas yra įteisintas. Alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. Alkoholio koncentracijos iškvėptame ore ir kraujyje konvertavimo santykis įvairiose pasaulio šalyse yra nuo 2000:1 iki 2300:1 BBR (angliškai – Blood Breath Ratio – kraujo kvapo / kvėpavimo koeficientas). Lietuvoje policijos naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. Prokuroras teigia, kad, net ir taikant kitose valstybėse naudojamą mažesnį nei Lietuvoje BBR koeficientą 2000:1, etilo alkoholio koncentracija I. R. kraujyje būtų ne mažesnė nei 2,43 promilės (2,55 x 2.0 + 2,1 = 2,43). Taip pat net ir taikant patį mažiausią įmanomą BBR koeficientą 1300:1, kuris gali būti taikomas tik ypatingais atvejais, esant ypatingai specifiniam žmogaus organizmui, jo gebėjimui skaidyti bei pasisavinti etilo alkoholį, t. y. vertinant visas abejones kaltinamojo naudai ir I. R. organizmą priskiriant ypač retam atvejui, jo kraujyje vis tiek būtų nustatyta 1,58 promilės etilo alkoholio (2,55 x 1,3 + 2,1 = 1,58). Prokuroro nuomone, tai patvirtinančius rašytinius duomenis galima gauti užklausus oficialų alkoholio matuoklių platintoją Lietuvoje ir / ar apklausus atstovą. Dėl to prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas, kilus abejonei dėl alkoholio matuoklio parodymų patikimumo, privalėjo priimti nutartį perduoti bylą nagrinėti teisme ir kartu suteikti prokurorui galimybę pateikti papildomus įrodymus.
Prokuroras ginčija skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties išvadą, kad nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais ir argumentais, nes I. R. kraujyje etilo alkoholio koncentracija nebuvo nustatyta, o gauti tik išpūsto oro rodmenys, kuriais vadovautis negalima. Skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nesprendė klausimo dėl viso proceso eigos, nes apeliaciniu skundu iš esmės buvo prašoma ne spręsti I. R. kaltės klausimą, o panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį tam, kad būtų surengtas bylos nagrinėjimas, atliktas įrodymų tyrimas ir prokurorui būtų suteikta galimybė pateikti papildomus įrodymus. Dėl to kasatorius teigia, kad apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo apeliacinio skundo ir visų bylos aplinkybių, o teismai nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.?
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo J. Syko kasacinis skundas tenkintinas.
Dėl įrodinėjimo priemonių nustatant BK 281 straipsnio 7 dalies požymį – apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį
Pirmosios instancijos teismas nutraukė baudžiamąją bylą I. R., kaltinamam pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, o apeliacinės instancijos teismas atmetė prokuroro apeliacinį skundą ir paliko galioti pirmosios instancijos teismo nutartį, kurioje konstatuota, jog nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 7 dalyje numatyto nusikaltimo požymių, motyvuodamas tuo, kad byloje nustatyta aplinkybė dėl vairuotojui (I. R.) alkoholio matuokliu nustatyto 2,55 promilės neblaivumo nėra pakankama spręsti, jog vairavimo metu jo kraujyje buvo daugiau nei 1,5 promilės alkoholio.
BK 281 straipsnis numato atsakomybę už kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimus, kai tokiais pažeidimais sukeliami įstatyme numatyti padariniai, taip pat kai įstatyme numatyti padariniai sukeliami esant apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1871 redakcija, įsigaliojusi nuo 2017 m. sausio 1 d., numato atsakomybę pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai neteisingai aiškino baudžiamojo įstatymo požymį – apsvaigimą nuo alkoholio, kai kraujyje yra daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, – imperatyvu baudžiamajam procesui šią aplinkybę įrodinėti tik laboratoriniu kraujo tyrimu.
Pirmiausia pažymėtina tai, kad vairavimas transporto priemonės apsvaigus nuo alkoholio, kai kraujyje yra atitinkamas kiekis alkoholio, nėra naujas veikos požymis.
Jau 2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1706 redakcijos BK 281 straipsnio 8 dalis apsvaigimo nuo alkoholio požymį formulavo tokia pačia konstrukcija kaip ir naujosios BK 281 straipsnio 7 ir 9 dalys, nurodydama, kad asmuo laikomas apsvaigusiu nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,4 (0,41) promilės ir daugiau alkoholio. Skiriasi tik alkoholio kiekis, tačiau terpė, kurioje nustatomas alkoholis, ta pati – kraujas. Tačiau tokia įstatymo formuluotė, kaip jau buvo minėta, nenustato imperatyvo įrodinėti alkoholio kiekį kraujyje išimtinai laboratoriniu tyrimu.
Baudžiamasis įstatymas negali nustatyti ar suteikti prioritetinę reikšmę atskiroms įrodymų rūšims, nes įrodymų atitiktį įstatymo reikalavimams, jų leistinumą bei reikalavimus įrodinėjimo procesui reglamentuoja Baudžiamojo proceso kodeksas ir specialūs teisės aktai, kurie nustato tam tikrų duomenų gavimo ir įforminimo būdus bei metodus.
Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės (toliau – Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklės) patvirtintos LR Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. gegužės 18 d. nutarimo Nr. 503 redakcija). Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika patvirtinta LR sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 (LR sveikatos apsaugos ministro 2017 m. lapkričio 20 d. įsakymo Nr. V-1312 redakcija kaip tik tokius būdus bei metodikas ir reglamentuoja). Neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 2.3 punktas neblaivumo tikrinimą (toliau – tikrinimas) apibrėžia – policijos, Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – Administracija) pareigūnų, darbdavių ar jų įgaliotų asmenų, pataisos pareigūnų, karo policininkų, krašto apsaugos sistemos institucijų vadovų ar jų įgaliotų asmenų veiksmais, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas, darbuotojas, vairuojantis transporto priemonę, nusikalstamos veikos padarymu įtariamas asmuo, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, darbuotojas, laisvės atėmimo vietoje laikomas asmuo, probacijos tarnybos prižiūrimas asmuo, asmuo, įtariamas padaręs teisės pažeidimą kariniame transporte ar karinėje teritorijoje, ar karys yra neblaivus. Alkoholio kiekio nustatymas alkotesteriu yra leistina priemonė, kai tai atliekama sertifikuoto gamintojo metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Prokuroro kasaciniame skunde teisingai pažymėta, jog alkotesterio veikimo principas pagrįstas tuo, kad žmogaus iškvėptame ore esančių alkoholio garų koncentracija yra tiesiogiai proporcinga kraujyje ištirpusio alkoholio koncentracijai. I. R. ir buvo tikrinamas alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, kurio naudojimas yra įteisintas, ir, pagal bylos duomenis, įrenginiui laiku buvo atlikta metrologinė patikra.
Per ilgą BK 281 straipsnio galiojimo laikotarpį susiformavo nuosekli teisminė praktika, kuri pripažįsta įvairius įrodinėjimo būdus nustatant apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį ir alkoholio kiekį kraujyje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. Teismų praktikos kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimo (Baudžiamojo kodekso 281 straipsnis) baudžiamosiose bylose apžvalgoje Nr. 30 apibendrinta teismų praktika yra patvirtinama, jog teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, kurioje asmuo kaltinamas pažeidęs kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, turi įvertinti, ar nustatant kaltininko apsvaigimą buvo tinkamai taikomos tų teisės aktų, reglamentuojančių neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisykles ir patvirtintas metodikas, nuostatos.
Pagal susiklosčiusią teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Viena iš priemonių šiai aplinkybei nustatyti yra specialių techninių priemonių (alkoholio matuoklių) naudojimas. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, įvertinęs gautų tyrimo rezultatų patikimumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-431/2007).
Bylos proceso metu surinkti duomenys patvirtina, jog alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0393 I. R. buvo nustatytas sunkus, 2,55 promilės, neblaivumo laipsnis. I. R. pats neginčijo alkoholio vartojimo fakto bei alkotesterio duomenų pagrįstumo. Todėl teismai privalėjo įvertinti šiuos bylos duomenis ir spręsti dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Todėl neatitinka įstatymo reikalavimų ir susiklosčiusios teismų praktikos apeliacinės instancijos teismo išvada, atmetant Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros apeliacinį skundą ir pripažįstant pagrįstais pirmosios instancijos teismo argumentus, jog nagrinėjamu atveju nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, požymių, teigiant, kad I. R. neblaivumo tikrinimo metu atsisakius duoti kraujo nebuvo surinkta jokių įrodymų, kad jo kraujyje buvo daugiau kaip 1,5 promilės alkoholio.
Neatlikus šių veiksmų (neįvertinus bylos proceso metu gautų įrodymų) buvo neišsamiai išnagrinėti esminiai apeliacinio skundo teisiniai argumentai, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu, todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina, perduodant bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. spalio 5 d. nutartį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Aldona Rakauskienė
Olegas Fedosiukas
Alvydas Pikelis
