Nr. DOK-568
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-08483-2022-9
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. vasario 28 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Eglės Zemlytės,
susipažinusi su 2025 m. vasario 12 d. paduotu atsakovo K. A. kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties peržiūrėjimo
n u s t a t ė :
Atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. A. ieškinį atsakovui K. A. dėl sandorių iš dalies pripažinimo negaliojančiais ir teisinių pasekmių taikymo; tretieji asmenys – UAB „Išmanai“, V. K., I. K., Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarė Rasa Ona Inokaitienė ir Kauno miesto 26-ojo notarų biuro notarė Violeta Tamašauskienė.
Kauno apylinkės teismas 2024 m. gegužės 29 d. sprendimu ieškinį tenkino ir 1) pripažino apsimestine 2022 m. sausio 27 d. pirkimo–pardavimo sutarties sąlygą, kurioje yra nurodyta, kad buto (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra atsakovas, ir nurodyto buto pirkėju pripažino ieškovą R. A.; 2) perkėlė pardavėjo teises ir pareigas pagal 2022 m. gegužės 18 d. pirkimo–pardavimo sutartį, sudarytą tarp atsakovo K. A. ir trečiųjų asmenų V. K. ir I. K. dėl buto (duomenys neskelbtini) iš sutartyje nurodyto atsakovo K. A. ieškovui R. A., paliekant V. K. ir I. K. nuosavybės teises į nurodytą butą; 3) priteisė iš atsakovo K. A. ieškovui R. A. 25 400 Eur dydžio sumą.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2024 m. lapkričio 28 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą.
Atsakovas K. A. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. lapkričio 28 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2024 m. gegužės 29 d. sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.
Atsakovo kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.
Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:
1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra be pakankamų motyvų, todėl absoliučiai negaliojantis (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Sprendimo 14-16 puslapiuose apsiribota bendro pobūdžio samprotavimais ar teiginiais. Tačiau spręsdamas faktinių aplinkybių nustatymo klausimus teismas turėjo nurodyti, kodėl tam tikrus įrodymus ir šalių argumentus atmeta. Sprendime tik aprašomi byloje esantys rašytiniai įrodymai, tačiau, išskyrus jų dalį dėl ieškovo pateiktų komunalinių mokėjimų už butą, jie nesiejami su jokiomis išvadomis, taip pat teismas nepateikė liudytojų parodymų vertinimo. Pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo argumentų ir įrodymų, kuriais atsakovas atsikirsdamas ginčijo ieškovo įrodymus ir argumentus, dėl ieškovo nurodomų apsimestinio sandorio sudarymo tikslų (liga, sunki sveikata, pasitikėjimas atsakovu kaip ieškovo sūnumi, noras jam padėti), ir dėl bendros šalių veiklos perkant ir parduodant nekilnojamąjį turtą, taip pat dėl ieškovo ir jo liudytojų, trečiojo asmens paaiškinimų patikimumo, įrodymų leistinumo. Pirmosios instancijos teismas nevertino bendros šalių veiklos nekilnojamojo turto srityje siekiant nustatyti sandorio apsimestinumą. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ieškovo mokėjimus už buto komunalines paslaugas ir nelaikė atsakovo mokėjimų už butą pakankamu įrodymu, patvirtinančiu faktinį buto valdymą po jo įsigijimo, tačiau teismas nevertino, kad ieškovas realiai sumokėjo tik kartą ir labai nedidelę sumą būtent tuo laikotarpiu, kai sirgo atsakovas. Teismai netyrė ieškovo motyvų apsimestiniam sandoriui sudaryti. Apeliacinės instancijos teismas pripažino šalių bendrą veiklą nekilnojamojo turto srityje ir sprendė, kad ši priežastis būtent ir galėjo lemti apsimestinio sandorio sudarymą. Tačiau teismo nurodytos sandorio apsimestinumo priežastys neturi jokios esminės reikšmės. Teismai nevertino atsakovo nurodytų aplinkybių ir argumentų nelogiškumo dėl priežasčių pirkti butą atsakovo vardu, dėl preliminariosios sutarties sudarymo aplinkybių, dėl sprendimo pirkti butą atsakovo vardu, kai nebuvo jokių kliūčių ieškovui savo vardu įgyti butą pagal sutartį. Teismai nevertino aplinkybių dėl buto priėmimo-perdavimo, buto raktų ir dokumentų iš pardavėjo perėmimo. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sutarties objekto priėmimo faktas yra viena iš svarbiausių aplinkybių sprendžiant klausimą dėl sandorio apsimestinumo dėl subjekto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-403/2023">e3K-3-35-403/2023</a>, 47 punktas). Teismai per didelę vertę suteikė trečiojo asmens (pardavėjo) UAB „Išmanai“ atstovo J. Š. paaiškinimams, tačiau nevertino šio asmens paaiškinimų prieštaringumo ir selektyvumo ir taip pat nevertino skirtingų ieškovo ir atsakovo paaiškinimų dėl buto pirkimo-pardavimo sandorio aplinkybių patikimumo. Vertinant ginčo sandorio sudarymo aplinkybes visapusiškai, atskiri įrodymai, pvz., ieškovo derėjimasis, preliminariosios sutarties sudarymas, rūpinimasis remonto darbais, komunalinių mokesčių mokėjimas, net ir juos vertinant kartu, negali suponuoti išvados, kad ieškovas galėtų būti tikrąja sandoriu šalimi, o atsakovas – tik statytiniu, nes ieškovas minėtas funkcijas vykdė tiesiog padėdamas atsakovui. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė CPK 185 straipsnyje nustatytą įrodymų vertinimą reglamentuojančią normą, nes įrodymus vertino nevisapusiškai ir neobjektyviai.
2. Apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl apeliaciniame skunde iškelto CPK 177 straipsnio 3 dalyje („aplinkybės, kurios pagal įstatymus turi būti patvirtintos tam tikromis įrodinėjimo priemonėmis, negali būti patvirtinamos kitomis įrodinėjimo priemonėmis“) nustatyto įrodymų leistinumo klausimo. Pagal Finansų ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. VA-39 patvirtintų Pinigų priėmimo ir pinigų išmokėjimo kvitų naudojimo, išrašymo ir apskaitos taisyklių 5.6 punktą, grynųjų pinigų priėmimo kvite turi būti nurodyta pirkėjo (įskaitant išankstines (avansines) įmokas sumokėjusį asmenį) parašas, vardas, pavardė. 2022 m. sausio 27 d. grynųjų pinigų priėmimo kvite nurodyta, kad pinigus pardavėjui sumokėjo būtent atsakovas, todėl jokiais kitais įrodymais, ieškovo ar trečiojo asmens paaiškinimais negalima paneigti kvite nurodyto asmens ar patvirtinti kitokio grynųjų pinigų priėmimo kvito turinio. Be to, kvitas turėtų būti vertinamas kaip buto pirkimo-pardavimo sutarties dalis, taigi, taip pat vertintinas kaip sandoris ir nėra pagrindo jį pripažinti negaliojančiu.
3. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad nagrinėdamas ginčą dėl sandorio subjekto apsimestinumo, teismas turi nustatyti, ko iš tikrųjų siekė nurodytos sandorio šalys ir galimos tikrosios jo šalys, sudarydamos sutartį; kaip jos suderino savo valią, ar buvo iškreipta sandorio subjekto (ir kurio) valia; dėl sutarties sudarymo tirti ir vertinti faktines aplinkybes, kurios nulėmė šalių valią nustatant sutarties sąlygas, jų elgesį sudarant sutartį ir po sutarties sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy02NTMvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-653/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-653/2006">3K-3-653/2006</a>). Tuo tarpu byloje teismai nukrypo nuo nurodytos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, nes netyrė šalių tarpusavio santykių nekilnojamojo turto prekybos srityje ir dėl to negalėjo išsamiai ir teisingai atskleisti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ir vykdymo tikslų, motyvų ir aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai pažymėjo, kad ginčijamo sandorio sudarymo tikslas nagrinėjamame ginče neturi jokios reikšmės, kadangi esą nustatytos tam tikros faktinės aplinkybės (apeliacinės instancijos teismo nutarties 59 punktas). Tačiau priešingai negu nurodė apeliacinės instancijos teismas, apsimestinio sandorio sudarymo tikslas yra svarbiausias elementas teismui vertinti vidinę (paslėptą) šalių valią, jis apibrėžia įrodinėjimo dalyką ir ribas. Tokią išvadą patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimai, pagal kuriuos „teismas gali tenkinti ieškinį dėl sandorio, kuris sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi, o su statytiniu, pripažinimo apsimestiniu, jeigu, be kitų būtinų tokiam ieškiniui tenkinti sąlygų, byloje nustatoma, kad ieškovas, kuriam pagal tokį sandorį atsirado teisės ir pareigos, buvo sąžiningas ir pagal sandorį subjektines teises įgijo nepiktnaudžiaudamas teise, kad, be kita ko, tokiais atvejais laikoma siekis išvengti išieškojimo nukreipimo į tokį turtą, mokesčių, susijusių su nuosavybės teisės turėjimu ir savininko teisių įgyvendinimu, mokėjimo“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzUtNDAzLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-35-403/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-35-403/2023">e3K-3-35-403/2023</a>, 51, 52 punktai). Siekis sutaupyti mokesčių sąskaita gal ir galėtų būti ieškovo realiu motyvu sudaryti ginčijamą sandorį, tačiau tokiu atveju jo teisės negalėtų būti ginamos.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.
Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.
Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti K. A. 794 (septynis šimtus devyniasdešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. vasario 12 d. AB „Lietuvos paštas“ Kauno 22-ajame pašte, kvito Nr. 0017162, kodas ZO00503.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Antanas Simniškis
Eglė Zemlytė
