DOK-580
DOK-601
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13216-2023-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. vasario 13 d. paduotu atsakovo V. R. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas pateikė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties per Lietuvos elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) 2025 m. vasario 13 d. 00 val. 03 min. 12 sek.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 345 straipsnio 1 dalį, kasacinis skundas gali būti paduotas per tris mėnesius nuo skundžiamo sprendimo, nutarties įsiteisėjimo dienos. Terminas kasaciniam skundui dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties peržiūrėjimo paduoti pasibaigė 2025 m. vasario 12 d. 24 val. 00 min. Tuo tarpu atsakovo kasacinis skundas paduotas teismui 2025 m. vasario 13 d. praleidus terminą 3 min. 12 sek. 2025 m. vasario 13 d. atsakovas pateikė prašymą dėl kasacinio skundo pateikimo termino. Prašyme nurodoma, kad kasacinis skundas buvo teikiamas kelis kartus prieš termino pabaigą per EPP, bet pateikti nepavyko dėl EPP klaidų arba interneto ryšio sutrikimų. Prie prašymo pateikta vaizdo kopija 2025 m. vasario 12 d. 23 val. 58 min. apie kasacinio skundo nesėkmingą pateikimą į EPP ir telefono SMS žinutė apie Tele2 ryšio galimus sutrikimus 2025 m. vasario 10-14 d. Atsakovas taip pat nurodo, kad kasacinį skundą, jo priedus bei kompiuterio ekrane rodyto EPP vaizdo kopiją 2025 m. vasario 12 d. 23 val. 58 min. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išsiuntė elektroniniu paštu. Atsakovas prašo vertinti, kad kasacinis skundas Lietuvos Aukščiausiajame Teisme buvo pateiktas nepraleidus jo pateikimo termino.
CPK 1751 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad procesiniai dokumentai teismui gali būti teikiami elektroninės formos elektroninių ryšių priemonėmis. Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 patvirtinto „Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašo“ (toliau – Aprašas) 3 punkte nustatyta, kad procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) Viešųjų elektroninių paslaugų (VEP) posistemiu. Šiame Apraše nenumatyta galimybė teikti teismui procesinius dokumentus elektroniniu paštu, net jeigu jie ir pasirašyti elektroniniu parašu. Atsižvelgdama į tokį teisinį reguliavimą, atrankos kolegija neturi teisinio pagrindo pripažinti, kad kasacinio skundo pateikimas elektroniniu paštu yra tinkamas. Taigi atrankos kolegija sprendžia, kad terminas pateikti kasacinį skundą buvo praleistas, nes kasacinis skundas teismui paduotas tinkamai per EPP jau po 2025 m. vasario 12 d. 24 val. 00 min. Kita vertus, atrankos kolegija nurodytas aplinkybes ir termino praleidimo neilgą trukmę vertina kaip pakankamas tam, kad šios būtų pripažįstamos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Atsižvelgdama į tai, atrankos kolegija praleistą terminą kasaciniam skundui paduoti atnaujina (CPK 345 straipsnio 1, 2 dalys).
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. V. ieškinį atsakovui V. R. dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto patvirtinimo be bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, L. G., N. S., G. K., A. K., M. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracija.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. liepos 5 d. sprendimu ieškinį tenkino ir pripažino ieškovo A. V. teisę be atsakovo (bendraturčio) V. R. sutikimo patvirtinti UAB „Ginteka“ parengtą žemės sklypo (duomenys neskelbtini) formavimo ir pertvarkymo projektą. Teismas priteisė ieškovui A. V. iš atsakovo V. R. 8824,86 bylinėjimosi išlaidų ir valstybei iš atsakovo V. R. 370,51 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 12 d. nutartimi iš dalies pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą ir padidino pirmosios instancijos teisme bylinėjimosi išlaidų priteisimą ieškovui iš atsakovo iki 13 947,33 Eur. Teisėjų kolegija nutartimi taip pat priteisė ieškovui iš atsakovo 5635,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atsakovas V. R. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 12 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. liepos 5 d. sprendimą bei priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti arba bylą visa apimtimi perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Tam, kad teismas turėtų pagrindą leisti (suteikti teisę) vykdyti žemės sklypų formavimą ir pertvarkymą pagal projektą Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių, patvirtintų žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2004 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 3D-452/D1-513 (toliau – Taisyklės), 66 punkto pagrindu, ieškovas byloje privalėjo tinkamai suformuluoti ieškinio dalyką ir pareikšti reikalavimą dėl jo atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės pagal CK 4.80 straipsnio nuostatas, tačiau to nepadarė. Tai, kad pirmosios instancijos teismas netaikė ieškinio trūkumų šalinimo instituto, reiškia, kad teismas pažeidė CPK 115 straipsnio 2 dalį ir 138 straipsnį, o byloje priėmę procesinius sprendimus teismai išsprendė nepareikštą byloje reikalavimą dėl ieškovo ir atsakovo bendrosios dalinės nuosavybės teisės pasibaigimo, nes tai numatė projekto sprendiniai. Nei Žemės įstatymas, nei Taisyklės ieškovui nesuteikia teisės patvirtinti projektą, todėl teismai negalėjo pripažinti teisės tvirtinti projektą ieškovui. Teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuotos taisyklės, jog materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNjEtMzEzLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-61-313/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-61-313/2019">e3K-3-61-313/2019</a>, 24 punktas). Atsakovas byloje turėjo įrodinėti aplinkybes, kurios nebuvo susijusios su ieškinio dalyku, bei gintis nuo dviprasmiško tinkamai nesuformuluoto ieškinio reikalavimo, nebūdamas tikras, kad jo teikiami įrodymai yra susiję su byla, o byloje priimtais sprendimais kitaip buvo paskirstyta įrodinėjimo našta, perkeliant ją atsakovui. Dėl šios priežasties nagrinėjant bylą buvo pažeisti šalių rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai, CPK 226 straipsnis, neužtikrinta atsakovo teisė į teisingą teismą.
2. Teismų priimtais procesiniais sprendimais iš atsakovo atimta nuosavybė į žemės sklypo dalį, nors toks atsakovo nuosavybės paėmimas pagal byloje pareikštus ir išnagrinėtus ieškovo ieškinio reikalavimus net nebuvo bylos nagrinėjimo dalykas. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 4.75 ir 4.80 straipsnius ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kurioje nurodyta, kad CK 4.80 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendraturčio teisė į jo dalies atidalijimą iš bendrosios nuosavybės realizuojama bendru susitarimu ar kreipiantis į teismą dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 18 d. Teismų praktikos nagrinėjant ginčus dėl bendrosios dalinės nuosavybės apžvalga Nr. AC-32-1. Teismų praktika. 2010, 32 punktas); kai tarp bendraturčių kyla ginčas dėl atidalijimo būdų, teismas vertina šalių pateiktus atidalijimo projektus ir atidalija turtą pagal projektą, kurį pripažįsta labiausiai atitinkančiu bendraturčių interesus pagal pirmiau nurodytus kriterijus, tačiau negali leisti vienam iš bendraturčių rengti atidalijimo projektą be kitų bendraturčių sutikimo, kadangi tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustato CK 4.80 straipsnio norma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjMzLTYxMS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-233-611/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-233-611/2022">e3K-3-233-611/2022</a>, 74–76 punktai). Apeliacinės instancijos teismas nutartyje pažeidė CK 4.80 straipsnio normą bei nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotą teisės aiškinimo ir taikymo taisyklę, nes ieškovui leido užbaigti projekto, kuris numato bendrosios nuosavybės teisės pasibaigimą atidalijant sklypą, rengimo procedūrą – patvirtinti projektą, nors tokio atsidalijimo siekiančio bendraturčio teisių gynybos būdo nenustatė CK 4.80 straipsnio norma, o ieškovas byloje nepareiškė ieškinio reikalavimo jį atidalyti.
3. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė Taisyklių nuostatas plečiamai taikydami jas bendraturčiui, kuris nebuvo projekto iniciatoriumi ir neturėjo teisinės pareigos teikti pastabas projektui Taisyklėse nustatytais terminais ir pagal jose nustatytus reikalavimus. Atsakovas savo nepritarimą ieškovo projektu pasiūlytam atidalinimo iš bendrosios nuosavybės būdui turi teisę išreikšti bet kuriuo metu, jeigu bendraturčiai nesusitaria, nagrinėjant ieškinį dėl atidalijimo (CK 4.80 straipsnio 2 dalis), tačiau kaip minėta, toks reikalavimas byloje net nebuvo pareikštas. Apeliacinės instancijos teismas atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad projekto byloje nėra registruotos siuntos įteikimo kvitų, kuriais galėjo būti įrodoma, kad atsakovas laišku tikrai buvo informuotas apie planuojamą ar pradedamą rengti projektą, nevertino, todėl pažeidė CPK 185 straipsnį. Teismas turėjo nustatyti, kad vis dėlto buvo pateiktos pastabos projektui, ir ieškinį atmesti dėl to, kad projekto rengimo procese projekto organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija (toliau – VMSA) bei projektą tikrinusi Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) – nevertino pasiūlymų, kuriuos atsakovo vardu jo motina I. R. 2022 m. rugsėjo 30 d. pateikė VMSA bei NŽT, nurodžiusios jog pasiūlymų tiesiog nebuvo. I. R. 2022 m. spalio 26 d. pateikė NŽT ir VMSA pakartotinai antrą kartą raštu pasiūlymą, kuriame nurodė nesutinkanti, kad ieškovas rengiamu projektu numatytų įvažiavimą per jai ir atsakovui atskiram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį. Atsakovas apie projekte numatytus sprendinius sužinojo, kai jam per antstolį 2023 m. liepos 13 d. buvo įteiktas 2023 m. birželio 15 d. prašymas dėl pritarimo projektui. Tuo tarpu NŽT pritarė projektui 2023 m. birželio 28 d. bei projektą suderino VMSA 2023 m. gegužės 10 d. raštu, todėl atsakovo pastabų (ne)pateikimas po 2023 m. liepos 13 d. nebegalėjo turėti įtakos suderintiems projekto sprendiniams. Teismas šių aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų byloje visiškai nevertino, ignoravo su šiuo pažeidimu susijusius atsakovo apeliacinio skundo argumentus. Teismo išvada dėl projekto rengimo procedūros teisėtumo buvo padaryta ignoruojant byloje esančius įrodymus, procesinius prašymus, nesilaikant CPK 176 straipsnio nuostatų (kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu) bei nukrypstant nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas turi būti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokią ar kitokią įrodomąją vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikru įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Teismų išvados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytumo turi būti logiškai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192 969/2021, 57 punktas; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMDAtMjE5LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-200-219/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-200-219/2015">3K-3-200-219/2015</a> ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepagrįstai atleido ieškovą nuo pareigos byloje įrodyti, kad prašomas patvirtinti projektas parengtas nepažeidžiant atsakovo – bendraturčio – teisių ar įstatymų saugomų interesų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai taikė materialiosios teisės normas ir neatskleidė bylos esmės, nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų, dėl to tokia nutartis laikytina nemotyvuota, todėl naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Atsakovas byloje įrodinėjo, kad pagal projekto sprendinius jis prarastų galimybę privažiuoti prie jam nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, laikyti automobilį toje žemės sklypo dalyje, kuria atsakovas visą laiką naudojosi. Teismai byloje nesivadovavo kasacinio teismo praktika, pagal kurią nei vienas bendraturtis turėtų nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita, taip pat ir vykstant ginčui teisme, o nustatant naudojimosi bendru žemės sklypu tvarką, pažymėtinas Žemės įstatyme įtvirtintas siekis žemės santykiuose vadovautis patogumo, žemėtvarkos racionalumo, bendraturčių teisių apsaugos kriterijais; tai reiškia, kad, nustatant naudojimosi privačios namų valdos žemės sklypu tvarką, kiekvienam naudotojui turi būti užtikrintas priėjimas iš jo sklypo dalies ar bendrai naudojamos žemės prie jam priklausančių statinių buitiniams, ūkiniams poreikiams tenkinti, kad jis turėtų susisiekimą su viešaisiais keliais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ni8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-96/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-96/2009">3K-3-96/2009</a>; 2020 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUxLTcwMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-351-701/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-351-701/2020">e3K-3-351-701/2020</a>, 56 punktas). Teismas tik formaliai įvertino projekto, kuriuo siekiama atidalinti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės sprendinius, nevertino esminių atsakovo apeliacinio skundo argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų dėl jo interesų pažeidimo. Tokia teismo nutartis neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos, kurioje nurodyta, kad „teisminė projekto sprendinių kontrolė negali būti vertinama kaip formali, jos metu turi būti patikrinama, ar projektu siūlomas bendrosios dalinės nuosavybės nutraukimo (jos pakeitimo) būdas racionalus, proporcingas ir teisingas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. sausio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NC05NDMvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-64-943/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-64-943/2024">3K-3-64-943/2024</a>, 45 punktas). Atsakovas esminiu nesutikimo su projektu argumentu nurodė aplinkybę, jog ieškovui pagal projekto sprendinius atidalinamas žemės sklypas iš dalies yra toje vietoje, kuria visą laiką naudojosi atsakovas ir jo tėvai pagal nuosavybės įgijimo sandorį (2002 m. gegužės mėn. 21 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo-pardavimo sutartį) išpirkę žemės sklypo dalį iš valstybės, atstovaujamos NŽT, kuri žemę atsakovo tėvams pardavė atskiram naudojimui. Tačiau teismai nepagrįstai neatsižvelgė į prie sutarties esančiame 2000 m. gruodžio mėn. žemės sklypo plane nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką. Aiškindami 2002 m. gegužės mėn. 21 d. valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartį kaip nenustačiusią jokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, teismai ją aiškino pažodžiui, todėl pažeidė CK 6.193 straipsnyje nustatytas sutarčių aiškinimo taisykles, nes neatsižvelgė į sutarties esmę, tikslą, šalių ketinimus, sudarymo aplinkybes bei elgesį po sutarties sudarymo, nes formaliai atmetė atsakovo argumentus dėl jo intereso likti įsigytos nuosavybės naudotoju pažeidimo.
5. Teismai, spręsdami dėl atidalijimo pagal projektą, privalėjo aiškintis faktiškai susiklosčiusią naudojimosi žemės sklypu tvarką, kuri tarp bendraturčių susiklostė žemės sklypo privatizavimo procese sudarytų valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių pagrindu ir vertinti projekto atitiktį šiai faktinei tvarkai bei kitas reikšmingas bylai aplinkybes, tokias kaip atsakovo interesų pažeidimas bei likusių bendraturčių pritarimo, kurių interesams projektas neturi įtakos, pritarimo projektui reikšmė, įvertinant, ar toks pritarimas projektui nebuvo gautas vieno iš bendraturčių, t. y. atsakovo interesų pažeidimo sąskaita, tačiau to tinkamai nepadarė. Teismai iš esmės nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos, pagal kurią teismas turi pareigą priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgdamas į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertindamas šalių nesutarimo priežastis, siekdamas, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui; siekdamas šių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis); civilinių teisinių santykių subjektai (ginčo šalys), įgyvendami savo teises bei atlikdami pareigas, taip pat privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnio 1 dalis); CK 4.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiūra, neperžengiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektą ir juo disponuoti; taigi įstatymas tiek iš nuosavybės teisės dalyvių, tiek iš teismo reikalauja siekti interesų pusiausvyros, kartu, sprendžiant ginčą teisme, siekti galimų ginčų ir konfliktų pašalinimo ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007; 2015 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEtNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241-611/2015">3K-3-241-611/2015</a>).
6. Nutarties 44-48 punktuose apeliacinės instancijos teismas nepasisakė nei dėl vieno su priteistomis per didelėmis išlaidomis už advokato pagalbą susijusio argumento, kuriuos atsakovas nurodė tiek apeliaciniame skunde, tiek atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą. Todėl nutartis yra nemotyvuota ir naikintina CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu. Nutartyje teismas nukrypo nuo apeliaciniame skunde ir atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą nurodytos kasacinio teismo praktikos, kurioje pažymėta, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų atlyginimo nepriteisia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. birželio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTY3LTY4NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-167-684/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-167-684/2023">e3K-3-167-684/2023</a> 38 punktas).
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 345 straipsnio 2 dalimi, 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Atnaujinti praleistą terminą atsakovo kasaciniam skundui paduoti.
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti mažajai bendrijai „Mano sparnai“ (kodas 303306005) 111 (vieną šimtą vienuolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 12 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 449, kodas ZO00638.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Eglė Zemlytė
